- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-135-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39491-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-381-1036/2021, kurioje, atsižvelgiant į 2021 m. kovo 22 d. pateiktą prokuroro prašymą kaltinamųjų veikas kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, M. K. kaltinamas tuo, kad:
1.1. jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., Z. P. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis buvo automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 1 d., apie 17.00 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. S., Z. P. ir kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaulės būdu patekus į nukentėjusios I. U. namą ir iš jo vidaus, o būtent iš miegamojo spintoje buvusios piniginės, pagrobus I. U. priklausančius 4 000 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 4 000 Eur vertės I. U. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., M. K. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis buvo automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 17 d., apie 16.00 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. S., M. K. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios I. G. namą, iš jo vidaus, o būtent iš sekcijoje buvusių dėžučių, pagrobus I. G. priklausančius 3 400 Eur grynais, 100 Eur vertės lašelio formos auksinius auskarus, 100 Eur vertės lapelių formos auskarus, 200 Eur vertės vestuvinį žiedą, 50 Eur vertės aukso spalvos medalį su Lenino atvaizdu ir sidabro spalvos medalį, ir su jais pasišalinus, pagrobė 3 850 Eur vertės I. G. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su F. K. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis buvo automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 20 d., apie 11.00 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), F. K. ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaulės būdu patekus į nukentėjusios Z. A. B. namą, iš jo vidaus, o būtent iš name buvusios piniginės, pagrobus Z. A. B. priklausančius 180 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 180 Eur vertės Z. A. B. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., Z. P. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis buvo automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 24 d., apie 12.00 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. S., Z. P. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios T. K. namą, iš jo vidaus, o būtent: iš spintos, pagrobus T. K. priklausančius 6 000 Eur, o iš spintelės po veidrodžiu – T. K. priklausančius 4000 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 10 000 Eur vertės T. K. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.5. Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., Z. P. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 26 d., apie 13.20 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. S., Z. P. ir L. J. apgaulės būdu patekus į nukentėjusios A. L. namą, ir pasikėsinus pavogti iš jo vidaus A. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi namo viduje vertingų daiktų nerado, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. L. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
1.6. Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., L. J. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrą sumanymą, kur jo užduotis automobiliu nuvežti moteris į jų nurodytą vietą ir po vagystės išvežti iš nusikaltimo vietos, tokiu būdu sudarydamas sąlygas joms netrukdomoms pasišalinti iš įvykio vietos, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 27 d., apie 13.00 val., jo vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. S., L. J. ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaulės būdu patekus į nukentėjusiojo K. A. L. ir nukentėjusios A. A. L. namą, iš jo vidaus, o būtent iš sekcijos stalčiaus, pagrobus A. A. L. priklausančius 4 000 Eur, po ko tęsiant savo nusikalstamą veiką, iš spintos stalčiaus pagrobus K. A. L. priklausančius 6 000 Eur, ir su jais pasišalinus, pagrobė 4 000 Eur vertės A. A. L. priklausantį turtą, ir 6 000 Eur vertės K. A. L. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka M. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 28 d., apie 15.40 val.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. spalio 30 d. nutartimi tuo metu įtariamajam M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 28 d.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 28 d. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kardomoji priemonė pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nutartyje teismas pažymėjo, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai
5. Kaltinamojo gynėjas advokatas D. Dargevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
5.1. Gynėjas pateiktame skunde pirmiausia kelia abejonę dėl duomenų, kad kaltinamasis būtų dalyvavęs darant nusikalstamas veikas, pakankamumo. Pasak gynėjo, teismas tik deklaratyviai nurodė, kad tokių duomenų pakanka, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis iš tiesų nesilankė nei vienoje nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nei viena kaltinamoji nenurodė, kad su juo (M. K.) tarėsi daryti nusikalstamas veikas, jis nebuvo atpažintas iš nuotraukų.
5.2. Ginčydamas suėmimo pagrįstumą, gynėjas teigia, jog yra pagrindas manyti, kad pirmą kartą teisiamam M. K. teismas, net ir pripažinęs jį kaltu, neskirs laisvės atėmimo bausmės. Taip pat gynėjas akcentuoja BPK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo užtikrinimo būtinumą. Gynėjui nesuprantama, kodėl jo ginamajam yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, o analogiško nusikaltimo padarymu kaltinamai F. K. tokia kardomoji priemonė nepaskirta. Gynėjas daro prielaidą, kad M. K. suėmimas yra paskirtas dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Be to, kaip pažymima, prokurorui neįrodžius inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teismas bus priverstas paskirti būtent tokią bausmę, kurią M. K. jau bus atlikęs suėmimo sąlygomis. Tokiu būdu teismas, per ilgai tęsdamas suėmimą, būtų šališkas, kadangi negalėtų laisvai priimti išteisinamojo nuosprendžio arba neskirti laisvės atėmimo bausmės. Tuo pačiu teigiama, jog suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas iš anksto suponuoja nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius inkriminuojamus nusikaltimus.
5.3. Toliau gynėjas skunde aptaria BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo taikymą šioje byloje. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis jau būtų mėginęs bėgti ar ketintų slėptis nuo teismo. Sutinkama, kad kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su Lietuva, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad yra gauta UAB „Hostlita“ pažyma, jog ši bendrovė sutinka apgyvendinti kaltinamąjį jai priklausančiuose nakvynės namuose, taip pat leistų jam deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pabrėžiama, kad M. K. nėra anksčiau teistas, nėra pagrindo manyti, kad jis kelia pavojų visuomenei ir dėl to turėtų būti izoliuotas.
5.4. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pratęsus suėmimo terminą dar trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė iš viso būtų jau aštuoni mėnesiai. Jo įsitikinimu, esamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ši baudžiamoji byla yra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga, todėl toliau taikyti suėmimą nėra pagrindo.
5.5. Galiausiai pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo svarstyta, ar BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus būtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo vertinimu, šiuos tikslus būtų galima įgyvendinti taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Posėdžio metu prokuroras T. Danyla prašė skundą atmesti, o kaltinamojo M. K. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašė jo skundą tenkinti.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktinas galioti.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje ir skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra išvardinti žemesniojo teismo nutartyje ir iš naujo nekartotini. Be to, duomenų pakankamumą patvirtina ir tai, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundą nagrinėjantis teismas plačiau byloje surinktų duomenų neanalizuoja. Pažymėtina, kad visos kaltinamojo ir jo gynėjo keliamos versijos dėl M. K. galimo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas bus analizuojamos ir vertinamos pirmosios instancijos teismui priimant procesinį sprendimą. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais nusikaltimo vykdytojais gali būti pripažįstami ir tie asmenys, kurie nors ir tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikaltimo darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtinąją pagalbą, pvz., šalina kliūtis besibraunantiems į patalpą vogti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad gynėjo argumentai, kuriais yra neigiamas tiesioginis nusikaltimo sudėties požymių realizavimas, nepaneigia išvados, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
9. Baudžiamojoje byloje suėmimo terminas kaltinamajam M. K. pratęstas nustačius esant neišnykusį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tai yra pagrįstai manant, kad šis asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. K. yra inkriminuoti penki baigti apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vienas pasikėsinimas padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Maksimali BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors gynėjas, remdamasis BK 55 straipsniu, teigia, kad šioje byloje M. K. nebūtinai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismas dar 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. IBPS-V-2974403-20 jau yra pasisakęs, kad esant inkriminuotoms kelioms nusikalstamoms veikoms apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju BK 55 straipsnio nuostatų taikymo galimybė tampa daugiau formali.
10. Būtina pabrėžti, kad sprendimą ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nulemia ne tik gresiančios bausmės griežtumas, bet ir kitos aplinkybės. M. K., kuris yra kitos valstybės pilietis, su Lietuva nesieja iš esmės jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai – čia jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, oficialaus darbo, jo šeima gyvena Ukrainoje (skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog tai, kad kaltinamasis turi sergantį sūnų, kuris su šeima gyvena kitoje valstybėje, tik papildomai sustiprina bėgimosi (slėpimosi) tikimybę). Nors skunde yra užsimenama apie UAB „Hostlita“ sutikimą leisti kaltinamajam gyventi šiai bendrovei priklausiančiuose nakvynės namuose ir netgi leisti deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai dar nereiškia, kad būdamas laisvėje kaltinamasis tokia galimybe iš tiesų ir pasinaudotų, juolab, kad visiškai neaišku, iš kokių lėšų jis galėtų apmokėti apgyvendinimo paslaugas, taip pat, kokios lėšos leistų jam pragyventi Lietuvoje (gynėjas skunde nenurodo, kad kaltinamasis būtų gavęs kokių nors realių darbo pasiūlymų ir pan.).
11. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis anksčiau būtų mėginęs bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos ar turėtų konkrečius ketinimus tai daryti ateityje. Visgi aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, užtenka turėti duomenis, leidžiančius pagrįstai įtarti, jog kaltinamasis ateityje gali imtis tokių veiksmų. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės – gresianti bausmė ir socialinių bei ekonominių ryšių nebuvimas yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje gali mėginti bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
12. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir kitus gynėjo išdėstytus argumentus. Pabrėžtina, kad nesmurtinis inkriminuotų nusikaltimų pobūdis nėra kliūtis, nustačius BPK numatytus pagrindą (pagrindus), taikyti asmeniui pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, suėmimo paskyrimas ir pratęsimas tokio pobūdžio bylose nereiškia teismo šališkumo, nusistatymo dėl asmens kaltės, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, kaltės klausimas sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo apskritai nėra svarstomas. Taip pat teismas pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog kaltinamojo tautybė būtų turėjusi bent kokią įtaką žemesniojo teismo sprendimui dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo. Kardomosios priemonės taikymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iš bylos medžiagos matyti, jog griežčiausia kardomoji priemonė šioje byloje yra taikoma ne tik M. K., bet ir kitiems kaltinamiesiems (išskyrus, F. K.), suėmimo būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, jokių diskriminacijos dėl tautybės požymių nenustatyta.
13. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti iš viso šešiems asmenims. Teisme nagrinėjamos penkių baigtų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieno pasikėsinimo padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo aplinkybės. Nukentėjusiaisiais byloje yra pripažinti iš viso septyni asmenys, pareikšti šeši civiliniai ieškiniai, bylos apimtis – aštuoni tomai. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga pastarojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Tuo pačiu atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimų skaičius teisminio nagrinėjimo stadijoje, priešingai nei ikiteisminiame tyrime, nėra ribojamas, dėl ko kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas dėl BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo.
14. Galiausiai aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra įvykę du teisiamieji posėdžiai, įrodymų tyrimas tik pradėtas. Baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos dalyvaujant kaltinamajam (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kaltinamasis į bylos nagrinėjimą neatvyktų (pasislėptų nuo teismo), proceso eiga neabejotinai pasunkėtų. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog kaltinamasis neturi jokių ryšių su Lietuva, todėl sklandžią proceso eigą ir kaltinamojo dalyvavimą teisme galima užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas gynėjo prašymas paskirti kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. K. (M. K.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.