Panevėžio apygardos teismo sprendimas

sėjimo darbus - 350 ha, arimo darbus – 250 ha ir skutimo darbus – 100 ha;darbus atliks: arimą su 5 korpusu vartomu plūgu su tankintuvu, sėjimą 4 metrų diskine sėjamąja su priekiniu žemės dirbimu, skutimą diskiniu skutiku iki 12 cm darbinio gylio;užsakovė ieškovė įsipareigojo pateikti kurą (Sutarties 2 punkto būtina sąlyga) bei sumokėti sutartimi sutartą kainą - 94 000 Lt ir 17 740 Lt PVM (Sutarties 2 p.) (T.1, b. l. 15 - 17).

Ieškovė užsakovė V. R. įsigijo 14 500 litrų dyzelinio kuro (T.1, b.l.18-23) bei 70 tonų žieminių kviečių sėklos (T.1, b.l. 25-26). Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje teigė, kad jai priklausantys laukai yra geros agrarinės būklės, yra dirbami daugiau nei 10 metų. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad sutartų apsėti žemės sklypų užsėjimo tankis būtų 210 kg grūdų į vieną hektarą. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Lt išankstinio apmokėjimo, o atsakovas 2013-09-24 dieną atvyko į ieškovės ūkį su darbams reikalinga technika. Ieškovė teigė, kad iki 2013-10-05 atsakovas buvo užsėjęs 219, 70 ha, suaręs 222 ha, ir nuskutęs 41, 67 ha žemės plotą. Ieškovė ir atsakovas iki 2013-10-05 įskaitytinai pasirašė atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad sėkla užsėta 222, 6 ha plote, suarta 178 ha, nuskusta 41, 67 ha. Atsakovas R. N. nepranešė ieškovei apie kokias nors nepalankias sąlygas vykdant sutartį, o sutartyje sulygti darbai turėjo būti pabaigti vėliausiai iki 2013-10-10, nes pagal agrotechnikos reikalavimus nurodyta data yra vėlyvos sėjos galutinis terminas ir pagal mokslininkų rekomendacijas po šio termino žiemkenčių sėja yra nerekomenduojama.

Ieškovė V. R. 2013-10-06 pakvietė UAB „Vaderstad" atstovą, siekiant nustatyti vietoje sėklos normos išsėjimo į vieną hektarą faktą, kuris 2013-10-06 Sėjamos sėklos normos patikrinimo aktu nustatė tokius sėjamos sėklos kiekius; 202 kg, 194 kg, 190 kg (T.1, b.l. 47). Ieškovė ėmėsi iniciatyvos patikrinti sėklos kiekius, esančius sėjamojoje, tačiau atsakovo darbuotojas pasišalindamas to neleido padaryti. 2013-10-06 į ūkį buvo atvežta 10 tonų sėklos, tačiau atsakovo darbuotojas mašinos Scania vairuotojas atsisakė sėklą iškrauti iš atvežusios mašinos ir pakrauti į atsakovo SCANIA, todėl ieškovė buvo priversta iškrauti grūdus angare, nes lauke lijo. Per visą 2013-10-06 dieną atsakovas nesiėmė jokių priemonių pataisyti plūgą, nors buvo nesuarti ir neparuošti sėjai 95 ha žemės. Traktorius Fergiuson Massey 8170 v/nr 1723 su pilnu kuro baku ir prikabintu skutiko padargu prastovėjo ūkio teritorijoje nedirbdamas. 2013-10-07 dieną ryte atsakovo transporto priemonės prisipildė kuro, tačiau nei sėjos, nei arimo, nei skutimo darbų tą dieną nevykdė. Atsakovo darbuotojai negalėjo paaiškinti, kodėl 2013-10-07 dieną nedirbami darbai, nes metereologinės sąlygos tą dieną buvo palankios vykdyti visus Sutartyje numatytus darbus (T.1 ,b.l. 35). 2013-10-08 ieškovės iniciatyva ji susitiko su atsakovu R. N. Vilniuje ir įteikė jam "Pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo“ (T.1, b.l. 51-54). Susitikimo metu atsakovas R. N. pranešė, jog jis nutraukė Sutartį nuo 2013-10-07 dienos, kadangi ieškovė nepateikė darbui reikalingų grūdų ir, kad sutarties nutraukimo raštą persiuntė ieškovei jos elektroniniu paštu. Kadangi atsakovas iki 2013-10-10 dienos negrąžino į ūkį trūkstamo grūdų kiekio, Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2013-10-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyimas dėl ieškovės turto pasisavinimo (t.1, b.l. 58). Ieškovės advokatė 2013-10-14 elektroniniu paštu ir registruotu paštu pranešė atsakovo advokatei G. Martyšienei, jog 2013-10-17 dieną 9 val. V. R. ūkyje bus fiksuojamos faktinės aplinkybės, siekiant nustatyti, ar atsakovo SCANIA galėjo pasikrauti grūdus, esančius ieškovės angare, nes atsakovas teigė, kad jis 2013-10-07 negalėjo pakrauti grūdų, esančių angare, į SCANIA. Atsakovui buvo pasiūlyta atvykti į faktinių aplinkybių konstatavimo procedūrą su SCANIA, kuri negalėjo pasikrauti 2013-10-07 dieną grūdų angare( T.1, b.l. 60-61), tačiau atsakovo atstovė pranešė, kad atsakovas ir jo SCANIA neatvyks, nes atsakovo antstolis jau yra surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (T.1, b.l. 63), kuriame konstatuojama, kad SCANIA negali pasikrauti grūdų ieškovės angare. Ieškovė V. R., jos atstovai teigė, kad 2013-10-07 dieną atsakovas galėjo pasikrauti grūdus ir vykdyti darbus, o jų nevykdydamas pažeidė Sutarties 3.3.1, 3.3.2 ir 5.1, 6.2 p., nepagrįstai inicijavo sutarties nutraukimą.

Kadangi iki žiemkenčių sėjos pabaigos buvo likę vos pora dienų, ieškovė, siekdama minimizuoti nuostolius, kreipėsi į kitus sėjos paslaugų teikėjus, tačiau negavo jokių atsakymų (T.1, b.l. 72-73), nes po spalio 10 dienos niekas neprisiima rizikos atlikti sėjos darbus, kadangi po spalio 10 d. sėja negalima pagal agrotechninius terminus.

Nacionalinė mokėjimo agentūros Telšių patikrų vietoje skyrius 2013-10-08 ieškovei pranešė apie pradedamą patikrą pagal pateiktą paraišką dėl deklaruotų žemės ūkio naudmenų (paraiškos reg. Nr. 13-1005196961 -A 1 -1) (T.1, b.l. 74-75). Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento Telšių patikrų vietoje skyrius 2013-10-22 Pranešimu apie patikros vietoje/ nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus Nr. 403 konstatavo, jog geros agrarinės būklės reikalavimų neatitinka ūkininkės V. R. dirbami laukai, kuriuose darbus atliko atsakovas R. N., nes sėjos darbai buvo neužbaigti, dėl ko neišvengiamai atsakovės atžvilgiu artimiausiu metu bus taikytos sankcijos (piniginės baudos) (T.1, b.l. 77-110).

dėl atsakovo nepasėtos ir pasisavintos sėklos ieškovė patyrė 26 313, 14 Lt tiesioginį nuostolį, kurį sudaro: 9,6 tonos pasisavintas sėklos ir 11, 720 tonos neišsėtos ūkyje esančios sėklos ZENTA C2 ir VIKAR (vienos tonos sėklos kaina - 1 234, 20 Lt)atsakovo pasisavintas ir negrąžintas 1 502 litrų kuras, kurio vertė 4 370, 82 Lt (1 l kaina – 2,91 Lt);1 055 Lt išlaidos atsakovo atliktų darbų patikrinimui (T.1, b.l.119-135), 840 Lt išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymui (T., b.l. 136-138);Atsakovės išlaidos kurui, sunaudotam vykti į ūkį dėl atsakovo netinkamų darbų nustatymo 1 323 Lt automobiliui Volvo, kryptis Vilnius - Milvydiškės, Telšių rajonas - Vilnius, atstumas 700 km, vykta 2013-10-06 iki 2013-10-16 šešis kartus, viso nuvažiuota 4 200 km.

