Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad vairuoja jau 40 metų, neturėjo nė vienos avarijos, niekada nėra baustas. Spalio 11 d., apie 4 val., išvažiavo iš namų, iš kiemo pasuko į kairę, aplenkė dvi mašinas, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, buvo tarpas ir jis įvažiavo į tarpą praleisti automobilį, pasisveikino vizualiai galvos linktelėjimu, nusisukęs nebuvo. Tada įvažiavo į mašinų tarpą, kai įsuko į tarpą tarp dviejų automobilių, jis sustojo arčiau skiriamosios juostos, ir rodydamas kairįjį posūkį, pradėjo išvažinėti, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir nematė motociklo. Galvos pasukęs nebuvo, pažiūrėjo į veidrodėlius, gal ir buvo ta „akloji zona“ ar kažkas, iš kur motociklas išdygo - nematė. Jis suprato, kad motociklas galėjo važiuoti tiktai viduriu, nes jeigu motociklas būtų lenkęs jį ir nebūtų trukdęs T. K. automobilis, motociklas būtų išvažiavęs į kairę juostą ir būtų puikiausiai apsilenkęs. Jis pats nebuvo prie pėsčiųjų tako, jo automobilis yra aukštesnis už kitus automobilius ir posūkio žibintai yra viršuje, tuo momentu automobilio langai buvo uždaryti. Kai pradėjo manevrą, jis dar nebuvo kirtęs skiriamosios juostos, jo automobilyje yra automatinė greičių dėžė, atleidus stabdį mašina juda, jis stabdė iš karto. Jis pažiūrėjo į veidrodėlį, į galą galvos pasukęs nebuvo, nes taip nereikia daryti. Jis išvažinėjo, o motociklas į jį atsitrenkė, kliuvo į ratą, užkibo už buferio, paskui atsitrenkė į bordiūrą ir paskui į stulpą, matė, kad su kaire koja trenkėsi į bordiūrą. Jis motociklininką pamatė per šoninį langą, nes jis judėjo į priekį ir jis kartu su juo, o jo automobilio vairas jau buvo pasuktas, ir jis su stabdžių kojele užkliuvo už automobilio priekinio rato, paskui užkibo už buferio, pavažiavo apie tris metrus ir krito. Mano, kad jis važiavo 70-80 km/h., nes jį sustabdė tik stulpas, atsitrenkė į stulpą, jei ne tas stulpas, mano, kad jis būtų čiuožęs dar gal kokius 30 m., čiuožimo greitis buvo pakankamai greitas, iš to ir vertino motociklininko greitį. Jis motociklo garso negirdėjo. Po įvykio neleido keltis vaikinui, matė, kad jis sužalotas, tada iškvietė tarnybas. Švietė saulė, į priekį žiūrėti jam netrukdė, bet žiūrint į veidrodį saulė galėjo ir trukdyti. Prieš pradedant manevrą jo automobilis stovėjo gal kokia 20-30 centimetrų nuo skiriamosios juostos. Negali pasakyti, ar buvo sustojęs, ar judėjo, jam atrodo, kad jis nebuvo sustojęs, buvo pristabdęs, atvažiuojančio motociklo nematė. Jo įvažiavimo greitis buvo ne daugiau kaip 3 km/h. Kaltės nepripažįsta, pagal taisykles visada turėtum įsitikinti, ar tavęs niekas nelenkia, ir jis buvo įsitikinęs, kad jo niekas nelenkia. Ir negalėtų niekas lenkti, nes jis prasikeitė su kita mašina priešais judančia prieš jį. Kaltinamasis parodė, kad „akla zona“ yra tada, kai motociklas stovi už galo prie pat mašinos ir per veidrodėlį nesimato, jis pilnai sutinka, kad taip galėjo būti. Nuo pajudėjimo iki susidūrimo praėjo daugiausia 3 sekundės, jis į priešingą juostą buvo išvažiavęs tik 22 cm, automobilio galas visai nebuvo išvažiavęs į priešingą juostą. Kadangi motociklininkas buvo susikoncentravęs į priekį, motociklininkas nematė, kad jis rodo posūkį ir jeigu nebūtų tos mašinos priekyje, jis būtų kuo puikiausiai jį aplenkęs, nes motociklininkas važiavo per tarpą. Jo automobilis nebuvo sustojęs, buvo vietos jam toliau judėti, ar jis buvo sustojęs, ar pristabdęs, negali tiksliai pasakyti, tvirtina parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad gal ir galėjo jį pamatyti, bet nematė, savo veiksmuose, kaip eismo dalyvis, kaltės nemato, su civiliniais ieškiniais nesutinka.

3. Nukentėjusysis T. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2021 m. spalio 11 d. apie 16.00 val., saulė švietė, buvo geros oro sąlygos, jis važiavo nuo estrados aikštės J. Tumo - Vaižganto gatve link centro, ties kalneliais pristabdė, iš priekio pamatė atvažiuojančią mašiną, ją praleido, pradėjo lenkti mašinas savo juostoje ir pajuto smūgį į šoną, ir tada po kažkiek laiko jį išvežė į ligoninę. Teises išsilaikė 2021 m. birželio mėn., iki avarijos teises turėjo apie pusę metų, išlaikė teoriją, darė pravažiavimus, yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, vairuoja beveik kiekvieną dieną, tą dieną važiavo apie 40-50 km/val. greičiu, greičio neviršijo. Nuo vasaros estrados nuvažiavo apie 200-300 m. ir jokio automobilio, važiuojančio ta pačia kryptimi, nematė. Kai privažiavo savo juostoje stovinčius automobilius, visiškai sustojęs nebuvo, bet jau buvo prie sustojimo ribos, buvo pristojęs, laukė, kol iš priekio pravažiuos mašina, tą mašiną praleido, tada rodė posūkį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tada važiuodamas pajuto smūgį į šoną. Kiek tiksliai buvo jo juostoje stovinčių automobilių – įvardinti negali, gal 4-5 automobiliai, iki smūgio apvažiavo gal 2-3 automobilius. Nematė, kad kažkuris iš stovinčių automobilių rodytų posūkį, kai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, važiavo tiesiai ir laukė progos, kada galės sugrįžti į savo eismo juostą. Praleido tą priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir nematė, kad būtų rodomas posūkis, praleidęs tą automobilį iš karto pradėjo manevrą, laikėsi arčiau skiriamosios juostos priešpriešinėje eismo juostoje. Prieš susidūrimą nespėjo stabdyti, tiesiog buvo smūgis į šoną ir jį sumėtė. Automobilis buvo tarp stovinčių automobilių, automobilio jis nematė, tiesiog pajuto smūgį į šoną. Smūgis buvo į motociklo šoną su džipo priekiu - buferiu (kaire puse). Susidūrimo metu jokių kitų automobilių, išskyrus tą Toyota Hillux, kurį prieš tai praleido, nebuvo. Automobilio Land Cruiser kaip atskiro nematė, tiesiog matė eilę automobilių. Toje vietoje leistinas greitis 50 km/h, susidūrimo momentu dar bandė išlaviruoti, jis važiavo iki 50 km/h greičiu. Eismo įvykio metu sugadinti motociklo plastikai, veidrodėliai, kojelė nulaužta, stiklas priekinis. Motociklas buvo priešpriešinėje eismo juostoje, po smūgio jį sumėtė, krito ant šono, slydo gan nemažą atstumą ir peršoko ant bordiūro. Negali pasakyti, ant kurio šono krito. Po įvykio nusiėmė šalmą ir laukė pagalbos, kas iškvietė pagalbą neprisimena. Po įvykio turėjo lankytis gydymo įstaigose, negalėjo sportuoti, šokti, pats eiti į mokyklą, buvo kairės kojos blauzdikaulio lūžis, todėl ir prašo neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad sužalojimas gavosi kai trenkėsi į bordiūrą. Smūgis buvo į dešinę motociklo pusę, o ant kurio šono krito - negali pasakyti, nes kažkiek laiko dar čiuožė ir tik tada trenkėsi į bordiūrą. Po pirmosios operacijos pradėjo vaikščioti po dviejų mėnesių, rugpjūčio 1 d. darė dar vieną operaciją, iki šiol yra sunku sportuoti, lankyti šokius, į mokyklą pačiam nueiti, nes koja pavargsta labai greitai. Dabar gydymas nėra paskirtas, gydytojai rekomenduoja nesportuoti, kol sustiprės koja. Avarijos metu susigadino jo daiktai – drabužiai, kuprinė, šalmas, batai, telefonas. Telefonas po įvykio buvo nebenaudojamas, telefonas buvo įstatytas į motociklo dėklą, kuris prisitvirtina prie vairo, ir jis eismo įvykio metu iškrito, po smūgio telefoną aplinkiniai surado gatvėje nukritusį ir padavė jam. Iš karto po įvykio niekam nepasakė, kad buvo sugadintas telefonas, kai atvažiavo tėvai į ligoninę, tai matė, kad telefonas nebeveikia. Motociklas kainavo 2600-2800 eurų, specialistai sakė, kad jau nebeverta jo remontuoti, nes motociklo rėmas linkęs, motociklo priekinė dalis nebuvo sugadinta. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai apklaustas 2022 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad susidūrimas įvyko už linijos, tiksliai negali pasakyti kiek. Paties susidūrimo momentu „Land Cruiser“ judėjo, prieš susidūrimą nejudėjo. Jo dėmesys buvo sutelktas į kelią, jeigu būtų matęs „Land Cruiser“ rodantį posūkio signalą, būtų sustojęs, šiuo atveju automobilis susiliejo su kitais stovinčiais automobiliais toje pačioje eilėje. Motociklo rėmas sulinko nuo rėmo apsaugų, kurios dedasi ant motociklo, rėmas metalinis, apsaugos metalinės, nepamena, ar buvo apžiūrėtas įlinkimas. Jam nebuvo laiko kada sustabdyti, pajuto smūgį į šoną paskutinę sekundę, įvykis įvyko už skiriamosios juostos – į jį atsitrenkė automobilis su kairiu priekiniu kampu, „Land Cruiser“ į jį atsitrenkė, o ne jis į automobilį.

4. Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis S. K. yra jo kaimynas. 2022 m. spalio 11 d., apie 16 val. jis važiavo nuo Stoties gatvės link Matulaičio g., kairėje pusėje stovėjo automobiliai sustatyti, nebuvo galima pravažiuoti, o jo juosta buvo laisva, priešpriešais atvažiavo S. K., pamatęs jį, S. K. įvažiavo į tarpą tarp automobilių, kad praleistų jį, jis prasilenkė su S. K. ir staiga priešais išdygo motoroleris, jis važiavo tarp jo ir stovinčio automobilio per tarpą, prasikeitus su juo išgirdo smūgį ir per galinį veidrodėlį pamatė, kad motoroleris susidūrė su S. K. automobiliu. Diena buvo saulėta, saulė jam matomumui netrukdė, saulė švietė jam iš priekio, jis važiavo vienas. Kad jį praleistų, S. K. įvažiavo į tarpą tarp jo eismo juostoje stovinčių automobilių, negali pasakyti, ar S. K. sustojo, ar pristojo. S. K., kad jį praleistų, pasitraukė į dešinę eismo juostą tarp automobilių, kokiame atstume buvo nuo S. K. mašinos, kai jis įvažiavo į tarpą, gal kokia 20-50 metrų, netoli. Nuo vietos, kai pamatė motociklą, atstumas buvo apie 20 m. nuo jo automobilio iki įvykio vietos, kairėje pusėje buvo 2-3 automobiliai, S. K. automobilis jį praleisdamas įvažiavo į tarpą tarp stovėjusių automobilių. Prasilenkiant su S. K. pasisveikino, prasilenkdami linktelėjo galvomis su K., S. K. taip pat jį pastebėjo, irgi linktelėjo galvą, į kelią žiūrėjo ir galvos nenusuko, nebuvo nusukęs galvos nuo matomumo zonos. Kai prasilenkinėjo su S. K., S. K. buvo įvažiavęs į tarpą tarp automobilių, jam buvo pakankamai vietos pravažiuoti. Kai prasilenkė su S. K., išgirdo atvažiuojant motociklą, jis išdygo greitai prieš jį, kadangi jis buvo tarp jo ir gretimoje eismo juostoje stovinčio automobilio, dar instinktyviai pasuko link bordiūro ir tada išgirdo smūgį. Jis nematė iš toli atvažiuojančio motociklo, jį pamatė tik prie pat. Ar S. K. rodė posūkį - negali pasakyti, išgirdo smūgį, pamatė per galinį veidrodėlį, kad S. K. automobilis stovi kitoje eismo juostoje ir tik išlipęs pamatė motociklą. Jis sustojo, išlipo pažiūrėti, kas įvyko, išlipęs pamatė, kad motociklas atsitrenkęs į S. K. automobilį ir nuslydęs į kitą kelio pusę gulėjo prie tvoros. Negali pasakyti, kokia buvo vairuotojo būklė, matė, kad sąmoningas, sakė, kad skauda koją. Ar kalbėjo su S. K. - nepamena. Jis po to patraukė savo automobilį, nes trukdė eismui, S. K. automobilis liko ten, kur buvo. Po įvykio kalbėjosi su policija, su kaimynais, su S. K., bet nesprendė kas kaltas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, gali būti, kad iš karto po įvykio geriau prisiminė aplinkybes, tada sakė tą patį, ką sako ir dabar - per galinio vaizdo veidrodėlį matė tik Stanislovo automobilį, bet susidūrimo nematė, motociklą pastebėjo iš karto priešais savo automobilį, ne iš toli, gal pirmos apklausos metu ne taip suformulavo – jis paties įvykio nematė, pirmiausia išgirdo garsą, paskui tik pasižiūrėjo, kad kažkas yra įvykę, paties susidūrimo momento nematė. Jis nesakė, kad bandant pajudėti, gal ten kažkokia klaida, negali komentuoti, nes jis nematė, ar S. K. rodė posūkį, ar buvo sustojęs, ar kažkiek judėjo, negali to pasakyti, su juo prasikeitė ir tiek, bet motociklo tada dar nematė. Jis motociklą pamatė tik prasilenkus su S. K. ir kažkiek pravažiavus į priekį gal 10 m., buvo ties kitu įvažiavimu į kiemą ir tada priekyje savęs pastebėjo tą motociklą. Negali pasakyti, ar S. K. automobilis buvo sustojęs, ar pristojęs, S. K. automobilis jį praleido. Jis pastebėjo motociklą, kai dar nebuvo aplenkęs dviejų stovinčių automobilių. Negali pasakyti motorolerio greičio, mano, kad buvo nemažas pagal tai, kaip greit motoroleris prieš jį atsirado, mano, kad važiavo greitu greičiu. Kažkiek pavažiavęs po prasilenkimo manevro išgirdo didoką garsą, gal pavažiavus kokius 10 metrų. S. K. nuo įvykio vietos gyvena netoli – keli šimtai metrų.

5. Liudytojas ir civilinis ieškovas V. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 11 d., po 16 val. gavo iš sūnaus skambutį, kad sūnus pakliuvo į eismo įvykį, pasakė, kad jį veža į ligoninę. Kai atvažiavo į įvykio vietą, sūnus jau buvo išvežtas į ligoninę, buvo motociklas, prie jo buvo S. K., policija nubraižė schemą, jis surinko sūnaus daiktus, o žmona nuvažiavo tiesiai pas sūnų į ligoninę. Įvykio jis nematė, buvo darbe. Sūnus sakė, kad važiavo iš mokyklos ir gavo smūgį į motociklo šoną, eismo įvykio aplinkybėmis jis daugiau nesidomėjo. Vėliau jie apžiūrinėdami motociklą pamatė, kad smūgis turėjo būti į šoną, matosi, kad greičiausiai su buferiu užkabinta. Jie jokių nuotraukų įvykio vietoje nesidarė, tam yra policija. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, atsimena tuos parodymus ir tvirtina juos. Atsimena, kad jiems besišnekučiuojant su S. K. jis sakė, kad galėjo ir saulė apakinti. Tą dieną saulė buvo ryški, leidosi į estrados pusę, ji švietė važiuojantiems į nugarą. Į įvykio vietą atvyko apie 16.20 val., policininkė jam pasakė, kad jūs patys viską matote, daugiau policija nieko nesakė, po to kalbėjo su S. K., jis sakė parvažiavo motociklas ir taip gavosi. Su sūnumi nekalbėjo apie tai, ar rodė kokius posūkius ir pan. Motociklas buvo pirktas iš jo lėšų, šalmas ir telefonas taip pat. Ekspertas pateikė išvadą, kad neverta motociklo remontuoti, draudimas įvertino, su jais buvo susitarę, kad jie sumoka 1200 Eur ir dar parduoda motociklą į aukcioną už rinkos kainą. Šalmas po smūgio nebegali būti naudojamas, kiti drabužiai taip pat sugadinti. Po įvykio apie telefoną nepagalvo, todėl nieko apie jį ir nepateikė. Telefono laikiklis buvo likęs ant motociklo, telefonas nebegali būti naudojamas. Po įvykio sūnų išvežė į Klaipėdą, sūnui į koją sudėjo varžtus, kad greičiau sugytų, vėliau reikėjo kas dvi savaites važiuoti į Klaipėdą apžiūroms, dar vėliau kas mėnesį reikėjo vykti peržiūrai, darydavo rentgeno nuotraukas ir stebėdavo, kaip vyksta gijimas. Varžtus išėmė rugpjūčio 1 d., po truputį sūnus jau grįžta į įprastinę veiklą, bet koja greit pavargsta, nors reabilitacijos gydytojai neišrašė. Dėl sugadintų daiktų ir motociklo prašo priteisti 4126,31 Eur.

6. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja. Pagal gautą iškvietimą atvyko į eismo įvykio vietą, kartu su kolega R. Š. apžiūrinėjo eismo įvykio vietą, tikslios datos ir laiko nurodyti negali. Žino, kad eismo įvykis buvo J. Tumo-Vaižganto gatvėje važiuojant link „Versmės“ gimnazijos, motociklas buvo nuvirtęs dešinėje pusėje. Ikiteisminį tyrimą pradėjo kolega R. Š., matavimus atliko kartu, gal ir ji užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą, dabar tiksliai nepamena jau. Negali tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai yra forminant eismo įvykio vietą, svarbu viską užfiksuoti, mano, kad būtina nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą. Šiuo atveju atliko matavimus, kur yra automobilis ir kur yra motociklas, nepamena, ar bandė nustatinėti susidūrimo vietą. Negali pasakyti, ar bandė ieškoti pėdsakų, bet kiek pamena, jokių pėdsakų nebuvo, nepamena, ar tai pažymėjo, tačiau jeigu nepažymėjo pėdsakų, reiškia, jų nebuvo. Negali atsakyti, kodėl 2021 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. tarnybiniuose pranešimuose skiriasi aplinkybės apie tai, kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė. Kiekvienas įvykis turi ROIK numerį, kodėl nėra informacijos iš policijos registruojamų įvykio registro apie šio eismo įvykio ROIK numerį, negali atsakyti. Matavimus atliko kartu su kolega, eismo įvykio schemą sudarė kolega R. Š., ar buvo išsamiai apžiūrėtos transporto priemonės – nepamena.

7. Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėju. Buvo atvykęs į iškvietimą, atsimena, kad automobilis susidūrė su motociklu. Jis pildė eismo įvykio vietos schemą, matmenys buvo pildomi ant juodraščio, pati schema buvo subraižyta komisariate. Kodėl byloje nėra juodraščio – neįsivaizduoja, lyg ir nededa juodraščių. Kada paimtas parašas iš S. K. – negali pasakyti. Negali pasakyti, ar buvo nustatyta susidūrimo vieta, transporto priemonės buvo apžiūrėtos, sugadinimų aukščiai nebuvo fiksuoti. Kas surinko motociklo dalis nuo kelio – negali pasakyti, kas paveikslavo – nepamena, gal jis pats. Kas yra užfiksuota Fotolentelėje Nr. 19 – kieno pėdsakas – negali pasakyti, gal kojos pėdsakas. Neatsimena, ar buvo apžiūrinėjamas koks nors stulpas. Negali pasakyti, kurioje vietoje motociklas krito, detaliai nepamena apie eismo įvykio aplinkybes. Pranešimą apie įvykius gauna ryšio priemonėmis, iš 112 atsiunčia pranešimą, ROIK numeris suteikiamas kiekvienam įvykiui, kodėl byloje nėra išrašo iš duomenų bazės apie ROIK numerį – nežino, šiaip dažniausiai nededa šio pranešimo į bylą.

8. Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. P. paaiškino, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „T. L. Cruiser“ vairuotojo veiksmai, kuris išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nedavė kelio jo transporto priemonę lenkusiam motociklui ir susidūrė su šiuo motociklu. Bet kuriam vairuotojui, kuriam yra sudaryta kliūtis, būtina vengti susidūrimo stabdant. Nežinant greičio, kokiu buvo važiuojama su motociklu, išskyrus tai, kad buvo nurodyta, jog buvo važiuojama neviršijant leistino greičio, buvo suskaičiuoti atstumai reikalingi stabdymui. Jeigu ta kliūtis pasirodytų, kad buvo didesniame atstume, kai buvo sudaryta kliūtis, negu reikalinga stabdymui, tai motociklininko veiksmai – savalaikis nestabdymas vairuojamos transporto priemonės, kurios įvyko susidūrimas su automobiliu T. L. Cruiser – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Pateiktoje byloje nėra duomenų, kad būtų galima analizuoti visą suartėjimą, kaip jis yra vykęs tarp abiejų transporto priemonių – automobilio ir motociklo. Kaip pasakyta vairuotojo, kurio parodymus ir citavo savo tiriamojoje dalyje, automobilio greitis iki 3 km/h, tai greitis iki 3 km/h turi daug reikšmių, o motociklo greitis – neviršijant leistino 50 km/h, tai irgi galima surasti daug reikšmių. Darydamas skaičiavimus lygino dar du skaičius mažesnius, nei kad 50, t. y. 30 ir 40, jeigu būtų išsiaiškinti kiti skaičiai, tai reikėtų paskirti kitą tyrimą, kad būtų galima paskaičiuoti ir pasakyti, koks prie to greičio reikalingas stabdymo atstumas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sąlytis įvyko su automobilio kampu ir motociklo šonu. Šiuo atveju tai yra slystamas kontaktas, susiliečiant mašinos kairiojo šono priekinei daliais ties kampu su motociklo dešiniuoju šonu. Duodamas šią išvadą jis negalėjo nustatyti, ar toje situacijoje, kuri buvo susidariusi prieš įvykį, motociklininko vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, ir tuo pagrindu spręsti, ar jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, ar nebuvo, todėl, palygindamas greičius – vieną, kuris figūravo pas motociklininką parodymuose (50 km/h), kitus skaičius paėmė mažesnius - 30 km/h ir 40 km/h, pateikė išvadą apie priežastinį ryšį, jeigu motociklui kliūtis buvo sudaryta esant didesniame atstume. Dėl išvados pirmo punkto specialistas paaiškino, kad šią išvadą padarė įvertinęs abiejų eismo įvykio dalyvių apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes, kad automobilis yra įvažiavęs dešiniau, pradeda važiuoti ir įvyksta susidūrimas kai pro stovinčius automobilius važiuoja motociklas. Bendra situacija įvykio vietoje yra matoma ir išvados 4 paveikslėlyje, kad automobilis yra manevre įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą kertant priešingas eismo juostas skiriančią kelio ženklinimo liniją, tai yra matoma ir išvados 2, 3 paveikslėlyje, automobilio padėtis fiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Būtent tie duomenys rodo, kad automobiliu pradedant važiuoti buvo keičiama automobilio padėtis ir vykdomas manevras įvažiavimo į kairę kelio pusę ir, kadangi taip buvo sudaryta kliūtis, tuo pagrindu pateiktas vertinimas automobilio vairuotojo veiksmų. Prieš manevrą automobilis „Land Cruiser“ buvo ne arčiau prie eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos, kaip jo galinis ratas, o iš kurios vietos jis atvažiavęs, pasakyti negalima, kadangi yra dar 22 metrų tarpas iki tų dviejų automobilių, kuriuos pralenkus buvo įvažiuota į tą laisvą eismo juostos plotą dešinėje. Prieš manevrą, jeigu kelio ženklinimo linija yra apie 10 cm pločio, tai nelabai didesnį atstumą nuo kelio ženklinimo linijos iki galinio kairiojo rato šoninės dalies, automobilis buvo savo kelio pusėje judėjimo krypties. Šiuo atveju nėra duomenų, kuriais pasinaudojant būtų galima skaičiuoti motociklo greitį. Motociklas griuvo ne iš karto, tai įvyko kažkiek jam pavažiavus kelyje, griuvęs jis turėjo slysti kelyje, tikėtina, kad kažkoks kontaktas buvo su borteliu, šiaip žiūrint į fotografijas, jis guli ties kažkokiu stulpu ir tvora, ar įvykęs kažkoks jo sustabdymas šių objektų, taip pat negalima įvertinti, jei jie nėra detaliai apžiūrėti ir ant jų nerasta kažkokių pėdsakų. Jeigu būtų žymės kažkokios motociklo slydimo, jeigu būtų žinoma, kokį atstumą jis nuvirtęs judėjo keliu, šaligatviu iki tos vietos, kur rastas po įvykio, tada paskaičiuoti galėtų. Nustatyti tiksliai, kokiu greičiu motociklas važiavo, negali, nes jokie pėdsakai neužfiksuoti, jokios informacijos, kuri būtų išlikusi ant kelio, įvykio vietoje nėra. Tyrimai visada atliekami su ta medžiaga, kurią gauna, jeigu yra akivaizdūs dalykai, kad gali kažką papildyti ir turėti daugiau informacijos, kas galėtų keisti išvadų kategoriškumą, tada jie prašo tų duomenų, būtų rašę raštą ir prašę tų duomenų, jeigu tai įmanoma. Šiuo atveju jis nematė nieko tokio, kas galėtų pakeisti pateiktą išvadą, akivaizdžių pėdsakų, tokių kaip žymės, padangos, kad būtų kažkas neišmatuota, ką būtų galima tikslinti, nėra matyti pateiktose iliustracijose, todėl šiuo atveju nebuvo ką tikslinti.

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta, nesutinka, kad yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo priežasties. 2021 m. spalio 11 d., apie 16 val., jis išvažiavo savo automobiliu „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo namų kiemo, J. Tumo - Vaižganto 13, Tauragėje, ir važiavo J. Tumo - Vaižganto gatve nuo „Versmės“ gimnazijos link Stoties gatvės. Jo namas yra kitoje gatvės pusėje nei „Versmės“ gimnazija. Jam nuvažiavus apie 60 metrų nuo savo namų, privažiavo dešinėje gatvės pusėje stovinčius du automobilius, kuriuos apsilenkė, grįžo į savo eismo juostą, ir pamatė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Kadangi jo juostoje, t. y. dešinėje kelio pusėje vėl stovėjo automobilis, šiuo atveju vienas, todėl įvažiavo į tarpą, kad praleistų priešais atvažiuojantį automobilį. Negali pasakyti, ar buvo visiškai sustojęs, ar sumažinęs greitį. Priešais atvažiavo automobilis „T. H.“, džipas. Savo automobilį pastatė arti vidurio juostos, kadangi matė, kad užtenka priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui vietos prasilenkti. Jis kairės pusės posūkio signalą įjungė tik pristabdęs, įvažiavęs į savo juostą. Praleidęs priešpriešais važiavusį automobilį, darė lenkimo manevrą. Netrukus pajuto smūgį į kairės pusės priekinį buferį. Jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą pažiūrėjo į šoninį veidrodėlį, ar neatvažiuoja transporto priemonė, jokios transporto priemonės nepastebėjo. Į veidrodėlį pažiūrėjo tik pravažiavus priešpriešais važiavusiam automobiliui. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas. Po smūgio motociklas ir vairuotojas nuskriejo į kitą gatvės pusę, trenkėsi į šaligatvio bordiūrą ir atsidūrė ant šaligatvio. Jis nuo susidūrimo vietos nuskriejo apie 30 metrų atstumu, motociklininkas buvo šalia motociklo. Jo automobilio padėtis buvo tokia, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje, jis ją pasirašė ir su ja susipažino. Dėl eismo įvykio paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Priėjus prie motociklininko pamatė, kad motociklą vairavo jaunuolis, kuris buvo šoko būsenoje, neleido jam judėti. Iki medikams atvykstant jokių sužalojimų jis jam neišsakė, buvo sąmoningas. Vizualiai buvo matyti, kad nubrozdintas kelėnas, kraujo nebuvo matyti. Medikai atvyko po kokios pusės valandos, anksčiau atvyko policija, jie atvyko po kokių 10- 15 minučių po eismo įvykio. Visi trys automobiliai stovėjo dešinėje kelio pusėje, t. y. du automobiliai, kuriuos jis aplenkė, ir vienas prie kurio sustojo, jie tebestovėjo atvykus policijos pareigūnams. Jis atvažiuojančio motociklo nepastebėjo, nei matė, nei girdėjo iki paties susidūrimo momento. Eismo įvykio metu buvo giedras oras, švietė saulė. Susidūrimo metu jo greitis galėjo būti iki 3 km/h. Motociklo vairuotojas pravažiuodamas pro jo automobilį apsaugos detale dešinės pusės, kuri yra prie kuro bako, t. y. ties motociklo viduriu, kliudė jo automobilio kairį buferį ir tada slydo, tiesioginio smūgio nebuvo. Apie eismo įvykio kilimo kaltę vaikinas nekalbėjo, nesuprato kas įvyko. Vaikinas su juo nebendravo, bendravo su prie jo atėjusiais draugais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis: įtrūko priekinis buferis ir išplėštas iš laikiklių. Apie motociklo sugadinimus negali pasakyti, matė, kad buvo prie tos vietos, kur gulėjo, motociklo detalių duženų. Netrukus į įvykio vietą atvyko motociklininko tėvas, apie įvykio kaltininkus nekalbėjo. Jam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, automobilis „T. L. Cruiser“ priklauso jam, įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Priešpriešais važiavęs automobilis, kurį jis praleido, po eismo įvykio pasuko į kairę pusę iš Vaižganto gatvės ir vairuotojas atėjo į įvykio vietą, jis su juo kalbėjo, sakė, kad pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį motociklą, sakė, daręs manevrą į dešinę, kad išvengtų susidūrimo. Jis sakė, kad atkreipė dėmesį į eismo įvykį išgirdęs garsą, tačiau kokį nesakė. Eismo įvykio kaltininkas jo nuomone yra motociklo vairuotojas, nes jis neturėjo teisės lenkti, kadangi jis jau dalyvavo eisme, atliko lenkimo manevrą, apvažiavo kliūtį, kadangi praleido priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę (t. 2, b. l. 116-118).

