Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-115-361/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: 1A-115-361/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35408-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: S. K.
Civilinis ieškovas: T. U., V. U.
Civilinis atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Advokatai: Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-361/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35408-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam S. K. ir jo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Irmanto Balčiūno (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2 101,31 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniam ieškovui V. U. priteista iš nuteistojo S. K. 1 650 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 11 d., apie 16.03 val., Tauragės m., J. Tumo-Vaižganto g., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), t. y. prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jo vairuojamą transporto priemonę lenkusiam motociklui „KTM RC 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. U., ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Šis S. K. padarytas KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. T. U. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

2. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas I. Balčiūnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prašo priteisti S. K. iš valstybės pastarojo patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta ir nagrinėjama situacija, buvusi prieš automobilio „Toyota Land Cruizer“ ir motociklo „KTM RC 125“ susidūrimą, o tai yra itin svarbu, nustatant pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti teisiniu požiūriu. Teismas, darydamas išvadas dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti, nepagrįstai vertino vien tik patį susidūrimo momentą, nepagrįstai ir nemotyvuotai tikėjo nukentėjusiojo T. U., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais, kad jis automobilio „Toyota Land Cruizer“ nematė ir pirmą kartą jį pastebėjo tik susidūrimo momentu. Toks paviršutiniškas ir formalus situacijos vertinimas bei faktiniais duomenimis nepagrįstas tikėjimas nukentėjusiojo parodymais tik parodo teismo siekį kuo greičiau išnagrinėti bylą, vadovautis išskirtinai specialisto išvada. Beje, ekspertas V. P. tiek 2022 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 11K-43 (22), tiek 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė nemaža aplinkybių, kurios galbūt galėtų keisti išvadą dėl tiesioginio priežastinio ryšio techniniu požiūriu.

2.2. Teismas vadovavosi išskirtinai 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-43 (22). Suformuotoje teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K- 38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.) ne kartą yra išaiškinta, kad eismo įvykių bylose eismo įvykio ekspertizė yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, neturintis teisinės viršenybės prieš kitus įrodymus. Eismo įvykio ekspertizė (specialisto išvada) atsako tik į techninio pobūdžio klausimus, t. y. išvados pateikiamos dėl techninių įvykio aspektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad visą eismo įvykio situaciją būtina įvertinti teisiniu požiūriu ir išvadas dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti daryti tik teisiniu požiūriu. Taigi teisinis eismo įvykio priežasčių vertinimas yra žymiai platesnis ir reikšmingesnis nei techninis. Teisinis eismo įvykio kilimo priežasčių įvertinimas apima ir eismo dalyvių veiksmus iki jo kilimo. Todėl šiuo atveju itin svarbu nustatyti, kokia eismo situacija buvo iki susiduriant T. U. ir S. K. vairuotoms transporto priemonėms. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepagrįstai nebuvo tenkinti gynybos prašymai atlikti eismo įvykio dalyvių parodymų patikrinimą vietoje. Tai išties labai svarbu, nes būtų leidę nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių pradėjo kurti avarinę situaciją ir pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą teisiniu požiūriu.

2.3. Neginčija, kad T. U. motociklu važiavo Tauragės m., J. Tumo-Vaižganto gatve, nuo vasaros estrados, t. y. ta pačia kryptimi kaip ir S. K. automobiliu. Tauragės vasaros estrada yra šalia J. Tumo-Vaižganto gatvės. Nuo šios gatvės pradžios ties vasaros estrada iki pat vietos, kurioje nugriuvo T. U., visas kelio ruožas yra visiškai tiesus, kalnelių ar kitokių reljefinių ypatumų, galinčių riboti matomumą į priekį, nėra, o yra galimybė matyti ir vietą, kurioje įvyko susidūrimas. Nuo išvažiavimo iš vasaros estrados iki J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namo (nuo šio namo pradėjo važiuoti S. K.) yra ne mažesnis nei 140 m atstumas. Nuo J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo (kur įvyko susidūrimas) yra ne mažesnis nei 130 m atstumas. Šiuos duomenis apie atstumus nesunkiai galima surasti „google maps“ žemėlapiuose, jie yra tikslūs ir neginčytini. Taigi T. U., motociklu ties vasaros estrada įvažiavęs į J. Tumo-Vaižganto gatvę, šia gatve nuvažiavo iš viso ne mažiau kaip 270 m, o S. K. – ne mažiau kaip 130 m. Tikint T. U. parodymais, kad jis greičio neviršijo, t. y. važiavo apie 50 km/h, reiškia, kad jis 270 metrų atstumą įveikė per apie 19–20 sekundžių (važiuojant 50 km/h greičiu, per 1 sekundę nuvažiuojama 13,89 m). Tokiu būdu T. U., įvažiavęs į J. Tumo-Vaižganto gatvę ties vasaros estrada, namą, esantį J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini), privažiavo per apie 10 sekundžių. S. K. savo ruožtu taip pat turėjo užtrukti ne mažiau kaip 10–15 sekundžių, nes jam reikėjo iš kiemo išvažiuoti į gatvę, atlikti kairiojo posūkio manevrą pagreitėti, po to sulėtinti greitį tam, kad praleistų automobilį „Toyota Hillux“. Šie nesudėtingi skaičiavimai neabejotinai įrodo, kad T. U. S. K. įvažiavimo į gatvę momentu jau buvo pradėjęs važiuoti J. Tumo-Vaižganto gatve ir privalėjo matyti automobilį „Toyota Land Cruizer“, šio automobilio įvažiavimo į kelią momentą ir šio automobilio prilėtinimą tam, kad prasilenktų su automobiliu „Toyota Hillux“. Nukentėjusysis T. U. parodė, jog kitų automobilių, išskyrus „Toyota Hillux“, nematė, o tai reiškia, kad jis: a) arba vairavimo metu buvo visiškai išsiblaškęs, nežiūrėjo į kelią, nestebėjo eismo; b) arba, būdamas suinteresuotas eismo įvykio ištyrimo rezultatų baigtimi, davė neteisingus parodymus. Bet kuriuo atveju T. U. ir S. K. važiavimo maršrutai, atsižvelgiant į kelio reljefą tiek jo skersiniu, tiek išilginiu profiliu, duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog T. U. ne tik turėjo galimybę pastebėti S. K. vairuojamą automobilį, bet tiesiog privalėjo jį matyti nuo pat to momento, kai jis pajudėjo nuo J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namo. Atlikti parodymų patikrinimą vietoje buvo tiesiog būtina. Tačiau teismas padarė kategorišką išvadą, kad T. U. S. K. vairuoto automobilio išvis nematė, o tai prieštarauja objektyviai buvusioms aplinkybėms, yra visiškai neargumentuota ir paremta vien nukentėjusiojo parodymais.