atsakovas turėjo apsėti 350 ha, o apsėjo 254, 33 ha, tačiau netinkama sėklos norma į hektarą, dėl ko būsimas derlius iš vieno hektarp mažėja maždaug viena tona. Tai yra patvirtinta daugiamečiais mokslininkų tyrimais. Iš vieno hektarp tinkamu 210 kg/ha tankiu užsėto ploto yra prikuliama mažiausiai 3 tonos kviečių (vidutiniškai gaunama/prikuliama tarp 5-6 tonų, daugiausiai - apie 7-8 tonas). Jeigu iš faktiškai užsėtų tinkamu tankiu 254, 33 ha prikuliama po 3t/ha, tai ieškovė gautų 762, 99 tonas grūdų. Naudojant minimalią 600 Lt už vieną kviečių toną kainą, gaunasi 457 794 Lt ( 762, 99 t x 600 Lt). Kai pažeidžiama sėjos norma ir prikuliamas 1 t/ha mažesnis derlius, tai iš 254, 33 ha gaunama 508, 66 tonas grūdų, gaunasi 305 196 Litų (508, 661 x 600 Lt). Tokiu būdu dėl atsakovo kaltės ieškovės negaus mažiausiai 152 598 LT (457 794 Lt - 305 196 Lt).Atsakovas neužsėjo 95 hektarų. Skaičiuojant minimalių pajamų principu, ieškovė negaus mažiausiai 285 tonų derliaus (95 ha X 3 tonos). Padauginus 285 tonas iš 600 Lt ieškovė negaus 171 000 Lt pajamų;

Tokiu būdu ieškovės negautos pajamos sudaro 323 598 Lt (125 598 litai + 171 000 litų).

Pagal Sutarties su atsakovu 6.3 p. vykdytojas įsipareigojo sumokėti užsakovei po 0,5 procentus delspinigių už dieną nuo užsakovo neatliktų darbų sumos. Atsakovo 2013-10-07 dieną neatliktų darbų vertė yra 33 773 Lt. Kadangi visi Sutarties 2 p. numatyta apimtimi darbai turėjo būti atlikti iki 2013-10-10, tai nuo 2013-10-11 pagal Sutarties 6.3 punktą ieškovė skaičiuoja 0,5 proc. neatliktų darbų delspinigius, kas sudaro 33 773 X 0,5 proc. = 168, 87 Lt delspinigių per dieną.

Ieškinio padavimo dieną delspinigiai sudaro 3 039, 66 litai (168, 87 X 18 dienų).

Dėl netinkamu sėklos tankiu užsėti laukai taip pat yra neatlikti darbai, už kuriuos taip pat taikytini delspinigiai po 0,5 procentus per dieną nuo netinkamai atliktų darbų. Pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus netinkamų sėjos darbų yra atlikta už 30 758 Lt, nuo šios sumos delspinigiai sudaro 153, 79 Lt. Bendra dienos delspinigių suma nuo neatliktų ir netinkamai atliktų darbų yra 322, 66 Lt. Ieškinio padavimo teismui vėlavimo atlikti darbus delspinigiai sudaro 5 807, 88 Lt ( 322, 66 Lt X 18 dienų).

dėl atliktų darbų aktų dalies panaikinimo

Tiesioginiai nuostoliai ieškinio pareiškimo dieną sudarė 33 901, 96 Lt, o netiesioginiai nuostoliai - 323 598 Lt, iš viso preliminariai 357 499, 96 Lt. Ieškovė V. R. yra sumokėjusi atsakovui R. N. 10 000 litų avansą (T.1, b.l. 26) ir pripažįsta, jog atsakovas tinkamai atliko arimo ir skutimo darbus toje dalyje, jie yra atlikti ir priimti pagal Darbų priėmimo-perdavimo aktus (Įrodymai Nr. 5, 5A, 5B, 5C), ieškovės mokėtina atsakovui už atliktus arimo ir sėjos darbus suma atėmus sumokėtą avansą yra 30 378, 22 Lt. Šia suma yra mažintinas ieškovės patirtas nuostolis. Ieškovė teigė, kad negalutiniais skaičiavimais nuostolių suma yra 327 121, 74 Lt.

Pripažinti neteisėtu 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutarties nutraukimą 2013-10-07;Priteisti ūkininkei V. R. atsakovo iš ūkininko R. N. nuostolius 327 121, 74 Lt sumoje;panaikinti 2013-09-30 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl sėjos darbų 15 463 Lt (be PVM) sumoje;panaikinti 2013-10-02 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl sėjos ir 7 ha arimo darbų 7 086, 86 Lt (be PVM) sumoje;panaikinti 2013-10-03 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl sėjos darbų 2 273, 60 (be PVM) sumoje;panaikinti 2013-10-05 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl sėjos darbų 8 306, 20 (be PVM) sumoje;priteisti ūkininkės V. R. naudai iš ūkininko R. N. 6 procentų metines palūkanas nuo patenkintos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2014-03-04 gavo Nacionalinės mokėjimų agentūros pranešimą apie 2014-02-28 d. sprendimu Nr. BR6-2181378 ieškovei taikytą 30 391, 85 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankciją (baudą arba priskaičiuotos išmokos sumos sumažinimą). Be to, po ieškinio pateikimo 2013-12-02 ieškovė gavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM 2013-11-27 Žieminių kviečių pasėlių apžiūros aktą, kuriame patikrinus atsakovo sėtus ieškovės laukus yra konstatuoti skirtingi sėklos normos viename hektare dydžiai (nuo 134,53 kg/ha iki 205,91 kg/ha). Remiantis šiuo aktu galima išvesti išsėtos sėklos kiekio viename hektare vidurkį, kuris yra 165, 70 kg/ha tankiu, vietoje sutarto 210 kg/ha, kas duoda pagrindą išvadai, jog iš ieškovės patiektos sėklos yra pasisavinta ne 9,6 tonos, kaip nurodyta pradiniame ieškinyje, o 16, 138 tonos žieminių kviečių sėklos. Tokiu būdu atsakovas iš viso neišsėjo 16, 138 tonų sėklos, todėl turi atlyginti ieškovei neišsėtos sėklos nuostolį. Atsakovas R. N. nurodo atliktų darbų aktuose apsėjęs 254, 33 ha ploto sklypų laukus. Esant palankioms meterologinėms sąlygoms, sėkla sudygo ir atsirado galimybė patikrinant žieminių kviečių pasėlius nustatyti išsėtos sėklos normą viename hektare. Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM 2013-11-27 Žieminių kviečių pasėlių apžiūros akto nustatytų sėklos normos viename hektare vidurkių skirtinguose laukuose, ieškovė išvedė bendrą sėklos vidurkį - 165, 70 kg/ha. Tokiu būdu atsakovas 254, 33 ha laukų plote išsėjo ne 58 tonas, kaip teigia, o tik 42, 142 tonos. Ieškovė patiekė sėjai 70 tonų, liko neišsėtos 11,720 tonos sėklos, tokiu būdu ieškovei iš viso trūksta 16, 138 tonų sėklos. Pirminiame ieškinyje buvo įtrauktas 9,6 tonų sėklos trūkumas (už 11 848, 32Lt), o patikslintu ieškiniu sėklos trūkumas didinamas 6, 538 tonomis, kurių kaina 8 069, 19 Lt (6, 538 t x 1234, 20Lt). Nacionalinės mokėjimo agentūra prie ŽŪM 2014-02-28 sprendimu ieškovei yra taikė 30 391, 85 Lt dydžio baudinės sankcijos dėl neapsėtų deklaruotų laukų, t.y. 30 391, 85 Lt suma yra sumažinta 2013 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus apskaičiuotos paramos suma. Šios baudinės sankcijos ieškovei V. R. nebūtų taikytos, jeigu atsakovas būtų atlikęs sėjos darbus visame sulygtame 350 ha plote, arimo darbus būtų atlikęs visame 250 ha plote ir skutimo darbus būtų atlikęs pilnai 100 ha plote (T.3, b.l.143-145).

Be to, iš antstolio A. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0011-14-14 matyti, kad pagal geodezinius matavimus atlikusios UAB „GeoLinas" duomenis, laukuose buvo neužsėtos technologinės vėžės. Neužsėtų technologinių vėžių plotas nurodytas žemiau esančioje lentelėje (3 stulpelis), o nesunaudotos sėklos kiekis, kuris apskaičiuotas neužsėtų technologinių vėžių plotą padauginus iš konkrečiame žemės sklype vidutiniškai sunaudoto žieminių kviečių sėklos kiekio, nurodytas 5 stulpelyje (žiūrėti T.5, b.l. 2 esančią lentelę). Lentelėje suskaičiuota, kad neužsėjus 9,11 ha ploto technologinių vėžių, nebuvo sunaudota 1239,95 kg žieminių kviečių sėklos, kurios kaina 1 530,35 Lt (1,23995 t x 1234,20 Lt), kuri priteistina iš atsakovo.

