Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. K. gynėjo advokato D. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S. , Z. P. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 1 d., apie 17 val. 00 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), V. S., Z. P. ir kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniu, apgaulės būdu patekus į nukentėjusios I. U. namą, ir iš jo vidaus, o būtent iš miegamojo spintoje buvusios piniginės, pagrobus I. U. priklausančius 4 000,00 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 4 000,00 Eur vertės I. U. priklausantį turtą.

Be to, M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., M. K. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 17 d., apie 16 val. 00 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), V. S., M. K. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios I. G. namą, iš jo vidaus, o būtent iš sekcijoje buvusių dėžučių, pagrobus I. G. priklausančius 3 400.00 Eur grynais, 100,00 Eur vertės lašelio formos auksinius auskarus, 100,00 Eur vertės lapelių formos auskarus, 200,00 Eur vertės vestuvinį žiedą, 50,00 Eur vertės aukso spalvos medalį su L. atvaizdu ir sidabro spalvos medalį, ir su jais pasišalinus, pagrobė 3 850,00 Eur vertės I. G. priklausantį turtą.

Be to, M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su F. K. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 20 d., apie 11 val. 00 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), F. K. ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaulės būdu patekus į nukentėjusios Z. A. B. namą, iš jo vidaus, o būtent iš name buvusios piniginės, pagrobus Z. A. B. priklausančius 180,00 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 180,00 Eur vertės Z. A. B. priklausantį turtą.

Be to, M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S. , Z. P. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 24 d., apie 12 val. 00 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini) V. S., Z. P. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios T. K. namą, iš jo vidaus, o būtent iš spintos, pagrobus T. K. priklausančius 6 000,00 Eur, o iš spintelės po veidrodžiu – T. K. priklausančius 4000,00 Eur ir su jais pasišalinus, pagrobė 10 000,00 Eur vertės T. K. priklausantį turtą.

Be to, M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., Z. P. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 26 d., apie 13 val. 20 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), V. S., Z. P. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios A. L. namą, ir pasikėsinus pavogti iš jo vidaus A. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi namo viduje vertingų daiktų nerado, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. L. priklausantį turtą.

Be to, M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., L. J. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 27 d., apie 13 val. 00 min., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), V. S., L. J. ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaulės būdu patekus į nukentėjusiojo K. A. L. ir nukentėjusios A. A. L. namą, iš jo vidaus, o būtent iš sekcijos stalčiaus, pagrobus A. A. L. priklausančius 4 000,00 Eur, po ko tęsiant savo nusikalstamą veiką, iš spintos stalčiaus pagrobus K. A. L. priklausančius 6 000,00 Eur ir su jais pasišalinus, pagrobė 4 000,00 Eur vertės A. A. L. priklausantį turtą ir 6 000,00 Eur vertės K. A. L. priklausantį turtą.

2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesio laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi M. K. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas iki 2021 sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi M. K. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

3. Kaltinamojo M. K. gynėjas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė M. K. teises ir teisėtus lūkesčius. Nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta, kadangi buvo pažeistas BPK 122 straipsnis. Skundžiama nutartis priimta formaliai ir paviršutiniškai, neįvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į visų reikšmingų bylai aplinkybių visumą bei aktualią teismų praktiką.

3.2. Teismas net nepradėjęs įrodymų tyrimo stadijos, konstatuoja, jog M. K. kaltė grindžiama neištirtais įrodymais. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką numatytą BPK. Norint teigti, jog pagal pareikštą kaltinimą yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymius, jog kaltinamasis pateko į patalpą ir užvaldė kaltinime nurodytą svetimą turtą. Skundžiamoje nutartyje teismas tik deklaratyviai nurodo, jog bylos medžiagoje egzistuoja tokie įrodymai, tačiau teismas neatsižvelgė į tiesioginius baudžiamosios bylos duomenis, kurių pagrindu įrodinėjama kaltinamojo kaltė.

3.3. Nukentėjusieji nenurodė, jog tarp kaltinamųjų buvo vyras, o kaltinamasis pirmojoje apklausoje neneigė, jog teikdamas taksi paslaugas vežiojo kaltinime nurodytas moteris pagal jų nurodomus adresus. Be to, tarp M. K. priklausančių daiktų nebuvo rasti nukentėjusiesiems priklausantys daiktai ar piniginės kupiūros. Taigi, kaltinamasis niekaip neprisidėjo prie nusikalstamos veikos.

3.4. Nei viena iš kaltinime nurodytų moterų nenurodė, jog buvo susitarusi su kaltinamuoju daryti nusikalstamas veikas, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu inkriminuojamas bendrininkų susitarimas veikti konkliudentiniais veiksmais.

3.5. Skunde pažymima, kad neigdamas savo kaltę, kaltinamasis neprivalo nei pateikti, nei nurodyti savo nekaltumo įrodymų ar kitų duomenų, leisiančių daryti išvadą, ar jo nekaltumo prielaida yra teisinga. Surasti, patikrinti ir įvertinti tokius duomenis ar įrodymus privalo už ikiteisminį tyrimą atsakingi pareigūnai arba valstybės institucijos.

3.6. Kaltinamasis yra neteistas, o BK 178 straipsnio 1 dalis numato ir alternatyvias bausmes, t. y. viešuosius darbus, baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Darytina išvada, jog netgi ir įrodžius kaltinime nurodytas veikas, kaltinamajam nebūtinai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas pratęsdamas suėmimo terminą pažeidė BK 55 straipsnį, nes kaltinamasis M. K. jau atlieka jam dar nepaskirtą laisvės atėmimo bausmę - kalėjimo režimo sąlygomis. Tokiu būdu, teismas per ilgai tęsdamas suėmimo terminą, būtų šališkas, kadangi negalėtų laisvai priimti išteisinamojo nuosprendžio arba neskirti laisvės atėmimo bausmės.

3.7. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylai aplinkybes, bausmė negali būti griežta, todėl kaltinamajam paskirti kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimą numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - negalima, nes byloje yra kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios eliminuoja tokią galimybę. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, apie tai, jog kaltinamasis praeityje kada nors būtų bėgęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar ketina slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.

3.8. Nors kaltinamasis ir nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, tačiau M. K. turi pažymą iš UAB „H“, kurioje patvirtinama, kad ši įstaiga sutinka Ukrainos pilietį apgyvendinti UAB „H“ priklausančiose jaunimo nakvynės namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant jam šių nakvynės namų adresu deklaruoti gyvenamąją vietą, kai tik jis bus paleistas iš suėmimo.

3.9. Kaltinamasis M. K. nebuvo teistas, nėra padaręs smurtinio pobūdžio ir panašių nusikaltimų dėl kurių atsirastų pagrindas manyti, kad kaltinamasis kels pavojų aplinkiniams ir turėtų būti nuo visuomenės izoliuotas. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis turi 4 vaikus ir 4 anūkus, kuriems yra reikalingas išlaikymas, todėl jis galėtų užsidirbti pragyvenimui Lietuvos Respublikoje ir padėti savo artimiesiems. Taigi, suėmimo pratęsimas neproporcinga priemonė siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus.

3.10. Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Dėl pasaulinės pandemijos bei įvestų su tuo sietinų įvairių apribojimų yra ženkliai apsunkinta asmenų galimybė išvykti į užsienio valstybes, tarp jų ir į Ukrainą, kas mažina kaltinamojo M. K. pasislėpimo tikimybę. Ją mažina ir šiuo metu šalyje įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Galimybę išvykti iš šalies mažina ir tai, jog M. K. pasas ir piniginės lėšos yra prijungti prie baudžiamosios bylos, todėl mažai tikėtina, kad M. K. bėgs ar slėpsis nuo teismo. Be to, kaltinamajam nėra jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo, nes jis nepadarė nusikalstamų veikų.

3.11. Byloje kaltinamajam M. K. suėmimo terminas pratęstas nepateikiant jokių svarių teisinių argumentų ir nenurodant priežasčių, dėl kurių nebuvo skirta švelnesnė arba kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kuriomis taip pat būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje keliami tikslai.

3.12. Pažymėjo, jog kitai kaltinamajai F. K. suėmimas nėra paskirtas, todėl nesuprantama, kokios išskirtinės aplinkybės verčia kaltinamąjį M. K. laikyti suimta tokį ilgą laiką.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. gynėjo advokato D. D. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamojo gynėjo skundo argumentais dėl suėmimo termino pratęsimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pratęsti M. K. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą neišnyko ir nepasikeitė.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokie duomenys yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, automobilio slapto sekimo protokolas, kratų protokolai, telefonų išklotinės ir kiti byloje surinkti duomenys. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Skiriant suėmimą ar tęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad M. K. yra Ukrainos Respublikos pilietis, romų tautybės, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra vedęs, visa jo šeima gyvena Ukrainoje, o Lietuvoje jis neturi jokių artimų giminaičių, nuolatinės gyvenamosios vietos, registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyveno automobilyje, Lietuvoje dirbo taksistu nelegaliai. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad M. K. yra kaltinamas 6 nusikalstamų veikų padarymu, t. y. kaltinamas padaręs 5 nesunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalis) už kuriuos gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų ir 1 baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), visos šios nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės kaltinamajam šiuo atveju bėgti, slėptis nuo teismo. Byloje yra pateiktas UAB „H“ sutikimas, kad kaltinamasis gyventų nakvynės namuose, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog jis ten ir gyvens. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai nėra paties kaltinamojo įsipareigojimas, juolab, kad minėtas raštas neįpareigoja kaltinamojo ten gyventi ar likti Lietuvoje.

9. Visos šios aplinkybės nurodo, kad M. K. nesieja tamprūs socialiniai ryšiai nei su darbu, nei su gyvenamąja vieta Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas, suprasdamas savo akivaizdžiai pavojingų veiksmų esmę ir jų pavojingumą. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog būdamas laisvėje kaltinamasis M. K. gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Naujų duomenų, kurie rodytų šiuo aspektu pasikeitusią kaltinamojo asmenybę, byloje nėra.

10. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas bei įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai gali sumažinti kaltinamojo bėgimo ar pasislėpimo tikimybę, tačiau akivaizdu ši aplinkybė negali užtikrinti kardomosios priemonės paskirties, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kitai kaltinamajai F. K. šioje byloje nėra paskirtas suėmimas, neturi jokios reikšmės ir nevertinta skiriant ar pratęsiant kaltinamajam M. K. suėmimą.

11. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, kaip to prašo kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra pagrindo.

12. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius kaltinamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, spręstina, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 122 straipsnio 2 dalimi, 122 straipsnio 7 dalimi, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. K. gynėjo advokato D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.