2.4. Teismas neįvertino, kad eismo įvykio vietos apžiūra atlikta itin aplaidžiai ir jos rezultatai yra itin neinformatyvūs, o tai kelia abejonių specialisto išvados patikimumu. Netgi ekspertas V. P. teisme patvirtino, kad įvykio vieta apžiūrėta blogai, teigdamas, kad tokių susidūrimų atvejais visuomet išlieka transporto priemonių pėdsakai. Po susidūrimų, transporto priemonėms ekstremaliai keičiant (kas šiuo metu ir buvo) judėjimo kryptį, ant kelio dangos būtinai lieka pėdsakai (automobiliui kliudžius motociklą, motociklo ratai turėjo bent kažkiek slystelti skersai ar įstrižai važiavimo krypčiai ir palikti pėdsakus ant asfalto), o iš jų galima itin tiksliai nustatyti susidūrimo vietą. Šiuo atveju tokie pėdsakai nefiksuoti ir net neieškoti. Teismas, nepripažindamas, jog padaryta šiurkščių įrodymų rinkimų klaidų, nesant jokiems objektyviems pagrindams, tikėjo išskirtinai vien tik T. U. parodymais, o S. K. parodymų tinkamai neanalizavo. Teismas visiškai neargumentuotai patikėjo T. U. parodymais ir dėl jo paties važiavimo greičio, ir dėl trajektorijos, ir dėl S. K. vairuoto automobilio buvimo vietos. Tokiu būdu teismas selektyviai atsirinko duomenis, palankius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

2.5. Be to, tokio pobūdžio eismo įvykių metu paprastai atsidalija transporto priemonių apdailos bei kitos detalės. Atsižvelgiant į jų nukritimo vietą, taip pat yra galimybė nustatyti transporto priemonių judėjimo greičius. Tačiau vėlgi, tai patvirtino ir ekspertas, detalių nukritimo vietų nebuvo nei ieškota, nei fiksuota. Policijos pareigūnų, apžiūrėjusių eismo įvykio vietą, kvalifikacija ir gebėjimai tinkamai fiksuoti įrodymus yra labai abejotini. Visų pirma nei įvykio vietoje, nei ikiteisminio tyrimo metu nesugebėta išsiaiškinti motociklo markės ir modelio. Procesiniuose dokumentuose buvo rašoma motociklo markė „Katam“, nors tokios markės ir modelio motociklo nėra. Abejonių pareigūnų kvalifikacija kelia ir neatlikta motociklo apžiūra po eismo įvykio. Motociklas tik paimtas ir grąžintas, tačiau faktinė jo apžiūra neatlikta. Įprastai po eismo įvykio motociklus būtina apžiūrėti, siekiant nustatyti, ar veikia apšvietimo prietaisai, o jei neveikia, – išsiaiškinti valdymo jungtukų, rankenėlių padėtis ir pan. Netgi rekomenduojama atlikti 3D (erdvinį) fotografavimą, siekiant užfiksuoti sugadinimų pobūdį, kad vėliau būtų galima suskaičiuoti važiavimo greitį. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, nors buvo privalu padaryti iškart po eismo įvykio. Todėl akivaizdu, kad apžiūrą atlikę pareigūnai tai atliko visiškai nekokybiškai, neužfiksavo pėdsakų, kuriuos privalėjo užfiksuoti, įvykio vietos apžiūrą atliko iš esmės apsiribodami fotografavimu ir atstumų išmatavimu. Todėl kyla didelės abejonės – ar pareigūnai tyčia nefiksavo privalomų fiksuoti pėdsakų, ar to nepadarė dėl aplaidumo. Tai iš esmės pašalino galimybę objektyviai nustatyti motociklo važiavimo greitį. Toks jų aplaidumas, kurį patvirtino ir ekspertas V. P., leidžia abejoti ir kitais jų protokoluose įrašytais ir fiksuotais duomenimis. Todėl, esant abejonių dėl pirminių duomenų patikimumo, negali būti neginčijamais pripažinti išvestiniai įrodymai. Todėl teismas nepagrįstai 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvadą Nr. 11K-43 (22) pripažino patikimu ir esminiu įrodymu.

2.6. Teismas pripažino, kad motociklo važiavimo greitis nenustatytas, ir nepagrįstai tikėjo T. U. teiginiais, kad jis neviršijo didžiausio leistino važiavimo greičio, ir savo iniciatyva padarė išvadą, jog motociklas važiavo 50 km/h greičiu. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta objektyviais duomenimis. Liudytojas T. K. davė parodymus, kad motociklu buvo važiuojama labai greitai, tą patį nurodė ir S. K.. Nesutinka su teismo nuomone, kad motociklo važiavimo greitis šiuo atveju nėra svarbus. Jei didžiausias leistinas važiavimo greitis būtų buvęs viršytas, tuomet reikėtų atlikti skaičiavimus – ar leistino greičio viršijimas neatėmė galimybės laiku sustabdyti motociklo. Tačiau motociklo greitis nėra nustatytas net apytiksliai, todėl negalima atmesti tikimybės, jog greitis buvo viršytas ir žymiai. Kadangi dėl leistino važiavimo greičio viršijimo nėra jokių skaičiavimų ir rezultatų, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubia pro reo principas), turėtų būti pripažinta, kad leistiną važiavimo greitį T. U. galėjo viršyti.

