Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gabrielei Kazilionytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. N. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) nustatyti tėvystę nepilnamečiam vaikui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. N. pripažinti A. P. tėvu, o A. P. pripažinti D. N. sūnumi; 2) nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko mama L. P.; 3) nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas D. N. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. P. bei dalyvauti jo auklėjime, bendravimo laiką suderinęs su L. P. prieš dvi dienas; 4) priteisti iš D. N. nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui po 300 eurų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į L. P. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš D. N. 10800 eurų išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius; 6) piniginių lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti L. P..

2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad ji su atsakovu draugavo apie metus, kurį laiką kartu gyveno, tuo metu su kitais vyrais santykių nepalaikė. Atsakovui buvo žinoma apie jos nėštumą, žadėjo vaiką pripažinti. Šalių santykiai nutrūko ieškovei būnant nėščiai 8 mėnesius laiko, nes nesutapo jų abiejų charakteriai. (Duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. P.. Vaiko tėvas D. N. nesutiko kartu su ieškove nueiti pas notarą, kad pripažintų tėvystę, todėl ji viena kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl įrašo apie vaiko gimimą. Nepageidauja, kad nustačius vaikui tėvystę, būtų keičiama vaiko pavardė. Gimus vaikui, atsakovas nesirūpino vaiku, nepadėjo ir šiuo metu nepadeda materialiai, su vaiku nėra susitikęs, gyvena užsienyje. Ieškovė kurį laiką bendravo su atsakovo mama, kuri šiek tiek rėmė, duodavo daržovių. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu dėl išlaikymo, bet jis pasikeitė telefono numerį, nepadėjo. Ieškovė viena rūpinasi vaiku, taip pat padeda jos mama, dabartinis draugas (pirko vaikui kompiuterį, pirko malkas). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ji vaikui užtikrins geras, tinkamas gyvenimo bei ugdymo sąlygas. Atsakovas D. N. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Bendravimo laiką privalo suderinti su ieškove prieš dvi dienas. Ji neketinanti trukdyti bendravimui, jeigu atsakovas dėtų pastangas. Nors vaikas šiuo metu teigia nenorintis su tėčiu bendrauti, galbūt ta situacija pasikeistų. Mano, jog vaikui tėčio reikia, be to, vaikas palaiko ryšius su atsakovo dukra, jie vienas kitą laiko artimais giminaičiais. Nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 eurų, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo po 300 eurų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad vaikui dienai maistui namuose reikia apie 10 Eur, kai eina į mokyklą (kur gauna nemokamą maitinimą), ji dar duoda papildomai po 2 Eur. Nors vaikas sveikatos problemų neturi, tačiau būna peršalimo ligos, perka vitaminus, tai vaistams išleidžia apie 50 Eur per mėnesį. Higienos priemonėms išleidžia apie 30 Eur. Vaikas greitai auga, reikia dažnai atnaujinti drabužius, avalynę, neseniai išleido 200 Eur drabužiams, striukę pirko už 45 Eur, striukių reikia per metus trijų. Patiria išlaidų ugdymui, reikia pirkti pratybas (mokėjo 24 Eur), sąsiuvinius. Gyvena su sūnumi socialiniame būste, už kurį moka 3,15 Eur nuomą bei apie 100 Eur už komunalinius patarnavimus, vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudarytų apie 50 Eur. Vaikas lanko dienos centrą, kuris nemokamas. Paaiškino, kad ji jokio turto neturi, automobilis, nors registruotas jos vardu, parduotas detalėms, ji niekur nedirba, uždarbiauja papildomai pas ūkininkus, registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės išsilavinimas pagrindinis, mokėsi technikume, specialybė – pardavėja, tačiau (duomenys neskelbtini) įsidarbinti nėra kur. Praeityje jai buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, šiuo metu nėra. Turi problemų su nugara, buvo nustatyti ribojimai dirbti tam tikrus darbus. Jos gaunamas pajamas sudaro apie 300 Eur socialinė pašalpa, 170 Eur vaiko pinigai. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino, tik tiek, kad jis dirba, turi draugę, namus perka, kur dirba, ji nežino. Paskutinius tris metus ieškovė nedirbo, socialinis būstas jau buvo jai suteiktas, tik dabar suteiktas didesnis, ji negaudavo socialinės pašalpos. Vaikui išleisdavo nemažai, virš 200 Eur, mama dar pagelbėdavo. Mano, kad tuo metu atsakovas turėjo prisidėti po 300 Eur kas mėnesį. Kadangi nuo pat vaiko gimimo ieškovė viena rūpinosi vaiku, atsakovas D. N. nemokėjo pinigų nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui, teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius po 300 eurų. Ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovui D. N. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Atsiliepimas nepateiktas, teismas yra priėmęs 2025-02-12 el.paštu pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog D. N. sutinka, kad A. P. yra jo sūnus. Neigia tai, kad nesutiko eiti pas notarą pripažinti tėvystės, nes jie toliau po trumpalaikio suėjimo nebebendravo. 2014 m. liepos mėnesį jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Prašo atsižvelgti į tai, kad augina dukrą K. N. gim. (duomenys neskelbtini), dukros motina mirusi. Sutinka mokėti vaiko išlaikymą tik dalinai, nes išlaiko dar dukrą, prašo į tai atsižvelgti ir perskaičiuoti vaiko išlaikymą. Dukrą išlaiko visapusiškai, nes ji dar nepilnametė ir ji dar mokosi. 2025-02-13 el.laiške atsakovas nurodė, jog turto neturi, gyvena su dukra iš minimumo.

4. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą Skyriaus išvadą, pažymėjo, kad atsakovo sutikimas dėl tėvystės nustatymo byloje yra. Nepilnamečio interesus labiau atitiks žinojimas, kas yra jo tėvas. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nustatant prašomą bendravimo tvarką, o išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas priteistas iš atsakovo.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta elektroniniu paštu, taip pat, išsiųsta ZOOM nuorodą į nuotolinį posėdį, tačiau atsakovas į nuotolinį posėdį neprisijungė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

6. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (CK 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

8. Teismas pažymi, kad nors pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose atsakovo dalyvavimas yra būtinas, tačiau teismas turi teisę išimtinais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis) išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju, neradus atsakovo ieškovės, išvadą teikiančios institucijos nurodytais adresas, teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, taip pat į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie atsakovą pateikimo, tačiau gauti atsakymai, kad jokių duomenų apie minėtą asmenį ambasada bei inspekcija neturi. Teismo 2025-01-16 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta atsakovo paieška per policiją. Teisme 2025-01-22 gauta informacija iš policijos, kad patikrinus asmens duomenis matoma, jog nuo 2019 m. D. N. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). 2025-01-23 nutartimi civilinė byla atnaujinta, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. 2025-02-10 atsakovas susisiekė su teismu, informavo, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Iš policijos teisme gauta informacija, jog 2025-02-10 telefonu paskambino D. N., nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiuntė teismui kelis laiškus elektroniniu paštu, kuriame išsakė savo poziciją dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, pateikė teismui dukters mamos mirties liudijimą. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovas savo tėvystę pripažino, todėl egzistuoja sąlygos tėvystės pripažinimui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas posėdžio metu vertino, jog egzistuoja išimtinis atvejis (atsakovas išvykęs į užsienį, yra išsakęs poziciją dėl ieškinio reikalavimų), kada byla gali būti išnagrinėta ir nepripažinus atsakovo dalyvavimo būtinu.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai ir kartu bendravo trumpą laiką. Atsakovas nepilnamečio vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvu, nes geranoriškai nepripažino savo tėvystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie vaiko gimimą, kad jis yra tėvas, atsakovas, nors buvo žadėjęs, bet vėliau tėvystės geranoriškai nepripažino, išlaikymo neteikė, su sūnumi nebendravo. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nebenuvyko pripažinti tėvystės, nes šalys toliau po “trumpalaikio suėjimo” nebebendravo, 2014 m. liepos mėnesį jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas neneigia turėjęs intymių santykių su ieškove bei fakto, kad yra vaiko tėvas. Teismas atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad A. P. bendrauja su D. N. dukra K. N., ką teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, vienas kitą pripažįsta broliu ir seserimi. Praeityje atsakovo mama, ieškovės teigimu, ją po vaiko gimimo rėmė duodama daržovių. Skyriaus 2024-10-20 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos tokios aplinkybės, kad Skyriaus specialistams bendraujant su A. P. jis, paprašius vaiko papasakoti apie tėtį, nurodė, kad tėčio niekada nėra matęs, tik vyresnę sesę, kuri gyvena su tėčiu (duomenys neskelbtini), su sese jis buvo susitikęs. Vaikas nurodė, kad labai norėtų bendrauti su tėčiu, bet nedrįsta jam parašyti, tėtį matė tik per „Facebook“ programėlę. Vaikas programėlėje parodė profilį „D. N.“. Pastebėjus, kad vaiko ir vyro, kurį jis nurodo kaip tėtį, pavardės skirtingos, berniukas atsakė: „žinau, mano pavardė kaip mamos, bet tėtis tikrai jis. Man mama sakė, kad jis mano tėtis“. Minėtos aplinkybės leistų taip pat vertinti, kad, nors vaikui tėvystė nėra nustatyta, tačiau A. P. palaiko artimus santykius su D. N. dukra, ją vadina sese (o ji A. P. vadina broliu) ir save identifikuoja kaip D. N. sūnų.

10. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės, Skyriaus atstovės paaiškinimais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, pripažįsta įrodytu faktą, kad atsakovas D. N. yra ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. P. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

11. CK 3.167 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. Ieškovė ieškinyje nepareiškė prašymo pakeisti vaiko pavardę, teisme paaiškino, kad vaikui turėtų likti dabartinė pavardė. Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaravimų dėl pavardės nepateikė, todėl siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, nustačius tėvystę nepilnamečiui paliekama pavardė „P.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas gyvena užsienyje, su sūnumi nėra susitikęs, bendravęs, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama L. P. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, Skyriui pateikus sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) L. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

16. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis A. P. yra dešimties metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 4 klasę. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 eurų, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad vaikui dienai maistui namuose reikia apie 10 Eur, kai eina į mokyklą, kur gauna nemokamą maitinimą, ji dar duoda papildomai po 2 Eur. Nors vaikas sveikatos problemų neturi, tačiau būna peršalimo ligos, perka vitaminus, tai vaistams išleidžia apie 50 Eur per mėnesį. Higienos priemonėms išleidžia apie 30 Eur. Vaikas greitai auga, reikia dažnai atnaujinti drabužius, avalynę, neseniai išleido 200 Eur drabužiams, striukę pirko už 45 Eur, striukių reikia per metus trijų. Patiria išlaidų ugdymui, reikia pirkti pratybas (mokėjo 24 Eur), sąsiuvinius. Gyvena su sūnumi socialiniame būste, už kurį moka 3,15 Eur nuomą bei apie 100 Eur už komunalinius patarnavimus, vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudarytų apie 50 Eur.

21. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas jas laiko pagrįstomis, protingomis ir atitinkančias vaiko poreikius. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan.

22. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka, (sudaranti nuo 2025-01-01 - 194,60 Eur) šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

23. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji jokio turto neturi, automobilis, nors registruotas jos vardu, parduotas detalėms, ji niekur nedirba, uždarbiauja papildomai pas ūkininkus, registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės išsilavinimas pagrindinis, mokėsi technikume, specialybė – pardavėja, tačiau (duomenys neskelbtini) įsidarbinti nėra kur. Praeityje jai buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, šiuo metu nėra. Turi problemų su nugara, buvo nustatyti ribojimai dirbti tam tikrus darbus. Jos gaunamas pajamas sudaro apie 300 Eur socialinė pašalpa, 170 Eur vaiko pinigai. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino, tik tiek, kad jis dirba, turi draugę, namus perka, kur dirba, ji nežino.

25. Teismas savo iniciatyva rinko duomenis apie šalių turtinę padėtį, iš Sodros gauti duomenys, kad ieškovė, atsakovas Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo turto neturi, ieškovė iš savivaldybės nuomojasi dalį namo, ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas transporto priemonių neturi, ieškovė turi automobilį Fiat Stilo (duomenys neskelbtini) jo dalyvavimas eisme draudžiamas, taikomas areštas. Skyriaus pateikti duomenys apie tai, kad ieškovei darbingumas nėra apribotas, ji ir vaikas gauna šildymo, vandens kompensaciją, sudarančią 56,48 Eur, socialinę išmoką, kuri 2024 m. gruodį sudarė 367,84 Eur, 2025 m. sausį – 461,89 Eur, vaikui nuo 2025 m. sausio mokami vaiko pinigai sudaro bendrai 194,60 Eur. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, atsakovas turi nepilnametę dukrą K. N. gim. (duomenys neskelbtini), dukros motina mirusi.

26. Nors atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, kitus duomenis, susijusius su jo turtine padėtimi, jo nepilnametės dukters mamos mirties liudijimą, teismui pateiktas tik mirties liudijimas. Atsakovas siųstuose elektroniniuose laiškuose nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, turi išlaikyti dukrą, kuri nepilnametė ir mokosi, tačiau pažymų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo sumos.

27. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovo, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo D. N. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2024-11-05 (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

28. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

30. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo visiškai neteikia nuo gimimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas už trisdešimt šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos sudarytų 10800 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 m.). Tačiau pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo aiškiai nurodyti, kokias sumas praeityje skyrė sūnaus išlaikymo, nurodė, jog tikrai virš 200 Eur, taip pat prisidėdavo prie vaiko išlaikymo jos mama. Teismas taip pat vertina ieškovės paaiškinimus, kad paskutinius tris metus ji nedirbo, negaudavo socialinės pašalpos, todėl, tikėtina, jog jos turtinė padėtis tuo metu buvo dar sudėtingesnė ir ji negalėjo viena skirti vaiko išlaikymui po 600 Eur per mėnesį. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju, pačios ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi bei leidžiantys pagrįstai abejoti dėl vaiko poreikių tenkinimui praeityje skirtos sumos. Taip pat pažymėtina, jog vaiko poreikiai dėl jaunesnio amžiaus atitinkamai buvo mažesni. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad išlaikymą sūnui jis mokėjo, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie vaiko gimimą žinojo, tačiau jo neišlaikė, su juo nebendravo. Esant nurodytoms aplinkybės teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mažina ir iš atsakovo priteisiamas 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021-11-04 iki 2024-11-04 (200 Eur x 12 mėn. x 3 m.) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

32. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti nekonkretizuotą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, t.y., kad atsakovas D. N. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. P. bei dalyvauti jo auklėjime, bendravimo laiką suderinęs su L. P. prieš dvi dienas. Ieškovė paaiškino teisme, kad vaikas nurodo nenorintis šiuo metu bendrauti su tėvu, bet ji mananti, kad vaiko tėčio reikia ir netrukdytų jų bendravimui, jeigu atsakovas dėtų pastangas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pats vaikas Skyriaus specialistams yra išsakęs norą su tėčiu bendrauti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp šalių dėl bendravimo tvarkos ginčo nekilo, į vaiko amžių, nedrąsų norą bendrauti su tėvu, į tai, kad Skyriaus atstovė neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, teismas sprendžia, kad nekonkretizuota bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl nurodytos bendravimo tvarkos, ji nustatoma pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką (CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų), ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista taip pat ir pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 162 Eur (7200 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteisiamas iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinas 110 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

35. Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 350 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies (90 proc.), iš atsakovo priteistinos 315 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis). Byloje taip pat patirtos išlaidos, procesinių dokumentų įteikimui, kurios sudaro 39,95 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (90 proc.), iš atsakovo priteistinos 36,96 Eur išlaidos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustačius tėvystę, nepilnamečiui A. P. palikti pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio A. P. gyvenamąją vietą su ieškove L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2025-11-05, iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini):

- atsakovas D. N. gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. P. bei dalyvauti jo auklėjime, bendravimo laiką suderinęs su L. P. prieš dvi dienas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 353 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 36,96 Eur (trisdešimt šešis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5662), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.