82 985,67 Lt tiesioginių nuostolių, kurie apskaičiuojami taip: sėklos trūkumas 23,50496 t (58,000 t - 34,49504 t); 11,72 t neišsėtos sėklos, viso 35,22496 t arba 43 474,65 Lt (35,22496 t x 1234,20 Lt); 1530,35 Lt neužsėtos technologinės vėžės); 30 391,85 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos baudinės sankcija; 4 370,82 Lt (negrąžintas 1 502 1 dyzelinio kuro); 1055,00 Lt (išlaidos atsakovo atliktų darbų patikrinimui); 840,00 Lt (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymas; 1323,00 Lt (kelionės Vilnius - Milvydiškės, Telšių raj. - Vilnius išlaidos). 323 598,00 Lt netiesioginių, nuostolių (negautų pajamų).

Iš viso ieškovė patyrė 406 583,67 Lt nuostolių (82 985,67 Lt + 323 598,00 Lt). Iš šios sumos atimant atsakovo atliktų darbų vertę 30 378,22 Lt, iš atsakovo priteistina 376 205,45 Lt.

kad po teismo posėdžio, vykusio 2014-06-10, dalis laukų, kuriuose 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesiais darbus atliko atsakovas R. N. buvo sulėkščiuoti, dėl ko padidėjo ieškovės nuostoliai, ieškovė keičia ieškinio dalyką, didindama savo ieškinio reikalavimą, prašydama papildomai priteisti 129 811,37 Lt nuostolių. Ieškovė su AB „Agrokoncerno technika" sudarė 2014 m. birželio 17 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. PS14 6 17-DV-132 dėl žemės lėkščiavimo, pagal kurią ieškovė papildomai patyrė 37 045,23 Lt išlaidų. Taigi dėl 276,64 ha laukų lėkščiavimo ieškovė patyrė 37 045,23 Lt išlaidų. (26 778,75 Lt + 10 266,48 Lt), kuri priteistina iš atsakovo ūkininko R. N..

Doc. J. A. pateikė išvadą, kad trąšos, augalų apsaugos priemonės, išlaidos kurui, taip pat išlaidos derliaus nuėmimui sudarytų papildomai prie jau turėtų išlaidų 385 076,44 Lt (su PVM). Doc. J. A. skaičiavimais, pajamos už gautiną derlių, skaičiuojant po 550,00 Lt/t, sudarytų tik 279 147,00 Lt (be PVM) arba 337 767,87 Lt su PVM, kadangi iš 1 ha bus prikulta ne daugiau kaip po 2 t derliaus, viso 507,54 t (253,77 ha x 2 t).

Tai reiškia, kad jeigu laukai būtų tręšiami, naudojamos augalų apsaugos priemonės, nuimamas derlius, papildomai būtų buvę patirta dar 105 929.44 Lt nuostolio, neskaičiuojant pardavimo PVM (385 076,44 Lt - 279 147,00 Lt), arba 47 308.57 Lt nuostolio, skaičiuojant pardavimo PVM 1385 076,44 Lt - 337 767.87 Lt).

Ieškovė, siekdama išvengti kaltinimų, esą ji nepagrįstai sulėkščiavo pasėlius, nes būtų gautas labai didelis kviečių derlius, dalį laukų paliko nelėkščiuotus. Nebuvo lėkščiuojami šie laukai: 2,26 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188402-9655; 4,27 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188403-9412; 6,92 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188402-4886; viso 13,45 ha ploto. Pažymėtina, kad nebuvo lėkščiuojami tie laukai, kuriuose pagal antstolio Bložės 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-14-14 duomenis yra didžiausias (2,26 ha laukas) arba jam artimas išsėtų sėklų kiekis. Tuose laukuose bus tęsiamas agrotechnologinis ciklas ir bus galima nustatyti, koks faktinis derlius bus gautas.

dėl 83 748,98 Lt žieminių kviečių sėklos įsigijimo išlaidų priteisimo

Ieškovė reiškia patikslintą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo žieminių kviečių sėklos Zentos C2 ir Vikar įsigijimo išlaidas.

Šioje dalyje ieškovė patyrė 83 748,98 Lt žalą, kuri apskaičiuojama taip: iš viso ieškovė įsigijo 70 t žieminių kviečių sėklos, tame tarpe 60 t už 74 052,00 Lt, t. y. po 1234,20 Lt/t, pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą iš ŽŪK „Joniškio aruodas" ir 10 t už 12 100,00 Lt, t. y. po 1210,00 Lt/ha iš ūkininko A. L.. Visos žieminių kviečių įsigijimo išlaidos sudaro 86 152,00 Lt (74 052,00 Lt + 12 100,00 Lt).

dėl 22 571,62 Lt išlaidų už dyzelinį kurą priteisimo

Ieškovė reiškia patikslintą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaidas už atsakovo sunaudotą/gautą dyzelinį kurą. Pagal kuro sunaudojimo žurnalą, traktorius Ferguson 8170 sunaudojo 4415 l kuro, traktorius Ferguson 8270 sunaudojo 2951 1 kuro, traktorius Valtra sunaudojo 786 1 kuro. Vidutinė dyzelinio kuro vertė buvo 2,91 Lt/l, iš viso atsakovo sunaudoto kuro vertė yra 23 722,32 Lt (8152 1 x 2,91 Lt). Kadangi žemės sklypai, kurie nebuvo lėkščiuojami, buvo apdirbti du kartus (arimas-sėjimas), viso buvo apdirbta 26, 90 ha (13,45 ha x 2), tam buvo sunaudota 395,43 1 (26,90 ha x 14,70 1) dyzelinio kuro. kurio vertė 1150,70 Lt (395,43 1 x 2,91 Lt). Ši suma atimama iš bendros 23 722,32 Lt sumos, todėl iš atsakovo priteistina 22 571,62 Lt. (23 722,32 Lt - 1150,70 Lt)..

dėl atsakovui sumokėtos 5 443,14 Lt avanso dalies priteisimo

Ieškovė reiškia patikslintą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį 10 000,00 Lt avanso, sumokėto atsakovui pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 29. Kadangi atsakovas netinkamai atliko darbus pagal Sutartį, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti už netinkamai atliktus darbus, tačiau iš atsakovui sumokėto avanso minusuotina darbų, atsakovo atliktų 13,45 ha ploto laukuose, vertė. Atsakovas 2,26 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188402-9655, lauke; 4,27 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188403-9412, lauke ir 6,92 ha užsėto ploto, sklypo Nr. 188402-4886; lauke atliko arimo ir sėjimo darbus, kurių vertė po 169,40 Lt (su PVM) už 1 ha. Taigi šiuose laukuose atsakovo atliktų darbų vertė yra 4 556,86 Lt (13,45 ha x 169,40 Lt x 2). Ši suma atimama iš 10 000,00 Lt avanso sumos, o 5 443,14 Lt (10 000,00 Lt - 4556,86 Lt) likutis priteistinas iš atsakovo.

Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 182 418,82 Lt tiesioginių nuostolių (37 045,23 Lt (laukų lėkščiavimo išlaidos) + 83 748,98 Lt (žieminių kviečių sėklos įsigijimo išlaidos) + 22 571,62 Lt (dyzelinio kuro įsigijimo išlaidos) + 5443,14 Lt (atsakovui sumokėto avanso dalis) + 33 609,85 Lt (kitos išlaidos).

dėl 323 598,00 Lt negautų pajamų priteisimo

Iš viso ieškovė V. R. patyrė 506 016,82 Lt nuostolių (182 418,82 Lt + 323 598,00 Lt), kurie priteistini iš atsakovo (T.5, b.l. 121-127).

2013-09-24 dieną atsakovas ūkininkas R. N. ir ieškovė užsakovė ūkininkė V. R. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas R. N. nuo 2013-09-24 dienos iki 2013-10-10 atliks tokius darbus V. R. priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini): 1. arimo darbus – 250 ha, 2. skutimo darbus – 100 ha; 3. sėjimo darbus - 350 ha. Ūkininkas R. N. įsipareigojo darbus atlikti: arimą su 5 korpusu vartomu plūgu su tankintuvu, sėjimą 4 metrų diskine sėjamąja su priekiniu žemės dirbimu, skutimą diskiniu skutiku iki 12 cm darbinio gylio (T.1, b.l. 15-17). Ūkininkas R. N. darbus atliko su tokia žemės ūkio technika: traktoriumi „Massey Ferguson 8270“, valst. Nr.0313 su prie jo prikabinta sėjamąja „Vaderstad Rapid 400C Super XL“ sėjimo darbus, traktoriais Valtra T 161C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriumi MF 8170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintais žemės ūkio padargais: diskiniu skutiku LEMKEN RUBIN 9 – skutimo darbams atlikti ir vartomuoju plūgu UNIAN IBIS XXLS – arimo darbams atlikti.