2.7. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta ir deramai analizuota automobilio „Toyota Land Cruizer“ buvimo vieta, iš kurios jis pradėjo manevrą į kairę. Teismas padarė išvadą, kad automobilis pajudėjo, prieš tai sustojęs prie šaligatvio bortelio. Tokią išvadą teismas padarė išskirtinai patikėdamas nukentėjusiojo T. U. parodymais. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje lakoniškai pažymėdamas, kad „nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais“. Su tokia teismo pozicija nesutinka, nes, kaip minėta, T. U. yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas neanalizavo ir nevertino S. K. parodymų, jog jis, prieš praleisdamas automobilį „Toyota Hillux“, buvo pristojęs arčiau priešpriešinį eismą skiriančios punktyrinės linijos. Būtent S. K. parodymai yra patikimesni ir atitinka buvusią situaciją. Visų pirma objektyviai nustatyta ir ginčo nekelia aplinkybė, kad J. Tumo-Vaižganto važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,45 m. Susidūrusių transporto priemonių važiavimo kryptimi eismo juostos plotis yra 3,22 m. Toks pats plotis yra ir antrosios juostos. Automobilių ,,Toyota Land Cruizer“ ir „Toyota Hillux“ pločiai nesiekia 2 metrų. Todėl objektyviai S. K. nebuvo jokio reikalo trauktis iki pat dešiniojo šaligatvio bortelio tam, kad prasilenktų su automobiliu „Toyota Hillux“. Todėl tokie S. K. parodymai atitinka faktiškai buvusią situaciją ir nėra paneigti. Be to, tiek S. K., tiek T. K. patvirtino, jog prasilenkimo metu jie pasisveikino vienas kitam linkteldami galvas. Tai patvirtina S. K. parodymus, jog jis kairiuoju automobilio ,,Toyota Land Cruiser“ šonu buvo greta priešpriešinį eismą skiriančios brūkšninės linijos, nes jei būtų sustojęs prie pat dešiniojo bortelio, nebūtų atkreipęs T. K. dėmesio. Tai elementari logika – kuris gi vairuotojas, važiuodamas keliu, dairysis į kiekvieną kelkraštyje stovintį automobilį, žiūrės, kas prie jo vairo ir pan. Transporto priemonė, sudaranti vienokią ar kitokią kliūtį, išsiskiria iš kitų transporto priemonių ir atkreipia dėmesį. Tačiau tokie S. K. parodymai ir jo nurodyta eismo įvykio situacija nebuvo nagrinėti nei teismo, nei eksperto.

2.8. Užduotyje specialistui buvo suformuluotas tik vienas klausimas – kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tokia klausimo formuluotė įspraudžia ekspertą į procesinius rėmus ir verčia situaciją traktuoti taip, kaip užduotyje nurodė tyrėja. Kadangi po eismo įvykio buvo dvi galutiniais rezultatais suinteresuotos pusės, todėl privalėjo būti skiriama ne užduotis specialistui, o ekspertizė. Tokiu būdu būtų suteikta teisė visoms šalims suformuluoti savo klausimus ekspertams, pateikti įžvalgas. Šiuo atveju to nebuvo padaryta ir taip apribota teisė į gynybą, nes buvo renkami išskirtinai tik S. K. kaltinantys duomenys. Tokiu būdu ekspertas V. P. net nesvarstė S. K. pateiktos eismo įvykio eigos versijos. Byloje nepaneigti S. K. parodymai ir objektyvūs duomenys yra pakankami teigti, jog automobilis „Toyota Land Cruizer“ ties J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namu nebuvo sustojęs greta dešiniojo šaligatvio bortelio, o pristabdytas ties priešpriešinį eismą skiriančios punktyrinės linijos. Šį automobilį, dar jam pajudant nuo J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namo privalėjo matyti ir matė iš paskos važiavęs T. U..

2.9. Darant išvadas dėl priežastinio ryšio reikalinga išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, išanalizuoti visų eismo įvykio dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-410/2008, 2K-158/2009, 2K-179/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-226-942/2016 ir kt.). Taigi reikalinga įvertinti, ar T. U. veiksmai susidariusioje situacijoje teisiškai buvo priimtini, neprieštaravo KET reikalavimams. Visų pirma automobilį „Toyota Land Cruizer“ T. U. privalėjo tiek subjektyviai, tiek objektyviai vertinti kaip kliūtį. KET 128 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad vairuotojas, pastebėjęs kliūtį kelyje ar kitokią grėsmę eismo saugumui, privalo lėtinti greitį, netgi visiškai sustoti. Apvažiuoti kliūtį KET 128 punktas suteikia teisę tik tuomet, kai įsitikinama, kad nekils pavojus kitiems eismo dalyviams. Šio reikalavimo T. U. nepaisė, nes prasilenkęs su automobiliu „Toyota Hillux“, matydamas priekyje automobilį „Toyota Land Cruizer“, kuris jam trukdė pravažiuoti, stabdymo veiksmų nesiėmė, o atliko manevrą kairėn – šį automobilį apvažinėjo. 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-43 (22) suskaičiuota, koks reikalingas atstumas motociklo sustabdymui. Skaičiavimais nustatyta, kad T. U. – ar jis būtų važiavęs 30 km/h, ar 40 km/h, ar 50 km/h greičiais, visais atvejais turėjo galimybes sustabdyti motociklą neprivažiuodamas „Toyota Land Cruizer“. Byloje neginčijamai įrodyta, kad jokio stabdymo T. U. neatliko, jis ir pats to neneigia, nors turėjo objektyvias ir subjektyvias galimybes tai padaryti. Tokiu būdu neabejotinai įrodyta, kad pirmasis KET 128 punkto reikalavimą pažeidė T. U.. Šis jo pažeidimas pradėjo kurti avarinę situaciją, pasibaigusią transporto priemonių susidūrimu ir T. U. susižalojimu, o tai ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti teisiniu požiūriu.