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. U. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. spalio 11 d., apie 4 val. dienos. Jis važiavęs gatve link centro savo juosta, prieš jį buvo pastatyta du ar keletas automobilių. Pamatęs iš priekio atvažiuojantį džipą, jį praleidęs ir norėjęs lenkti mašinas, kai gavęs smūgį į šoną. Toliau sunkiai prisimena, kas vyko, pajuto gulintis prie kelkraščio, kažkas priėjęs jo paklausti, ar viskas gerai. Buvo iškviesti medikai ir išvežtas į ligoninę. Teigia vairavęs motociklą, turi tam teisę nuo vasaros pradžios. Važiavo iš estrados, važiavo į namus, nematęs mašinos, jokių signalų. Prieš lenkimą važiavo savo juosta, o pradėjęs lenkimą įvažiavo į kitą juostą. Buvo pristatyta daug mašinų, ne 2 ir ne 3. Daugiau mašinų iš kitos pusės nebuvo. Po smūgio nieko nejautė iki kol gulėjo kelkraštyje. Smūgis buvo į motociklo šoną, gal į plastmasę, kojos lyg neužkabino. Po atsitrenkimo, vairą sunešiojo ir krito ant šono. Patyrė keletą nubrozdinimų ir kojos lūžį, gydėsi nuo spalio 11 d., po operacijos jautėsi geriau. Yra sugadintos motociklo plastmasinės detalės. Greitis nebuvo viršytas, toje vietoje leistinas greitis - 50 km/h. Pradėjęs lenkimo manevrą pajuto smūgį, trukdė jam matyti sustatytos mašinos, kurios buvo priparkuotos dešinėje pusėje, prie šaligatvio. Po smūgio kažkiek pamėtė vairą, gal pavažiavo keletą metrų ir krito ant šono, savo juostoje krito, kažkaip per vidurį, lenkimo juostoje. Buvo sužalota kairė koja, tiksliai neprisimena, bet manantis, kad kritęs ant kairės kojos, ant kelio ir nuslydęs ant bordiūro, nežinantis nuo ko lūžo koja, iš pradžių nieko nejutęs, smūgį pajutęs į dešinę motociklo pusę. Važiavo vienas, nebuvo daugiau automobilių, nematė iš priekio ar už savęs automobilių, matė tik stovinčius automobilius. Prie stovinčių automobilių nebuvo sustojęs, tik pristojęs, to pakako, kad praleistų iš priekio važiuojančią mašiną, prieš lenkiant parodęs posūkio signalą į kairę, jo nespėjęs išjungti. Mano, kad tikrai ne pirmas ir ne antras nuo jo stovėjęs automobilis į jį atsitrenkė, gal koks trečias, ar ketvirtas. Ten stovėjo kokie 7-8 automobiliai per visą gatvę, gali būti antras, bet ne pirmas. Smūgis buvo gautas į plastmasę dešinėje pusėje, per motociklo vidurį kažkur, panašiai netoli bako, smūgis buvo gal aukščiau, gal per vidurį, tiksliai nežino. Motociklas ir šone stovėjęs automobilis netilptų toje pačioje vietoje kelio juostoje (t. 1, b. l. 71-74).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. U. parodė, kad 2021 m. spalio 11 d., apie 16.15 val., jam paskambino jo sūnus T. U. ir pasakė, kad yra vežamas į Tauragės ligoninę dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu. Sakė, kad yra sumušta koja, kad eismo įvykis įvyko prie „Versmės“ gimnazijos. Kadangi sūnus mokėsi „Versmės“gimnazijoje ir į mokyklą vykdavo motociklu, tai jam buvo aišku, kad į eismo įvykį pateko vairuodamas motociklą, nors pats eismo įvykio detalių nenurodė. Jis iš namų paėmė savo sutuoktinę R. U., ją nuvežė į ligoninę prie sūnaus, o pats nuvyko į J. Tumo -Vaižganto gatvę į eismo įvykio vietą. Apie 17 val. atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo policija, medikai jau buvo išvykę. Į įvykio vietą atvyko nuo Stoties gatvės ir pamatė, kad jo sūnaus motociklas KTM RC 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), guli dešinėje kelio pusėje, ant šaligatvio, prie namo tvoros. Už kokių 30-50 metrų atstumu nuo jo sūnaus motociklo, kairėje kelio pusėje nuo Stoties gatvės pusės, stovėjo džipas „T. L. Cruiser“, valstybinių numerių nežino, stovėjo priekiu į Stoties gatvę. Jo kairės pusės priekinis kampas buvo išsikišęs į kitą eismo juostą. Automobilio priekyje stovėjo automobilis „Peugeot“. Suprato, kad susidūrimas su jo sūnaus vairuojamu motociklu įvyko su tuo automobiliu. Pagal rastą situaciją pamanė, kad automobilis „Toyota“ lenkė priešais stovėjusį automobilį „Peugeot“ ir susidūrė su jo sūnaus vairuojamu motociklu, važiavusiu ta pačia kryptimi kaip ir „Toyota“ automobilis. Už „Toyota“ automobilio, jam atvykus, automobilių nestovėjo, nors laikraščio „Tauragės kurjeris“ publikuotoje eismo įvykio nuotraukoje buvo matyti, kad už „Toyota“ automobilio stovi du automobiliai. Nuotraukoje matyti stovintis greitosios automobilis, policijos nematyti dar, todėl mano, kad fotografuota netrukus po eismo įvykio. Mano, kad užfiksuota situacija tokia, kokia buvo eismo įvykio metu. Kiek matė, automobiliui „Toyota“ buvo atplėštas priekinis buferis, daugiau sugadinimų nežiūrėjo ir nežino. Įvykio vietoje buvo vyriškis, kuris neprisistatė, nežino jo nei vardo, nei pavardės, sakė, kad jis yra automobilio „Toyota“, su kuriuo buvo susidūręs jo sūnus, vairuotojas. Jis detaliai eismo įvykio nepasakojo, tik sakė, kad jo sūnus vairuodamas motociklą laviravo tarp automobilių atvažiuodamas nuo gimnazijos „Versmė“. Apie eismo įvykio kaltininką, kas kaltas - jis ar jo sūnus, nekalbėjo. Jam rūpėjo jo sūnaus sveikata, manė, kad eismo įvykio kaltininką nustatys policija. Automobilio „Toyota“ vairuotojas kartu buvo su dar kitu vyriškiu, kurį pristatė kaimynu, gyvenančiu J. Matulaičio gatvėje. Jis teigė, kad vyriškis važiavo priešpriešine eismo juosta ir automobilio „Toyota“ vairuotojas sustojo to kaimyno vairuojamą automobilį praleisti. Tas kaimynas kažką kalbėjo apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau visiškai neužfiksavo pokalbio turinio. To vyriškio automobilio įvykio vietoje ar netoli tos vietos nematė, abu vyriškiai vilkėjo medžiotojų rūbais. Dar automobilio „Toyota“ vairuotojas minėjo, kad nepastebėjo jo sūnaus vairuojamo motociklo iki susidūrimo momento, kadangi apakino saulė, tačiau negali pasakyti, ką jis tiksliai turėjo mintyje taip sakydamas. Sūnus iš Tauragės ligoninės, kur jam buvo nustatytas kairės kojos lūžis, buvo pervežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Ligoninėje buvo atlikta kairės kojos operacija, po 7 gydymo dienų buvo išleistas į namus. Be kairės kojos lūžio yra nubrozdinimų kairėje kojoje, daugiau sužalojimų nėra, tačiau morališkai jaučiasi blogai, pergyvena dėl paties eismo įvykio. Sūnus pasakojo apie eismo įvykio aplinkybes. Jis teigė, kad jis po pamokų „Versmės“ gimnazijoje važiavo į namus J. Tumo - Vaižganto gatve link Stoties gatvės. Jis teigė, kad dešinėje kelio pusėje stovėjo du automobiliai, privažiavęs prie automobilių jis sumažino greitį, nes priešpriešine kelio juosta atvažiavo automobilis. Jis įvertino, kad gali daryti manevrą, atliko lenkimą ir važiavo. Sūnus sakė, kad jis prieš susidūrimą nematęs, kad dešinėje kelio pusėje stovintis automobilis darė lenkimo manevrą, t. y. išvažiavo į kelią. Jis tik pajuto smūgį ir po susidūrimo bandė išlaikyti motociklą, kad būtų sužalojimai lengvesni, nuo smūgio sakė čiuožęs kažkokį tai atstumą. Jis visiškai nekalbėjo, į kurią motociklo vietą įvažiavo automobilis. Sūnus, paklaustas apie važiuotą greitį eismo įvykio metu, sakė, kad ties „kalneliais“, esančiais prie „Versmės“ gimnazijos, greitį buvo sumažinęs, po to vėl sumažino privažiavęs prie dešinėje pusėje stovinčių automobilių, sakė, kad greičio jis neviršijęs. Motociklą parsivežė į namus, apžiūrėjus motociklą matyti, kad automobilio smūgis buvo į motociklo dešinės pusės apdailos detales ties benzino bako pradžia arti vairo. Motociklo apgadinimai: nulūžęs kairės pusės veidrodėlis kartu su vairu ir prie vairo pritvirtintais mechanizmais, kairės pusės rėmo apdailos detalė nubraižyta, sulankstyta bėgių perjungimo svirtis, nulenkta vairuotojo kojos atrama kairėje pusėje, griuvimo apsaugos detalė, esanti kairėje pusėje, sugadinta, varomosios grandinės apsauga sulaužyta (kairėje pusėje), dešinės pusės konstrukcinio rėmo apdaila nubrozdinta ir sulaužyta, tepalo užpylimo talpa sulaužyta, sugadinta galinių stabdžių sistema, dešinės pusės vairuotojo kojos pasidėjimo atrama, dešinės pusės griuvimo apsauga sulaužyta, subraižytas priekinis stiklas. Eismo įvykio metu sūnus buvo užsidėjęs šalmą, kuris eismo įvykio metu buvo sugadintas - galinė (pakaušio) dalis buvo nubrozdinta. Sūnus specialių motociklininko rūbų nevilkėjo, todėl buvo suplėšyti vilkėti rūbai. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti transporto priemonę, kurią vairavo, jis išduotas 2021 m. birželio mėnesį. Motociklas registruotas jo vardu, motociklas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Mano, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas jo sūnus, kaltininkas yra automobilio „Toyota“ vairuotojas, nes jis atliko lenkimo manevrą neįsitikinęs, ar neatvažiuoja transporto priemonė iš galo (t. 1, b. l. 136-140).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2021 m. spalio 12 d. apie 16.03 val., jam važiuojant Tauragėje, J. T. V. g. ties namu Nr. 18, jam priklausančiu automobiliu „T. H.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prasikeičiant su automobiliu „T. L. Cruizer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiam automobiliui jį praleidus ir jam bandant pajudėti, pastebėjo priešais atvažiuojantį motociklą. Motociklas važiavo kelio viduriu, jis dar pasitraukė į dešiniąją kelio pusę arti krašto. Prasikeitus su motociklu, savo automobilio veidrodėlyje pamatė, kaip šis trenkėsi į minėtą automobilį „T. L. Cruizer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pavažiavęs šiek tiek į priekį, sustojo ir išlipo pažiūrėti kas įvyko. Einant pamatė, kad kelkraštyje guli motociklas, šalia jo jaunuolis. Kadangi jo automobilis trukdė eismui, jis jį patraukė. Daugiau nieko negali papasakoti apie įvykį (t. 1, b. l. 175).

13. Iš 2021 m. spalio 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 11 d., apie 16.03 val., adresu Tauragėje, J. T. V. g., ties namu pažymėtu Nr. 22, važiuojantis automobilis „T. L. Cruizer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prieš stovintį automobilį, kad praleistų priešais atvažiuojantį automobilį „T. H.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. K.. Prasikeičiant automobiliams „T. L. Cruizer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš stovimos vietos link kelio vidurio ir tuo metu į automobilio kairįjį priekinį sparną atsitrenkė ta pačia kryptimi važiuojantis motociklas „Katam“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. U.. Abu vairuotojai blaivūs. Motociklo vairuotojas patyrė kairės kojos sužalojimus, dėl to buvo išvežtas į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 13 - 16).

