Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios L. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajai pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, neturinti išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista, kaltinama tuo, kad:

1.1. ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. K., V. S. ir M. K., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 17 d., apie 16 val. 00 min., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su M. K. ir V. S. nuėjo į namo kiemą ir, apsimesdamos, kad nori pirkti namą, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios I. G. namą, ir iš jo vidaus, o būtent iš sekcijoje buvusių dėžučių, pagrobė I. G. priklausančius 3 400 Eur grynais, 100 Eur vertės lašelio formos auksinius auskarus, 100 Eur vertės lapelių formos auskarus, 200 Eur vertės vestuvinį žiedą, 50 Eur vertės aukso spalvos medalį su (duomenys neskelbtini) atvaizdu ir sidabro spalvos medalį, ir tokiu būdu pagrobė 3 850,00 Eur vertės I. G. priklausantį turtą, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, ji kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. K., Z. P. ir V. S., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 24 d., apie 12 val. 00 min., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su Z. P. ir V. S. nuėjo į namo kiemą, ir apsimesdamos, kad vienai iš jų reikia popieriaus skaudančiai kojai, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios T. K. namą ir iš jo vidaus, o būtent: iš spintos pagrobė T. K. priklausančius 6 000,00 Eur, o iš spintelės po veidrodžiu – T. K. priklausančius 4000,00 Eur, ir tokiu būdu pagrobė 10 000,00 Eur vertės T. K. priklausantį turtą, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, ji kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. K., Z. P. ir V. S., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 26 d. apie 13 val. 20 min., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su Z. P. ir V. S. nuėjo į namo kiemą ir, apsimesdamos, kad nori pasigydyti pas bioenergetikę, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios A. L. namą ir pasikėsino pagrobti iš jo vidaus A. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi namo viduje vertingų daiktų nerado, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. L. priklausantį turtą, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, ji kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. K., V. S. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 27 d. apie 13 val. 00 min., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su V. S. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis nuėjo į namo kiemą ir, apsimesdamos, kad ieško netoli sodybos pirkimui, apgaulės būdu pateko į nukentėjusiojo K. A. L. ir nukentėjusios A. A. L. namą ir iš jo vidaus, o būtent iš sekcijos stalčiaus, pagrobė A. A. L. priklausančius 4 000,00 Eur, po ko, tęsiant savo nusikalstamą veiką, iš spintos stalčiaus pagrobė K. A. L. priklausančius 6 000,00 Eur, ir tokiu būdu pagrobė 4 000,00 Eur vertės A. A. L. priklausantį turtą, ir 6 000,00 Eur vertės K. A. L. priklausantį turtą, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamosios gynėjas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti L. J. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, pažeidžia kaltinamosios teisėtus lūkesčius, priimta neįvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei teismų praktikos.

3.2. Pasak gynėjo, norint teigti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad jis pateko į patalpą ir užvaldė kaltinime nurodytą svetimą turtą. Šiuo atveju teismas duomenų pakankamumo aplinkybę nurodė tik deklaratyviai. Atlikus kratas kaltinamosios gyvenamojoje vietoje, kaltinime nurodyti daiktai nebuvo rasti, todėl kaltinimas nepasitvirtino, o kaltinamoji neprivalo pateikti savo nekaltumą pagrindžiančių įrodymų.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad L. J. yra neteista, o BK 178 straipsnio 1 dalis numato ir alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 55 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą teisiamam asmeniui, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Šiuo atveju teismas pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas, nes kaltinamoji faktiškai atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors procesinėmis priemonėmis negalima siekti nubaudimo tikslų. Gynėjas tvirtina, kad tokio pobūdžio bylose suėmimas įprastai nėra taikomas, o asmuo negali būti diskriminuojamas dėl kilmės, tautybės ar rasės. Kitai kaltinamajai F. K. suėmimas nebuvo skirtas.

3.4. Pasisakydamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo, gynėjas teigia, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir įvykdyto nusikaltimo sunkumas negali būti suabsoliutinami, juolab kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė negali būti griežta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji praeityje bėgo (slėpėsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar ketino tai daryti. Byloje pateikta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad ši įstaiga sutinka (duomenys neskelbtini) pilietę apgyvendinti jai priklausančiuose jaunimo nakvynės namuose ir deklaruoti juose gyvenamąją vietą, kai kaltinamoji bus paleista iš suėmimo.

3.5. Pasak gynėjo, teismas nepagrįstai aplinkybę, kad kaltinamosios šeima gyvena užsienio valstybėje, įvertino kaip padidintą riziką dėl galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kaltinamoji, šią aplinkybę nurodydama teismo posėdžio metu, tik išreiškė rūpestį savo šeimos nariais, kuris yra natūralus. Kaltinamoji neteista, nėra padariusi smurtinio pobūdžio ar panašių nusikaltimų, dėl kurių atsirastų pagrindas manyti, kad ji kelia pavojų aplinkiniams. Ji yra garbingo amžiaus, sunkios sveikatos būklės. Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas, kuris žymiai apsunkina galimybes išvykti į užsienį. Tokią galimybę mažina ir tai, kad kaltinamosios pasas ir piniginės lėšos prijungtos prie baudžiamosios bylos. Gynėjo teigimu, šios aplinkybės bei proporcingumo principas reikalauja, jog būtų įvertinama galimybė kaltinamosios dalyvavimą procese užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios gynėjo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamosios gynėjo skundo argumentais dėl suėmimo termino pratęsimo nepagrįstumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pratęsti L. J. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą neišnyko ir nepasikeitė.

7. Skiriant ar pratęsiant asmeniui BPK XI skyriuje numatytas kardomąsias priemones, BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumui. Nagrinėjamu atveju L. J. pareikštus kaltinimus patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, automobilio slapto sekimo protokolas, kratų protokolai, telefonų išklotinės ir kita bylos medžiaga. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių objektyvių duomenų šioje proceso stadijoje pakanka, kad būtų sprendžiamas griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei teigiama skunde, duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinimai asmeniui pareikšti pagrįstai, pakankamumo kriterijus sprendžiant suėmimo klausimą nevertinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimo kaltu padarius inkriminuojamas veikas kontekste, kadangi asmens kaltės klausimas sprendžiamas priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą byloje, tačiau tinkamo asmens dalyvavimo procese užtikrinimas aktualus ne tik nuosprendžio vykdymo, bet ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą kaltinamosios pasirinkta gynybos pozicija bei skundo argumentai, kuriais gynėjas nesutinka su kaltinamajai pareikštais kaltinimais, kvestionuodamas veiksmų kvalifikavimą, surinktų įrodymų, pagrindžiančių, jog kaltinamoji iš tikrųjų pagrobė nurodomus kaltinime daiktus, pakankamumą, šioje proceso stadijoje nepagrįsti. Atsakomybėn traukiamo asmens parodymams baudžiamajame procese nėra taikomas tiesos kriterijus, jo pasirinkta gynybos pozicija gali kisti visos bylos nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, ši jo pozicija vertinama ryšium su kitais byloje esančiais įrodymais priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, tačiau šioje proceso stadijoje gynėjo pateikti argumentai nepatvirtina akivaizdaus manymo, jog L. J. pareikšti kaltinimai nepagrįsti tokiu būdu, kuris lemtų sprendimą, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį duomenų pakankamumo kriterijų. Dėl šios priežasties skunde nurodomi argumentai nepaneigia galimybės svarstyti kaltinamajai skirtos griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą.

8. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog kaltinamajai griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, remiantis kuriuo, suėmimas skiriamas (ar jo terminas pratęsiamas) tuomet, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltimamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. L. J. kaltinama padariusi nesunkius nusikaltimus, ką pažymėjo ir gynėjas skunde, tačiau jie galimai buvo vykdomi sistemiškai, veikiant bendrai su kitais asmenimis, iš anksto aptarus nusikalstamo sumanymo realizavimo būdus bei pakartotinai siekiant turtinės naudos. Kaltinamoji anksčiau neteista, todėl, remiantis BK 55 straipsniu, tokiam asmeniui skiriant laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo savo sprendimą motyvuoti. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju nenumato galimybės už pavienes BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirti ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes pirmą kartą teisiamam asmeniui, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn traukiama už keturių nusikaltimų įvykdymą, o bausmės skyrimo klausimas šioje proceso stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytas galimas skirti maksimalus suėmimo terminas šiuo atveju, kai kaltinamajai suėmimo terminas pratęstas viso penkiems mėnesiams, nėra pažeidžiamas. Nors, kaip pagrįstai nurodo gynėjas skunde, tęsiant kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, turi būti įvertinamos visos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, tačiau, įvertinus ir kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jai baudžiamajame įstatyme numatomos bausmės griežtumas, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priskyrė BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai, buvo įvertintas teisingai ir pagrįstai.

10. Šiuo atveju, priešingai nei teigia gynėjas, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog tikimybė, kad L. J., skyrus jai švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog kaltinamoji yra užsienio valstybės pilietė, Lietuvos Respublikoje neturinti nei gyvenamosios vietos, nei registruotino turto, ji šioje šalyje nevykdo darbinės veiklos, nepalaiko socialinių ryšių, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie pakankamus kaltinamosios saitus su baudžiamąjį persekiojimą vykdančia valstybe tokiu būdu, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, jog sutiktų apgyvendinti kaltinamąją jai priklausančiuose jaunimo nakvynės namuose su galimybe ten deklaruoti gyvenamąją vietą. Tačiau galimybė apsigyventi laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje niekaip nepagrindžia pakankamų kaltinamosios ryšių su Lietuvos Respublika, juolab kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tokios pažymos pateikimas savaime nepatvirtina, kad kaltinamoji iš tikrųjų apsigyventų minėtuose nakvynės namuose.

11. Kaltinamosios socialiniai ryšiai, artima aplinka sietina išimtinai su užsienio valstybe, ką patvirtino ir pati L. J. apklausiama pirmosios instancijos teisme. Nors skunde šią aplinkybę gynėjas traktuoja kaip kaltinamosios rūpestį artimaisaisiais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nepaneigia vertinimo, jog su baudžiamąjį persekiojimą vykdančia valstybe kaltinamosios socialiniai ryšiai nesieja, priešingai, tokie teiginiai sudaro pagrindą spręsti apie tamprius kaltinamosios saitus su (duomenys neskelbtini) Respublika.

12. Skunde gynėjas akcentuoja tai, jog kitai kaltinamajai kardomoji priemonė suėmimas nebuvo paskirta, taip pat pateikia vertinimą, jog asmuo negali būti diskriminuojamas dėl tautybės, rasės ar kilmės. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, gynėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajai suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą grindė kaltinamąją diskriminuojančiais motyvais. Tuo pačiu atmetant aptariamus gynėjo argumentus pažymėtina, kad kitai kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės rūšis niekaip nesusijusi su L. J. skirta kardomąja priemone. Kardomųjų priemonių taikymo klausimas vertinamas kiekvienam asmeniui individualiai, nepriklausomai nuo to, kad asmenys galimai veikė bendrininkų grupe.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais, jog pirmosiosios instancijos teismo nutarties motyvai yra deklaratyvūs, neparemti pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiami prielaidomis ir spėjimais. Aptarti duomenys, kurie taip pat buvo pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinti skundžiamą nutartį priėmusio teismo, sudaro pagrindą spręsti, jog kardomoji priemonė kaltinamajai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu buvo pratęsta teisėtai ir pagrįstai.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, gynėjo skundo argumentai, jog kaltinamoji yra vyresnio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, jos asmens dokumentas ir piniginės lėšos yra prijungti prie baudžiamosios bylos, nepaneigia galimybės, jog kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Visų pirma, sveikatos būklė bei amžius galimai nebuvo lemiami faktoriai, užkertantys kelią kaltinamajai automobiliu vykti iš vienos valstybės į kitą galimų nusikalstamų veikų įvykdymo metu. Jokie kiti duomenys, kurie pagrįstų aplinkybę, kad dėl amžiaus ar sveikatos būklės kaltinamosios judėjimas yra apribotas, nepateikti. Tuo tarpu piniginių lėšų bei asmens dokumento paėmimas, nors ir galimai apsunkintų asmens išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau galimybė bėgti (slėptis) nėra siejama išimtinai tik su išvykimu už baudžiamąjį persekiojimą vykdančios valstybės ribų į užsienio valstybes, kurios nepriskirtos Šengeno zonai ir vykdo pasienio kontrolę. Tuo pačiu atmestini gynėjo teiginiai, jog kaltinamosios galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl valstybės mastu paskelbto karantino, kuris, be kita ko, apribotas laike, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrindžiami.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. J. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti jų skyrimo tikslai. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, kaltinamosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia manyti, kad kitos – švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas atitiktų BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį. Atsižvelgiant į kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų sistemiškumą, inkriminuotų veikų padarymo kaltės formą bei rūšį, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, galimai aktyvų kaltinamosios vaidmenį jų daryme, griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimu kaltinamosios teisės bei laisvės suvaržomos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Šiame kontekste atmetant gynėjo skundo argumentus dėl suėmimo kaltinamajai taikymo trukmės pažymėtina, kad konkrečiu atveju, kaip minėta, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu nepažeidžiamas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o viešojo intereso apsauga suteikia pagrindą manyti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai panaikinus ar pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis L. J. taikomą suėmimą nebus pasiekti.

16. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą ir padarė išvadą, jog kaltinamoji, jai nepratęsus kardomosios priemonės suėmimo termino, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kaltinamosios gynėjo skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamosios L. J. (L. Y.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartimi kaltinamajai pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.