2.10. Vertinant S. K. veiksmus susidariusioje situacijoje, atsižvelgtina į tai, ko jis šioje situacijoje galėjo pagrįstai tikėtis iš kitų eismo dalyvių. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K- 195/2007, 2K-6/2008, 2K-127/2010, 2K-185/2012, 2K-398/2012 ir kt. suformuota tokia praktika, jog vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų. Taigi S. K., matydamas iš priekio atvažiuojantį automobilį „Toyota Hillux“, nepažeisdamas KET 139 punkto reikalavimo (Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis), pasitraukė kiek dešiniau ir tokiu būdu nesudarė kliūties šiam automobiliui. Jis turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad iš paskos važiuojančios transporto priemonės atliks tokius pačius manevrus. Todėl S. K. neturėjo pareigos tikėtis, kad iš paskos važiavęs motociklas atliks staigų jo vairuojamo automobilio apvažiavimo manevrą. Tokiu būdu S. K. jokio KET pažeidimo nepadarė. Jeigu T. U. būtų pristabdęs motociklą, eismo įvykis išvis nebūtų kilęs. Taigi vienintelis asmuo, kuris šiuo atveju pažeidė KET teisiniu požiūriu, yra T. U.. T. U., privalėdamas būti atsargus ir rūpestingas, turėdamas pareigą nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas motociklą, važiuodamas J. Tumo-Vaižganto gatve nuo vasaros estrados link Stoties gatvės, matydamas nuo J. Tumo-Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) namo išvažiuojantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, pastarajam ties J. Tumo-Vaižganto g. 22 namu pasitraukus kiek dešiniau praleisti priešpriešiais atvažiuojant automobilį „Toyota Hillux“, suvokdamas, kad motociklo važiavimo kryptimi atsirado kliūtis, t. y. pristabdytas automobilis „Toyota Land Cruiser“, T. U., pažeisdamas KET 128 punkto reikalavimą, nestabdė motociklo, o atliko jo apvažiavimo manevrą ir dėl to, automobiliui „Toyota Land Cruiser“ manevruojant kairiau, įvyko transporto priemonių susidūrimas, dėl kurio T. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. U. (toliau – nukentėjusysis) atstovė advokatė M. L. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo iš nuteistojo S. K. priteisti T. U. atstovavimo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

3.1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog gynybos teikiamų prašymų dėl parodymų patikrinimo vietoje atmetimas bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nukentėjusiojo T. U. vairuojamo motociklo greitis, nors pastarasis nuosekliai tvirtino, kad neviršijo leistino greičio, sudaro pagrindą teigti, jog yra nepašalinti prieštaravimai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui. Pastebi, kad apeliantas konkrečių prieštaravimų neįvardija, tik pateikia savarankišką įrodymų interpretaciją, kuri neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Interpretacijų neatitikimas teismo padarytoms išvadoms nėra laikytinas nepašalintomis abejonėmis dėl reikšmingų bylai aplinkybių, nes apeliantas kaip faktus nurodo aplinkybes, kurios vyko visai kitaip, teikia niekuo nepagrįstus argumentus ir daro akivaizdžiai neteisingas išvadas.

Atsiliepimas

3.2. Pagal BPK 242¹ straipsnio 1 dalį, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Greitai bylas nagrinėti teismą įpareigoja ir BPK 1 straipsnis, kuriame nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi apeliantas yra neteisus teigdamas, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai.

3.3. Nuosprendyje yra detalizuoti nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo ir policijos pareigūnų bei teismo eksperto (specialisto) teikti paaiškinimai bei jų vertinimas, kuris apima ir aplinkybes, buvusias iki susidūrimo momento. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino nuteistojo gynėjo prašymo dėl liudytojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje (nuo eismo įvykio buvo praėję daugiau kaip metai), nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, buvusios iki eismo įvykio. Apeliantas kritikuoja teismo padarytas išvadas dėl nukentėjusiojo parodymų, vertina juos kaip duotus suinteresuoto bylos baigtimi asmens, tačiau nukentėjusiojo parodymai nuo pirmosios jo apklausos buvo itin nuoseklūs. Priešingai, nuteistasis įvykio metu pareigūnams aiškino, kad buvo sustojęs tarp automobilių, pasisveikino su kaimynu (liudytoju T. K.) ir įjungęs posūkio signalą pradėjo judėti (žr. 202l.12.05–2022.01.19 kitų objektų apžiūros protokolą ir skundžiamo nuosprendžio 18 punktą). Teismo posėdžio metu nuteistasis parodymus sutiko duoti, kai bus apklaustas nukentėjusysis ir liudytojas, o tai leidžia teigti, jog jis galbūt siekė sukurti ir pateikti teismui jam priimtiną įvykio situacijos vertinimą, juolab, kad buvo visapusiškai susipažinęs su bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu nuteistajam uždavus tikslinamuosius klausimus dėl sustojimo aplinkybių, pastarasis patvirtino 2021 m. lapkričio 29 d. duotus parodymus (dalyvaujant gynėjui), o tada jis negalėjo pasakyti, ar buvo visiškai sustojęs, ar prilėtinęs. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis jau tvirtino, kad buvo tik prilėtinęs, o ne visiškai sustojęs. Itin svarbu tai, kad nuteistasis 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje pripažino, jog nukentėjusiojo vairuojamą motociklą pamatė ties savo automobilio galu. Todėl, įvertinus nuteistojo akcentuotus labai gerus vairavimo įgūdžius, manytina, kad jis galėjo užkirsti kelią eismo įvykiui, tačiau to nepadarė.

3.4. Teigdamas, jog teismas neanalizavo aplinkybių, buvusių iki eismo įvykio, todėl netinkamai įvertino nuteistojo nurodomas įvykio aplinkybes, apeliantas neįvertina, kad nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas dar net nežinant nuteistojo detalizuojamų įvykio aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymai, priešingai nei nuteistojo, tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Apeliantas iškelia versiją, jog nukentėjusysis turėjo ir privalėjo matyti nuteistojo automobilį vos tik jam įvažiavus į J. Tumo-Vaižganto gatvę. Todėl reikia įvertinti paties nuteistojo veiksmus. Nuteistasis viso teisminio proceso metu tvirtino, kad turi 40 metų vairavimo stažą, yra geras vairuotojas ir nėra turėjęs jokių eismo įvykių. Todėl akivaizdu, kad išsukdamas iš savo kiemo į pagrindinį kelią – J. Tumo-Vaižganto gatvę (įvertinus tai, kad būtina pažiūrėti į abi kelio puses), nuteistasis privalėjo matyti atvažiuojantį motociklą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusiojo nematė, o bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nukentėjusįjį matė ties savo automobilio galu. Apeliantas nutyli, kodėl nukentėjusiajam taikytini dvigubai didesni atidumo standartai, kurie apima ir gebėjimą nuspėti kito vairuotojo veiksmus, o nuteistajam analogiški reikalavimai nėra taikomi. Mano, kad tokia versija turėtų būti vertinama kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visos šios aplinkybės bei paties nuteistojo teikti parodymai atskleidžia pagrindinę eismo įvykio priežastį – nuteistojo neatidumas, dėmesio sukoncentravimas į pasisveikinimą su kaimynu (liudytoju T. K.), o ne į kelią ir KET taisyklių 101 punkto reikalavimų pažeidimas. Teismas nustatė visas esmines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos inkriminavimu, todėl apeliaciniame skunde nėra pateikta motyvų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nuosprendį.