Ūkininkas R. N. darbus atliko 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 6 dienomis.

Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Telšių meteorologijos skyrius 2015-02-02 Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas pagal Telšių meteorologinės stoties duomenis pateikė tokius duomenis už laikotarpį nuo 2013-09-15 iki 2013-10-05:

Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę, kad atsakovas į 1 ha pasės 210 kg žeminių kviečių sėklos „ZENTA C2“ ir „Vikaras DS“, įgytų iš ūkininko A. L. ir ŽŪK „Joniškio aruodai“.

Pagal Sutartį atsakovas 2013-10-05 dienai atliko, o ieškovė nustatyta tvarka priėmė šiuos darbus: 219,7 ha sėjimo darbus, 222,6 ha arimo darbus ir 41,67 skutimo darbus. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 3.2.1 p. nuostata, turėjo teisę sustabdyti ar nepriimti atsakovo atliktus darbus, jeigu jos netenkino darbų atlikimo kokybė, tačiau nurodyti darbai buvo priimti neišsakant pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės (T.1, b.l. 166-173).

Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai 2013 m. lapkričio 27 d. Žieminių kviečių pasėlių apžiūros aktu augalų populiacijos skaičius hektare buvo nustatytas suskaičiuojant augalų kiekį 1 m ilgio eilutėje tikrinant 10 kontrolinių laukelių. Taip pat nustatyta, kad atstumai tarp augalų eilučių nevienodi. Pasirinktame 4 m pločio tarpe apskaičiavo augalų eilučių kiekį ir atstumus tarp jų, gavo sekančius rezultatus: 4 m plote buvo 15 augalų eilučių su 12 cm atstumu tarp eilučių ir 15 augalų eilučių su 15 cm atstumu tarp eilučių. Nustatytas populiacijos dydis:

pirmame pasėlio plote žieminių kviečių vidutinis augalų skaičius eilutėje – 47 augalai, populiacijos dydis – 3,92 milijonai augalų, kai atstumas tarp augalų eilučių 12 cm ir 3,13 milijonų augalų, kai atstumas tarp eilučių 15 cm;antrame pasėlio plote žieminių kviečių vidutinis augalų skaičius eilutėje – 49 augalai, populiacijos dydis – 4,08 milijonai augalų, kai atstumas tarp augalų eilučių 12 cm ir 3,27 milijonų augalų, kai atstumas tarp eilučių 15 cm;trečiame pasėlio plote žieminių kviečių vidutinis augalų skaičius eilutėje – 51 augalas, populiacijos dydis – 4,25 milijonai augalų, kai atstumas tarp augalų eilučių 12 cm ir 3,40 milijonų augalų, kai atstumas tarp eilučių 15 cm;ketvirtame pasėlio plote žieminių kviečių vidutinis augalų skaičius eilutėje – 56 augalai, populiacijos dydis – 4,67 milijonai augalų, kai atstumas tarp augalų eilučių 12 cm ir 3,73 milijonų augalų, kai atstumas tarp eilučių 15 cm. (T.2, b.l. 71-75).

11. Ieškovė ūkininkė V. R. 2014 metų pavasarį pasėlių netręšė mineralinėmis trąšomis, nepurškė chemikalais nuo piktžolių ir ligų. Ieškovės ūkininkės V. R. užsakymu UAB „Agrokoncerno technika“ 2014 m. birželio mėnesio antroje pusėje sulėkščiavo apie 350 ha žemės traktoriumi Case magnum 310 su diskiniu skutiku Pottinger Terradisk 6000 T.

12. Antstolio R. K. 2014-09-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-78 konstatuota, kad V. R. nuosavybės teise valdomi laukai, kurių blokų numeriai: 188403-5259-12,59 ha, 188403-5259 – 0,97 ha, 188403-5928 – 20,12 ha, 188403-5503 – 3,3 ha, 188402-9084-10,20 ha, 187406-3301-82,10 ha, 188405-6022-16,24 ha, 187404-8211-35,80 ha ir 188403-9499-23,53 ha yra suarti apverčiant ražienas, arimas atliktas tolygiai, nesuartų plotų, apvažiavimų neapariant nėra. Prie protokolo pateikiamos fotolenteles (T. 6, b.l. 75 esantis vokas).

13. Antstolio R. K. 2014-08-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-208 konstatuotos faktinės aplinkybės apie nukultų žieminių kviečių svorį iš kiekvieno lauko, dirbamą techniką, kitas aplinkybes, nufotografuoti laukai prieš pradedant pjūtį. Nustatyta, kad:

1. iš lauko unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užsėtas plotas 2,26 ha, prikulta – 1 790, 00 kg grūdų, kas sudaro – 792 kg iš 1 ha;

2. iš lauko unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užsėtas plotas 6,92 ha, prikulta – 3 150, 00 kg grūdų, kas sudaro – 455,20 kg iš 1 ha;

3. iš lauko unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užsėtas plotas 4,27 ha, prikulta 2 800,00 kg grūdų, kas sudaro – 655,73 kg iš 1 ha.

(T. 6, b.l. 76 esantis vokas su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei fotonuotraukomis).

14. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 2014-10-28 priėmė Nutarimą nutraukti ikiteisminį Nr.86-1-00891-13 nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. R. 2013-10-06 skundą dėl jos ūkyje dirbusio ūkininko R. N. neteisėtų veiksmų, pasisavinant sėklą ir dyzelinį kurą. Prokuratūra atnaujinusi tyrimą nenustatė jokių duomenų, įrodančių nusikalstamos veikos buvimą R. N. veikoje (T.6, b.l.146-158).

Liudytojų parodymai:

Liudytojas A. D. paaiškino, kad UAB „Vaderstad“ inžinieriumi dirba 3,5 metų. 2013-10-06 nuvyko į Užventį paaiškinti sėjos normą, sėjant sėjamąja Rapid 400C. Sėklos norma keičiama kelis kartus per dieną. Tai priklauso nuo sėklos dydžio, drėgnumo. Atsakovo R. N. sėjamoji buvo mechaninė. Sėklos norma nustatoma reduktoriaus pagalba pagal skalės padalas. Pamena, kad atvyko į Užventį 2013 m. rudenį, sekmadienį, kur jo laukė ieškovė ūkininkė V. R., prašiusi paaiškinti ir nustatyti sėjos normą. Prašė serviso vadovo, kuris leido jam vykti į vietą. Atvykus į lauką, sėjamoji sėjo lauke. Tris kartus darė kalibravimus, buvo skirtingi kiekiai: 202 kg , 194 kg , 190 kg į vieną hektarą. Sėklos norma nustatoma kiekvienam žemės sklypui. Vieni sėja 180 kg , kiti - 200 kg , bet šiaip sėjama apie 200 kg į 1 hektarą. Sėklos normą nustato pats ūkininkas, pasitaręs su agronomu. Jeigu sėkloje yra šiukšlių, norma gali keistis: jei grūdai drėgni, jų išbyrės daugiau, sausų – mažiau. Paklaida yra, nors ir būtų nustatyta 200 kg į vieną hektarą. Visą laiką reikia tikrinti ir koreguoti. Tarpeliai tarp eilučių yra 12, 5 cm . 4 metruose bus 32 eilutės. Tarpai tarp sėklos eilučių gali nedaug svyruoti – maždaug keliais milimetrais. Į atsakovo ūkininko R. N. klausimus liudytojas A. D. atsakė, kad visą laiką, nevažiuojant, 3 kartus tikrinant mechaninę sėjamąją matėsi šiukšlės. Šiukšlės kažkiek turi įtakos, dar priklauso nuo sėklos sausumo. Į ieškovės ūkininkės V. R. klausimus liudytojas paaiškino, kad turi profesinį, bet ne agronominį išsilavinimą. Jis darė tris bandymus, kad būtų kuo tiksliau. Pamena, kad sėjamosios reduktorius buvo tvarkingas, mechaninis, sėklą padavinėjo tolygiai, be trukdžių. Reduktoriaus skalę nesudėtinga reguliuoti. Išsėjimo norma tikrinama kelis kartus: įsipilant sėklą, po to dar kelis kartus, jeigu nėra svyravimų, vadinasi, viskas gerai. Reduktorius prasukamas 14 kartų. Yra svarstyklės, kalibravimo maišiukas. Pamena, kad laukai, kuriuose buvo tikrinama, nebuvo lygūs, buvo kalvotesni, iš pradžių net traktoriaus nesimatė. Į ieškovės atstovo J. R. klausimus liudytojas paaiškino, kad sėklos norma didėja ar mažėja priklausomai nuo sėklos kokybės. Sėjamojoje Rapid 400C sėklos telpa apie 4 t. Čia buvo sklendė nereguliuota, o sukta tris kartus po 14 kartų, bet kiekvienu atveju skirtingai: tai priklauso nuo sėklos kokybės. Sėjamoji tvarkinga, sėjimo loveliai fiksuoti. Mano, kad 10-15 kg sėklos normos svyravimas hektarui yra normalus svyravimas. Skalė orientacinė. Prasukimus darė esant 113 skalei. Sėkla nebuvo keičiama. Sėjamosios apsisukimas priklauso nuo traktoriaus, paprastai būna 20 m. Kiek traktorius leidžia apsisukti, per tiek apsisuka ir sėjamoji.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad jis yra UAB „Vaderstad“ – serviso vadovas. Šiose pareigose dirba 11 metų. Sėklos normos svyravimas priklauso nuo sėklos kokybės, svarbu, kad nebūtų šiukšlių. Užpylus sėklą yra atliekamas patikrinimas, po to, kurį laiką padirbus, dar kartą tikrinama. Jeigu sėkla yra nešvari, tai išsėjimo norma gali keistis. Jeigu keičiasi sėklos rūšis, tai keisis ir sėklos išsėjimo norma. Dėl sėjamosios Rapid 400 C: čia yra 12, 5 cm įterpimo eilutės, vadinasi, turi būti 32 eilutės 4 metrų užgriebimo plote. Jeigu, sakykime, vienas noragėlis užsikišęs, tai pasėjimo nebus, čia jau bus 25 cm tarpas tarp eilučių. Į ieškovės ūkininkės V. R. klausimus liudytojas paaiškino, kad užpylus sėklą į bunkerį, įdedami kalibravimui du loveliai ir tada prasukamas reduktorius. Prasukama 14 kartų, pasveriami į lovelį išbyrėję grūdai, gaunamas išsėjimo svoris. Visi patikrinimo veiksmai aprašyti sėjamosios instrukcijoje. Sėjos eilučių tarpą gali išbalansuoti akmuo. Pats rėmas įtvirtina 32 sėjimo eilutes. Esant sėkloje priemaišų, neįmanoma „pagauti“ tikslios normos.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad yra Nacionalinės mokėjimo agentūros Telšių skyriaus vyr. specialistas. Patikrų skyriuje dirba 5 metus. Ieškovės ūkininkės V. R. laukai neatitiko geros agrarinės būklės laukų reikalavimų. Patvirtino, kad tai, kas yra surašyta ataskaitoje, taip ir yra. Laukų vietų nepamena. Paaiškino, kad ganyklas privalu nušienauti iki rugsėjo 1 dienos, o pūdymams palikti laukai turi būti apsėti iki lapkričio 1 d. Patikra ieškovės ūkyje buvo atlikta spalio mėnesį. Ūkininkė V. R. nepašalino geros agrarinės būklės laukams keliamų reikalavimų trūkumų. Savo ataskaitoje nurodė, kurie ieškovės laukai neatitinka geros agrarinės būklės reikalavimų: ganyklos ir pūdymas. Išvadoje nurodyta, kad patikros metu nustatyti neatitikimai gali būti pašalinti (2013 m. spalio mėn. 21-29 dienomis). Neatitikimus nurodė patikros metu, o juos pašalinti per 9 dienas yra tikrai įmanoma. Pūdyme turėjo būti atlikti tam tikri darbai, kad laukai iki patikros atlikimo būtų geros agrarinės būklės. Jeigu iki lapkričio 1 d. pūdymas būtų apsėtas, jokios sankcijos nebūtų taikomos. Per metus pūdymas turi būti vieną kartą nuganytas arba nušienautas. Žemaitijoje laukai kalvoti, dėl nepalankių sąlygų žemdirbiams mokamos papildomos išmokos.

Liudytojas T. G. paaiškino, kad atsakovas ūkininkas R. N. yra jo draugas, kuriam padeda ūkio darbuose. Nuvažiavęs į Žemaitiją, sėjo su sėjamąja Vaderstad Rapid 400 C. Sėkla sėjant buvo šiukšlina. UAB „Vaderstad“ atstovas išmokė nustatyti sėklos normą sėjamojoje, ir tai nėra sunku. Sėjo rudenį. Ieškovės vyras J. R. liepė sėti 210 kg sėklos į hektarą. Nustatė išsėjimo normą per 2-3 kartus. Rankenėlė prasukama 14 kartų, pasveriami į lovelį subyrėję grūdai. Ieškovė ūkininkė V. R. tuo metu jokių pretenzijų nereiškė. Tik paskutinę dieną V. R. juos apkaltino sėklos vagyste, liepė nutraukti darbus, važiuoti į ūkio teritoriją, kad galėtų pasverti sėklą, likusią sėjamojoje. Patikrinimo metu buvo šalia, svėrimo rezultatai buvo 202 kg., 190 kg. Dirba su sėjamąja Rapid 400C nuo pat pradžių, kai ji buvo atvežta į atsakovo ūkininko R. N. ūkį. Niekas kitas ja daugiau nedirba. Pas ieškovę laukuose dirbdavo nuo 7 val. ryto iki 19-20 val. vakaro. Ieškovė V. R. ūkyje būdavo kas antrą dieną. J. R. prašėsi ir kartu traktoriumi važiavo į laukus, jam parodė išsėjimo normą, kuri buvo apie 200-215 kg į vieną hektarą. J. R. sakė, kad viskas gerai. Per sėjos dieną sėklos normą tikrindavo kelis kartus. Iš ūkininkės V. R. ūkio niekur nebuvo išvykę, tik į parduotuvę. Už darbui gautą kurą pasirašydavo ieškovės ūkyje esančios degalinės žurnale. Dirbo traktoriumi „Matey Ferguson“. V. R. liepė baigti darbus. Ryte ji uždraudė piltis kurą ir išvykti iš teritorijos. Vėliau leido pilti kurą, bet tada jau atsakovas R. N. liepė nedirbti. Iki darbų ieškovės laukuose dirbo pas atsakovą R. N., sėjo jo laukuose. Grūdų maišus grąžindavo tam asmeniui, kuris atveždavo sėklą. Išsėjamos sėklos normai turi įtakos šiukšlės. Matėsi, kad grūdai neišvalyti, yra šiukšlių. Ieškovė V. R. atvažiavo prie automobilio „Scania“, kur liudytojas pietavo. Į ieškovės klausimus liudytojas atsakė: „Jūs atvažiavot prie traktoriaus, priėjote ir pasakėte „baikit darbus, važiuokit į teritoriją“, tai jūs liepėte baigti darbus, pasakėte tai žodžiu“. Sėjamoji nebuvo remontuojama. Sėklos norma nustatoma lauke. Sakė atsakovui R. N., kad sėkla yra blogos kokybės. Tuščius maišus nuo sėklos išveždavo vairuotojas, jis pats pasiimdavo. Jokios etiketės ant maišų nematė. Paskutinę dieną jam R. N. buvo liepęs dirbti. Plūgas buvo sulūžęs, bet detalė jam sutaisyti buvo užsakyta. Tepalus pildavo kas antrą dieną, kai reikėdavo. Jam buvo minėta, kad atvežta sėkla yra elitinė, tačiau ant maišų jokios tai patvirtinančios etiketės nebuvo. Sėklos normą nustato, tikrina kas 10-12 ha , jeigu yra poreikis – pareguliuoja. 5 ha ploto apsėdavo per 1,2 -1,3 val. 2013 m. spalio 6 d. į automobilį „Scania“ jie įkėlė plūgą ir padarė tai per 5 minutes. Spalio 6 d. sėklos nekrovė. Sėklą išpylė kibirais ieškovės V. R. darbuotojai. Kad sėkla buvo elitinė, pasakydavo tai žodžiu, nes ant maišų, nei ant vieno iš jų jokių etikečių nebuvo. V. R. klausdavo, ar yra maišų lauke ir kiek. Ieškovės neinformavo, kad ant maišų nėra sėklos kokybę patvirtinančių etikečių. Su sėjamąja įvažiuoti į garažą nebandė. Kompiuteris rodo sėklos išsėjimo normą. Paskutinę dieną buvo fotografuojama, nuotraukos buvo pateiktos atsakovui R. N.. Jokių trąšų nenaudojo. Matė V. R. ūkio žmogų, kuris vaikščiojo po laukus. Matė jį porą kartų. Kur laukai buvo šlapi, tose vietose nesėjo. V. R. perspėjo, sakė, kad į ūkį atvyks policija. Paskui matė, kad buvo atvykę į ūkį policijos pareigūnai, bet jo nieko neklausinėjo.