14. Iš 2021 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta J. T. V. 22, Tauragės mieste. 2021 m. spalio 11 d., 16:05 val. atvykus į įvykio vietą, adresu J. T. V. g. 22, Tauragėje, nuo Stoties gatvės pusės, ties J. T. V. g. 20 - uoju namu matome stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykyje nedalyvavo, o už jo 0.5 m atstumu stovi automobilis „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris automobilio kairiąja puse išvažiavęs į priešpriešinį eismą. Minėto automobilio priekinis kairės pusės ratas nutolęs 2,65 metrų atstumu nuo priešingo eismo kelio bortelio, kairės pusės galinis ratas nutolęs nuo to pačio kelio bortelio 3,36 metrų atstumu. Tarp automobilio ratų ašių yra 2,46 metrų atstumas. Automobilio kairės pusės priekinis ratas nuo kelio ženklo nutolęs 3,99 metrų atstumu, kairės pusės galinis ratas 2,11 metrų atstumu. Priėjus prie „T. L. Cruiser“ automobilio, matome apibraižytą kairės pusės priekinį sparną bei nuplėštą automobilio priekinį buferį (žr. nuotraukas Nr. 2, 4). Einant nuo minėto kelio ženklo 26 m link Stoties g. matome motociklą, nuvirtusį ant pėsčiųjų tako. Galinis motociklo ratas nuo kelio ženklo nutolęs 26,4 m., priekinis motociklo ratas nuo kelio ženklo nutolęs 27,50 m. atstumu. Apžiūrint motociklą „Katan“, valstybinis Nr. 019 IE, matome apgadintą kairės pusės rankeną (žr. nuotrauką Nr. 15), nulūžęs kairės pusės veidrodėlis, apibraižytos motociklo kairės, dešinės pusės apdailos detalės (žr. nuotraukas Nr. 11,16), nulūžusi kairės pusės kojelė (žr. nuotrauką Nr. 15). Automobilis ir motociklas buvo paimti, apžiūrėti ir grąžinti savininkams (t. 1, b. l. 17 – 31).

15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 424/2021 (10) matyti, kad T. U. padaryti šie sužalojimai: paviršiniai odos nubrozdinimai kojose ir riešų sąnariuose, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio skeveldrinis lūžimas. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 97-100).

16. Iš 2022 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-43 (22) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai - vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jo vairuojamą transporto priemonę lenkusiam motociklui „KTM RC 125“, valstybinis Nr. 019 IE, susidūrė su motociklu. Jeigu prieš eismo įvykį automobilio „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą kliūtis 30 km/h greičiu judančio motociklo „KTM RC 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui buvo sudaryta, kai motociklas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei 14,2 m, važiuojant 40 km/h greičiu - didesniu nei 21,4 m, o važiuojant 50 km/h - didesniu nei 29,7 m. atstumu, tai motociklo „KTM RC 125“, valstybinis Nr. 019 IE, vairuotojo T. U. veiksmai - savalaikiai nestabdė vairuojamą motociklą ir susidūrė su automobiliu „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 163-170).

17. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. – 2022 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta tarnybinio automobilio vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota situacija atvykus į įvykio vietą, apžiūra: Apžiūrėtas failas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d. , pradžia 16.08.43 val. Vaizdas fiksuojamas kamera Nr. 4, automobilis T1022, vaizdo kamera sumontuota automobilio galinėje dalyje. Atidarius failą matyti, kad vykstama į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą, matyti, kad atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kairėje kameros pusėje matyti, kad ant šaligatvio guli vaikinas, šalia jo motociklas, aplink jį asmenys. Vaizdo įrašo pabaiga 16.11.56 val. Apžiūrėtas failas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., pradžia 16.08.43 val. Vaizdas fiksuojamas kamera Nr. 3, automobilis T1022, vaizdo kamera sumontuota automobilio priekinėje dalyje. Atidarius failą matyti, kad vykstama į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą, matyti vaizdo kameros dešinėje pusėje ant šaligatvio guli vaikinas, šalia jo motociklas, asmenys. Kairėje kelio pusėje, prie šaligatvio stovi du automobiliai, galine dalimi į kamerą, už jų stovi automobilis - visureigis, markės nėra galimybės nustatyti, jis stovi priekine dali į vaizdo kamerą, priekiniu dešinuoju kampu, ratu (žiūrint pagal vaizdo įrašą) kirtęs skiriamąją juostą ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Visureigio įjungtas avarinis signalas. Tarnybinis automobilis pavažiuoja arčiau visureigio. Vaizdo įrašo pabaiga 16.12.42 val. Apžiūrėtas failas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., pradžia 16.12.42 val. Vaizdas fiksuojamas kamera Nr. 3, automobilis T1022, vaizdo kamera sumontuota automobilio priekinėje dalyje. Atidarius failą matyti visureigis, dešiniuoju priekiniu kampu, ratu išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Už visureigio matyti toje pačioje - kairėje gatvės pusėje, palei šaligatvį stovintys, galimai galine dalimi į kamerą, lengvieji du automobiliai. Automobiliai stovi nuo visureigio tam tikru atstumu, ne visiškai už visureigio. 15.15.54 val. automobilis, stovėjęs pirmas nuo tarnybinio automobilio dešinėje gatvės pusėje prieš visureigį, nuvažiuoja. Matyti, kad policijos pareigūnai atlieka įvykio vietoje matavimus. Vaizdo įrašo pabaiga 15.24.07 val. Apžiūrėtas failas T1022-(duomenys neskelbtini)211011-161239-162407-20010400. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., pradžia 16.12.42 val. Vaizdas fiksuojamas kamera Nr. 4, automobilis T1022, vaizdo kamera sumontuota automobilio galinėje dalyje. Atidarius failą matyti ant šaligatvio gulintis vaikinas, šalia motociklas, medikai jam suteikia pagalbą. Prie jo stoviniuoja vaikinai. Vaikinas įkeliamas į medikų automobilį. Medikų automobilis išvažiuoja. 16.16.21 val. prie motociklo ateina moteris, kurios tapatybė nenustatyta, fotografuoja motociklą, nueina tolyn, grįžusi prie motociklo vėl fotografuoja, moteris bendrauja su prie motociklo stovinčiais vaikinais, vėliau nueina. Prie motociklo matyti įvairios detalės. Peržiūrėjus likusį vaizdo įrašą, ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos negauta. Vaizdo įrašo pabaiga 16.24.06 val. Apžiūrėtas failas T1022-(duomenys neskelbtini)211011-162407-163945-20010300. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., pradžia 16.24.09 val. Vaizdas fiksuojamas kamera Nr. 4, automobilis T1022, vaizdo kamera sumontuota automobilio priekinėje dalyje. Atidarius failą matyt kairėje kelio pusėje stovintis visureigis, priekiniu dešinės pusės ratu išvažiavęs į priešingą kelio pusę. Prieš jį toje pačioje pusėje automobilis, už jo tam tikru atstumu du automobiliai. Policijos pareigūnai atlieka matavimus. Peržiūrėjus tolimesnį vaizdo įrašą, naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 16.39.40 val. Apžiūrėtas failas T1022-(duomenys neskelbtini)211011-162407-163945-20010400. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d. Peržiūrėjus vaizdo įrašą naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta. Apžiūrėtas failas T1022-(duomenys neskelbtini)211011-163945-164000-20010300. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d. Peržiūrėjus vaizdo įrašą naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta. Apžiūrėtas failas T1022-(duomenys neskelbtini)211011-163945-164000-20010400. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., pradžia 16.24.09 val. (t.1, b. l. 176-178).