3.5. Apeliantas kritikuoja teismo atliktą įrodymų tyrimą, tvirtindamas, kad teismas išskirtinai vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo parodymų deramai neanalizavo, abejoja pareigūnų, kurie fiksavo įvykio aplinkybes, kompetencija, o eismo įvykio schemą ir specialisto išvadą vertina kaip nepatikimus įrodymus. Tačiau teismas motyvuotai ir visapusiškai aprašė byloje esančius įrodymus, duotus parodymus, juos sugretino ir lygino tarpusavyje. Būtent todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, kad vis dėlto nuteistasis nukentėjusiojo vairuojamą motociklą pamatė tuo metu, kai motociklas buvo prie automobilio galo, tačiau nepaisydamas šių aplinkybių vis tiek pajudėjo iš stovėjimo vietos. Taip pat buvo nustatyta, kad vis dėlto nuteistojo automobilis buvo sustojęs. Be to, nuteistasis pats iškėlė versiją, jog nukentėjusysis galėjo patekti į „akląją zoną“. Taigi teiginys, kad teismas neanalizavo nuteistojo duotų parodymų, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pastebi, kad nuteistasis savo parašu patvirtino, jog 2021 m. spalio 11 d. Eismo įvykio vietos schema yra teisinga ir jam suprantama. 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje buvo apklausti eismo įvykio aplinkybes fiksavę pareigūnai. Taigi gynyba turėjo galimybę realizuoti savo teises procese. 2021 m. spalio 11 d. Eismo įvykio vietos schema nenuginčyta, todėl nėra teisinio pagrindo nesivadovauti ja. Specialistui V. P. pateikta medžiaga buvo aiški ir suprantama, todėl jis padarė kategorišką išvadą, jog tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo veiksmai. V. P. 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad „Tyrimai visada atliekami su ta medžiaga, kurią gauna, jeigu yra akivaizdūs dalykai, kad gali kažką papildyti ir turėti daugiau informacijos, kas galėtų keisti išvadų kategoriškumą, tada jie prašo tų duomenų, būtų rašę raštą ir prašę tų duomenų jei tai įmanoma.“ Taigi specialistui, priešingai nei apeliantui, nekilo jokių abejonių dėl pateiktos tyrimo medžiagos. Pateiktų duomenų pakako suformuoti kategorišką išvadą.

Atsiliepimas

3.6. Teigdamas, jog byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiojo vairuoto motociklo greitis, todėl galbūt pastarasis žymiai viršijo leistiną greitį ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, o nuteistojo parodymai yra patikimesni ir atitinka buvusią situaciją, apeliantas neįvertina aplinkybių, jog nukentėjusysis nuosekliai kartojo, kad neviršijo leistino saugaus greičio, o 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje nuteistasis pripažino, jog motociklą pamatė tik ties savo automobilio galu ir tuomet įvyko susidūrimas. Remiantis apelianto versija, nuteistasis motociklo vairuotoją turėjo aiškiai matyti iš toli, tam, kad galėtų objektyviai įvertinti jo greitį. Tačiau nuteistasis motociklo vairuotoją pamatė tik ties savo vairuojamo automobilio galu ir tuomet įvyko susidūrimas. Todėl neaišku, kuo remdamasis apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis motociklu važiavo labai greitai. Akcentuoja, kad 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje liudytojas T. K., su kuriuo prasilenkė nukentėjusysis, nurodė, kad motociklo greičio įvertinti negali. Taigi vienintelis nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis motociklu viršijo leistiną važiavimo greitį. Teismas visapusiškai išanalizavo teiktus parodymus ir jų patikimumą ir įvertino būtent nuteistojo parodymų nenuoseklumą.

3.7. Apeliantas tvirtina, kad nuteistasis nebuvo sustojęs, o tik pristojęs, kad nukentėjusysis privalėjo matyti nuteistojo automobilį ir jį vertinti kaip kliūtį, todėl, jei ne T. U. veiksmai, eismo įvykis nebūtų kilęs. Tačiau, jeigu nuteistasis, matydamas nukentėjusiojo vairuojamą motociklą ties savo automobilio galu, būtų buvęs atidus ir davęs kelią jį lenkiančiam nukentėjusiajam, eismo įvykis tikrai būtų neįvykęs. Taigi nuteistojo veiksmai, kuriais jis pažeidė KET reikalavimus, tapo eismo įvykio priežastimi, o tai patvirtina ir motociklo apgadinimas. Apelianto iškelta įvykio versija, jog nukentėjusysis atsitrenkė į nuteistojo vairuojamą automobilį, yra neginčytinai paneigta motociklo apgadinimų vieta. Motociklo apgadinimai užfiksuoti ties viduriu, todėl akivaizdu, jei nukentėjusysis būtų atsitrenkęs į nuteistąjį, motociklo priekinis ratas būtų stipriai pažeistas, nukentėjusysis būtų persivertęs. Tačiau nukentėjusysis, pajutęs automobilio smūgį į šoną, dar siekė suvaldyti motociklą. Taigi apelianto dėstomos eismo įvykio aplinkybių interpretacijos nesudaro pagrindo naikinti nuosprendžio.