Liudytoja V. A. paaiškino, kad dirba Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Tarnybos darbuotojai buvo gavę užduotį suskaičiuoti, kiek yra produktyvių augalų viename kvadratiniame metre. Produktyvius augalus skaičiuoja liepos mėnesį, kai išplaukia javai. Yra javų aprobavimo metodika. Ji skirta įvertinti augalų populiaciją viename hektare. Yra skaičiuojami 1 metro ilgio eilutėje esantys daigai. Buvo suskaičiuota ir 50 augalų, ir 51 augalas eilutėje. Ieškovei ūkininkei V. R. priklausančiame lauke pasėlis buvo normalus. Jame nuo 4 iki 5 milijonų kviečių daigų. Buvo skaičiuojami visi grūdai: ir sužaliavę, ir sumirkę. Viename metre rasta 57,2 vienetai. Visai iššalusių, nesudygusių plotų nebuvo, bet buvo apskritai neužsėtų plotų. Sakė, kad dirba pagal aprobavimo metodiką, nors jos nepadalino šalims, nes taip atsitiko pirmą kartą. A. K. buvo paskutinę dieną. Perskaičiavus plotus gavosi mažiau, nes buvo praėjusi savaitė, todėl dalis grūdų galėjo ir suirti. Produktyvių augalų neskaičiavo, o skaičiavo tik sudygusius, supuvusius ir nušalusius augalus, o nesudygusių grūdų neskaičiavo. Taip daryti patarė specialistas E. L.. Nutarė neskaičiuoti išsėtos sėklos normos vidurkio, nes nėra tokios metodikos. Turi būti gerai sėjama, kad būtų nuo 4 iki 5 milijonų sėklų viename hektare. 50 vienetų augalų 1 metre yra normalus skaičius, nes tada išeina, kad viename hektare bus virš 4 mln. augalų populiacija – tai yra norma. Aprobavimo metodikoje yra formulė nustatyti augalų populiacijos skaičių. Sėklos išsėjimo norma priklauso nuo dirvožemio, sėjos laiko, sėklos. Ieškovės ūkininkės V. R. laukai kalvoti, molingi. Sėjai reikia paruošti dirvą, ji turi susigulėti. Į arimą iš karto galima sėti lengvoje dirvoje, o ne molingoje. Pasisakyti dėl sėjimo gylio nėra liudytojos kompetencija. Kai kur buvo giliau sėta, bet sudygę. Keturių metrų sėjamosios plote yra 32 eilutės. Dėl kokybiškos sėklos: sertifikuotos sėklos maišai turi būti pažymėti su etikete, su VAT plomba. Nėra sėklos normos išsėjimo metodikos. Jos niekas nenustatinėja. Keturių metrų plotyje suskaičiuodavo 32 eilutes, visada tiek suskaičiuodavo. Augalai nėra griežtai vienoje eilutėje, gali būti apie vieno centimetro paklaida. VAT dirba 31 metus. Pasėlių būklė ieškovės laukuose pagal augalų skaičių normali. Buvo ir nušalusių, ir numirusių augalų, bet viename metre augalų skaičius buvo normalus. Ne visi daigai sudygsta, molingoje žemėje sėkla dygsta blogiau. VAT etiketė dedama ant sertifikuotos sėklos maišo. A. L. ūkininkams pardavinėja sertifikuotą sėklą. Laboratorinis daigumas yra apie 10 procentų didesnis nei lauko daigumas. Pasėlis ūkininkės V. R. lauke pagal sudygusių augalų skaičių buvo pakankamas – virš 4 mln., tokių pasėlių aparti nereikia. 53,6 vnt. – tai ir geri, ir supuvę ir nušalę grūdai, kuriuos surado. Pats grūdų augintojas sprendžia, ar tęsti auginimo ciklą ar tuos grūdus aparti.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos Panevėžio skyriuje vyriausiąja specialiste. 2014-03-26 vykdė pavedimą, kuriam įvykdyti buvo pasirinkta aprobavimo metodika, VAT direktoriaus patvirtinta 2011-06-21. Kitų metodikų nėra. Nėra sėklos išsėjimo normos skaičiavimo metodikos. Specialistės suskaičiuodavo 32 eilutes 4 metrų sėjamosios užgriebtame dirvos plote. Sudygusių augalų populiacijos suskaičiavimas tai nėra sėklos išsėjimo normos nustatymas. Nuo 4 iki 4,5 milijono augalų viename hektare skaičius yra normalus. A. K. visą dieną vaikščiojo, bet rankomis augalų neskaičiavo. Perskaičiavo 26 lauką. Kiekvieną kartą perskaičiuojant bus vis skirtingi rezultatai. Įvertinus žemę, ieškovės laukuose pasėlių būklė gana gera. Išsėtos sėklos normos nustatyti nėra galimybės. A. K. taip pat negalėjo apskaičiuoti sėklos išsėjimo normos. Buvo ir pašalusių, ir papuvusių grūdų, bet tokio pasėlio jokiu būdu negalima aparti. Šio pavasario pasėliai kitose vietose labai prasti. Tręšimo darbai atliekami pavasarį. 4-5 milijonai augalų viename hektare yra geras rezultatas. Kadangi pavedimas, skaičiavimas buvo surištas su sėklos norma, tai skaičiavo ir nušalusius, ir prigėrusius – visus rastus grūdus. Populiacija suskaičiuojama apytiksliai. Dėl persėjimų manoma, kad geriau persėti, nei nedasėti. Laukai nevienodos formos, todėl persėjimai neišvengiami. Dėl dirvos išdirbimo: nelygumų buvo, gal būt reikėjo išlyginti. Pasėlių būklė normali. Dirvos visokios: šlapios, molingos, su šapais, be to, ir sąlygos apžiūrint laukus buvo skirtingos: vieną dieną šąlo, kitą –ne.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos Šiaulių regioninio skyriaus vyriausiąja specialiste. Padėjo antstoliui, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taikė „Dauginamosios medžiagos pasėlių aprobavimo metodiką“. Įtraukė visus daigus, kurie buvo sudygę (sušalę, sumirkę), o nesudygusių grūdų neskaičiavo. Rado ir nesudygusių grūdų. Viename metre rastas vidurkis sudarė apie 50 augalų: buvo ir daugiau, ir mažiau. Viename hektare buvo 4-5 milijonai augalų, tai normalus augalų skaičius, užtenka ir 4 milijonų. Nenormalu, kai būna mažiau nei 3 milijonai augalų, o 3,5 milijono – jau prasčiau. Ieškovės pasėlių plotų būklė pagal 2014 m. buvo normali, bet dar nebuvo prasidėjusi vegetacija, todėl sunku vertinti, augalai dar nebuvo įsikrūmiję. Skaičiavimo vietas rinkosi atsitiktinai - kontroliniais laukeliais. Rinkosi po 10 kontrolinių laukelių iš kiekvieno lauko. Pirmą kartą buvo metami kuoliukai, bet ieškovei V. R. toks metodas buvo blogas. Trečią dieną laukelius rinko antstolio padėjėjas, kontrolinius laukelius pasirenkant pagal sklypo kalvotumą, konfigūraciją. Pasėlius vertino tuo metu, kai juos matė – viskas buvo normalu, o kaip augalai vystėsi toliau – nežino. Nėra metodikos nustatyti išsėtos sėklos normai. Atsakovas R. N. jokių pretenzijų nereiškė, vėliau ir nebedalyvavo, o ieškovė V. R. kiekvieną dieną darydavo pareiškimus, priekaištus. Dėl nuolatinių ieškovės priekaištų ir pretenzijų jau ketino nutraukti darbus. Buvo visokių žemių: lengvesnių, kalvose molingų žemių, pakalnėse durpėtų.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis yra UAB „Skandagra“ agronomas–konsultantas, vadybininkas, mokslų daktaras. Antstolis paprašė įvertinti ieškovės V. R. pasėlių būklę. 2014-04-08 atvyko į ieškovės V. R. laukus: stebėjo specialisčių darbą, vertino pasėlių būklę, dirbimo kokybę. Specialistės taikė aprobacijos metodiką, liudytojas taip pat tą pačią. Dėl per didelio gylio augalai neišsivystė, sunyko. Skaičiavo visus rastus grūdus. Skaičiavime specialistės nedalyvavo. Buvo nekokybiška sėja, sėjimo vagos varijavo. Taikė 12 cm ir 15 cm tarp eilučių modelį. Buvo ir tuščių tarpų, gal buvo užsikišę sėjimo vamzdeliai, todėl ir taikė du variantus. Dėl žemės dirbimo: matė visus laukus, žemės dirbimo kokybė buvo mažiau nei patenkinama, ypač kai kuriuose laukuose, t.y. matėsi neapversta žemė, kai kur likusios vagos, grioviai, arta ir neužversta vaga. Vėliau pasėti rugiai nespės užaugti. Kai kur javai buvo pasėti per giliai. Žemės dirbimo kokybė buvo prasta. Ant kalvų molis, buvo ir prie durpės. Buvo nekruopščiai (ar buvo per sausa) suarta. Šiuo atveju buvo skaičiuojami visi rasti grūdai. Rėmėsi ir VAT 2013-11-27 protokolu. Per giliai pasėti javai sunkiau dygsta, jie gali neperžiemoti. Augalų skaičius turi įtakos derliui. Jie vėliau krūmijasi, todėl per didesnį plotą derlingumas išsilygina. 2013 m. ruduo buvo geras vėlyvai sėjai, šiltas, be šalnų. Tokių didelių tarpueilių svyravimų nematė. Jeigu augalų skaičius yra didesnis nei 1 500 000 augalų 1 ha, tai reikėtų pasėlį palikti, jeigu nėra atskirų neapsėtų plotų. Tiek kiek rado augalų ieškovės laukuose, tai reiktų palaukti krūmijimosi. Tikslinga taikyti augimo skatinimo priemones augalams. Norint kokybiškai aparti pūdymą reikia du kartus lėkščiuoti. Dalis lauke pasėtų grūdų nesudygo dėl tam tikrų sąlygų: priklauso nuo atsėlio, sėklos daigumo. Senstant sėklos daigumas krenta iki 60 procentų. Susitarimą su antstoliu A. B. pasirašė atvykęs į V. R. ūkį – autorinę sutartį. Antstolis A. B. yra liudytojo klasės draugas. Surašė ataskaitą dėl teismo nutarties. Naudojo VAT specialisčių taikytą aprobavimo metodiką. Rėmėsi 2013-11-27 akto formule, bet ne duomenimis iš to akto. Sėjoje liudytojas nedalyvavo, bet akte parašė, kad dirva rudenį kokybiškai neparuošta. Į ką tik suartą dirvą sėtų priklausomai nuo arimo. Arimas su tankintuvu – tai dirvos paruošimas sėjai. Geram derliui gauti reikia tręšti, purkšti javus nuo piktžolių. Ieškovės V. R. pasėlius įvertino 7 balais iš 10 balų. Sėta į neparuoštą žemę, vietomis pasėta per giliai. Šlapia dirva sėjant – minusas, kadangi sėklavamzdis nuo šlapios dirvos, molio užsikiša. Buvo keista matyti, kad taip galima sėti, pats liudytojas į taip paruoštą žemę nesėtų. Antstolis A. B. 2014 m. balandžio 8 d. matė visus laukus. Vieni laukai buvo ir 4 balų, kiti – geresni. 7 balai tai bendras laukų vaizdas. Nežino, ar reikėtų suarti, ar tręšti, derliaus prognozuoti nedrįstų, nes dar nebuvo augalų krūmijimosi stadijos (protokolas 3:5.4). 1 500 000 augalų skaičius jau yra riba, kai negalima pasėlio palikti, reikia suarti.

Liudytojas docentas J. A. paaiškino, kad ieškovės ūkininkės V. R. atstovas, jos vyras J. R. yra buvęs jo studentas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, su kuriuo yra tekę bendrauti. J. R. buvo paprašęs paskaičiuoti išsėjimo normų paklaidas ir jas įvertinti. 2013 m. birželio mėnesio pirmąją dekadą buvo nuvežtas apžiūrėti ieškovės V. R. laukų. Laukuose vaizdas buvo blogas: kadangi buvo birželio mėnesio pradžia, tai kviečiai turėjo būti plaukiojimo fazėje ir žemės turėjo nebesimatyti. V. R. laukuose augalai buvo nevienodi, matėsi nevienodi tarpai tarp eilučių. Akivaizdu, kad buvo blogas žemės įdirbimas, buvo matyti augalinių liekanų, įdubimų, vagų keterų paaukštėjimo, iš rudens likusių grumstų ir neapverstų velėnų. Žemaitijoje žemės kalvotos, keičiasi žemės sudėtis. Todėl artojas turi būti patyręs, o čia buvo matyti, kad laukuose buvo skubama dirbti, nes velėna „fontanuoja“, blogai apsiverčia. Pasėlis nekokybiškas, tarpai tarp eilučių svyruoja nuo 9 cm. iki 14 cm., 8-16 cm., 6-21 cm., o tai rodo, kad sėjamosios noragėliai „vaikščiojo“. Akmenys negalėjo tam turėti įtakos. Eilučių skaičius svyravo nuo 29-30 per 4 metrus užgriebto ploto. Augalų skaičius eilutėje taip pat svyravo: 43, 93, 39, 58, 42, 98. Liudytojas paaiškino, kad rėmėsi VAT specialisčių skaičiavimais. Kur paklaida yra virš 10, tokį lauko pasėlį reikia brokuoti. Čia įžiūri žmogiškąjį faktorių, jo kaltę. Augalai pasėti netolygiai, stiebai ištysę, augalai silpni. Kadangi arimas atliktas nekokybiškai, liko banguotas paviršius. Žemė turėjo būti suspaudžiama, suvoluojama. Per giliai pasėti augalai sunkiai dygo, ten kur ketera nubraukta, ten augalai sudygę geriau. Buvo neužsėtų plotų (lopų) laukų galuose, tokie „kyliai“, laukuose irgi buvo tokių vietų, kur taip pravažiuota. Skaičiuotojai nekreipė dėmesio į tuščius plotus. Sėjamoji „Rapid 400C“ sėja labai tiksliai, o čia liko ir neužsėtų plotų, ir persėjimų. 210-220 kg sėklos į vieną ha yra gera sėklos norma, bet, jo manymu, panašu, jog ūkininkės V. R. laukuose buvo išsėta per mažai sėklos. Niekada sėkla nebus 100 procentų švarumo ir daigumo. Imant vidurkį – 4,7 milijonai augalų viename hektare būtų labai normalu, tačiau sėklos nevienodai išsidėstę. Vienos eilutės sutankintos, o kitose eilutėse sėklos retos. Vidurkis lyg tai ir geras, o faktiškai pasėlis – blogas. Kur yra sutankinta, tenai augalai ištįsta, jų per daug. 2013 m. spalio mėnesio pradžia tiko žieminių javų sėjai, nes buvo ilgas ir šiltas ruduo. Apžiūrint ieškovės V. R. laukus buvo matyti, kad pasėlis be pelėsių. Reikia prikulti ne mažiau trijų tonų grūdų, kad būtų atlygintos įdėtos į žemę išlaidos. Dėl galimybės sėti į šlapią dirvą ir galimybės aparti ramunių lauką, tai visur yra svarbi darbų kokybė, svarbu, kad neliktų liekanų, t.y. imantis darbo reikia įvertinti, ar sugebėsi jį tinkamai padaryti. Pavaikštinėjęs po ieškovės laukus matė nekokybišką arimą. Svarbiausias dalykas yra tinkamas arimas, po to dirva kultivuojama, lėkščiuojama, voluojama. Dabar gi vienuose rėmuose yra sumontuojami ir lygintuvai, ir kartu sėjama. Kartais prie plūgo dedamas tankintuvas. Sėjamoji „Rapid 400 C“ ir sėja, ir sutankina. Gera pasėlių būklė priklauso nuo gero žemės paruošimo, tręšimo trąšomis, sėklos įterpimo gylio, vienodų atstumų tarp eilučių, meteorologinių sąlygų. Apie ieškovės ūkininkės kviečių tręšimą duomenų neturi, to nežino. Gali patvirtinti, kad ieškovės ūkininkės V. R. laukų pasėlis 2014 m. birželio mėnesį buvo aiškiai blogas, bet nežino, kad augalai pavasarį nebuvo tręšiami. Atsakovas ūkininkas R. N. turėjo tinkamai vykdyti sutartį ir pagal ją tinkamai įvykdyti darbus. Jeigu pasėlis būtų buvęs normalus, tai nebūtų iškilusio ginčo teisme. Atsakovas R. N. darbus padarė blogai, nes nereikia sėti grūdų į šlapią dirvą, kadangi sėjant į šlapią dirvą, užsikemša sėjamieji aparatai ir geros kokybės tikėtis nebus. Jeigu žemė lengvesnė, tada sėti galima. Sėjant į šlapią dirvą yra sudėtinga, nes keičiasi drėgnumas, jis mažėja, ypač dirvos paviršius. Turi būti sausiau 5-6 cm gylyje, labai svarbu, kad nesiveltų padargai. Per pusdienį dirva tinkamai sėjai nepradžiūna.

