Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, ir atsakovo ūkininko R. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-145-425/2015 pagal ieškovės ūkininkės V. R. ieškinį atsakovui ūkininkui R. N. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovo ūkininko R. N. priešieškinį ūkininkei V. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ūkininkė V. R. pateikė teismui ieškinį atsakovui ūkininkui R. N., kuris buvo tikslinamas, dalies reikalavimų atsisakyta, o galutiniais ieškinio reikalavimais ieškovė prašė: 1. pripažinti neteisėtu 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą; 2. priteisti iš atsakovo 142 363,30 Eur (491 552 Lt) žalos atlyginimą, t. y. 10 729,04 Eur (37 045,23 Lt) žalos atlyginimo už 276,64 ha laukų lėkščiavimą, 20 066,08 Eur (69 284,16 Lt) žieminių kviečių sėklos įsigijimo išlaidų; 6 537,19 Eur (22 571,62 Lt) išlaidų už dyzelinį kurą; atsakovui sumokėto avanso 1 576,44 Eur (5 443,14 Lt) dalį, 9 734,09 Eur (33 609,85 Lt) kitų išlaidų; 93 720,46 Eur (323 598 Lt) negautų pajamų; 3. panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų; 4. priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013-09-24 atsakovas ir ieškovė sudarė Sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas nuo 2013-09-24 iki 2013-10-10 atliks tokius darbus: sėjimo darbus – 350 ha, arimo darbus – 250 ha ir skutimo darbus – 100 ha; darbus atliks: arimą su 5 korpusų vartomu plūgu su tankintuvu, sėjimą 4 metrų diskine sėjamąja su priekiniu žemės dirbimu, skutimą diskiniu skutiku iki 12 cm darbinio gylio; ieškovė įsipareigojo pateikti kurą bei sumokėti sutartimi sutartą kainą – 94 000 Lt ir 17 740 Lt PVM (Sutarties 2 p.). Numatytiems darbams atlikti ieškovė įsigijo 14 500 litrų dyzelinio kuro bei 70 tonų žieminių kviečių sėklos. Ieškovė pažymėjo, kad jai priklausantys laukai yra geros agrarinės būklės, dirbami daugiau nei 10 metų. Šalys susitarė, kad sutartų apsėti žemės sklypų užsėjimo tankis būtų 210 kg grūdų į vieną hektarą. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Lt išankstinio apmokėjimo, o atsakovas 2013-09-24 dieną atvyko į ieškovės ūkį su darbams reikalinga technika. Ieškovė teigė, kad iki 2013-10-05 atsakovas buvo užsėjęs 219, 70 ha, suaręs 222 ha, ir nuskutęs 41, 67 ha žemės plotą. Ieškovė ir atsakovas iki 2013-10-05 pasirašė 4 atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad sėkla užsėta 222,6 ha ploto, suarta – 178 ha, nuskusta – 41,67 ha. 2013-10-05 ieškovei kilo abejonių dėl netinkamo sėklos, dyzelinio kuro kiekių sunaudojimo, todėl ieškovė atsakovui siuntė elektroninius laiškus, kuriuose prašė paaiškinti situaciją. 2013-10-06 ieškovė pakvietė UAB „Vaderstad“ atstovą, siekdama nustatyti sėklos normos išsėjimo į vieną hektarą faktą, kuris nustatė tokius sėjamos sėklos kiekius: 202 kg; 194 kg; 190 kg. Tą pačią dieną į ieškovės ūkį buvo atvežta 10 tonų žieminių kviečių sėklos, tačiau atsakovo darbuotojas atsisakė šią sėklą perkrauti iš atvežusios mašinos į atsakovo „Scania“, todėl maišai su grūdais iškrauti angare. Atsakovas nesiėmė priemonių sutaisyti plūgą, nors buvo nesuarti ir neparuošti sėjai 95 ha žemės. Atsakovo traktorius su pilnu kuro baku ir prikabintu skutiko padargu prastovėjo ūkio teritorijoje nedirbdamas. 2013-10-08 ieškovė įteikė atsakovui pretenziją „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, atsakovas pranešė, kad jis nutraukė sutartį nuo 2013-10-07 d., nes ieškovė nepateikė darbui reikalingų grūdų, ir kad sutarties nutraukimo raštą išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Ieškovės teigimu, atsakovas 2013-10-07 galėjo pasikrauti grūdus ir vykdyti darbus, o jų nevykdydamas pažeidė sutartį ir nepagrįstai inicijavo sutarties nutraukimą.

Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad jis Sutartyje numatytus darbus atliko kokybiškai, o Sutartis nebuvo baigta vykdyti ir nutraukta tik dėl ieškovės kaltės, kuri kreipėsi į policiją apkaltindama atsakovą pavogus kviečių sėklas bei dyzelinį kurą, be to, sudarė tokias sąlygas sandėlyje, kad atsakovo darbuotojai su turima technika negalėjo pasikrauti žieminių kviečių sėklos, o susisiekti su ieškove ir išspręsti sėklos paėmimo problemos nebuvo galima, nes ieškovė nebendravo telefonu, buvo išvykusi iš ūkio. Atsakovas nurodė, kad pagal Sutarties 6.2 punktą, jeigu ieškovė laiku nepateikia kuro ir sėklos, skaičiuojama prastova – 2 000 Lt per dieną arba sutartis gali būti nutraukiama besąlygiškai. Atsakovo teigimu, ieškovė buvo pati sustabdžiusi pagal Sutartį numatytus atlikti skutimo darbus, arimo darbai buvo beveik atlikti, o 2013-10-07 negalėdamas tęsti sėjimo darbų ir nepavykus susisiekti su ieškove, atsakovas nustatyta tvarka antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo sėklos nepateikimo faktą ir nutraukė Sutartį konkliudentiniais veiksmais, t. y. visa žemės ūkio technika išvyko iš ieškovės ūkio.

Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 26 185,03 Eur (90 411,66 Lt) skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigius, kurie 2013-11-28 sudarė 6 808,13 Eur (23 507,12 Lt), 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašomą priteisti skolos sumą sudaro V. R. priimti darbai pagal 4 darbų priėmimo aktus bei 2013 m. spalio 5-6 d. atlikti 34 ha sėjimo, 5,26 ha arimo ir 31,35 ha skutimo darbai, kurių vertė 3 024,79 Eur (10 443,99 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ūkininkui R. N. iš ūkininkės V. R. 26 185,02 Eur už suteiktas paslaugas, 4 000 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 350,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas sutuoktinis, tiek atsakovas yra profesionalūs žemdirbiai. Ieškovė arba jos atstovas sutuoktinis kasdien asmeniškai, taip pat pasitelkę kaimyną A. M., stebėjo, vertino, o ieškovė ir priėmė atsakovo atliktus pagal Sutartį darbus, tačiau dėl atliktų darbų kokybės, jų tinkamumo nei ieškovė, nei jos įgalioti asmenys nekėlė atsakovui jokių pretenzijų. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovė buvo informuota apie laukus, kuriuose sėja negalima ar apsunkinta, todėl jai buvo pakankamas pagrindas ir pareiga detaliau aiškintis aplinkybes dėl galimybės atsakovui tinkamai atlikti darbus, kad būtų išvengta ekonomiškai neigiamų pasekmių dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau ieškovė be pateisinamų motyvų atsisakė diskutuoti su atsakovu, reikalavo privalomai pasėti, taigi pati ieškovė nebuvo pakankamai suinteresuota, nedėjo pastangų, kad atsakovas kiek įmanoma kokybiškai atliktų Sutartimi numatytus darbus.

Vertindamas ieškovės teiginius dėl netinkamo Sutarties įvykdymo (dėl netinkamo laukų apsėjimo bei arimo darbų atlikimo), teismas liudytojų J. A., A. K., A. M. parodymus vertino kritiškai dėl darbinių ir asmeninių santykių su ieškove bei jos atstovu ir pripažino labiau objektyviais neturinčių jokių asmeninių ir atlygintinių paslaugų santykių su ieškove ir atsakovu Valstybinės augalinkystės tarnybos darbuotojų parodymus, kurie teisme patvirtino, jog ieškovės laukai buvo normaliai apdirbti, nors kai kur ir buvo grumstų ar persisėjimų. Teismas, įvertinęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto (toliau – ir Žemdirbystės institutas) atsakymus teismui, taip pat antstolio A. B. 2014-05-16, antstolio V. D. 2014-05-19, antstolio S. D. 2014-06-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose fiksuotus faktus bei nuotraukas, padarė išvadą, kad didžiojoje laukų dalyje dirvos paviršius lygus, sėjimo vagos tiesios, lygiagrečios, vagose matosi sudygusios kultūros, tačiau yra vietų, kuriose matosi pavieniai blogiau apdirbti nedideli žemės plotai, kuriuos žemė išdirbta netinkamai dėl dirvos šlapumo bei kitų priežasčių. Liudytojas V. F. patvirtino, kad ieškovės žemė apdirbta normaliai. Vertindamas ieškovės, jos atstovo, liudytojų J. A., A. K., A. M. parodymus dėl blogo atsakovo darbo, teismas pažymėjo, kad minėti asmenys perdėtai sureikšmina ir absoliutina bet kokius pavienius netinkamo žemės dirbimo trūkumus atskirose, santykinai mažuose pasėlių plotuose, neatsižvelgdami, kad absoliučioje daugumoje pasėlių plotų tų trūkumų nėra, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovo visi darbai ieškovės laukuose yra atlikti netinkamai.

Dėl per mažo išsėtos sėklos kiekio, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovas išsėjo visą jam perduotą sėti sėklą, todėl išsėjimo norma į 1 ha yra šalių sutarta norma – 210 kg į 1 ha, nes nenustatyta, kad atsakovas jam perduotą sėklą būtų išvežęs iš ūkio. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai atliko Sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, o ieškovė neįrodė, kad prašomi priteisti nuostoliai kilo išimtinai dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų pagal Sutartį, o ne dėl kitus darbus atlikusių asmenų (priešsėjinis patręšimas) kaltės, gamtinių faktorių, pasėlių netręšimo trąšomis pavasarį. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovo pagal Sutartį sutarti darbai buvo vykdomi esant šlapiam dirvožemiui, o šlapią dirvą labai sunku tinkamai apdirbti. Ieškovei bei jos atstovui, kaip profesionaliems ūkininkams, šlapios dirvos faktorius ir jo neigiamos pasekmės atliekamiems rudens darbams buvo žinomi, tačiau ji nesivadovavo Sutarties 3.4.1 punkte numatyta teise laikinai sustabdyti atliekamus darbus. Be to, atsakovas buvo informavęs ieškovę apie laukus, kuriuose sudėtinga atlikti darbus, tačiau ji į atsakovo perspėjimus nereagavo.

Spręsdamas dėl žieminių kviečių pasėlių populiacijos teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai atliko Sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, nes pagal sudygusių augalų skaičių ieškovės laukuose pasėlis suformuotas geras, kuris leido gauti gerą derlių. O klausimas, kodėl atsakovui tinkamai atlikus darbus, 2014 m. pavasarį ieškovė daugumą pasėlių suarė, o iš pasėlių laukų, kuriuose buvo didžiausia žieminių kviečių populiacija, gavo labai mažą grūdų derlių, išeina už ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties ribų, nes būsimą derlių lemia daug kitų faktorių (meteorologinės, agrotechninės sąlygos).

Atmesdamas ieškinio dalį dėl pasisavintų kviečių sėklos ir dyzelinio kuro, teismas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei priklausančių kviečių sėklos ir dyzelinio kuro pasisavinimo buvo nutrauktas nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos pažymių. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas pasisavino nors kokį kiekį ieškovei priklausančios žieminių kviečių sėklos ar dyzelinio kuro.

Spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių, teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovo naudotas krovinių kėlimo įrenginys yra analogiškas kėlimo įrenginiui, kuris buvo panaudotas antstoliui M. D. 2013-10-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą dėl galimybės pasikrauti sandėlyje buvusius sėklos didmaišius, todėl liko nepaneigtas atsakovo motyvas, kad 2013-10-06 jo darbuotojai negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų sėjimo darbų, nes negalėjo pasikrauti sėklos dėl sandėlio stogo ribojamo aukščio kėlimo įrenginiui, o su ieškove nebuvo galimybės tartis dėl tolimesnio Sutarties vykdymo. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas sprendė, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės veiksmų, t. y. dėl jos nepakankamo kooperavimosi ir bendravimo su atsakovu, nepagrįsto nepasitikėjimo juo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į policiją su prašymu atlikti tyrimą dėl atsakovo jai padarytos žalos ir tai buvo pakankamas pagrindas jam nebesitikėti tolesnio normalaus Sutarties vykdymo ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir šios Sutarties vienašališko nutraukimo, dėl to netenkino ieškinio reikalavimų.

Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog atsakovas tinkami vykdė Sutartį ir nėra jo kaltės dėl šios Sutarties vienašališko nutraukimo, iš ieškovės turi būti priteista už atliktus ir darbų priėmimo–perdavimo aktais perduotus darbus. Be to, ieškovė ieškinyje pripažino atsakovą apsėjus 254,33 ha žemės netinkama sėklos norma, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pripažino faktą, jog prieš sėją 254,33 ha buvo suarti, nuskusti, todėl tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovas atliko, nors ir neperdavė ieškovei, 34 ha sėjimo darbų, 5,26 ha arimo ir 31,35 ha skutimo darbų, kurių vertė 3 021,89 Eur (10 433,99 Lt). Todėl iš ieškovės teismas priteisė atsakovui 23 185,02 Eur (90 411,66 Lt) už pagal Sutartį atliktus darbus. Įvertinęs atsakovo prašomą priteisti delspinigių dydį, teismas pripažino, kad delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl juos sumažino iki 4 000 Eur (13 811,20 Lt).

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovės prašymą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 615,32 Eur (2 124,58 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su priešieškiniu. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 7 239,06 Eur (24 995,03 Eur) išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas, susijusias su priešieškiniu, todėl priešieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (91,5 proc.), nutarė iš atsakovo priteisti 8,5 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė ūkininkė V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 142 363,30 Eur nuostolių atlyginimo ir kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu atsakovo atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 142 363,30 Eur žalos atlyginimo; panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų; priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei skirti teismo agronominę ekspertizę.

Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nenuosekliai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kai kuriuos įrodymus vertino subjektyviai ir vienpusiškai. Atsakovo pateiktais įrodymais teismas tikėjo net tais atvejais, kai jie prieštaraudavo kitiems įrodymams (pvz., teismo pavedimu antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. surašytam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kuris yra prima facie įrodymas). Teismas nesirėmė dr. J. A. rašytinėmis išvadomis bei liudytojo paaiškinimais apie netinkamai atsakovo atliktus darbus, nurodydamas, jog jis yra asmeniškai pažįstamas su apeliantės atstovu J. R., tačiau rėmėsi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto ir / ar jo direktoriaus V. R. rašytinėmis išvadomis, nors jis pažįstamas su atsakovo atstove advokate G. M.. Be to, teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo, nes įrodinėjimo našta įrodyti to pagrindus tenka sutartį nutraukusiai šaliai, t. y. atsakovui. Taigi, atsakovas turėjo įrodyti, kad Sutartį nutraukė teisėtai.Dėl Sutarties kvalifikavimo įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ir netinkamo Sutarties vykdymo. Nepriklausomai nuo Sutarties kvalifikavimo (rangos ar atlygintinų paslaugų teikimo sutartis), atsakovas privalo atlyginti dėl netinkamo Sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius. Nors teismas Sutartį kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis subsidiariai taikomos bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.724 str.). Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl pasisavintų kviečių sėklos nustatęs, kad ieškovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas atsakingas už sėklos trūkumą, nes jo atsakomybę už tinkamą užsakovo (kliento) perduotos medžiagos sunaudojimą bei užsakovo patikėto turto išsaugojimą, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų laikomas rangovu, ar paslaugų teikėju, nustato civilinės teisės normos (CK 6.648 str. 3 d., 6.657 str.) ir sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės nėra reikšminga, dėl kokių priežasčių atsakovas prarado dalį sėklos. Be to, nepriklausomai nuo Sutarties kvalifikacijos, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas. Ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo taip pat buvo grindžiama tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį – netinkamai suarė, netinkamai nuskuto ir netinkamai pasėjo žieminius kviečius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp kurių – pirmosios instancijos teismo pavedimu atliktas antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris įformintas 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas ne tik nesirėmė šiuo prima facie įrodymu, tačiau nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl atmeta jame nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai vykdė Sutartį. Teismas padarė prieštaringas išvadas, nes vienu atveju nurodė, kad ieškovė priėmė atsakovo atliktus darbus ir dėl darbų kokybės atsakovui jokių pretenzijų nekėlė, kitu atveju teismas pripažino, kad ieškovė vis tik reiškė pretenzijas atsakovui dėl pereikvotų žieminių kviečių sėklos ir dyzelinio kuro. Teismo išvada, kad apeliantė neturėjo jokių pretenzijų atsakovui yra nepagrįsta, nes apeliantė ne tik reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų atsakovui, bet ir kreipėsi į teismą dėl darbų priėmimo aktų panaikinimo. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iš karto po darbų atlikimo objektyviai neįmanoma įvertinti darbų kokybės, nes kviečių grūdai sudygsta tik po kelių savaičių. Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė atsakovo 2013-10-04 rašytam elektroniniam laiškui ieškovei, kuriame atsakovas rašė apie netinkamus darbams laukus ir remiantis juo teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pati ieškovė nebuvo suinteresuota ir nedėjo jokių pastangų, kad atsakovas kiek įmanoma kokybiškai atliktų Sutartimi numatytus darbus. Byloje esantys įrodymai (2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2014 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt.) patvirtina, kad apeliantės laukai buvo tinkamos agrotechnologinės būklės, o netinkamas buvo atsakovo darbas. Kita vertus, atsakovas neįspėjo apeliantės apie aplinkybes dėl kurių negali atlikti darbų (dėl pernelyg vėlyvos sėjos, dėl žieminių kviečių sėklos kokybės, dėl laukų įmirkimo, molingumo, žolėtumo ir pan.), todėl neturėjo pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis net ir tuo atveju, jei jos atitiktų tikrovę (CK 6.659 str. 2 d., 6.724 str.).Dėl žalos dydžio. Atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos už pasisavintas žieminių kviečių sėklas priteisimo, teismas nurodė, jog nėra įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokį nors kiekį žieminių kviečių sėklos, dėl to sprendė, jog 16,138 t žieminių kviečių sėklos pasėta apeliantės laukuose. Tokia teismo išvada reiškia, kad atsakovas turėjo sėti žieminius kviečius kitokiu kiekiu, negu šalių susitartas išsėjimo kiekis (210 kg/ha), tačiau to nepatvirtina nei skaičiavimo duomenys, nei sėjamojoje nustatyta sėklos išbėrimo norma, nei 14,93 ha neapsėti laukų plotai, nei apskaičiuoti persisėjimų plotai galulaukėse. Atsakovo atliktos sėjos metu dingo daugiau nei 16 t sėklos, todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius, nepriklausomai nuo to, ar žieminių kviečių sėklą jis pasisavino pats, ar kur nors išbarstė. Apeliantės skaičiavimu, atsakovas privalo atlyginti 20 066,08 Eur (69 284,16 Lt) žalos už įsigytas žieminių kviečių sėklas, nes iš to ji negavo jokios ekonominės grąžos, o tik patyrė nuostolius. Taip pat atsakovas privalo atlyginti 6 537,19 Eur (22 571,62 Lt) išlaidų už įsigytą dyzelinį kurą, nes iš to apeliantė taip pat negavo jokios ekonominės grąžos. Teismo argumentas, kad nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas pasisavino kokį nors kiekį ieškovei priklausančio kuro ir dėl to darytina išvada, jog 1 502 l dyzelinio kuro panaudota vykdant Sutartį, nepagrįsta. Atsakovas pats pripažino, jog sunaudojo pernelyg daug kuro, palyginus su atliktų darbų kiekiu. Ta aplinkybė, kad Sutartyje nenustatyta, kokį kiekį kuro gali sunaudoti atsakovas, nereiškia, kad jis galėjo sunaudoti jo bet kiek. Atsakovas, kaip šios srities profesionalas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir sunaudoti tik tiek kuro, kiek buvo reikalinga optimaliam darbų atlikimui. Aplinkybė, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas neturi reikšmės šio ginčo išsprendimui. Be to, apeliantės skaičiavimu, atsakovas privalo atlyginti 10 729,04 Eur (37 045,23 Lt) išlaidų, patirtų už 276,64 ha laukų lėkščiavimą, grąžinti 1 576,44 Eur (5 443,14 Lt) sumokėto avanso, atlyginti kitus 9 734,09 Eur (33 609,85 Lt) dydžio nuostolius, kuriuos sudaro apeliantei pritaikytos sankcijos, išlaidos atsakovo atliktų darbų patikrinimui, išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, kelionės išlaidos. Taip pat atsakovas privalo atlyginti 93 720,46 Eur (323 598 Lt) negautų pajamų.Dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl atsakovės veiksmų, t. y. jos nepakankamo kooperavimosi ir bendravimo su atsakovu, nepagrįsto nepasitikėjimo juo. Teismas turėjo atsižvelgti į atlygintinų paslaugų sutarties specifiką. Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių, t. y. tik esant esminiam Sutarties pažeidimui (CK 6.721 str. 2 d., 6.217 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovas ne tik neįrodė esminio Sutarties pažeidimo iš apeliantės pusės, tačiau neįrodė ir nepagrindė jokio Sutarties pažeidimo, todėl nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė žieminių kviečių sėklos tokiu būdu, kad atsakovas galėtų didmaišius pasikrauti į automobilį „Scania“, nes žieminių kviečių sėkla atsakovui buvo teikiama iš anksto ir atsakovo technikai niekada neteko stovėti dėl to, kad nebuvo pateikta sėklos. 2013-10-06 vakare iš laukų grįžo atsakovo automobilis „Scania“, kurio priekaboje buvo pilnas didmaišis sėklos (1 t), o iš atsakovo sėjamosios buvo iškabinta dar 720 kg sėklos, taigi tuo metu mažiausiai 1 720 kg sėklos buvo atsakovo dispozicijoje, todėl jis galėjo apsėti mažiausiai 8 ha. Be to, tuo metu atvežta dar 10 didmaišių (10 t) žieminių kviečių sėklos, tačiau atsakovo darbuotojams jo nurodymu atsisakius perkrauti didmaišius į sunkvežimį „Scania“, apeliantė organizavo didmaišių iškrovimą sandėlyje. Byloje pateiktas antstolio M. D. 2013 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad didmaišius į sunkvežimio „Scania“ priekabą keltuvu „Palfinger“ pasikrauti buvo galima. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantės kreipimasis į policiją su prašymu atlikti tyrimą suteikė pagrindą Sutarčiai vienašališkai nutraukti, nes minėtas faktas iš viso negali būti laikomas svarbia Sutarties nutraukimo priežastimi. Be to, teismas neįvertino Sutarties specifikos ir sudarymo aplinkybių. Atsakovas nutraukė sutartį, kai liko nesuartų apie 95 ha ir apie 100 ha neapsėtų laukų. Kaip profesionalus ūkininkas atsakovas suprato, kad apeliantė neturės objektyvių galimybių sudaryti sutartį su kitu paslaugų teikėju ir dėl to dalis laukų liks neapsėta žieminiais javais.Dėl priešieškinio. Sprendimo dalis, kuria teismas tenkino priešieškinį, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas Sutartį vykdė netinkamai, darbus atliko nekokybiškai, Sutartį nutraukė neteisėtai, todėl neturi teisės į priešieškinio patenkinimą. Be to, sprendimas šioje dalyje nėra pakankamai pagrįstas ir dėl to, kad iš 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pagal geodezinių matavimų duomenis buvo apsėtas mažesnis plotas – 253,77 ha, t. y. 0,56 ha mažiau nei deklaravo atsakovas.Dėl prašymo skirti agronominę ekspertizę. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti agronominę ekspertizę, motyvuojant tuo, kad šis prašymas pareikštas pernelyg vėlai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokioje proceso stadijoje turi būti reiškiamas prašymas skirti teismo ekspertizę. Apeliantė prašymą skirti ekspertizę pareiškė baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje todėl, kad iki pat paskutinio teismo posėdžio ne tik šalių, bet ir teismo iniciatyva iš Žemdirbystės instituto buvo gaunami rašytiniai įrodymai (2014-08-08, 2014-10-09, 2015-02-23, 2015-03-27 raštai), kurių vertinimas buvo susijęs su specialių žinių agronomijos srityje poreikiu.

Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti teismo agronominę ekspertizę, ekspertams užduodant klausimus, ar atsakovas tinkamai įvykdė Sutartį, ar tinkamai atliko laukų parengimo sėjai darbus, ar tinkamai atliko sėjos darbus, ar apeliantė elgėsi tinkamai 2014 metais netęsdama agrotechnologinio proceso. Ekspertizę pavestina atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui. Apeliantės prašymas skirti teismo agronominę ekspertizę grindžiamas tuo, kad byloje šalių pateikti ir teismo išreikalauti įrodymai yra prieštaringi, nes V. R. nuo pradžių laikėsi pozicijos, jog atsakovas visus darbus pagal Sutartį atliko tinkamai, tuo tarpu agronomijos mokslininkas dr. J. A. pateikė rašytinius įrodymus, kad laukų parengimo sėjai ir sėjos darbai didele apimti atlikti netinkamai. Apeliantės teigimu, Žemdirbystės instituto raštai negali būti laikomi ekspertizės aktais, nes teismas nebuvo nusprendęs skirti teismo ekspertizę, dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, taip pat neturėjo galimybės pateikti kandidatus atlikti teismo ekspertizę ir / ar pareikšti nuomonę dėl kitos šalies kandidatų į ekspertus tinkamumo. Be to, minėti raštai neatitinka CPK 216 straipsnio nustatytų reikalavimų eksperto išvadai, nes Žemdirbystės institutas neatliko jokių tyrimų, o pateikė tik nemotyvuotus atsakymus į teismo nuožiūra pateiktus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad minėtam institutui buvo pateikta ne visa bylos medžiaga, o pateikti įrodymai negalėjo suteikti pilnos informacijos apie ginčo esmę, todėl minėto instituto atsakymai negali būti pripažinti informatyviais ir/ar patikimais įrodymais. Žemdirbystės instituto raštai yra paprasti rašytiniai įrodymai, kurie neatitinka prima facie įrodymų sąvokos. Minėtas institutas nėra ta institucija, kuri būtų kompetentinga ex officio nustatyti šiais bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, tiek minėtas institutas, tiek V. R. nėra nepriklausomi ir su dalyvaujančiais byloje asmenimis nesusiję asmenys, nes atsakovo atstovė su tripliku pateikė V. R. pasirašytą raštą, taip pat susirašinėjimą su juo elektroniniu paštu.

Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje reiškiamas prašymas skirti teismo agronominę ekspertizę, o tokio pobūdžio klausimai paprastai sprendžiami žodinio proceso tvarka. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo.

Atsakovas R. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą, sumažinant ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovė visą laiką elgėsi nesąžiningai, dėjo visas pastangas, kad procesas truktų kuo ilgesnį laiką. Be to, ieškovė dėl atsakovo priešieškinio pateikė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į jį, o visi įrodymai ir konsultacijos buvo susijusios su ieškovės pateiktu ieškiniu.

Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškovės V. R. apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus ir iš jų viseto padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Apeliantės teikti įrodymai prieštarauja vienas kitam ir nepatvirtino atsakovo netinkamai atliktų sėjos darbų bei dėl to atsiradusių nuostolių. Teismas pagrįstai rėmėsi nepriklausomų ir jokiais ryšiais nesusijusių asmenų (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų, Žemdirbystės instituto darbuotojo V. F.) parodymais teisme, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto pateiktais išsamiais atsakymais į teismo klausimus. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas be pagrindo nepatikėjo antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip prima facie įrodymu, nes teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi suformulavo konkrečius klausimus, į kuriuos faktinių aplinkybių konstatavimo metu turėjo atsakyti antstolis padedant įgaliotiems ir kompetentingiems Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistams ir matininkui. Minėtos tarnybos darbuotojos buvo įpareigotos patarti antstoliui atsakant į teismo suformuluotus klausimus, reikalingus specialių žinių ir šiais atsakymais, kurie buvo dalimi 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (kaip prima facie įrodymu) ir parodymais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Nurodytų darbuotojų užfiksuotos faktinės aplinkybės 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais apeliantės laukuose nurodytos ne tik antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet ir byloje esančio Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. birželio 5 d. rašto prieduose. Kadangi nepriklausomų specialisčių nustatytos faktinės aplinkybės dėl pasėlių būklės ir atsakymai į teismo klausimus apeliantės netenkino, jos prašymu antstolis A. B. sudarė atlygintinę Autorinę kūrinio užsakymo sutartį su savo klasės draugu apeliantės pasiūlytu biomedicinos mokslo krypties daktaru A. K. dėl ataskaitos parengimo. Dėl to teismas pagrįstai kritiškai vertino ir liudytoju apklausto A. K. parodymus ir 2014 m. gegužės 16 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jo pateiktus paskaičiavimus. Be to, apeliantė nepagrįstai abejoja Žemdirbystės instituto rašytiniais atsakymais į teismo paklausimus ir šio instituto darbuotojo V. F. parodymais. Žemdirbystės institutas kompetentingai atsakė į šios bylos teisingam išnagrinėjimui svarbius specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šios įstaigos pateiktais atsakymais į teismo ir šalių formuluotus klausimus. Minėto instituto direktorius nėra jokiais ryšiais susijęs su atsakovo atstove.Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos kai kurios faktinės aplinkybės (pvz., apeliantės teiginiai apie pateiktą elitinę sėklą)Teismas teisingai konstatavo, kad Sutartis atitinka atlygintinų paslaugų sutarties sąlygas. Pagal Sutartį 2013-10-05 atsakovas atliko, o apeliantė nustatyta tvarka buvo priėmusi 219,7 ha sėjimo darbus, 222,6 ha arimo darbus ir 41,67 skutimo darbus. 2015-10-05 - 06 atsakovas atliko apie 34 ha sėjimo darbų, 5,26 ha arimo darbų ir 31,38 ha skutimo darbų, ką apeliantė patvirtino savo procesiniuose dokumentuose. Sutarties vykdymo laikotarpiu apeliantė dėl atliekamų darbų kokybės atsakovui jokių pretenzijų neturėjo (Sutarties 3.2.1 p.). Iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad atsakovė nepriėmė jokių atsakovo pagal Sutartį teikiamų pretenzijų dėl netinkamai paruoštų laukų ir jų įtakos paslaugų kokybei. Šalių ginčai prasidėjo atsakovui jau baigiant darbus – dėl netinkamai naudojamo kuro ir sėklos. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, jog atsakovas nedėjo pastangų, jog sutarti darbai būtų atlikti tinkamai, be to, net pasėlis visų specialistų buvo pripažintas tinkamu ir pakankamu derliui išauginti, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamai suteiktų paslaugų.Apeliantė nepagrįstai reikalauja nuostolių už laukų lėkščiavimo darbus bei negautų pajamų priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų, apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantės pasėliai, pagal tai, kiek jais buvo rūpinamasi, 2014 m. pavasarį buvo geri, nustatytas reikalingas sudygusių daigų kiekis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė pati 2013-2014 metais pasirinko tokį žieminių kviečių auginimo modelį, dėl kurio atsakovas nėra atsakingas. Be to, apeliantė po Sutarties nutraukimo galėjo organizuoti likusių darbų atlikimą, tačiau ji ieškiniu reikalaudama priteisti negautas pajamas, jau žinojo, kad derliaus ji nesistengs gauti ir jo negaus. 2014 m. birželio mėn. apeliantė priėmė sprendimą netęsti žieminių kviečių auginimo ciklo, kurio ji ir taip nevykdė. Toks neatsakingas apeliantės sprendimas, dėl kurio ji sąmoningai turėjo papildomų išlaidų, neturi priežastinio ryšio su 2013 m. rudenį atsakovo atliktais sėjimo darbais. Žieminių kviečių pasėlių lėkščiavimo darbų atlikimas 2014 m. birželio mėn. buvo apeliantės kaip ūkininkės sprendimas bei jos neūkiškumo pasekmė. Be to, šalys buvo sutarę ne dėl konkretaus rezultato perdavimo, o dėl specifinių paslaugų atlikimo (žemės ūkio darbų atlikimo), kurias teikęs asmuo negali garantuoti norimo rezultato, nes žemės ūkio augalų derlius priklauso nuo agroklimato sąlygų, gamtinių faktorių ir kitų dalykų. Apeliantės pateikti negautų pajamų skaičiavimai nepaaiškinami jokiais argumentais ar skaičiavimo metodais.Teismas teisingai konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl apeliantės veiksmų. Šalys Sutarties 6.2 punkte susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo atvejų ir ši sutarties nuostata neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Remdamasis šia Sutarties nuostata atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį, nes apeliantė pagal Sutartį sėjimo darbų atlikimui nepateikė sėklos. Atsakovas 2013 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo sėklos nepateikimo, t. y. negalėjimo iš jos saugojimo vietos su turima technika paimti ir pasikrauti į sunkvežimį ,,Scania“, faktą ir nutraukė Sutartį konkliudentiniais veiksmais (2013-10-07 d., apie 15 val. visa atsakovo technika išvyko iš ūkio) ir pranešdamas apeliantei apie tai elektroniniu laišku. Apeliantės pateiktame 2013 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomų sunkvežimių techniniai parametrai skiriasi nuo atsakovo turimos technikos. Apeliantė nuo 2013-10-08 d. neturėjo jokio pagrindo tikėtis sutartinių santykių tęstinumo, todėl turtėjo dėti visas pastangas, kad dėl Sutarties nutraukimo galimai patirti nuostoliai būtų tik protingi, pagrįsti ir realūs, tačiau apeliantė elgėsi priešingai. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad siekė minimalizuoti savo nuostolius, elgėsi nepakankami rūpestingai.Teismas pagrįstai, įvertinęs įrodymų visetą, patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus. Atsakovas dirbo apeliantės nurodytuose laukuose (pagal pateiktus planus), šalių pasirašytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti apdirbti laukų plotai, kurie buvo nurodyti ieškovės pateiktuose laukų planuose.Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtinumo. Taip pat netenkintinas apeliantės prašymas skirti teismo agronominę ekspertizę, ją atliekant A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultete. Žemdirbystės institutas kompetentingai ir išsamiai atsakė į šios bylos išnagrinėjimui svarbius specialių žinių reikalaujančius klausimus. Šios įstaigos pateikti atsakymai pagrįsti ir bendromis teorinėmis agronomijos žiniomis, kurių šališkumu nėra pagrindo abejoti, o faktinės bylos aplinkybės (2013 m. žieminių kviečių pasėlių būklė) Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų fiksuotos tiek 2013 m. lapkričio mėnesį, tiek 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais. Visi apeliantės teikti įrodymai dėl patirtų nuostolių pagrindo ir dydžio bei atsakovo atliktų darbų netinkamumo – tai darbiniais ar asmeniniais santykiais su apeliante ar jos atstovu susijusių asmenų (liudytojų A. K., J. A., A. M.) parodymai, pagal atlygintinų paslaugų sutartį parengtos J. A. išvados, pagal atlygintinę Autorinio kūrinio sukūrimo sutartį A. K. atlikti skaičiavimai, kuriuos teismas pagrįstai pripažino nepakankamai objektyviais. Be to, apeliantės atstovas J. R. ilgą laiką buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, Seimo narys, mokėsi tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – A. Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, jame ilgą laiką dėstytoju dirbo išvadas byloje teikęs J. A., disertaciją apsigynė A. K., todėl apeliantės prašymas skirti agronominę ekspertinę paskiriant ją atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas turint asmeninį suinteresuotumą bei galimybę įtakoti rezultatus.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė ūkininkė V. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantas nesuformulavo konkretaus skundo dalyko, t. y. nenurodė konkrečių skaičių, kaip prašoma pakeisti teismo sprendimą. Be to, skundo motyvuojamojoje dalyje nėra jokių argumentų ir skaičiavimų, kodėl teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra teisinga. Ieškovės atstovai parengė atsiliepimą į priešieškinį, o visi kiti atstovų veiksmai – įrodymų rinkimas, medžiagos analizė, atstovavimas teisme ir kt. – buvo susiję su priešieškiniu, nes objektyviai neįmanoma atriboti ieškovės atstovų darbo, susijusio su ieškiniu, nuo darbo, susijusio su priešieškiniu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamoje byloje paminėto viešojo intereso ar absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Kaip minėta, atsakovas ūkininkas R. N. (toliau – atsakovas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą sumažinant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Ieškovė ūkininkė V. R. (toliau – ieškovė) savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl 142 363,30 Eur nuostolių atlyginimo ir kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką Sutarties nutraukimą; priteisti iš jo 142 363,30 Eur žalos atlyginimą; panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų; priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat prašo šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti teismo agronominę ekspertizę.

Teisėjų kolegija, toliau nagrinėja ieškovės ūkininkės V. R. paminėtus prašymus, jos apeliacinio skundo, atsakovo ūkininko R. N. apeliacinio skundo, o taip pat jo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, o taip pat papildomo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė V. R. 2016-03-08 prašyme apeliacinio teismo prašė priimti naujus įrodymus – 75 t žieminių kviečių sėklos pirkimo iš UAB ,,Scandagra“ dokumentus ir šios sėklos sertifikatus; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-02-22 pažymą Nr. (5.58-6)-B8-478 „Apie hidrometeorologines sąlygas“; V. R. ūkyje 2015 m. prikultų grūdų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Scandagra“, AB „Kauno Grūdai“, UAB „Agrochema“; pažymas apie jos ūkyje 2015 m. gauto grūdų derliaus kiekį. Ieškovė teigė, jog šie nauji dokumentai apie derlių, gautą iš 2014 m. sėjos, kai buvo labai panašios oro sąlygos į 2013 m. minimą laikotarpį, kai buvo naudojami tokios pat žieminių kviečių sėklos klasės C2 grūdai, kokie buvo pirkti 2013 m. sėjai, kai sėjo atsakovas, patvirtina jos skundo teiginius, kad esant tinkamam laukų suarimui, užsėjimui po 2014 m. sėjos iš 320 ha ploto laukų buvo prikulta 3,725 t / ha, kai po 2013 m. sėjos – iš atsakovo tankiausiai užsėtų ir jos nesulėkščiuotų laukų buvo prikulta tik 300-500 kg / ha. Patvirtinama ir tai, kad vėlyva žiemkenčių sėja nenulemia prasto derliaus.

Ieškovė 2016-03-22 prašyme papildomai apeliacinio teismo prašė priimti naują įrodymą – ištrauką iš oficialaus informacinio statistinio leidinio „Agro RINKA“ ( 2016 m. kovo 15 d. leidinys Nr. 4(26)), kurioje esantys duomenys rodo, kad Lietuvoje 2014 m. kviečių derlius buvo 4,3 t / ha, o 2015 m. – 4,6 t / ha.

Atsakovas R. N., nesutikdamas su šiuo prašymu, be kita ko, nurodo, kad ieškovės teikiamuose įrodymuose nėra jokių duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, kad tuo siekiama vilkinti apeliacinį procesą byloje. Teigia, kad tokiu būdu ieškovė savo skundo bei ieškinio reikalavimus bando pagrįsti tikėtinomis pajamomis, o ne realiomis, neišvengiamomis išlaidomis ir tai neatitinka prarastos turtinės padėties atkūrimo tikslo; kad Telšių rajone ji valdo daugiau nei 350 ha žemės ūkio paskirties žemės, todėl neaišku, iš kokių ir kokio ploto laukų 2015 m. ji gavo nurodomą žieminių kviečių derlių; kad teikiamos pažymos apie meteorologines sąlygas 2013 m. ir 2014 m. rudenį rodo, jog šios buvo visiškai skirtingos – 2013 m. rugsėjį dėl per didelio kritulių kiekio žemė buvo įmirkusi, o 2014 m. rugsėjis buvo šiltas ir sausas; kad tokius duomenis ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme; kad pagal Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informaciją 2015 m. žieminių kviečių derlius Lietuvoje buvo rekordinis (3,27 t / ha) – 91,6 procentais didesnis už jų derlių 2014 m.; kad ji pateikia tik sėklos sertifikatus, bet ne būtent sertifikuotos sėklos užsakymo, pirkimo–pardavimo, gavimo dokumentus; kai visų sėklų savininku yra UAB „Scandagra“, kurios įgaliotu atstovu, pasirašiusiu teikiamas 2015-09-15, 2015-09-24 grūdų / rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, nurodomas A. K., kurį ieškovės prašymu teismas yra apklausęs liudytoju, kuris teikė apmokamas paslaugas antstoliui ir ieškovei palankias išvadas dėl 2013 m. pasėlių ir kuriuo ji remiasi savo apeliaciniame skunde. Atsakovas pateikia leidinyje ,,Verslo žinios“ 2015-10-28 publikuotus duomenis apie žemės ūkio augalų derlių Lietuvoje 2014-2015 m., nurodytą remiantis Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, leidinio ,,Verslo žinios“ šaltiniais.

Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės prašymus, iš esmės teisingai tvirtina, jog siekdama pagrįsti savo argumentus, kurie buvo teikiami teismui ir yra nurodomi skunde bei prašymuose, tam reikalingus visus duomenis ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teigdama, kad sėkmingai ūkininkauja jau 10 metų, kad visi jos laukai nuolat dirbami, akivaizdu, jog turi / gali turėti lyginamuosius duomenis tiek apie naudotą sėklą, bendrą / atskirų laukų derlingumą ir kt.

Kartu teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad šis teismas yra taip pat ir fakto instancija; kad nors ginčas nagrinėjamas nuo 2013 m. spalio mėn., dėl minimų prašymų apeliacinis procesas byloje užtruko nežymiai (byla buvo paskirta nagrinėti 2016-03-08 teismo posėdyje, o išnagrinėta 2016-03-29 posėdyje); kad šalys yra jau pateikusios savo poziciją dėl minėtų rašytinių įrodymų taip pat ir įrodomosios vertės, – patenkina atsakovės prašymą ir, vadovaudamasi CPK 314 straipsnio nuostatomis, prijungia prie nagrinėjamos bylos pirmiau paminėtus rašytinius įrodymus, kurie bus vertinami, sprendžiant dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

Dėl ekspertizės skyrimo

Minėta, kad ieškovė V. R. apeliaciniame skunde prašo paskirti teismo agronominę ekspertizę, ją pavedant atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi; kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto (toliau – Žemdirbystės institutas) pateikti paaiškinimai negali būti laikomi ekspertizės aktais, nes teismas nebuvo nusprendęs byloje paskirti ekspertizę, o byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui klausimus, į kuriuos pageidauja gauti atsakymus, Žemdirbystės institutui nebuvo patiekta visa bylos medžiaga, be to, tiek šis institutas, tiek jo direktorius V. R. nėra nepriklausomi ir su dalyvaujančiais byloje asmenimis nesusiję asmenys, nes atsakovo atstovė elektroniniu paštu susirašinėjo su V. R..

Atsakovas R. N., atsiliepime į apeliacinį skundą prašydamas netenkinti šio ieškovės prašymo, be kita ko, nurodė, kad Žemdirbystės institutas kompetentingai ir išsamiai atsakė į bylos teisingam išnagrinėjimui svarbius ir specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, o instituto direktorius V. R., priešingai nei tvirtina ieškovė, nėra jokiais ryšiais susijęs su atsakovo atstove.

Kaip žinia, siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra būtinas / tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, kuris reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims.

Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta nacionalinių teismų besąlygiška pareiga skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo. Šis teismas yra nurodęs, kad nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė, kaip minėta, abejoja Žemdirbystės instituto specialistų pateiktų raštiškų atsakymų į teismo klausimus patikimumu, nurodydama, kad minėti rašytiniai įrodymai nėra ekspertizės aktai. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad Žemdirbystės instituto pateikti atsakymai į pirmosios instancijos teismo klausimus savo statusu neprilygsta eksperto išvadai, tačiau neturi pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu (CPK 185 straipsnins).

Iš bylos matyti, kad abiems šalims buvo sudaryta galimybė pateikti teismui klausimus ir šalys tuo pasinaudojo (t. 8, b. l. 15,17), o teismas juos įvertinęs Žemdirbystės instituto paprašė papildomai atsakyti (t. 8, b. l. 24). Ieškovei taip pat buvo sudarytos galimybės iki teismo posėdžio pateikti klausimus Žemdirbystės institutui, į kuriuos buvo pateikti raštiški atsakymai (t. 8, b. l. 44, 61-65). Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas Žemdirbystės instituto darbuotojas V. F., kuris taip pat atsakė į teismo bei šalių klausimus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, 2015-02-06 teikdamas užklausimą Žemdirbystės institutui, pateikė ir dalį bylos medžiagos (tame tarpe ir antstolio A. B. 2014-03-26, 2014-05-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurias apeliantė remiasi kaip savo ieškinio pagrindu) (t. 7, b. l. 177). Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas dėl atsakymų į specialius agronomijos mokslo žinių reikalaujančius klausimus kreipėsi tik į atsakovo pasitelktą asmenį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad su analogišku užklausimu buvo kreiptasi ir į A. Stulginskio universitetą, kuris taip pat pateikė atsakymą (t. 6, b. l. 109-111, 136). Apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl kurių jos manymu negalima laikyti patikimais Žemdirbystės instituto atsakymų, nepatvirtina minėto instituto ar jo direktoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 185 straipsnis).

Kaip minėta, apeliantė V. R., prašydama paskirti teismo ekspertizę, laiko, kad ekspertams būtina užduoti klausimus, ar atsakovas R. N. tinkamai atliko laukų parengimo sėjai darbus, ar tinkamai atliko sėjos darbus, koks žieminių kviečių sėklos kiekis kg / ha pagal byloje esančius duomenis buvo faktiškai išsėtas laukuose, ar ieškovė elgėsi tinkamai 2014 m. netęsdama agrotechnologinio proceso ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ginčas pagal ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, kilęs dėl tarp šalių 2013-09-24 sudarytos paslaugų tiekimo sutarties (toliau – Sutartis) vykdymo, jos nutraukimo, teisme nagrinėjamas nuo 2013-10-29. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas abiems šalims užtikrino procesinę teisę siekiant pagrįsti savo ar nesutinkant su priešingos pusės argumentais pateikti į bylą gausius rašytinius įrodymus, remtis liudytojų paaiškinimais etc.; teismui buvo pateikti Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Telšių meteorologijos skyriaus duomenys, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; Žemdirbystės instituto 2014-08-08, 2015-02-26, 2015-03-30 atsakymai į aktualius byloje nagrinėtus klausimus, Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų paaiškinimai; šalims, kurias atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, buvo užtikrinta teisė, pasisakyti dėl šių rašytinių įrodymų, formuluoti klausimus dėl juose pateikiamų duomenų, argumentų patikslinimo / paaiškinimo etc. Šalys savo poziciją dėl byloje surinktų įrodymų bei teismo išvadų taip pat išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visetu, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytomis įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įvairiapusių įrodymų, šalių argumentų, beje, būtent tais klausimais, kuriuos ieškovė nurodė savo prašyme, – suteikiančių pagrindą apeliacine tvarka patikrinti šalių procesiniuose dokumentuose pateikiamus motyvus, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tuo pagrindu teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo paskirti teismo agronominę ekspertizę, atmeta apeliantės prašymą skirti ekspertizę (CPK 212, 177, 7, 302 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė ieškovė V. R. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013 etc.). Ieškovė šį prašymą iš esmės sieja su savo reikalavimu skirti byloje teismo ekspertizę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad nepatenkintas pirmiau minėtas ieškovės prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo, sprendžia, jog nėra duomenų, kad nagrinėjant šią bylą rašytinio proceso tvarka būtų pažeistas rungimosi principas ar apribota ieškovės teisė būti išklausytai. Todėl šis jos prašymas taip pat netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės V. R. apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, apeliantė teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė įrodinėjimą / įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, ir, atmesdamas jos ieškininius reikalavimus, o iš dalies patenkindamas atsakovo priešieškininus reikalavimus, dėl šios priežasties priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Dėl įrodinėjimą bei įstatymo aiškinimą reglamentuojančių taisyklių

Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi tai, kad teismai, nagrinėdami tokius klausimus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose nuosekliai suformuotomis civilinio proceso normų aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, kurios yra itin aktualios vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nes, kaip jau ne kartą minėta, šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo (CK XXXV skyrius – atlygintinų paslaugų tiekimas), tačiau ginčijamasi dėl įrodymų, kuriais šalys grindžia savo poziciją dėl sutarties vykdymo / nevykdymo, vienašalio sutarties nutraukimo etc. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą svarbiausia yra patikrinti tai, ar teismas tinkamai įvertino byloje surinktus gausius įrodymus, dėl kurių šalys nurodo visiškai priešingus motyvus bei daro visiškai priešingas išvadas, ar teisingai nustatytos aktualios aplinkybės ir spręsta dėl bylos esmės.

Prieš imdamasi minėto klausimo teisėjų kolegija šioje byloje taip pat atkreipia dėmesį į taisykles, kurios yra aktualios būtent nagrinėjamu atveju ir kuriomis, beje, remiasi abi šalys. Taigi kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kuris grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymų įvertinimas (įrodomosios reikšmės nustatymas) yra baigiamasis įrodinėjimo proceso etapas (CPK 185 straipsnis), kuomet teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar prejudiciniai faktai; įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013 etc.). Taigi faktas gali būti vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu ir esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 etc.). Tuo atveju, jei tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai yra nepakankamos įrodomosios galios, nes neatspindi faktinės būklės, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais ir nesant nustatytų kitų bylos aplinkybių, kurių visuma suteiktų pagrindą tokį faktą vertinti kitaip, – turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip žinoma, civiliniame procese leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Kitaip tariant, tam, kad teismas padarytų savo išvadą, nėra būtinas „idealusis“ įrodymų objektyvumas.

Kaip žinia, civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo atveju taip pat yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoti principai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes būtent tokiu argumentu, be kita ko, remiasi apeliantė.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama būtent konkrečių bylos aplinkybių kontekste; kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme; kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to, kaip minėta, galėjo būti neteisingai išspręsta nagrinėjama byla, – tai yra, kai nebuvo atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 etc.). Ši taisyklė, be kita ko, yra grindžiama tuo, kad, kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje aukščiau, apeliacinės instancijos teismas yra įrodymus vertinanti instancija, kuri įpareigota ištaisyti tokias pirmosios instancijos teismo klaidas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Taip pat turėtina omenyje tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiškindami bei taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

Taigi apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.

Spręsdama ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vykdė minėtus proceso normų reikalavimus bei teismų praktikos nurodymus, teisėjų kolegija laiko, kad itin svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje turi klausimas, ar teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios tarp sutarties šalių susiklosčiusius faktinius santykius tiek iki vienašalio sutarties nutraukimo, tiek po jos nutraukimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išvadų

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad du ūkininkai, profesionalūs žemdirbiai – atsakovas ir ieškovė, 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė minimą žemės ūkio techninių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kurioje atsakovas už 27 224,28 Eur (94 000 Lt) ir 17 740 Lt PVM atlyginimą įsipareigojo ieškovei jai priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Telšių rajone, suarti 250 ha plotą su 5 korpusų vartomu plūgu su tankintuvu, nuskusti su diskiniu skutikliu iki 12 cm darbinio gylio 100 ha plotą ir su 4 m diskine sėjamąja su priekiniu žemės dirbimu užsėti 350 ha žemės sklypų plotą žieminiais kviečiais. Atsakovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti pasinaudodamas savo technika, darbo jėga, o ieškovė – aprūpinti jį kuru ir grūdais. Šie darbai turėjo būti atlikti iki 2013 m. spalio 10 d.

Taigi ši sezoninė sutartis, kurios įvykdymui yra būtini specialūs gebėjimai, įgūdžiai, speciali technika, kurios įvykdymo sėkmė, be kita ko, tiesiogiai priklausė taip pat ir nuo meteorologinių sąlygų, dėl ko šalys taip pat susitarė – privalėjo būti įvykdyta per trumpą laikotarpį. Todėl yra akivaizdu, kad tokiu atveju yra itin svarbus sutarties šalių bendradarbiavimas, kooperavimasis, sąžiningumas (CPK 6.200 straipsnis).

Svarbu pažymėti tai, kad šalys paminėtoje sutartyje buvo aiškiai susitarusios, be kita ko, tiek dėl darbų priėmimo, pretenzijų reiškimo, tiek dėl sankcijų taikymo (sutarties nutraukimo). Taip pagal Sutarties 3.2.1. punktą šalys buvo susitarusios, kad ieškovė, būdama nepatenkinta atsakovo atliekamų darbų kokybe, galėjo bet kuriuo metu šiuos darbus sustabdyti ir pareikalauti, kad būtų laikomasi kokybės reikalavimų. Pagal Sutarties 3.1.2. punktą – atsakovui užbaigus darbą ieškovė įsipareigojo jį priimti ir įvertinti. Bet kuriuo atveju pasirašyti darbų priėmimo aktą, kuriame privalu nurodyti pastabas dėl atliktų darbų kokybės, terminų ir t. t. Nenurodžius pastabų, laikoma, jog atsakovo darbai atlikti tinkamai (tiksli sutarties sąlyga). Sutarties 4.12. punkte šalys susitarė dėl ieškovės teisės per 10 d. nuo atsakovo sąskaitų pateikimo pareikšti šiam pretenzijas. Sutarties 6 punkte, reglamentuojančiame galimas taikyti abipuses sankcijas, susitarta, kad tuo atveju, jeigu užsakovas sutarties nustatytu laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas, vykdytojas turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius po 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (6.1. punktas); tuo atveju, jeigu užsakovas laiku nepateikia kuro ir sėklos, skaičiuojama prastova – 2 000 Lt per dieną arba sutartis gali būti nutraukiama besąlygiškai. Tokiu atveju nutraukus sutartį, užsakovas nedelsdamas sumoka už atliktus darbus nesilaikant 4.8 punkte nurodytų terminų, o išankstinio apmokėjimo suma negrąžinama ir neišskaičiuojama iš atliktų darbų sumos (6.2. punktas); tuo atveju, jeigu vykdytojas sutarties nustatytu laiku nesuteikia užsakovui paslaugų, šis turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius po 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo neatliktų darbų sumos. Sutarties 3.5. punkte šalys susitarė, kad esant neparuoštai iki reikiamų kokybės reikalavimų atsakovo (vykdytojo) darbo vietai, – tai turi būti įrašyta darbų atlikimo akte, ir ieškovei (užsakovei) raštiškai pageidaujant darbai gali būti vykdomi atsakovui negarantuojant atlikimo kokybės, o šalims nesusitarus, sutartis nutraukiama atsakovui apmokant jo turėtas išlaidas; 3.6. punkte susitarta, kad vykdytojas yra atleidžiamas nuo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų esant nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, kai dėl jų negalima kokybiškai įvykdyti sutartyje numatytus darbus.

Bylos medžiaga rodo, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, jog komisija, susidedanti iš užsakovės bei vykdytojo, patikrino atliktus arimo, skutimo, sėjimo darbus už 51 159,52 Lt (161,79 ha arimo, 41,67 ha skutimo, 110,45 ha sėjimo darbų) ir nustatė, kad šie patikrinti darbai atlikti pilnai, kokybiškai, išrašyta ir pasirašyta 2013 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra (serija RZ Nr. 001); 2013 m. spalio 2 d. ši komisija pasirašė aktą, kuriuo patvirtino, kad pilnai, kokybiškai atlikta patikrintų darbų už 10 658,64 Lt (29,24 ha arimo darbų, 33,68 ha sėjimo darbų), išrašyta ir pasirašyta 2013 m. spalio 2 d. sąskaita faktūra (serija RZ Nr. 002); 2013 m. spalio 3 d. ta pati komisija pasirašė aktą, kuriuo patvirtino, kad pilnai, kokybiškai atlikta patikrintų darbų už 5 037,95 Lt (13,5 ha arimo darbų, 16,24 ha sėjimo darbų), išrašyta ir pasirašyta 2013 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra (serija RZ Nr. 003). 2013 m. spalio 5 d. ta pati komisija pasirašė aktą, kuriuo vėlgi patvirtino, kad pilnai, kokybiškai atlikta patikrintų darbų už 13 111,56 Lt (59,33 ha sėjimo darbų, 18,07 ha arimo darbų), išrašyta ir pasirašyta 2013 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra (serija RZ Nr. 004). Pagal šiuos įrodymus pati ieškovė sutartyje nustatyta tvarka yra raštiškai patvirtinusi, kad atsakovas atliko 219,7 ha sėjimo, 222,6 ha arimo, 41,67 skutimo darbų. Atsakovas tvirtina, kad 2013 m. spalio 5, 6 d. dar atlikto apie 34 ha darbų – 5,26 ha arimo, 31,38 skutimo darbų, tačiau dėl jų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo surašyti.

Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nepateikė atitinkamų įrodymų, jog ji pati ar jos atstovas sutuoktinis J. R. būtų pareiškę atsakovui pretenzijas dėl jo atliktų / atliekamų žemės apdirbimo, sėjos darbų (buvo reiškiamos pretenzijos dėl grūdų sėklos, kuro pereikvojimo / pasisavinimo). Ieškovė nurodo, kad kasdien atsakovo nekontroliavo, nes šis yra profesionalus ūkininkas ir ji turėjusi pagrįstų lūkesčių, jog profesionalas, turintis reikiamą techniką, žemės ūkio darbus atliks kokybiškai. Be to, pasirašiusi aktus, tačiau praėjus neilgam laikui – ne tik pareiškė jam pretenzijas, bet kreipėsi į teismą inter alia dėl šių aktų panaikinimo. Teigia, kad tuoj pat po darbų atlikimo objektyviai negalima įvertinti jų kokybės (žieminių kviečių grūdai sudygsta tik po kelių savaičių).

Teisėjų kolegija pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, šiuo klausimu pagrįstai nurodė, jog visų pirma pati ieškovė valdo ūkį, kurio dirbamos žemės plotas sudaro 350 ha ir, kaip teigia, sėkmingai ūkininkauja jau daugelį metų; antra, jos sutuoktinis J. R. – agronomas, turintis didelę praktinę žemdirbystės patirtį, betarpiškai pats dalyvavo vykdant šią sutartį – prižiūrėdamas atsakovo atliekamus darbus; trečia, tiek pagal pačios ieškovės, tiek pagal liudytojo A. M. paaiškinimus – šis asmuo padeda ieškovei prie ūkio darbų, o 2013 m. rudenį, jos prašomas, pažiūrėjo kaip atsakovo traktoriai sėjo pasėlius. Šis asmuo teismui aiškino, kad sėjos darbus apžiūrėdavo apeidamas laukus, kuriuos pažįsta, nes pats juose yra dirbęs; kad ieškovė nurodydavo, kurį lauką apžiūrėti, jis skambindavo ieškovei; buvo radęs viename lauke nepasėtą plotą, ,,trikampiukus” laukų galuose; ieškovei jokių pastabų dėl blogo darbo nesakė, išskyrus dėl neužsėto ploto, nes trūkumų nematė. Tai patvirtina tiek atsakovo atsiliepimo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo darbas buvo reikliai prižiūrimas. Bylos medžiaga rodo, kad pati ieškovė aiškino, jog nustačius iki galo neatliktų darbų, atsakovas juos pabaigdavo ir tik tada buvo pasirašomas aktas, jog sutarties kaina didelė, todėl ji rūpinosi, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir kokybiškai. Tuo tarpu nei minėtuose aktuose, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pastabas, išlygas dėl darbų kokybės.

Beje, bylos medžiaga taip pat patvirtina atsakovo atsiliepimo motyvus, kad ieškovė pradiniame ieškinyje (teismui pateiktas 2013-10-29) iš viso neginčijo jo atliktų arimo, skutimo darbų kokybės, prašydama panaikinti darbų priėmimo–perdavimo aktus dėl sėjimo darbų.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2012-2015 m. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurie rodo, jog ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turi nemenkos patirties teisminiuose ginčuose taip pat ir dėl žemės ūkio technikos nuomos / subnuomos, darbų atlikimo, nuostolių atlyginimo, be kita ko, pažymi, kad tiek šie duomenys, tiek ieškovės veiksmai vykdant ginčo sutartį, jos paaiškinimai teismui etc. leidžia spręsti, jog ji galėjo tinkamai suprasti / suprato sutartinių teisinių santykių prasmę, sudaromų sutarčių, pasirašomų kitų teisinę reikšmę turinčių dokumentų, atliekamų veiksmų etc. esmę, teisines pasekmes, savo teisių įgyvendinimo, apsaugos būdus, o taip pat ir galinčią kilti riziką dėl įrodinėjimo teisminiuose ginčuose, kai nesinaudojama / netinkamai naudojamasi sutartinėmis nuostatomis. Taigi nors šias ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų sutartis, suponuojanti, kaip teisingai pabrėžiama ieškovės apeliaciniame skunde – kliento interesų prioritetą, tačiau būtent nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia spręsti, kad šiuose teisiniuose santykiuose nėra pagrindo ieškovę traktuoti kaip silpnąją jų šalį (CPK 185 straipsnis).

Kaip minėta, atsakovas teigia, kad, nežiūrint pačios ieškovės ir šioje veikloje dalyvavusio jos sutuoktinio žinių, patirties, gebėjimų, jis, vykdydamas CK 6.719 straipsnyje nustatytą pareigą, ieškovę informavo apie turimą techniką, apie tai, kad jau yra pasibaigęs optimalus sėjos laikas ir kt., valios sudaryti sutartį ji nepakeitė, tačiau nepriėmė jo teikiamų pretenzijų, argumentų dėl netinkamai paruoštų laukų ir to įtakos paslaugų kokybei, o baigiant darbus ir artėjant atsiskaitymui prasidėjo ginčai dėl netinkamai naudojamo kuro, sėklos.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis aplinkybes, apibūdinančias ginčo sutarties vykdymą bei vertindamas šalių veiksmus, rėmėsi sėjos darbus atlikusio liudytojo T. G. paaiškinimais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus 2013-10-15 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Telšių rajone, Žemdirbystės instituto 2014-08-08 pateiktais duomenimis (Telšių meteorologinės stoties matavimai), kad dirvožemis 2013-09-15 buvo sausas, 2014-09-16 – drėgnas, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-24 buvo šlapias, o dirvožemio drėgmės kiekis (dirva labai šlapia) spalio 6-9 d. leidžia vertinti kaip nepalankų žemės dirbimui ir sėjai, spalio 6-10 d. dirvožemio drėgnumas 20 cm gylyje – labai šlapia. Taip pat rėmėsi Žemdirbystės instituto 2014-08-08 paaiškinimu į teismo pateiktus klausimus, kad žemės dirbimo ir sėjos gylio nukrypimai galėjo atsirasti siekiant įvykdyti darbus per sutartyje nurodytas kalendorines datas ir sėjant javus į šlapią dirvą.

Remdamasis šalių tarpusavio susirašinėjimu teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2013-10-04 09:37 elektroniniame laiške ieškovei nurodė, jog yra įsipareigojęs apsėti tam tinkamus laukus; jog jau yra ją informavęs / perspėjęs dėl apsunkintų žemės dirbimo sąlygų, apie laukus, kuriuose sudėtinga atlikti sulygtus darbus, tačiau iš jos nėra gavęs jokio atsakymo; jog tiems laukams, ji galinti samdyti kitus rangovus, ir kartu nurodė pirmiau paminėtą Sutarties 3.5. punkto sąlygą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2013-10-04 17:23 elektroniniame laiške jam atsakė: „Mes be reikalo diskutuojame – tinkami / netinkami – Tu įsipareigojai po apvažiavimo ir įvertinimo – pasėti. Didelis taškas. Nesugebi to padaryti ar neturi tam technikos – tavo bėdos. Pasėti privalai“.

Apeliantė skunde teigia, kad teismas nesant tam pagrindo šiam laiškui suteikė per didelę reikšmę, kad tokiu būdu atsakovas tik siekė išvengti civilinės atsakomybės už laiku neatliktą darbą. Teisėjų kolegija atmeta šį motyvą, nes, priešingai nei tvirtina apeliantė, turint omenyje šios sutarties specifiką, trumpą terminą, per kurį turėjo būti atlikti šie vėlyvi sutartiniai darbai, meteorologines sąlygas ir kt., kaip jau minėta, esminę reikšmę tinkamam sutarties įvykdymui turėjo būtent šalių bendradarbiavimas, tuo tarpu cituotas laiškas, jau nustačius kaip reikliai buvo prižiūrima atsakovo darbo kokybė, – iškalbingai liudija tokio bendradarbiavimo nebuvimą būtent iš ieškovės pusės (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad remdamasis tuo, kas paminėta pirmiau, o taip pat Žemdirbystės instituto 2014-08-08 raštu teismui pateiktu atsakymu, jog nežiūrint to, kad šios sėjos laikas vertintinas kaip vėlyvas, tačiau pagal rudenį sudygusių augalų skaičiaus duomenis – pasėti žieminiai kviečiai dirvose sudygo neblogai; liudytojo A. K. paaiškinimais, kad ieškovės laukuose 2014-03-31 stebėtų žieminių kviečių želmenų būklę jis įvertina 7 balais iš 10 galimų balų; kad būdamas ūkininkas nesėtų į tokią šlapią žemę, nes nuo šlapios dirvos užsikemša sėjamoji, be to, per giliai pasėta – teismas turėjo pagrindą išvadai, jog ieškovei, jos atstovui, kaip profesionaliems ūkininkams, buvo žinomas šlapios dirvos faktorius ir jo neigiamos pasekmės atliekamiems vėlyviems rudens darbams, tačiau ne tik nesivadovauta Sutarties 3.4.1 punkto nuostata laikinai sustabdyti darbus, nereaguota į atsakovo perspėjimus dėl apsunkintų žemės dirbimo sąlygų, – be jokių pateisinamų motyvų atsisakyta diskutuoti su atsakovu, kategoriškai reikalaujant pasėti. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad pati ieškovė nedėjo jokių pastangų, jog atsakovas kiek įmanoma kokybiškai atliktų sutartinius darbus, tai yra pati nevykdė sutartinių prievolių (Sutarties 3.6. punktas, CK 6.200, 6.206, 6.718, 6.724 straipsniai, 659 straipsnio 2 dalis).

Konstatavus tokias aplinkybes, pagrindo priešingai išvadai dėl įrodymų vertinimo, nei jas padarė teismas, nesuteikia apeliantės argumentai, susiję su Valstybės įmonės valstybės žemės fondo kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktais duomenimis apie jos laukų nežymų kalvotumą, laukų dirvos sandarą, apie laukų melioraciją, dirvos našumo balus; su tuo, kad atsakovas fotonuotraukų su užfiksuotu dirvoje klimpstančiu traktoriumi nepateikė jai, kad iki bylos iškėlimo atsakovas nesiskundė lauke klimpstančiais traktoriais ir pan.; kad jo paaiškinimus dėl laukų kalvotumo, įmirkimo, molėtumo, dėl sėjos vėlyvumo ir pan. – teismas turėjo vertinti kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti civilinės atsakomybės, nepatvirtintą jokiais įrodymais ir konstatuoti jo pareigą atlyginti nuostolius, jos patirtus dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Pirmiau buvo minėta, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde grįsdama savo nesutikimą su teismo sprendimo argumentais ir išvadomis dėl patirtų nuostolių pagrindo, dydžio, atsakovo atliktų / neatliktų darbų vertinimo ir kt., apeliantė iš esmės remiasi liudytojų žemės ūkio mokslininko, J. R. buvusio dėstytojo, pastarojo prašymu pagal 2014-05-30 atlygintinų paslaugų sutartį su ieškove atlikusio ginčo pasėlių įvertinimą, – J. A.; agronomo-konsultanto, mokslų daktaro, ieškovės perkamų sėklų savininko UAB ,,Skandagra‘‘ darbuotojo, kuris, kaip jau minėta, pagal autorinę sutartį teikė apmokamas paslaugas antstoliui A. B., teikdamas jai palankias išvadas dėl 2013 m. pasėlių, – A. K.; atsakovo atliekamus darbus, kaip minėta, prižiūrėjusio – A. M.; savo atstovo J. R. parodymais, kuris, be kita ko, ilgą laiką buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, Seimo narys, mokėsi tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – A. Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, kuriame, minėta, ilgą laiką dėstytoju dirbo išvadas byloje teikęs J. A., disertaciją apgynė A. K.; antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0041-14-14 kaip prima facie įrodymu, kuris surašytas vykdant teismo pavedimą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sutinka su tuo, kaip teismas, išanalizavęs šių liudytojų paaiškinimus, nustatydamas jų įrodomąją vertę, konstatavo, kad jie yra susiję su Ramonais darbiniais ar asmeniniais santykiais ir tais paaiškinimais nesirėmė. Beje, apeliantė, nesutikdama su tokia išvada, apeliacinės instancijos teismui ir su papildomai pateiktais įrodymais nepateikė minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Teismas išsamiai ir kruopščiai analizavo liudytojų paaiškinimus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Čia paminėtina ir tai, kad vertindamas liudytojo A. M. paaiškinimus ir nesiremdamas jo teiginiais apie atsakovo nekokybišką laukų suarimą, apsėjimą, tuo pat metu, nurodė, kad šį liudytoją vertina kaip profesionalų žemdirbį, gerai išmanantį žemdirbystės procesus, ir sprendžia, jog tuo atveju, jeigu atsakovo 2013 m. rudenį atlikti arimo, tankinimo ir sėjos darbai būtų nekokybiški, jis tikrai būtų pastebėjęs trūkumus ir apie juos informavęs ieškovę, kaip, kad informavo apie neapsėtą 1,5 ha žemės plotą. Ieškovės argumentas, kad tokia išvada rodo teismo nenuoseklumą, atmetama kaip nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija kaip teismo instancija, turinti pareigą vertinti bylos faktus, remdamasi bylos medžiaga, taip pat atmeta apeliantės motyvus, susijusius su minimu antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-14-14 kaip prima facie įrodymo įvertinimu. Iš teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties matyti, kad buvo nutarta pavesti antstoliui A. B. ieškovės ūkiui priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose atsakovas 2013 m. rudenį atliko skutimo, arimo ir sėjimo sutartinius darbus, konstatuoti jo atliktų darbų rezultatus kiekviename iš laukų, pagal teismo pateiktus klausimus, į kuriuos, padėdami antstoliui, turėjo atsakyti įgalioti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, kurie vėliau teismui kaip liudytojai teikė paaiškinimus dėl 2014 m. kovo-balandžio mėn. užfiksuotų faktinių aplinkybių (V. A., R. M., R. V.), o ši institucija raštu teikė teismui išvadas-paaiškinimus atskirais klausimais. Pažymėtina, kad klausimas dėl pavedimo buvo nagrinėjamas ne viename teismo posėdyje, šalys teikė savo klausimus, specialistų – įgaliotų asmenų kandidatūrų ir kt. Klausimai buvo tikslinti / pildyti taip pat ir teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartyje. Beje, teismas būtent šiais duomenimis rėmėsi, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų vykdant sutartį.

Kaip matyti iš teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties, ieškovės atstovė advokatė Ramunė Ramanauskienė 2014-04-02 vėl pateikė prašymą papildyti minėtą teismo nutartį papildomu klausimu, siekiant nustatyti kiekviename lauke išsėtos sėklos kiekį 1 ha pagal atstumus tarp eilučių du vidurkius 12 ir 15 cm. Teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. nutartimi antstolis įpareigotas dalyvaujant specialistams konstatuoti faktinę aplinkybę, koks yra išsėtų žieminių kviečių normos vidurkis viename hektare, kiekviename tikrintame lauke atskirai, todėl sprendė, kad nurodydamas specialistams, pagal kokius išeitinius duomenis jie turėtų atsakyti į šį klausimą, teismas išeitų už savo kompetencijų ribų, nes metodikos pasirinkimas yra specialistų prerogatyva. Todėl prašymas buvo atmestas. Pagal bylos medžiagą ieškovės prašymu antstolis A. B. 2014 m. balandžio 8 d. sudarė atlygintinę autorinę sutartį Nr. 001 su A. K., kurį pasiūlė ieškovė ir kuris įsipareigojo parengti ataskaitą dėl minėtose teismo nutartyse nurodytų klausimų atsižvelgiant į užsakovo poreikius.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei skunde tvirtina apeliantė, teismas teisingai nesirėmė antstolio A. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-14-14 dalimi, pagrįsta A. K. pateiktais paskaičiavimais, o taip pat ir paties šio asmens paaiškinimais ir atmetė jos reikalavimus, susijusius su žiemkenčių kviečių sėklos išsėjimo plotu, tankiu, ir kt., kurie iš esmės grindžiami šiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus su žiemkenčių sėklos išsėjimo kiekiu susijusius ieškovės argumentus, grindžiamus įsigytos elitinės sėklos ,,Zenta C2‘‘ praradimu, UAB ,,Vaderstadt‘‘ nustatytu sėklos išsėjimo kiekiu.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės skundo argumentus, susijusius su teismo išvadomis vertinant liudytojų Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų V. A., R. M., R. V., M. A., E. L., Žemdirbystės instituto darbuotojo V. F. paaiškinimus dėl atsakovo atliktų darbų (ieškovės laukų apdirbimą, žieminių kviečių būklę ir kt.). Visų pirma į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl šių asmenų šališkumo. Antra, nepateikta jokių įrodymų, kad, apeliantės žodžiais tariant, su atsakovo atstove G. M. kokiais nors ryšiais – asmeniniais, darbiniais ir pan., būtų susijęs Žemdirbystės instituto direktorius V. R.. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės skundą, teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog šio asmens vadovaujamas institutas teikė jai nepalankius duomenis, atsakymu apie jos pasėlių būklę, galimybę paskaičiuoti išsėtos sėklos kiekį ir kt., nesuteikia pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai, kad minėta advokatė, teikdama teisines paslaugas atsakovui šioje civilinėje byloje, vadovavosi Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir, nenurodydama konkrečios bylos, šalių, rinkdama įrodymus kreipėsi elektroniniu paklausimu į Žemdirbystės institutą optimalaus sėjos laiko ir pan. – taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti esant šališkumą. Tuo tarpu teismas, išnagrinėjęs šią bylą ir remdamasis joje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetu, turėjo pagrindą spręsti, jog minėtų liudytojų, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Žemdirbystės instituto paaiškinimai ir kt. yra profesionalūs, išsamūs, nuoseklūs, tai yra atitinka pirmiau paminėtus įrodymams keliamus reikalavimus, o ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, argumentų, paneigiančių jų įrodomąją vertę (CPK 185 straipsnis). Tuo remdamasi teisėjų kolegija laiko, kad teismas teisingai atmetė ieškovės reikalavimus, susijusius su laukų lėkščiavimo darbais bei negautomis pajamomis, išlaidomis kurui, nes byloje buvo nustatyta, kad pasėliai, įvertinus jiems tekusią priežiūrą (tręšimas ir kt.), 2014 m. pavasarį buvo geri, todėl pagrįstai laikyta, kad 2013-2014 m. ji pati, remdamasi liudytojo J. A. rekomendacijomis, pasirinko tokį žieminių kviečių auginimo modelį, dėl kurio kilusių pasekmių atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Įvertinęs pirmiau šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo sąlygomis, teismas taip pat teisingai atmetė ieškovės reikalavimus susijusius su kuro pereikvojimu / pasisavinimu. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad apeliantė savo skunde teisingai atskleidė teisinę reikšmę fakto, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo šio turto pasisavinimo buvo nutrauktas. Tačiau, kaip minėta, šis reikalavimas buvo atmestas kitu pagrindu. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal bylos medžiagą, atsakovas dirbo taip pat ir po 2013 m. spalio 5 d., tai yra po to, kai buvo surašytas skunde minimas aktas (CPK 185 straipsnis). Apeliantės argumentai šiuo klausimu nepaneigia pirmosios instancijos išvadų pagrįstumo.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis sprendžiama, kad teismas teisingai įvertino įrodymus, aiškino bei taikė Sutarties sąlygas, įstatymą, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti, jog atsakovas, vadovaudamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytu Sutarties 6.2. punktu, neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Apeliantė skunde, be kita ko, teisingai nurodo, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutartis gali būti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; kad nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti; kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais ir kt.

Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad ieškovė buvo sustabdžiusi atsakovo atliekamus skutimo darbus; kad 2013 m. spalio 6 d. į ūkio teritoriją buvo iškviesta policija dėl didelės vertės grūdų ir sėklos pasisavinimo. Teismas, siekdamas nustatyti, kokie tuo metu buvo santykiai tarp šalių, vėlgi rėmėsi ieškovės 2013-10-05 08:05 žinute atsakovui, kurioje nurodoma,: kad jos darbuotojas „Informacijos nepateikinėja, jis tik stebi, kaip tu vagi ūkyje ir prašau iki 12 val. pateikti mano išvardintą informaciją, jeigu aš jos negausiu iki nurodyto laiko prieš atvykdama į ūkį, nuvyksiu į policiją ir atvyksiu kartu su pareigūnais pabendrauti su tavimi ūkyje. Nustok rašinėti, pereikime prie dalykinės informacijos pateikimo“. Atsakovas teigė, kad 2013 m. spalio 7 d. negalėjo tęsti sėjimo darbų, o nepavykus susisiekti su ieškove, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 47-13-1007 nustatė aplinkybę, jog su turima technika negali paimti, pasikrauti į sunkvežimį ,,Scania“ grūdų sėklos iš saugojimo vietos ir vadovaudamasis Sutarties 6.2 punktu nutraukė Sutartį – su visa žemės ūkio technika išvyko iš ieškovės ūkio ir pranešė jai apie tai elektroniniu paštu. Ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovas negalėjo pasikrauti grūdų sėklą ir tvirtina, jog tos aplinkybės nepatvirtina nė minimas aktas; kad jos iniciatyva antstolio M. D. 2013 m. spalio 17 d. protokole konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad grūdai angare galėjo būti pakrauti į minėtą sunkvežimį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog ieškovė nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, jos pateikti įrodymai nepaneigia minėtu 2013 m. spalio 7 d. protokolu užfiksuotų faktų, nes pagal 2013 m. spalio 17 d. protokolo duomenis buvo naudoti sunkvežimiai ,,Scania“ R 143" ir ,,Scania P 93 HL", kurie skiriasi nuo atsakovo naudotos technikos; nėra konstatuota, kokia krovinių kėlimo įranga buvo naudojama ir kt. Taigi esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad Sutartis nutraukta nepažeidžiant nei sutartinių nuostatų, nei įstatymo reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teiginiai, kad ji turėjo pagrindą tikėtis, jog teisiniai santykiai tęsis toliau, niekuo neparemti.

Tokiu būdu, teismui pagrįstai ir teisėtai atmetus ieškovės reikalavimus, susijusius su netinkamu Sutarties vykdymu, o taip pat reikalavimą dėl pripažinimo, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, pagrįstai ir teisėtai spręsta, jog taip pat atmestini ir kiti jos reikalavimai – dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų panaikinimo, negautų pajamų, kitų išlaidų, avanso dalies, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas.

Buvo minėta, kad atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 90 411,66 Lt (26 185,02 Eur) skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigius, kurie 2013-11-28 sudarė 23 507,12 Lt, bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą lėšų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį reikalavimą grindė atsakovės priimtų darbų vertė pagal 4 aktus, kurių vertė 79 967,67 Lt, o taip pat 2013 m. spalio 5-6 d. atlikti 34 ha ploto sėjimo darbai, 5,26 ha ploto arimo darbai ir 31,35 ha ploto skutimo darbai, kurių vertė 10 443,99 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui atlyginimą pagal ieškovės pasirašytus aktus, teisingai nurodė, kad nagrinėjant ieškovės ieškinį yra pasisakyta, jog atsakovas tinkamai vykdė Sutartį. Buvo atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti aktus, nuspręsta, kad nėra atsakovo kaltės dėl šios sutarties vienašališko nutraukimo 2013-10-07. Teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis CK 6. 716 straipsnio 1 dalimi, 6. 720 straipsnio 3 dalimi, ieškovui privalo būti atlyginta už šį darbą.

Nagrinėdamas kitą priešieškinio dalį teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė šių darbų priėmimo–perdavimo aktų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateiktame ieškinyje pati pripažino atsakovą apsėjus 254, 33 ha žemės netinkama sėklos norma, padarė išvadą, jog tokiu būdu ji yra pripažinusi faktą, kad prieš sėją 254,33 ha buvo suarti, nuskusti, todėl laikė, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti taip pat ir šį jo reikalavimą 10 443,99 Lt.

Ieškovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, tvirtino, kad atsakovas netinkamai ir nekokybiškai vykdė ir neteisėtai nutraukė Sutartį, kad teismas, priteisdamas ieškovui šia atlyginimo dalį, pažeidė civilinio proceso principus.

Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o taip pat teiginius, kad teismas neturėjo pagrindo remtis jos ieškininiame pareiškime pripažintu faktu, kai vėliau ši pozicija buvo pakeista – atmeta kaip nepagrįstus (CPK 177, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, apribojo jos teises teikti įrodymus pagrindo atmetęs jos prašymą paskirti byloje teismo agronominę ekspertizę, motyvuojant tuo, jog toks prašymas pareikštas pernelyg vėlai. Apeliantė pažymi, kad prašymą skirti šią ekspertizę baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškė todėl, jog byloje iki pat paskutinio teismo posėdžio buvo gaunami rašytiniai įrodymai, kurių vertinimas buvo susijęs su specialių žinių agronomijos srityje poreikiu, o įstatymo leidėjas nėra nustatęs, kokioje proceso stadijoje turi būti reiškiamas prašymas skirti teismo ekspertizę.

Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, sutinka su ieškove, kad prašymas skirti teismo ekspertizę gali būti pareikštas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos matyti, kad ekspertizės paskyrimo būtinumą ieškovė grindė tuo, jog byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, nes V. R. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog atsakovas visus darbus pagal Sutartį atliko gerai, tuo tarpu agronomijos mokslininko J. A. teigimu, laukų parengimo sėjai ir sėjos darbai didele apimtimi buvo atklikti netinkamai (8 t., 92-95 b. l.). Bylos duomenimis, ieškovės ieškinys teisme priimtas 2013 m. spalio 31 d.¸ 2014 m. birželio 10 d. teismo posėdyje ji pateikė J. A. atliktą ieškovės ūkio žieminių kviečių pasėlių būklės rodiklių matematinių vertinimą, atsakovo atliktų darbų kokybės vertinimą, Augalininkystės tarnybos specialisčių pateiktų duomenų vertinimą pagal antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 5, b. l. 16-23), 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismas kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutą, prašydamas atsakyti į nurodytus klausimus, reikalaujančius specialių agronomijos žinių, atsakymas buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 8 d. (t. 6, 4-6 b. l.). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovė, suabejojusi Žemdirbystės instituto atsakymo patikimumu, prašė teismo kreiptis į kita kompetentingą instituciją arba pakartotinai kreiptis į V. R. (Žemdirbystės instituto direktorių) ir pateikti jam arba visą bylos medžiagą, arba jos dalį, arba iškviesti liudytoju į posėdį V. R. (t. 6, 70-71). Minėtame teismo posėdyje be kitų liudytojų apklaustas ir J. A..

Ši medžiaga rodo, kad jau tuomet byloje buvo pateikti, ieškovės teigimu, prieštaringi įrodymai, tačiau prašymo skirti ekspertizę ji nereiškė – prašymas pareikštas tik 2015 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje, baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Įvertinusi šias faktines aplinkybes, turėdama omenyje aukščiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ekspertizės skyrimo klausimu, o taip pat dėl ginčo esmės – teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti teismo agronominę ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Aplinkybė, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė protokoline nutartimi, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti teismo sprendimą – ieškovės apeliacinis skundas buvo priimtas bei išnagrinėtas, be kita ko, įvertinant taip pat ir jos argumentus čia paminėtais klausimais (liudytojų šališkumas ir kt.).

Dėl atsakovo R. N. apeliacinio skundo

Kaip buvo minėta, atsakovas ūkininkas R. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą sumažinant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Pasak jo, teismas nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; neatsižvelgė į tai, jog ieškovė visą laiką elgėsi nesąžiningai, vilkino bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2-3 dalys).

Apeliantas teigia, kad proceso metu ieškovė buvo nesąžininga. Tačiau pažymėtina tai, kad kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, su tuo susijusių įrodymų rinkimas bei teikimas, reikalavimo didinimas nepriklausomai nuo to, kad ieškininis reikalavimas ir nebuvo patenkintas, – negali būti laikomas nesąžiningu, prieštaraujančiu teisei elgesiu (CPK 185 str.).

Atsakovui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus įrodymų, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo pakeisti teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme (t. 9, b. l. 141), neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Tačiau v į valstybės biudžetą iš jos priteisiama 1500 Eur – žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi (T. 8, b. l. 196).

Atsakovas byloje yra pareiškęs prašymą ir pateikęs reikiamus dokumentus dėl 1 520 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą ir prašymus priimti naujus įrodymus parengimo (t. 9, b. l. 15, 138, 242). Įvertinusi tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, o taip pat įvertinusi apeliaciniam teismui pateiktus dokumentus etc., teisėjų kolegija priteisia atsakovui iš ieškovės Eur šių išlaidų atlyginimą CPK 93, 98, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui ūkininkui R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ūkininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės biudžetui iš ieškovės ūkininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (šios išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).