3.8. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo atstovė teigia, kad nuteistasis išvažiuodamas iš savo kiemo į pagrindinę J. Tumo-Vaižganto gatvę turėjo apsižvalgyti ir įvertinti esamas kliūtis, toliau įvažiuodamas į tarpą tarp šalia šaligatvio stovėjusių automobilių visiškai sustojo, o pajudėdamas iš sustojimo vietos buvo neatidus ir nerūpestingas, neįsitikinęs, kad daryti išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą yra saugu, nedavė kelio nuteistąjį lenkusiam nukentėjusiojo vairuojamam motociklui ir atsitrenkė į motociklo vidurinę dalį. Jei nuteistasis, prieš atlikdamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu, eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, būtų neįvykęs.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu kvestionuojama nuteistojo S. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teigiama, jog ne pastarojo, o nukentėjusiojo T. U. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio ir jo padarinių kilimo priežastis. T. U., vairuodamas motociklą, turėjo galimybę matyti, kaip S. K. automobiliu „Toyota Land Cruizer“ įvažiavo į kelią ir prilėtino tam, kad prasilenktų su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Toyota Hillux“, kurį vairavo T. K.. Tačiau T. U. vairavo motociklą visiškai išsiblaškęs, nestebėdamas eismo arba būdamas suinteresuotas bylos baigtimi davė neteisingus parodymus, jog S. K. automobilio nematė. Todėl, apelianto vertinimu, nekyla abejonių, kad T. U. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus. Byloje nenustatyta, iš kurios vietos S. K. automobiliu „Toyota Land Cruizer“ pradėjo manevrą į kairę, todėl teismas nepagrįstai patikėjo suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo T. U. parodymais, jog automobilis stovėjo ir pajudėjo nuo šaligatvio bortelio.

5.1. Be to, apeliantas kvestionuoja 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvados Nr. 11K-43 (22) patikimumą, teigdamas, jog ji paremta 2021 m. spalio 11 d. Eismo įvykio vietos schemos duomenimis, o joje pareigūnai tyčia ar dėl aplaidumo nefiksavo transporto priemonių susidūrimo, jų detalių nukritimo vietų. Užduotyje specialistui pateiktas tik klausimas – kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, įspraudė ekspertą į procesinius rėmus ir vertė situaciją traktuoti taip, kaip užduotyje nurodė tyrėja. Todėl byloje nenustatytas motociklo važiavimo greitis ir liko nepaneigti liudytojo T. K. ir nuteistojo S. K. parodymai, jog T. U. motociklu važiavo labai greitai.

5.2. Galiausiai, apelianto teigimu, S. K. nebuvo jokio reikalo trauktis iki pat dešiniojo šaligatvio bortelio tam, kad prasilenktų su automobiliu „Toyota Hillux“, nes Tumo-Vaižganto gatvės važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,45 m, o susidūrusių transporto priemonių važiavimo kryptimi eismo juostos plotis yra 3,22 m ir toks pats yra antrosios eismo juostos plotis, o automobilių ,,Toyota Land Cruizer“ ir „Toyota Hillux“ pločiai nesiekia 2 metrų. S. K., matydamas iš priekio atvažiuojantį automobilį „Toyota Hillux“, nepažeisdamas KET 139 punkto reikalavimo, pasitraukė kiek dešiniau ir tokiu būdu nesudarė kliūties šiam automobiliui, todėl turėjo pagrindo tikėtis, kad jam iš paskos važiuojančios transporto priemonės atliks tokius pačius manevrus, ir neturėjo pareigos tikėtis, kad iš paskos važiavęs motociklas atliks staigų jo vairuojamo automobilio apvažiavimo manevrą.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, konstatuoja, kad išdėstyti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, o pateikta eismo įvykio kilimo versija paneigta apylinkės teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai atskleidė aktualaus eismo įvykio kilimo mechanizmą, jame dalyvavusių vairuotojų veiksmų turinį ir teisėtai bei pagrįstai pripažino būtent S. K. kaltu, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, išanalizuoti ir palyginti tarpusavyje ir kartu visų kitų įvykio aplinkybių kontekste bei išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar toks pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

8. Apeliantas, pateikdamas tokią eismo įvykio kilimo versiją, t. y., kad tai T. U. vairuodamas motociklą pažeidė KET 128 punkto reikalavimus – „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“, o S. K. laikėsi KET 139 punkto reikalavimų – „Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis.“, ignoruoja apylinkės teismo byloje patikimai nustatytas teisiškai reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes, jog S. K. prieš eismo įvykį stovėjo dešinėje kelio pusėje ir išvažinėjo iš stovėjimo vietos į priešpriešinę eismo juostą, o pastarajam atliekant būtent tokį manevrą, o ne, kaip teigia apeliantas, – tik pristojus palaukti, kol pravažiuos kaimynas T. K., ir neva tik pristojus arčiau priešpriešinį eismą skiriančios punktyrinės linijos, tuo metu ta pačia kryptimi važiavo motociklu T. U., kuris jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atliko šone stovėjusių automobilių, tarp kurių buvo ir S. K. automobilis, apvažiavimo manevrą. Minėtasis T. K. ir S. K. yra kaimynai ir nėra abejonių, jog gerai atpažįsta vienas kito automobilius. Todėl tai, kad T. K. prasilenkdamas matė S. K., o pastarasis T. K. ir, jų teigimu, pasisveikino, savaime nepaneigia apylinkės teismo patikimai nustatytos aplinkybės, jog S. K. stovėjo dešinėje kelio pusėje, t. y. už kito ten jau stovinčio automobilio.

9. Tokį eismo įvykio mechanizmą apylinkės teismas teisingai atskleidė, pagrįstai remdamasis 2021 m. spalio 11 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, eismo įvykio vietoje užfiksuotomis nuotraukomis (t. 1, b. l. 17–31), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-43 (22) (t. 1, b. l. 164–170), šią išvadą parengusio specialisto V. P. paaiškinimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 424/2021 (10), kurioje T. U. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 97–100), taip pat, išanalizavęs, priešingai nei teigia apeliantas, ne vien nukentėjusiojo T. U., tačiau ir liudytojo T. K. bei nuteistojo S. K. parodymus, kuriuos šie proceso dalyviai davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat kartu įvertinęs šiuos ir kitus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaip liudytojas apklaustas T. K., kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, iš karto po įvykio parodė, kad jis prasikeitė su S. K. vairuojamu automobiliu ir S. K. jį praleido, pamatė priešais atvažiuojantį motociklą ir pamatė, kad S. K. bandant pajudėti šis motociklas trenkėsi į S. K. automobilį. Tačiau teisiamojo posėdžio metu T. K. jau parodė, jog negali pasakyti, ar S. K. sustojo jį praleisdamas, ar tik pristojo, paties motociklo ir automobilio susidūrimo nematė, o tik išgirdo jo garsą ir motociklą pamatė jau prasilenkęs su S. K. automobiliu iš karto priešais savo automobilį, o ne iš toli. Tokie šio liudytojo parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip nenuoseklūs, nepatikimi, juolab, kad S. K. ir T. K. yra kaimynai, jų santykiai yra geri ir tuo leidžia įsitikinti eismo įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo įrašai. Todėl šio liudytojo parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip asmens, suinteresuoto duoti kaltinamajam palankius parodymus.

11. Akcentuodamas pareigūnų, atlikusių eismo įvykio vietos apžiūrą, darbo kokybę, teigdamas, jog liko nenustatyta susidūrimo vieta, neužfiksuotos po susidūrimo atsiskyrusios nuo motociklo ir automobilio išorės detalės, kiti pėdsakai, kurie būtų leidę nustatyti didelį T. U. važiavimo greitį ir šios aplinkybės reikšmę eismo įvykio priežasties nustatymui, apeliantas nutyli apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, jog S. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė būtent į nukentėjusiojo T. U. motociklo dešinės pusės šoninę dalį, t. y. automobilis kairiojo šono priekiniu kairiuoju ratu, priekiniu kairiuoju sparnu ir priekinio buferio kairiąja šonine dalimi kontaktavo su motociklo dešiniuoju šonu. Tokie transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti minėtame Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, automobilio ir motociklo fotonuotraukose. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog T. U., artėdamas link stovinčio prie kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, jau buvo pradėjęs pastarojo automobilio apvažiavimo manevrą, o tuo tarpu S. K. tuo momentu tik ruošėsi atlikti kitų stovinčių automobilių apvažiavimą, todėl prieš pradėdamas tokį manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir nesudaryti kliūties T. U..

12. Be to, kaip nustatė apylinkės teismas, aktualus eismo įvykis įvyko rudenį, dienos metu ir visi proceso dalyviai patvirtino, jog švietė saulė, kelio danga buvo sausa. S. K. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad prieš pradėdamas važiuoti jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau neatsisuko ir neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, be to, patvirtino, kad motociklas jo pajudėjimo iš vietos momentu galėjo būti „aklojoje zonoje“. Todėl akivaizdu, jog tai, kad S. K. prieš išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą pasižiūrėjo tik į galinio vaizdo veidrodėlį, nebuvo pakankama atsargumo priemonė jam saugiai atlikti šį manevrą. Neaišku, kodėl S. K. nepasižiūrėjo į kairįjį šoninį vaizdo veidrodėlį, kuriame neabejotinai geriau būtų matęs tiek tiesią gatvę ir eismo juostas, tiek artėjančias link jo transporto priemones. Be to, tiek iš liudytojo V. U. parodymų, tiek iš byloje esančių vaizdo įrašų, užfiksuotų policijos pareigūnų turėtomis kameromis, kaip motyvavo apylinkės teismas, matyti, kad S. K. pats nurodė, kad jį galbūt apakino saulė, kuri, kaip nustatyta iš byloje apklaustų asmenų parodymų, švietė S. K. iš nugaros, taigi galėjo sukliudyti S. K. per galinį vaizdo veidrodėlį pamatyti artėjantį T. U. vairuojamą motociklą.

13. Tai, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole ar prie jo pridėtoje schemoje nėra konstatuota transporto priemonių susidūrimo vieta, kaip motyvavo apylinkės teismas, nereiškia, kad šiuo atveju susidūrimo vieta nėra aiški. Pats S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis važiavo ne didesniu kaip 3 km/h greičiu, o nuo jo pajudėjimo iki susidūrimo praėjo ne daugiau kaip 3 sekundės, automobilį jis stabdė iš karto po susidūrimo ir taip jį paliko stovėti, iki kol atvyko policija ir užfiksavo eismo įvykio vietą. Nukentėjusysis T. U. taip pat patvirtino, kad S. K. sustojo toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, ir prieš susidūrimą jis (T. U.) važiavo priešpriešinio eismo juosta, tačiau laikėsi arčiau eismo juostas skiriančios skiriamosios juostos, o susidūrimas įvyko už skiriamosios juostos priešpriešinio eismo juostoje. Be to, schemoje užfiksuotų duomenų teisingumas patvirtintas ir S. K. parašu. Taigi aptarti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai, jų pobūdis, padėtys po susidūrimo, eismo įvykio dalyvių vairavimo veiksmai iki susidūrimo leidžia įsitikinti tuo, jog T. U. važiavo neviršydamas leistino važiavimo greičio ir net tuo atveju, jeigu jis matė S. K. prie kelio krašto stovintį automobilį, jis neturėjo pareigos šio automobilio vertinti kaip kliūties KET 128 punkte nustatytų reikalavimų prasme. T. U. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo iš anksto numatyti, kad tuo metu S. K. netikėtai pradės važiuoti iš sustojimo vietos. Todėl, kaip pagrįstai manė apylinkės teismas, nėra svarbu, ar S. K., sustojęs šalikelėje praleisti priešais atvažiuojantį kaimyną T. K., prieš pradėdamas važiuoti ir norėdamas apvažiuoti stovintį priešais automobilį, įjungė posūkio signalą ar ne, prieš tokiu būdu keisdamas važiavimo kryptį, jis privalėjo laikytis KET 101 punkto reikalavimų, o būtent įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią jį lenkusiam motociklu T. U. saugiai tęsti kelionę.

14. Priežastinio ryšio buvimo faktą konstatuoja teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, neapsiribodamas vien techninės specialistų išvados duomenimis. Nuosprendyje ištirtų ir šioje nutartyje aptartų duomenų visiškai pakanka daryti išvadą, jog S. K. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, nes, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir, vykdydamas išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą, nedavė kelio jį lenkusiam motociklui. Todėl tarp aptartų S. K. veiksmų ir kilusių eismo įvykio padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Būdamas atidus, o juolab, kaip pats S. K. teigė, turėdamas didelę vairavimo patirtį, jis galėjo išvengti susidūrimo su motociklu. Tačiau elgdamasis neatsargiai sudarė motociklininkui kliūtį pagrindiniame kelyje. Todėl kilę neigiami padariniai yra dėsningi – juos sukėlė nuteistojo neatsargus ir pavojingas vairavimas.

15. 2022 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-43 (22), jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo automobilį vairavusio nuteistojo veiksmai, bei aptartas eismo įvykio mechanizmo nustatymo aplinkybes specialistas V. P. patvirtino apylinkės teismo posėdyje, be kita ko, paaiškindamas, jog išvadą priėmė remdamasis ne įvykio dalyvių parodymais, o užduotimi ir visa pateikta medžiaga. Todėl kaip nepagrįsti atmetami apelianto argumentai, jog ši išvada yra nepatikimas bylos įrodymas, o specialistui tyrėjos suformuluotas užduotyje tik vienas klausimas suvaržė ekspertui galimybę duoti objektyvią išvadą. Specialisto išvados yra logiškos, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

16. Apelianto argumentai, jog T. U., vairuodamas motociklą, turėjo galimybę matyti, kaip S. K. automobiliu „Toyota Land Cruizer“ įvažiavo į kelią ir prilėtino tam, kad prasilenktų su priešais atvažiuojančiu T. K. vairuojamu automobiliu „Toyota Hillux“, savaime nereiškia, jog S. K. sustojus kelio dešinėje pusėje, T. U. privalėjo laukti, kol pastarasis pradės važiuoti, ar imtis papildomų atsargumo priemonių tam, jog įsitikintų, kad S. K. tikrai pradės išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą ir pan.

17. Galiausiai apelianto argumentas, jog S. K. nebuvo jokio reikalo trauktis iki pat dešiniojo šaligatvio bortelio tam, kad prasilenktų su automobiliu „Toyota Hillux“, nes Tumo-Vaižganto gatvės važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,45 m, o susidūrusių transporto priemonių važiavimo kryptimi eismo juostos plotis yra 3,22 m, ir toks pats yra antrosios eismo juostos plotis, o automobilių ,,Toyota Land Cruizer“ ir „Toyota Hillux“ pločiai nesiekia 2 metrų, nekeičia aptartų ir patikrintų apylinkės teismo motyvų ir išvadų. Teisėjų kolegija pažymi, jog ne Tumo-Vaižganto gatvės važiuojamosios kelio dalies ir (ar) eismo juostų dalių plotis lėmė aktualaus eismo įvykio kilimą, o būtent tai, kad prie šio kelio dešiniojo šaligatvio bortelio sustojęs S. K., prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą nedavė kelio jį lenkusiam motociklu T. U..

18. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. K. kaltė įrodyta išsamiai įvertinus faktines ginčijamos įvykio situacijos aplinkybes, liudytojo, nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymus, specialisto išvadą ir kitus faktinius bylos duomenis, o teismo išvados apie nuteistojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Paskirta nuteistajam bausmė individualizuota tinkamai, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. Tiek veikos pavojingumas, tiek kaltės forma, nusikaltimo baigtumas, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kaltininko asmenybė (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi tvirtus šeiminius santykius, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra), įvertintos tinkamai.

19. Nuteistajam S. K. skirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda, teisėjų kolegijos manymu, atgrasys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje ir tinkamai jį nubaus. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti bausmę ar ją švelninti. Paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio motyvai ir išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatymų nustatyto pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

21. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai priteisė nukentėjusiajam T. U. iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 5 000 Eur neturtinės ir 2 101,31 Eur turtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu S. K. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. K. kaltės padarius eismo įvykį yra pagrįstos, todėl konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės priteistas esant teisiniam pagrindui.

22. Vertindamas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. U. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, jam teko nepatogumai dėl gydymo, turėjo iškęsti dvi operacijas, po jų negalėjo lankyti mokymosi įstaigos, sportuoti, pasunkėjo jo judėjimas, o dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo priteisti civilinio ieškinio dydžio, nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

23. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

24. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė nukentėjusiojo pateiktus jo patirtos turtinės žalos (dėl sugadinto motociklo, rūbų, avalynės, kuprinės, šalmo, mobiliojo ryšio telefono) įrodymus ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajam T. U. iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2 101,31 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteista turtinės žalos atlyginimo suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra apskaičiuota teisingai, remiantis patikimais duomenimis. Tarp atsiradusios žalos ir S. K. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo neatsargūs veiksmai kelyje sąlygojo atsiradusią turtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

25. Apylinkės teismas teisingai nustatęs aplinkybę, jog nukentėjusiajam T. U. byloje atstovavo advokatė M. L. ir advokatas P. O. ir byloje yra pateikti 1 650 Eur dydžio atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai, atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos), nusprendė, kad yra pagrindas šias atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo S. K..

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. U. atstovė advokatė M. L. atsiliepimu prašo apygardos teismo iš nuteistojo S. K. priteisti T. U. atstovavimo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur. Šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos patvirtintos dokumentais – 2023 m. kovo 9 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 6/2023, Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 572 (t. 3, b. l. 163, 164).

27. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismui nepateikta jokių duomenų dėl nuteistojo S. K. sunkios turtinės padėties, jis yra sveikas, dirbantis, vedęs vyriškis.

28. Teisėjų kolegija vertina, jog prašoma priteisti išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo atstovė advokatė parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atitinka advokatės darbo sąnaudas, yra proporcinga jos atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio atlygio už tokio procesinio dokumento parengimą. Todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos už advokatės paslaugas priteistinos iš nuteistojo. Kadangi nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, prašymas dėl nuteistojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. K. nukentėjusiajam T. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė