Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios Z. P. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai Z. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-381-1036/2021, kurioje, atsižvelgiant į 2021 m. kovo 22 d. pateiktą prokuroro prašymą kaltinamųjų veikas kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, Z. P. kaltinama tuo, kad:

1.1. ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su M. K. (M. K.), V. S. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 1 d., apie 17.00 val., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su V. S. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuėjo į namo kiemą, ir apsimesdamos, kad vienai iš jų bloga ir reikia vandens, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios I. U. namą, ir iš jo vidaus, o būtent iš miegamojo spintoje buvusios piniginės, pagrobė I. U. priklausančius 4 000 Eur, ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai I. U. priklausantį 4 000 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais Z. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, ji kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe kartu su M. K., V. S. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 24 d., apie 12.00 val., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su V. S. ir L. J. nuėjo į namo kiemą ir apsimesdamos, kad vienai iš jų reikia popieriaus skaudančiai kojai, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios T. K. namą, ir iš jo vidaus, o būtent: iš spintos pagrobė T. K. priklausančius 6 000 Eur, o iš spintelės po veidrodžiu – T. K. priklausančius 4 000 Eur, ir tokiu būdu pagrobė 10 000 Eur vertės T. K. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais Z. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Taip pat ji kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe kartu su M. K., V. S. ir L. J., vykdydami bendrą sumanymą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdami tyčia, 2020 m. spalio 26 d., apie 13.20 val., M. K. vairuojamu automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su V. S. ir L. J. nuėjo į namo kiemą, ir apsimesdamos, kad nori pasigydyti pas bioenergetikę, apgaulės būdu pateko į nukentėjusios A. L. namą, ir pasikėsino pagrobti iš jo vidaus A. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi namo viduje vertingų daiktų nerado. Šiais savo veiksmais Z. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, Z. P. buvo laikinai sulaikyta 2020 m. spalio 28 d., apie 17.00 val.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi tuo metu įtariamajai Z. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 28 d.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas Z. P. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 28 d. Teismas konstatavo byloje esant pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji Z. P. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat nutartyje nustatytas neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, nurodyta, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekiami švelnesnių kardomųjų priemonių pagalba.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

5. Kaltinamosios gynėjas advokatas D. Dargevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir Z. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais

5.1. Pirmiausia skunde pasisakoma dėl duomenų pakankamumo kriterijaus. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas tik išvardino, tačiau detaliau neaptarė duomenų, kurie pagrindžia Z. P. inkriminuotus kaltinimus. Be to, gynėjas ginčija vagystes kvalifikuojančio požymio buvimą.

5.2. Gynėjas akcentuoja BPK 6 straipsnio 2 dalyje užtikrinamą visų asmenų lygybę prieš įstatymą, nurodo esant nesuprantama, kodėl jo ginamajai Z. P. yra paskirtas suėmimas, o analogiško nusikaltimo padarymu kaltinamai F. K. tokia kardomoji priemonė netaikoma. Anot gynėjo, griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajai Z. P. paskirta tik todėl, kad pastaroji yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Be to, suėmimo tęsimas dėl nesmurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, gynėjo vertinimu, rodo išankstinę nuomonę dėl kaltinamosios kaltės.

5.3. Toliau skunde gynėjas pasisako dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš tolesniam kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių. Remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, teigiama, kad skundžiamos nutarties išvada, jog teismas galimai skirs Z. P. laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta.

5.4. Aptardamas kitas aplinkybes, reikšmingas nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, gynėjas pažymi nesant duomenų, jog kaltinamoji anksčiau būtų slėpusis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat nėra duomenų, kad ji ketintų tai daryti ateityje. Nors gynėjas pripažįsta, kad kaltinamoji nėra susaistyta stipriais ryšiais su Lietuva, tačiau pažymi, jog yra gauta UAB „Hostlita“ pažyma, jog ši bendrovė sutinka priimti kaltinamąją gyventi bendrovei priklausančiuose nakvynės namuose, sutinka, joj kaltinamoji nakvynės namų adresu deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Be to, kaip nurodo gynėjas, kaltinamoji yra garbaus amžiaus, jos sveikatos būklė sunki. Kaltinamoji anksčiau neteista, ji nėra pavojinga visuomenei, todėl nėra j pagrindo ją laikyti izoliuotą.

5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsus dar trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė iš viso būtų jau aštuoni mėnesiai. Gynėjas nurodo, kad suėmimo terminą pratęsiant virš šešių mėnesių, yra būtina nustatyti ir tai, jog baudžiamoji byla ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Nenustačius nei ypatingo bylos sudėtingumo, nei didelės bylos apimties, suėmimo terminas ilgesniam negu šešių mėnesių terminui negali būti pratęstas. Šioje baudžiamojoje, gynėjo įsitikinimu, byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių byla galėtų būti laikoma didelės apimties ar ypatingai sudėtinga.

5.6. Galiausiai pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo svarstyta, ar BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus būtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo vertinimu, šiuos tikslus būtų galima įgyvendinti taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Posėdžio metu prokuroras T. Danyla prašė skundą atmesti, o kaltinamosios Z. P. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašė jo skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktinas galioti.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje ir skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog kaltinamajai Z. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė gali būti skiriama (pratęsiama) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Z. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra išvardinti žemesniojo teismo nutartyje ir iš naujo nekartotini. Be to, duomenų pakankamumą patvirtina ir tai, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundą nagrinėjantis teismas plačiau byloje surinktų duomenų neanalizuoja. Pažymėtina, kad visos kaltinamosios gynėjo keliamos versijos dėl Z. P. galimo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas bus analizuojamos ir vertinamos pirmosios instancijos teismui priimant procesinį sprendimą, šioje baudžiamojo proceso stadijoje nei kaltės, nei nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra sprendžiami.

9. Skundžiama nutartimi kaltinamajai Z. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, jog būdama laisvėje kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį suėmimas šiuo pagrindu gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Z. P. yra kaltinama trijų apysunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu (inkriminuoti du baigti nusikaltimai ir vienas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką). Maksimali BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors gynėjas, remdamasis BK 55 straipsniu, teigia, kad šioje byloje Z. P. nebūtinai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismas dar 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. IBPS-V-2974403-20 jau yra pasisakęs, kad esant inkriminuotoms kelioms nusikalstamoms veikoms apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju BK 55 straipsnio nuostatų taikymo galimybė tampa daugiau formali.

10. Kita vertus, gresiančios bausmės griežtumas nėra vienintelis pagrindas ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Aptariamą kardomosios priemonės pagrindo buvimą pagrindžia ir kitos reikšmingos aplinkybės. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius argumentus dėl kaltinamosios socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva nebuvimo. Kaip teisingai nurodyta nutartyje, iš esmės vienintelis kaltinamąją su Lietuva siekiantis ryšys yra ši nagrinėjama baudžiamoji byla. Kaltinamoji, kuri yra Ukrainos Respublikos pilietė, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (tokios gyvenamosios vietos neturi ir Ukrainoje), nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Pastebėtina, kad skunde gynėjas iš esmės neginčija teismo išvadų dėl socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva nebuvimo, tik prašo atsižvelgti į UAB „Hostlita“ pateiktą patvirtinimą, kad paleidus kaltinamąją į laisvę, ši galėtų apsigyventi minėtai bendrovei priklausančiuose nakvynės namuose, taip pat pastarajai būtų sudaryta galimybė nakvynės namų adresu deklaruoti gyvenamąją vietą. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, toks sutikimas dar nereiškia, kad būdama laisvėje kaltinamoji tokia galimybe neišvengiamai pasinaudotų, juolab, visiškai neaišku, iš kokių lėšų ji galėtų apmokėti apgyvendinimo paslaugas, taip pat, kokios lėšos suteiktų jai pragyvenimą Lietuvoje.

11. Skunde nurodomos ir kitos aplinkybės (amžius, sveikatos būklė), kurios, kaip pažymima, paneigia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo būtinumą. Vis dėlto, priešingai nei nurodo gynėjas, įtariamoji nėra senyvo amžiaus, teismui nebuvo pateikti jokie pastarosios prastą sveikatos būklę pagrindžiantys dokumentai. Kita vertus, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje yra išdėstytos pagrindinės suimtųjų sveikatos priežiūros organizavimo nuostatos, kas reiškia, jog Lietuvos valstybė prisiima pareigą pasirūpinti tinkama visų suimtųjų sveikatos priežiūra (atitinkamai nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog nėra galimybės kaltinamajai užtikrinti reikiamas medicinines paslaugas). Esant tokioms nustatytos aplinkybėms, darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

12. Skunde taip pat pažymima, byloje nesant duomenų, jog kaltinamoji anksčiau būtų mėginusi bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos ar turėtų konkrečius ketinimus tai daryti ateityje. Visgi teisėjų kolegija pabrėžia, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, užtenka turėti duomenis, leidžiančius pagrįstai įtarti, jog kaltinamasis ateityje gali imtis tokių veiksmų. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės – gresianti bausmė ir socialinių bei ekonominių ryšių nebuvimas yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji Z. P. ateityje gali mėginti bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

13. Kaip nepasitvirtinę atmestini kiti gynėjo nurodyti argumentai. Pabrėžtina, kad nesmurtinis inkriminuotų nusikaltimų pobūdis nėra kliūtis, nustačius BPK numatytus pagrindą (pagrindus), taikyti asmeniui pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, suėmimo paskyrimas ir pratęsimas tokio pobūdžio bylose nereiškia teismo šališkumo, nusistatymo dėl asmens kaltės, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, kaltės klausimas sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo apskritai nėra svarstomas. Taip pat teismas pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog kaltinamosios tautybė būtų turėjusi bent kokią įtaką žemesniojo teismo sprendimui dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo. Kardomosios priemonės taikymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iš bylos medžiagos matyti, jog griežčiausia kardomoji priemonė šioje byloje yra taikoma ne tik Z. P., bet ir kitiems kaltinamiesiems (išskyrus, F. K.), suėmimo būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, jokių diskriminacijos dėl tautybės požymių nenustatyta

14. Pirmosios instancijos teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti šešiems asmenims. Teisme iš viso nagrinėjamos penkių baigtų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieno pasikėsinimo padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo aplinkybės. Nukentėjusiaisiais byloje yra pripažinti iš viso septyni asmenys, pareikšti šeši civiliniai ieškiniai, bylos apimtis – aštuoni tomai. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamajai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga pastarosios galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Tuo pačiu atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimų skaičius teisminio nagrinėjimo stadijoje, priešingai nei ikiteisminiame tyrime, nėra ribojamas, dėl ko kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas dėl BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo.

15. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra įvykę du teisiamieji posėdžiai, įrodymų tyrimas tik pradėtas. Baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos dalyvaujant kaltinamajam (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kaltinamoji neatvyktų į bylos nagrinėjimą (pasislėptų nuo teismo), proceso eiga neabejotinai pasunkėtų. Nustatyta, jog kaltinamoji nėra saistoma nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, todėl sklandžią proceso eigą ir kaltinamosios dalyvavimą teisme galima užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo paskirti kaltinamajai švelnesnes kardomąsias priemones.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios Z. P. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.