18. Iš 2021 m. gruodžio 5 d. – 2022 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta „Body“ kamera B0F1EC5F2082 užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra: Apžiūrėtas failas 20211011161127008. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:10:27 val. Atidarius failą matyti tarnybinio automobilio salonas, pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Sustoję pareigūnai dešinėje gatvės pusėje, išlipa. Lipant pareigūnei iš automobilio, matyti ant šaligatvio dešinėje pusėje gulintis motociklas. Netoli tos vietos matyti vyriškis. Pareigūnas paklausia, ar vyriškis yra automobilio vairuotojas, negirdėti vyriškio atsakymo. Pareigūnė paklausia, kaip įvyko eismo įvykis. Girdėti vaikino balsas: „Važiavau ta gatve. Tarp mašinų įsuko praleisti vieną mašiną, aš jo nepamačiau ir į šoną“. Pareigūnė klausia, kuria kryptimi vaikinas važiavo ir parodo ranka Versmės gimnazijos link. Vaikinas teigia, kad ne, „į čia važiavęs“, vaikino vaizdo įraše nematyti. Vyriškis, stovintis greta, teigia, kad vaikinas važiavęs link miesto. Vaizdo įraše matyti visureigis „Toyota“, kairėje gatvės pusėje įjungtais avariniais žibintais. Šio automobilio priekyje kelkraštyje stovi du automobiliai. Vaikinas: „mašina nuo čia „parvarė“, aš apsilenkiau mašiną ir į šoną“. Vaikinas teigia važiavęs vienas. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai. 16:13:35 val. matyti vaizdo įraše ant šaligatvio gulintis motociklas bei gulintis vaikinas šalia motociklo. Jis nurodo esantis T. U.. Patikrinamas alkotesteriu neblaivumas. Medikė apžiūri vaikino sužalojimus, suteikia pagalbą. Vaikinas teigia, kad skauda kairės kojos blauzdą. Vaikinas užkeliamas ant neštuvų. Vaizdo įrašo pabaiga 16:16:27 val. Apžiūrėtas failas 20211011161627009. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:16:27 val. Atidarius failą matyti, kad medikai kelia vaikiną į savo automobilį, pareigūnė nurodo, kad alkotesterio rodmenys buvo 0.0 promilių. Vaikinas nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, nurodo tėvo telefono numerį. Pareigūnė ateina prie tarnybinio automobilio, šalia stovi vyriškis, kuris atpažįstamas kaip S. K.. Pareigūnei nurodo savo vardą ir pavardę, gimimo datą. Girdėti, kai pareigūnas sako, kad vyriškis yra blaivus. Vaizdo įraše matyti automobilis „Toyota“, priekyje jo stovi vienas automobilis. Vaizdo įrašo pabaiga 16:21:27 val. Apžiūrėtas failas 20211011162126010. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:21:26 val. Atidarius failą matyti pareigūnė tarnybiniame automobilyje, vėliau atlieka abu pareigūnai matavimus eismo įvykio vietoje. Vaizdo įrašo pabaiga 16:26:25 val. Apžiūrėtas failas 20211011162625011. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:26:25 val. Atidarius failą matyti policijos pareigūnai, kurie eismo įvykio vietoje atlieka matavimus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta. Vaizdo įrašo pabaiga 16:61:24 val. Apžiūrėtas failas 20211011163124012. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:31:24 val. Atidarius failą matyti, kad pareigūnai atlieka matavimus eismo įvykio vietoje. 16:35:44 val. prie pareigūnų atvyksta vyriškis, kuris prisistato vaikino, nukentėjusio eismo įvykyje, tėvu. Vyriškis klausia, kaip įvyko eismo įvykis. Pareigūnė teigia, kad vaikinas pasakojo, jog nepamatęs važiuodamas, norėjęs aplenkti. Pareigūnas sako, kad motociklininkas važiavęs per tarpą, viena mašina važiavusi į vieną pusę, kita - į kitą pusę. Vaikinas pats sakęs, kad nepamatęs. Vaizdo įrašo pabaiga 16:36:31 val. Apžiūrėtas failas 20211011163623013. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:36:23 val. Atidarius failą matyti eismo įvykio vietoje atlieka matavimus. atlieka matavimus toje vietoje, kur yra motociklas. Motociklas yra ties namu, pažymėtu Nr. 23. Kartu yra vyriškis, kuris prisistatė motociklininko tėvu, ir atpažįstamas kaip V. U.. Prie V. U. ateina du vyriškiai, iš kurių vienas atpažįstamas kaip „Toyota“ vairuotojas S. K.. V. U. klausia S. K., kaip įvyko eismo įvykis. Vyriškis atsako, „pats žinai kaip būna su vaikais“. Pareigūnai nueina tolyn nuo vyriškių ir tolimesnio pokalbio nesigirdi. Peržiūrėjus tolimesnį vaizdo įrašą ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos negauta. Vaizdo įrašo pabaiga 16:41:22 val. Taip pat buvo atlikta „Body“ kamera B01EC6171C8 užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra: Apžiūrėtas failas 20211011161215001. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:12:15 val. Atidarius failą matyti, ant šaligatvio prie tvoros gulintis motociklas bei šalia jo vaikinas, atpažįstamas kaip T. U.. Vaikinas pasakoja, kad mašina įsuko praleisti mašinos ir jos nematęs. Prie pareigūno prieina vyriškis, kuris sako esantis vairuotojas bei atpažįstamas kaip S. K.. Pareigūnas paklausia, kaip įvyko eismo įvykis. Vyriškis pasakoja, kad atvažiavo mašina, jis sustojęs praleisti, sako, kad yra liudininkas. Pokalbis nutrūksta, nes pareigūnas nueina. Sugrįžus pareigūnui prie S. K., pastarasis tęsia pasakojimą, kaip įvyko eismo įvykis. Vyriškis teigia stovėjęs, atvažiavusi mašina priešais, jis pasisveikinęs su kaimynu, kaimynas spėjęs į šoną pasukti, vyriškis teigia, kad tas liudininkas kaimynas vairavo tą mašiną, jis pats pasukęs vairą į šoną ir „tas nežinau kokiu greičiu atėjo ir pro mane tik čiunkt ėjo ir nuėjo“ (S. K. teigia vyriškis stovintis čia vietoje). Vyriškis teigia, kad nuplėšė jam buferį. Pareigūnas klausia vyriškio: „Jūs iš stovėjimo vietos važiavote“. Vyriškis atsako, kad taip. Vyriškis: „O jis tai parėjo kokiu greičiu nežinau, gal aš kaltas, nežinau“. Vyriškis teigia, kad kaimynas priešais važiavo, pasitraukė, o motociklas pravažiavo per tarpą. Vyriškis teigia rodęs posūkio signalą. Pareigūnas klausia: Ar kaimynas spėjo nuvažiuoti ir jis tada? Prie jų prieina dar vienas vyriškis. S. K. dar kartą aiškina aplinkybes, kad kaimynas važiavęs kryptimi link „Versmės“ gimnazijos (rodo rankomis kryptį), o jis pats sustojęs jį praleisti, įsijungęs posūkį, kad sukti, pasisveikino, ir jis (motociklininkas) per tarpą mums. Pareigūnas tikslindamas aplinkybes klausia kito vyriškio, ar jis buvęs nuvažiavęs? Vyriškis teigia, kad jis buvęs ties S. K. automobiliu, pasitraukęs link bordiūro. Tas kitas vyriškis teigia, kad vaikinas važiavo per trapą, nelaukė. Pareigūnas klausia kito vyriškio, ar nekliudė jo automobilio. Vyriškis teigė, kad lygtai ne. S. K. teigia, kad paprasta situacija, nežiūri, ar rodo posūkį ar, nerodo. Pareigūnas patikrina S. K. neblaivumą. S. K. teigia, kad vaikinas važiavo dideliu greičiu, nes toli nuskriejo nuo susidūrimo vietos. Vaizdo įrašo pabaiga 15:17:25 val. Apžiūrėtas failas 20211011161715002. Vaizdo įrašo data 2021 m. spalio 11 d., laikas 16:17:16 val. Atidarius failą matyti, kai pareigūnas tikrina alkotesteriu S. K. neblaivumą. Pareigūnas: „jeigu kaimynas teigia, kad čia važiavo, labai tarpas minimalus lieka. S. K. teigia, kad vaikinas važiavęs motociklu per tarpą, nelaukęs. Alkotesterio rodmenys parodo 0.00 promilių. Pareigūnas ateina prie „Toyota“ visureigio, fotografuoja įvykio vietą. Nufotografuoja motociklą. Vaizdo įrašo pabaiga 16:22:14 val. (t.1, b. l. 179-182).

19. Iš 2022 m. lapkričio 21 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „OnePlus N2023“ ir nustatyti telefono sugadinimai (3 t., b. l. 69 – 72).

20. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis S. K. 2021 m. spalio 11 d., apie 16.03 val., Tauragės mieste, J. Tumo - Vaižganto gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. 22, vairuodamas jam priklausantį automobilį „T. L. Cruizer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), t. y. prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jo vairuojamą transporto priemonę lenkusiam motociklui „KTM RC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. U. ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Šis S. K. padarytas KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. T. U. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

21. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

22. S. K. yra kaltinamas Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų pažeidimu, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo T. U. sveikata. Kelių eismo taisyklių 101 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

23. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio eiga buvo tokia – automobilio „T. L. Cruizer“ vairuotojas S. K. išvažinėjo iš stovėjimo vietos J. Tumo-Vaižganto gatvėje ir iš dešinės kelio pusės vykdė įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nes atliko priekyje stovinčios transporto priemonės apvažinėjimą ir judėjo kryptimi link Stoties gatvės. Tuo metu ta pačia kryptimi (J. Tumo-Vaižganto gatve link Stoties gatvės), važiavo ir link jo artėjo motociklas „KTM RC 125“, vairuojamas T. U., kuris buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atliko šone stovėjusių automobilių, tarp kurių buvo ir S. K. vairuojamas automobilis, apvažiavimo manevrą. Motociklas „KTM RC 125“ slystamai dešiniuoju šonu kontaktavo su automobilio „T. L. Cruizer“ kairiojo šono priekiniu kairiuoju ratu, priekiniu kairiuoju sparnu ir priekinio buferio kairiąja šonine dalimi. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad automobilis „T. L. Cruizer“ priekiniu kairiuoju ratu išvažiavęs kairiau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos, automobilio „T. L. Cruiser“ galinė dalis yra dešiniau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos, automobilio vairuojamieji ratai yra artimoje jo išilginiai ašiai kryptyje, nežymiai pasukti į kairę. Po susidūrimo motociklas „KTM RC 125“ nuvirto ir liko gulėti ant kairiojo šono padėtyje, užfiksuotoje 2021 m. spalio 11 d. eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo automobilis „T. L. Cruizer“ iš karto buvo sustabdytas ir liko stovėti padėtyje, užfiksuotoje 2021 m. spalio 11 d. eismo įvykio vietos schemoje. Tokios aplinkybės nustatytos eismo įvykio vietos apžiūros protokole, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-43(22), jos matyti ir iš vaizdo įrašų, užfiksuotų policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu ir su savimi turėtomis „Body“ kameromis, tokias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamasis bei nukentėjusysis.

24. Iš 2021 m. spalio 11 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos bei eismo įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų (1 t., b. l. 17 - 31), taip pat iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvados Nr. 11K-43(22) (1 t., b. l. 164 - 170) matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis prieš eismo įvykį stovėjo dešinėje kelio pusėje, pats automobilis (jo priekis) buvo nukreiptas Stoties gatvės kryptimi. Iš kaltinamojo S. K. parodymų matyti, kad prieš eismo įvykį jis važiavo J. Tumo-Vaižganto gatve link Stoties gatvės, jo važiavimo eismo juostoje prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo pastatyti automobiliai, kuriuos jis turėjo apvažiuoti. Atlikdamas minėtų automobilių apvažiavimo manevrą, S. K. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susitiko su priešpriešais atvažiuojančiu liudytojo T. K. automobiliu. Tam, kad praleistų šio liudytojo automobilį, S. K. grįžo į savo eismo juostą į tarp stovinčių automobilių buvusį tarpą ir praleido priešpriešais važiuojantį T. K. automobilį. Pravažiavus liudytojo T. K. automobiliui, S. K. turėjo apvažiuoti priekyje jo stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, kad kaltinamajam, norint apvažiuoti jo važiavimo juostoje esantį automobilį ir judant iš stovėjimo vietos, jis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 99 punktą eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, pirmiausia turėjo išvažiuoti į priešingą kelio pusę, tai jis ir darė. Kaltinamasis S. K. viso proceso metu teigė, kad jis nematė atvažiuojančio T. U. vairuojamo motociklo, o motociklą pamatė tik tuo metu, kai jis buvo prie jo automobilio šono, motociklą jis pamatė per kairės pusės priekinį langą, nuo pajudėjimo momento iki susidūrimo momento praėjo ne daugiau kaip 3 sekundės, tai reiškia, kad nuo S. K. automobilio priekinės dalies pajudėjimo į priekį ir į kairę momento iki susidūrimo su motociklu praėjo kelios sekundės. Tokias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis T. U. taip pat patvirtino, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tam, kad apvažiuotų dešinėje kelio pusėje jo važiuojamoje juostoje stovinčius automobilius, S. K. automobilis buvo tarp šių stovinčių automobilių, jis nematė šio automobilio kaip judančios transporto priemonės.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad dėl kilusio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. U. sveikata. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 424/2021 (10), kurioje nustatyta, kad T. U. padaryti šie sužalojimai: paviršiniai odos nubrozdinimai kojose ir riešų sąnariuose, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio skeveldrinis lūžimas. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 97-100). Specialisto išvadoje detaliai aprašyti T. U. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai ir jų gydymo eiga.

26. Kaip jau minėta, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K‑38/2008, 2K-134-696/2016, 2K‑35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010Nr. 2K-7-1-693/2018).

27. Byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-43(22) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai - vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jo vairuojamą transporto priemonę lenkusiam motociklui „KTM RC 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su motociklu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas V. P. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad specialisto išvadą jis pateikė ištyręs jam pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o specialisto išvados 1 punkte pateiktą išvadą jis padarė įvertinęs abiejų eismo įvykio dalyvių apklausos protokoluose ir eismo įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes, kad automobilis yra įvažiavęs dešiniau, pradeda važiuoti ir įvyksta susidūrimas kai pro stovinčius automobilius važiuoja motociklas. Iš teisiamojo posėdžio metu specialisto V. P. pateiktų paaiškinimų matyti, kad jam užteko ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų, kad galėtų pateikti 1 punkte nurodytą išvadą. Taigi, specialisto išvada ir specialisto V. P. parodymai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai – išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir link jo artėjančiam motociklui – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu.

28. Minėtos specialisto išvados Nr. 11K-43(22) 2 punkte taip pat nurodyta, jeigu prieš eismo įvykį automobilio „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą kliūtis 30 km/h greičiu judančio motociklo „KTM RC 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui buvo sudaryta, kai motociklas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei 14,2 m, važiuojant 40 km/h greičiu - didesniu nei 21,4 m, o važiuojant 50 km/h - didesniu nei 29,7 m. atstumu, tai motociklo „KTM RC 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo T. U. veiksmai - savalaikiai nestabdė vairuojamą motociklą ir susidūrė su automobiliu „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu. Paaiškindamas šį specialisto išvados punktą teisiamojo posėdžio metu specialistas V. P. nurodė, kad šiuo atveju byloje nebuvo duomenų, kuriais pasinaudojant būtų galima skaičiuoti motociklo greitį, buvo tik tokie duomenys, kad motociklininkas neviršijo leistino 50 km/h greičio, o darydamas skaičiavimus lygino dar du skaičius mažesnius nei 50 km/h, t. y. 30 km/h ir 40 km/h, ir taip gavo atstumus. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad atlikęs skaičiavimus jis padarė išvadą, kad jeigu motociklininkas turėjo objektyvią galimybę pamatyti jo judėjimui kliūtį sudarantį automobilį „T. L. Cruizer“ didesniu nei 14,2 m atstumu, važiuojant 30 km/val. greičiu, arba didesniu nei 21,4 m atstumu, važiuojant 40 km/val. greičiu, arba didesniu nei 29,7 m atstumu, važiuojant 50 km/val., tai motociklo „KTM RC 125“, valstybinis Nr. 019 IE, vairuotojo T. U. veiksmai - savalaikiai nestabdė vairuojamo motociklo ir susidūrė su automobiliu „T. L. Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu.

29. Bylos nagrinėjimo metu gynėjas taip pat pateikė konsultacinę specialisto išvadą Nr. SPI-03(22), kurioje nurodyta, kad jei prieš eismo įvykį automobilio „T. L. Cruiser“ vairuotojas S. K. važiavo ne didesniu nei 3 km/h greičiu ir stabdė vairuojamą transporto priemonę iškart įvykus susidūrimui, tai tokiu atveju motociklo “KTM RC 125” vairuotojas T. U. turėjo techninę galimybę savalaikiai stabdydamas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki buvusios susidūrimo vietos ir taip išvengti buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo. Taip pat nurodyta, kad jei prieš eismo įvykį automobilio „T. L. Cruiser“ vairuotojas S. K. važiavo ne didesniu nei 3 km/h ir stabdė vairuojamą transporto priemonę iškart įvykus susidūrimui, tai tokiu atveju nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje motociklo „KTM RC 125“ vairuotojo T. U. veiksmai - savalaikiai nestabdė vairuojamo motociklo, dėl ko susidūrė su priekyje apvažiavimo manevrą atliekančiu automobiliu - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Iš šios konsultacinės specialisto išvados matyti, kad iš esmės ji patvirtina specialisto išvados Nr. 11K-43(22) 2 punkte pateiktą išvadą apie motociklininko veiksmus, tačiau nepaneigia specialisto išvadoje 11K-43(22) pateikto vertinimo, kad tiesioginė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent automobilio vairuotojo S. K. veiksmai. Pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. SPI-03(22) nėra įvertinti automobilio „T. L. Cruiser“ vairuotojo S. K. veiksmai, nes kreipiantis dėl šios konsultacinės išvados net nebuvo užduoti klausimai, susiję su automobilio „T. L. Cruiser“ vairuotojo S. K. veiksmų vertinimu. Todėl konsultacinė išvada Nr. SPI-03(22) vertinama kaip šališka, nėra pakankamai išsami ir objektyvi, nes visus T. U. veiksmus laiko neleistinais, visoms galimoms eismo įvykio situacijoms pateikia tą patį techninio požiūrio vertinimą, kad motociklininko veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, o S. K. veiksmų vertinimas šioje išvadoje net nepateiktas. Taigi ši konsultacinė išvada nėra tokia išsami ir objektyvi kaip ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada Nr. 11K-43(22), todėl teismas, nustatinėdamas priežastinį ryšį tarp eismo įvykio priežasčių ir dėl to kilusių padarinių, remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-43(22) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

30. Kaip matyti iš anksčiau aptarto specialisto išvados Nr. 11K-43(22) 2 punkto, vertinant eismo įvykio kilimo priežastis, turi būti vertinami ir nukentėjusiojo veiksmai – savalaikiai nestabdė vairuojamo motociklo ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Aiškindamas šį specialisto išvados punktą V. P. nurodė, kad duodamas šią išvadą jis negalėjo nustatyti, ar toje situacijoje, kuri buvo susidariusi prieš įvykį, motociklininko vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, ir tuo pagrindu spręsti, ar jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, ar nebuvo. Nustatyti tiksliai, kokiu greičiu motociklas važiavo, negalėjo, nes jokie pėdsakai neužfiksuoti, jokios informacijos, kuri būtų išlikusi ant kelio, įvykio vietoje nėra. Specialistas taip pat paaiškino, kad tirdamas jam pateiktą medžiagą jis nematė nieko, ką būtų galima patikslinti, kas galėtų pakeisti pateiktą išvadą.

31. Pažymėtina, kad viso proceso metu nebuvo nustatytas tikslus motociklo vairuotojo T. U. važiavimo greitis, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, kad motociklo vairuotojas T. U. eismo įvykio metu važiavo greitai, todėl darė prielaidą, kad jis galėjo viršyti leistiną 50 km/h greitį. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad neviršijo leistino 50 km/h greičio, tačiau tikslaus važiavimo greičio negalėjo nurodyti. Įvykio vietoje nebuvo jokių pėdsakų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti motociklo važiavimo greitį, tai patvirtino liudytojai policijos pareigūnai A. S. ir R. Š.. Vertinant nukentėjusiojo galimybę pamatyti S. K. vairuojamą automobilį ir jo daromą apvažiavimo manevrą svarbu įvertinti ir tai, kad S. K. automobilis prieš atlikdamas priešais jį stovinčio automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavimo manevrą buvo įvažiavęs į tarpą tarp prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovinčių automobilių ir nukentėjusiojo T. U. buvo įvertintas ne kaip eisme dalyvaujantis automobilis, bet kaip stovintis automobilis, kurį nukentėjusysis turėjo apvažiuoti kartu su kitais tiek prieš S. K. automobilį, tiek už S. K. automobilio stovinčiais automobiliais. Taigi nukentėjusysis T. U. nematė S. K. automobilio kaip eisme dalyvaujančio automobilio, o matė jį stovintį prie dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto kartu su kitais ten stovinčiais automobiliais, todėl nėra galimybės įvertinti, kokiu atstumu jis buvo privažiavęs susidūrimo vietą S. K. įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą momentu. Teismo vertinimu, pagal susidariusią situaciją nukentėjusysis neturėjo bei negalėjo numatyti, jog S. K. automobilis, nukentėjusiajam vykdant stovinčių transporto priemonių apvažinėjimą, pradės priešais stovinčios transporto priemonės apvažiavimą neįsitikinęs, kad jo niekas nelenkia.

35. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad ir nukentėjusiajam galioja Kelių eismo taisyklių 9 punktas, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

35.2. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. U. viso proceso metu teigė, kad jis S. K. vairuojamą automobilį matė kaip stovintį automobilį kartu su kitais prie važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto stovinčiais automobiliais. Liudytojas T. K. taip pat patvirtino, kad S. K., tam, kad praleistų liudytojo T. K. vairuojamą automobilį, įvažiavo į prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovinčių automobilių esantį tarpą ir jį praleido. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis S. K.. Įvertinęs eismo įvykio metu susidariusią situaciją ir tai, jog T. U. nematė, kaip kaltinamojo automobilis įvažiavo į prie dešiniojo važiuojamosios dalies karšto stovinčių automobilių tarpą ir kaltinamojo S. K. automobilį vertino kaip stovintį automobilį, kuris kartu su kitais jo važiavimo juostoje stovinčiais automobiliais sudarė jam kliūtį jo važiavimo kryptimi, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis pagal susidariusią situaciją neturėjo bei negalėjo numatyti, jog S. K. automobilis, nukentėjusiajam vykdant stovinčių transporto priemonių apvažinėjimą, pradės priešais stovinčios transporto priemonės apvažiavimą neįsitikinęs, kad jo niekas nelenkia. Susidariusioje situacijoje T. U. neturėjo pagrindo imtis kokių nors papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti motociklą ir (ar) pan., nes tam paprasčiausiai nebuvo jokio pagrindo, nes kelkraštyje stovintis automobilis kartu su kitais stovinčiais automobiliais pats savaime jokio pavojaus nekelia.

36. Vertinant nukentėjusiojo veiksmus, aktualus ir gynybos akcentuojamas Kelių eismo taisyklių 127 punktas, numatantis, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

36.1. Kaip jau minėta, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, kad motociklo vairuotojas T. U. eismo įvykio metu važiavo greitai, todėl darė prielaidą, kad jis galėjo viršyti leistiną 50 km/h greitį. Viso proceso metu nebuvo nustatytas tikslus motociklo vairuotojo T. U. važiavimo greitis. Kaltinamojo teigimu, T. U. galėjo važiuoti apie 70-80 km/h greičiu, tuo tarpu nukentėjusysis T. U., nors ir negalėjo nurodyti tikslaus savo važiavimo greičio, tačiau nuosekliai tvirtino, kad maksimalaus 50 km/h leistino greičio neviršijo. Eismo įvykio vietoje taip pat nebuvo jokių pėdsakų, iš kurių būtų galima nustatyti T. U. vairuojamo motociklo greitį eismo įvykio metu. Eismo įvykis įvyko rudenį, dienos metu, kaip patvirtino visi proceso dalyviai, švietė saulė, kelio danga buvo sausa.

36.2. Vertindamas galbūt T. U. padaryto Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimo reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, teismas konstatuoja, kad jeigu S. K. prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir pradėdamas važiuoti bei apvažinėdamas priešais jį stovintį automobilį, kuris sudarė jam kliūtį, būtų praleidęs ta pačia kryptimi važiuojantį ir S. K. automobilį lenkiantį T. U. vairuojamą motociklą, tai nagrinėjamas eismo įvykis, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiavo nukentėjusysis T. U., nebūtų kilęs. S. K., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, įsitikinęs ketinamo atlikti manevro saugumu, t. y. kad nesutrukdys kitoms transporto priemonėms, priversdamas jas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, turėjo galimybę eismo įvykio išvengti – praleisti jį lenkiantį motociklą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad būtent S. K. veiksmai buvo pagrindinė (būtinoji) šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jo dėl neatsargumo padaryto Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių (nesunkaus T. U. sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai.

36.4. Gynyba teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, kad nukentėjusysis T. U., važiuodamas J. Tumo-Vaižganto gatve link Stoties gatvės ir lenkdamas jo važiavimo juostoje kliūtį jam sudarančius dešinėje važiuojamosios dalies pusėje stovinčius automobilius, nepraleido liudytojo T. K. automobilio, o važiavo skiriamąją juosta per automobilių tarpą. Tačiau tokių gynybos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o jas netgi paneigia nukentėjusiojo T. U. duoti parodymai. Nukentėjusysis T. U. viso proceso metu teigė, kad jis matė iš priekio atvažiuojantį liudytojo T. K. automobilį, kurį praleido ir tik tada išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad galėtų apvažiuoti jam kliūtį sudarančius kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje stovinčius automobilius. Tuo tarpu liudytojo T. K. parodymai, kuriais remiasi gynėjas akcentuodamas, kad nukentėjusysis važiavo per tarpą tarp liudytojo T. K. ir dešinėje kelio pusėje stovinčių automobilių, nėra nuoseklūs. Pažymėtina, kad apklausiamas iš karto po įvykio T. K. parodė, kad jis prasikeitė su S. K. vairuojamu automobiliu ir S. K. jį praleido, po to S. K. bandant pajudėti T. K. pamatė priešais atvažiuojantį motociklą, kuris važiavo kelio viduriu, jis dar pasitraukė į dešiniąją kelio pusę arčiau krašto, ir prasikeitus su motociklu jis pamatė, kad S. K. bandant pajudėti motociklas trenkėsi į S. K. automobilį. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu T. K. jau teigė, kad negali pasakyti, ar S. K. sustojo jį praleisdamas, ar tik pristojo, taip pat teigė, kad jis paties susidūrimo nematė, o tik išgirdo susidūrimo garsą, motociklą pamatė jau prasilenkęs su S. K. automobiliu, tik kažkiek pavažiavęs po prasilenkimo su S. K., motociklą pastebėjo iš karto priešais savo automobilį, ne iš toli. Iš aptartų T. K. parodymų matyti, kad viso proceso metu jie nebuvo nuoseklūs: pirmosios savo apklausos metu jis nurodė, kad matė eismo įvykį ir susidūrimo momentą, tačiau teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad paties susidūrimo nematė, tik išgirdo garsą. Iš pradžių teigė, kad S. K. automobilis buvo sustojęs jį praleisti ir tik S. K. automobiliui bandant pajudėti įvyko eismo įvykis, vėliau jau teigė, kad tiksliai negali pasakyti, ar S. K. automobilis buvo sustojęs, ar tik pristojęs. Be to, sprendžiant dėl liudytojo T. K. parodymų patikimumo taip pat svarbu pažymėti, kad kaltinamasis S. K. ir liudytojas T. K. yra kaimynai, jų santykiai yra geri, tai matyti ir iš eismo įvykio vietoje užfiksuotų vaizdo įrašų, todėl šis liudytojas gali būti suinteresuotas duoti kaltinamajam palankius parodymus.

36.5. Be to, net ir tokiu atveju, jei T. U. vairuojamas motociklas, apvažinėdamas jo važiuojamojoje dalyje stovinčius ir kliūtį jam sudarančius automobilius, į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo T. K., įvažiavo kelio viduriu, akivaizdu tai galėjo įvykti tuo momentu, kai liudytojas T. K. dar nebuvo pravažiavęs visų kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje stovinčių automobilių, tačiau T. K. jau pravažiavus S. K. automobilį ir važiuojant pro už S. K. stovinčius automobilius. Taigi T. U. būtų prasilenkęs su T. K. automobiliu dar neprivažiavęs S. K. automobilio buvimo vietos, todėl net ir tuo atveju nukentėjusiajam toliau važiuojant nebuvo jokios kliūties saugiai pabaigti lenkimo manevrą ir apvažiuoti kitus kelio dešinėje pusėje stovinčius automobilius, tarp kurių stovėjo ir S. K. automobilis. Netgi kaltinamojo automobiliui pajudėjus, nukentėjusysis galėjo turėti pagrindą manyti, kad kaltinamasis sustos ir jį, važiuojantį motociklu, praleis. Kaip jau minėta, vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Tuo tarpu, kaip jau buvo nustatyta, kaltinamajam staiga pavažiavus į kairę ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, įvertinant netikėtumo efektą, į tai, kad nuo kaltinamojo pradėjimo važiuoti į kairę iki susidūrimo praėjo vos kelios sekundės, pripažintina, kad būtent kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimas yra aptariamo eismo įvykio pagrindinė priežastis ir būtina eismo įvykio kilimo sąlyga.

39. Apibendrindamas ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jo vairuojamą transporto priemonę lenkusiam motociklui „KTM RC“, vairuojamo T. U.. S. K., prieš pradėdamas važiuoti, turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš atlikdamas manevrą, privalėjo sustoti, nejudėti iš vietos, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius – motociklu važiavusį T. U. – keisti judėjimo kryptį ar greitį.

40. BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo). Pagal BK 16 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Šiuo atveju kaltinamasis veikė nusikalstamai pasitikėdamas, nes, pradėdamas automobiliu važiuoti iš stovėjimo vietos neįsitikindamas, kad tai daryti yra saugu, numatė, kad savo vairuojamu automobiliu gali sudaryti kliūtį kitam eismo dalyviui (šiuo atveju motociklo vairuotojui T. U.), taip pat kad dėl to gali kilti eismo įvykis ir gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi minėtų padarinių išvengti, t. y. nepagrįstai ir nepateisinamai rizikavo tikėdamasis, kad niekas važiuojamąja kelio dalimi nevažiuos arba važiuodamas pamatys jo išvažiuojantį automobilį ir sustos.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 11 d. įvykusio eismo įvykio metu, T. U. vairuojamas motociklas „KTM RC 125“ buvo apgadintas. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas taisykles bei įvertinęs tai, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų nukentėjusiojo T. U. transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, vadovaudamasis 2021 m. spalio 12 d. transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuote bei likutine verte, paskaičiavo, kad nustatyta motociklo rinkos vertė yra 2715 Eur, ir pagal padarytus sugadinimus motociklo likutinė vertė yra 1240 Eur, tokiu būdu nuostolio dydis dėl sugadinto motociklo yra 1475 Eur (3 t., b. l. 25).

54. Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti 700 Eur už eismo įvykio metu sugadintą mobiliojo ryšio telefoną, kurį civilinis ieškovas V. U. buvo nupirkęs savo sūnui – nukentėjusiajam T. U.. Ieškinyje nurodoma, kad mobiliojo ryšio telefonas „OnePlus8 pro+128 Onyx“ buvo įsigytas 2020 m. gegužės 29 d. už 904,25 Eur sumą, tačiau įvertinus tai, kad šis telefonas iki įvykio buvo naudojamas 1 metus ir beveik 5 mėnesius, žala dėl telefono sugadinimo vertinama 700 Eur, todėl tokią sumą ir prašoma priteisti.

56. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. U. nurodė, kad eismo įvykio metu telefonas buvo įstatytas į motociklo dėklą, kuris prisitvirtina prie vairo, ir eismo įvykio metu iškrito, po smūgio aplinkiniai jį surado gatvėje ir jam padavė. Iš karto po įvykio niekam nesakė, kad sugadintas telefonas, tėvai, atvažiavę į ligoninę, matė, kad telefonas nebeveikia (3 t., b. l. 47 – 48). Pažymėtina, kad iš byloje esančių eismo įvykio vietoje užfiksuotų policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų kyla abejonių, ar minėtas T. U. telefonas buvo sugadintas eismo įvykio metu. Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_1011_161127_008 matyti, kad vaizdo įrašo 04:59 min. prie policijos pareigūnės priėjęs vaikinas, kuris, kaip galima suprasti, yra nukentėjusiojo draugas, sako, kad nukentėjusiojo telefonas šiuo metu yra pas jį, nes jis krauna šį telefoną. Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_1011_161627_009 matyti, kad šio vaizdo įrašo 00:29 min. nukentėjusiajam atnešamas jo mobiliojo ryšio telefonas, kuris paduodamas nukentėjusiajam, ir T. U. pasižiūrėjęs telefone pasako savo tėčio telefono numerį. Be to, civilinis ieškovas tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po eismo įvykio pats nukentėjusysis T. U. jam paskambino ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį ir yra vežamas į ligoninę. Taigi, iš aptartų duomenų teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo telefonas nebuvo sugadintas eismo įvykio metu, nes jis iš karto po įvykio naudojosi šiuo telefonu, kad galėtų pasakyti policijos pareigūnams tėčio telefono numerį ir paskambinti tėčiui.

57. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu T. U. telefonas buvo apžiūrėtas ir nustatyti jo sugadinimai – telefono korpuso apgadinimai, ekrano subraižymai, įjungus telefoną vaizdas susiliejęs, telefonas iš karto iš karto išsijungia (t 3, b. l. 69 -72) – tačiau, teismas daro išvadą, kad byloje liko neįrodyta aplinkybė, jog minėtas T. U. telefonas buvo sugadintas eismo įvykio metu. Telefono sugadinimai nustatyti tik mobiliojo ryšio telefono nuotraukomis, tačiau teismas iš šių nuotraukų neturi galimybės įvertinti telefono sugadinimo masto, o taip pat, ar visi šie sugadinimai gali būti atsiradę tik dėl šio įvykio, nenurodyta, ar telefonas gali būti remontuojamas. Taigi įvertinus šias aplinkybes kartu su anksčiau nustatytais duomenimis apie nukentėjusiojo naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu iš karto po eismo įvykio, teismas daro išvadą, kad šis civilinio ieškinio reikalavimas yra neįrodytas, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 700 Eur žalos dėl mobiliojo ryšio telefono sugadinimo atmestina.

59. Nukentėjusysis T. U. civiliniame ieškinyje nurodo, kad nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl eismo įvykio bei sužalojimų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nerimą, baimę, visą gydymo laikotarpį buvo jaučiami neigiami lūžio padariniai, buvo apribotos jo judėjimo galimybės. Taip pat nurodo, kad šiuo metu gali judėti be pagalbinių priemonių, tačiau staigesni judesiai ar didesnis fizinis krūvis sukelia skausmą, maudimo ir tempimo jausmą, sudėtingiau dalyvauti fizinės veiklos užsiėmimuose. Visa situacija po eismo įvykio jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, nusivylimą ir liūdesį. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5 000 Eur, ši suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos.