- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-133-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39491-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Jolitai Žilienai, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, kaltinamosios M. K. gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios M. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismoVilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai M. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 30 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K., pagal 2021 m. kovo 22 d. prokuroro prašymą kaltinamųjų veikas kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, kaltinama tuo, kad:
ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. K. (M. K.), V. S. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 17 d., apie 16 val. 00 min., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su L. J. ir V. S. nuėjo į namo kiemą, ir apsimesdamos, kad nori pirkti namą, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios I. G. namą, ir iš jo vidaus, o būtent iš sekcijoje buvusių dėžučių, pagrobė I. G. priklausančius 3 400.00 Eur grynais, 100.00 Eur vertės lašelio formos auksinius auskarus, 100.00 Eur vertės lapelių formos auskarus, 200.00 Eur vertės vestuvinį žiedą, 50.00 Eur vertės aukso spalvos medalį su Lenino atvaizdu ir sidabro spalvos medalį, ir tokiu būdu pagrobė 3 850.00 Eur vertės I. G. priklausantį turtą, t. y. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.
2. Baudžiamojoje byloje M. K. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, t. y. nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. Skundžiama 2021 m. kovo 25 d. nutartimi kaltinamajai M. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 30 d.
3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, skirta nagrinėti teisiamajame posėdyje ir pradėta nagrinėti iš esmės. Baudžiamojoje byloje pagal iš anksto suderintus grafikus, paskelbta pertrauka.
Šalies argumentai
4. Kaltinamosios M. K. gynėjas pateiktu skundu apygardos teismui prašo panaikinti 2021 m. kovo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį, kuria kaltinamajai pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams ir skirti kaltinamajai M. K. į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Gynyba mano, jog skundžiama nutartis neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, priimta formaliai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
4.1. Skundu nesutinkama su teismo išvada, kad byloje yra duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinimas M. K. yra pagrįstas. Gynybos vertinimu, objektyvių duomenų pagrindžiančių, jog M. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką - nėra t. y. negalima teigti, jog M. K. užvaldė svetimą turtą, o kaltinimas pagal teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą – nepasitvirtino. Akcentuoja, kad nukentėjusioji apklausiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nurodė, jog kaltinamosios neatpažįsta ir kategoriškai teigti, kad ji lankėsi pas ją namuose negali. Papildomai pažymi, jog nukentėjusioji į policijos pareigūnus kreipėsi praėjus 12 dienų. Taip pat, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamosios mobilaus ryšio telefonas būtų užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, todėl, gynybos nuomone, kaltinamoji tikėtina bus išteisinta.
4.2. Gynyba atkreipia dėmesį, jog kaltinamoji M. K. yra neteista, o BK 178 straipsnio 2 dalis numato alternatyvias bausmes t. y. baudos, arešto, laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Iš to seka, jog M. K. neįrodžius kaltinime pateiktą veiką, nebus paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Be to, BK 55 straipsnis numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčini nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
4.3. Atkreipiamas dėmesys, jog tokio pobūdžio byloje, vadovaujantis teismų praktika, suėmimas nėra taikomas, tad gynėjas nesuvokia, kokios išskirtinės aplinkybės, apart tai, kad kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) tautybės atstovė, nulėmė tokį procesinį teismo sprendimą, kai kitai kaltinamajai (F. K.), kuri yra kaltinama analogiškos vienos nusikalstamos veikos padarymu, net nebuvo suimta.
4.4. Pasak gynėjo, byloje yra ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios eliminuoja galimybę pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, apie tai, jog kaltinamoji – praeityje būtų kada nors bėgusi (slėpėsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar ketina slėptis šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamoji turi nuolatinę darbo vietą, t. y. dirba turguje, turės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą, pagal įmonės „Hoslita“ pažymą. Anot gynėjo, svarbia aplinkybe tampa ir tai, jog M. K. net neketino išvykti iš Lietuvos Respublikos ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, juolab, kad dėl pasaulinės pandemijos bei įvestų su tuo sietinų įvairių apribojimų yra ženkliai apsunkinta asmenų galimybė išvykti į užsienio valstybes, tarp jų ir Ukrainą, kas mažina kaltinamosios M. K. pasislėpimo tikimybę. Galimybę bėgti (slėptis) mažina ir tai, jog M. K. pasas ir piniginės lėšos yra prijungtos prie baudžiamosios bylos, o ir kaltinamajai nėra jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo, nes jai negali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad M. K. augina keturis nepilnamečius vaikus, kuriems yra reikalingas išlaikymas, tad iš to seka, jog ji galėtų užsidirbti pragyvenimui Lietuvos Respublikoje ir padėti savo nepilnamečiams vaikams.
4.5. Gynyba, pasisakydama dėl galimybių taikyti švelnesnės kardomosios priemonės, vadovaudamasi proporcingumo principu, įtirtintu BPK 11 straipsnyje, pažymi, jog sprendimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai taikant kitas kardomąsias priemones pasiekti tų pačių tikslų neįmanoma. Gynėjo vertinimu, šuo atveju teismas visiškai nesvarstė bus galima ar ne, paskiriant kaltinamajai kitą kardomąją priemonę ir pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Pažymi, kad kaltinamoji pasižada vykdyti teismo įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, kadangi yra suimta, tad pažeidinėti švelnesnes kardomąsias priemones jai yra visiškai netikslinga.
5. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.
6. Kolegija, susipažinusi su skundu bei pateikta baudžiamąja byla, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajai pratęsta pagrįstai.
7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skunde, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje, priešingai nei vertina gynyba, yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Duomenų pakankamumas konstatuotas ir ankstesnėmis įsiteisėjusiomis Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartyse (2020 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. sausio 28 d. nutartys). Nors kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kaltinamoji neigia kaltę, o gynyba vertina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų pagrindžiančių kaltinamosios kaltę dėl ko, pasak gynėjo, kaltinamoji tikėtina gali būti išteisinta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas privalo pasisakyti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę, ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Be to, teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Tuo tarpu žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajai, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo suėmimo pratęsimo pagrindas, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris nebuvo išnykęs, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. K. yra kaltinama bendrininkų grupėje padariusi vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta viena iš alternatyvių bausmių – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors, kaip teisingai pastebi gynyba, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, savo sprendimą motyvavo ne vien tik gresiančios bausmės dydžiu, bet atsižvelgdamas ir į kitų aplinkybių visumą, iš kurių matyti, kad kaltinamoji M. K. yra Ukrainos Respublikos pilietė, savo gyvenamosios vietos niekur nedeklaravusi, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos nei Lietuvos Respublikoje, nei Ukrainos Respublikoje, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neturinti oficialaus pragyvenimo šaltinio. Bylos duomenimis, kaltinamoji su Lietuvos Respublika nesaistoma jokiais socialiniais, ekonominiais ar šeimyniniais ryšiais, kuriuos būtų galima laikyti tokiais tvirtais ir glaudžiais, kurie ją sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi) ir tai padidina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybę. Pagal byloje surinktus duomenis vienintelė aplinkybė ją siejanti su Lietuvos Respublika yra ši nagrinėjama baudžiamoji byla. Todėl aptartos aplinkybės leidžia pritarti žemesniojo teismo išvadai, kad įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
10. Skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamoji yra keturių vaikų mama, ir nesant duomenų, jog ji į Lietuvą atvyko kartu su savo vaikais (2021-01-28 protokole (b.l. 35) užfiksuota, kad kaltinamosios vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) pas močiutę), argumentai, jog vaikams yra reikalingas išlaikymas ir priežiūra, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Virš aptarti kaltinamosios socialiniai ryšiai, jos artima aplinka (vaikai) sietini išimtinai su užsienio valstybe ir tai nepaneigia žemesniojo teismo išvadų, kad kaltinamoji su Lietuvos Respublika nesaistoma jokiais socialiniais, ekonominiais ar šeimyniniais ryšiais, kuriuos būtų galima laikyti tokiais tvirtais ir glaudžiais, kurie ją sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi). Šios aplinkybės tik padidina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybę, nes įvertintos aplinkybės tik patvirtina tamprius kaltinamosios saitus būtent su Ukrainos Respublika. Skundo argumentai susiję su UAB „Hostila“ sutikimu apgyvendinti kaltinamąją ir galimybe ten deklaruoti gyvenamąją vietą, nepaneigia manymo, jog kaltinamoji gali bėgti (slėptis), tokie duomenys niekaip nepagrindžia pakankamų kaltinamosios ryšių su Lietuvos Respublika, juolab, kad šios apgyvendinimo įstaigos tipas yra nakvynės namai, dėl ko abejotina, jog toks gyvenamosios vietos turėjimas galėtų užtikrinti kaltinamosios realų dalyvavimą procese.
11. Skunde dėstomas vertinimas, jog asmuo negali būti diskriminuojamas dėl tautybės, rasės ar kilmės, nesant pateiktų jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas kaltinamajai suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, savo sprendimą grindė kaltinamąją diskriminuojančiais motyvais, laikytini deklaratyviais. Gynėjo argumentai, susiję su kitai kaltinamajai skirta švelnesne kardomąją priemone šiame procese (kuri kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu), nėra nauji, jie buvo įvertinti žemesniojo teismo ir motyvuotai atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo M. K. skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, tokie argumentai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia, juolab, kad nusikalstamos veikos pobūdis, padarymo aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamoji M. K. būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajai kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone kaltinamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kadangi baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas ne tik M. K., bet ir kitiems penkiems kaltinamiesiems perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o byloje skelbiamos pertraukos ir kiti teismo posėdžiai derinami pagal iš anksto nustatytą grafiką, todėl teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pripažinus, kad kaltinamajai kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, M. K. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamosios M. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismoVilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.