Liudytoja M. A. paaiškino, kad dirba Valstybinėje augalininkystės tarnyboje darbuotoja. Buvo gautas prašymas ir sudaryta komisija. Nuvyko į keturis ieškovės laukus, kur skaičiavo augalus 1 metre. Pvz. buvo paskaičiuota blokas Nr. 187-406-3301: viename metre rasti 47 augalai, vadinasi, to lauko populiacija yra 3,92 mln. augalų, jeigu yra 12 cm tarpas tarp eilučių; ir 3,13 mln. augalų – jei yra 15 cm tarpas tarp eilučių. Buvo neaiškus vienas dalykas - nevienodi tarpai tarp eilučių, jie svyravo nuo 12 cm iki 15 cm , todėl augalų populiacija buvo skaičiuojama dviem variantais. Šiaip tarpas tarp eilučių turėtų būti 12 cm . Populiacijos dydis yra nustatomas tam, kad pažiūrėti, ar netipinių augalų kiekis neviršijo tipinių augalų kiekio. Kituose laukuose gauti skaičiai buvo tokie: Nr. 18840-0742 – bendras augalų populiacijos dydis, esant 12 cm tarpui tarp eilučių, siekia 4,08 mln. augalų, esant 15 cm tarpui tarp eilučių – 3,37 mln. augalų; atitinkamai plotas Nr. 188403-9499 – bendras augalų populiacijos dydis, esant 12 cm tarpui tarp eilučių, siekia 4,25 mln. augalų, ir 3,40 mln. augalų, esant 15 cm tarpui tarp eilučių. Laukuose yra skaičiuojama pasirenkant vidutinius laukus. Laukas iš pradžių atrodė normaliai, neatrodė tuščias, stebino tik nevienodi tarpai tarp eilučių. Laukus nurodė ieškovė V. R.. Neužsėtų laukų plotų nematė. Naudota skaičiavimui metodika yra tinkama javų, pašarinių kultūrų aprobavimui, t.y. augalų papuliacijai nustatyti. Ieškovė ūkininkė V. R. sėklos sertifikatų iš pradžių nepateikė. Vėliau ji tuos sėklų sertifikatus atsiuntė. Tarnyba tikrino, ar ūkininkas A. L. ir ŽŪK „Joniškio aruodai“ pardavė sertifikuotą sėklą. Nežino dabar, kas tiksliai pateikė sėklų sertifikatus: ar ieškovė V. R. ar ūkininkas A. L., bet buvo pateikti ne tik sėklų sertifikatai, bet ir sėklos pirkimą įrodantys dokumentai – sąskaitos - faktūros. Ieškovės laukai atrodė normaliai. 2013-11-27 nustatyta populiacijos dydžiai 1 hektare ploto yra dėl apytikrio netipinių augalų skaičiaus nustatymo. Žuvę augalai matomi pavasarį.

Liudytojas E. L. paaiškino, kad dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno augalų veislių skyriuje. 2013-11-27 nuvyko kartu su VAT darbuotoja M. A. į ieškovės V. R. laukus nustatyti augalų populiacijos dydį, apskaičiuoti išsėtos sėklos kiekį. Taip skaičiavo pirmą kartą. Žemės konsultavimo tarnyba taiko tokią formulę. Nežino tokios metodikos, kuri leistų nustatyti išsėtą sėklos normą. Yra sėklinių pasėlių aprobavimo metodika. Metodikoje yra nurodytos kelios laukelių parinkimo formos. Skaičiuojant vieni augalai dar dygo, kiti buvo 2-3 lapelių. Vienas laukas buvo drėgnas, vos ne košė, antras ir trečias laukai pusiau šlapi, o ketvirtas laukas įkalnėje jau buvo sausesnis. Vienas laukas buvo su kalvele, vienas laukas buvo lygus, dviejų – trijų laukų tiksliai apibūdinti nepamena. Ketvirtas laukas buvo grumstuotas. Sėklos lindo iš po grumstų, o kiti laukai buvo gerai apdirbti. Instruktavo VAT darbuotojas kaip reikia skaičiuoti. Buvo liepta skaičiuoti visus rastus augalus: tiek gyvus, tiek mirusius. Darbuotojos R. M. ir V. A. yra labiausiai patyrusios darbuotojos. Lauke turėjo tik bloknotus. Sėklos sertifikatus pateikė vėliau. Skyrėsi sėjimo eilutės plotis: vienur - 12 cm , o kitur – 15 cm . Kuriuose laukuose buvo daugiau svyravimų dėl eilučių, nepamena. Sėklų daigumą teikė pagal sėklų sertifikatą, kuriame yra fiksuotas laboratorinis daigumas. Ieškovės ūkininkės V. R. laukai neblogi, neteko matyti neužsėtų plotų. Čia buvo pasėta žemiausios kategorijos sėkla, žymima indeksu C.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovę V. R. pažįsta apie 10 metų, padeda jai prie ūkio darbų. V. R. 2013 m. rudenį prašė pažiūrėti, kaip traktoriai sėjo pasėlius. Žino, kad sėjos darbus tuo metu atliko atsakovo R. N. traktoriai. Laukus apžiūrėdavo juos apeinant. Jam paskambindavo ieškovė ir nurodydavo, kurį lauką apžiūrėti. Laukus gerai žino pagal hektarus, nes juose pats yra dirbęs. Ieškovės ūkininkės V. R. laukai sėjami 6-7 metai. Laukus apeidavo ir apžiūrėdavo pats vienas, po to paskambindavo ieškovei. Pamatęs, kad viename lauke buvo nepasėta apie 1,5 ha, apie tai pasakė V. R., po to tenai nuvažiavo atsakovo darbuotojas ir pasėjo. Laukai buvo blogai apsėti, buvo matyti neapsėtų tarpų, matyt, lūžo sėjamoji. Šiemet vietomis yra ir iššalusių plotų, dalis pasėlių iššalo ir pas patį liudytoją. Prie ieškovės laukų galų buvo neapsėtų trikampiukų, dirvų su vandeniu nebūdavo, prie ūkio pastatų buvo drėgnesnis plotas. Buvo ir blogai išdirbtų plotų, t.y. blogai apartų. Liko dalis nesuartų ir nesuskustų laukų, kuriuos atsakovas galėjo apdirbti. Liko suarti, bet nebeapsėti 18 ha ir 9 ha ploto laukai, nes atsakovas išvažiavo. Sėklą iškrovė kaimynas ūkininkas, kai ją atvežė su mašina. Sėklą iškrovė į angarą, kad jos nesulytų lietus. Atsakovo R. N. traktorininkas galėjo paimti sėklą iš angaro. Kai antstolis buvo atvykęs 2013 m. spalio 7 d. į ūkį, nepamena, kad atsakovo R. N. mašina būtų įvažiavusi į angarą. Neužsėtos vagelės yra tarpais. Iš pradžių laukai buvo šlapi, vėliau pradžiūvo. Ieškovės V. R. prašymu laukus tikrino 3-4 kartus. Ieškovei jokių pastabų dėl blogo darbo nesakė, nes nematė. Sakė tik vieną pastabą dėl neužsėto apie 1 ha ploto. Kol sėkla nesudygsta, jos įvertinti neįmanoma. 2013 m. ruduo sėjai buvo geras. Laukai tręšiami tik pasėjus javus.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba apsaugos darbuotoju ieškovės V. R. ūkyje nuo 2013 m. vasario mėnesio. Javų sėklą į ieškovės ūkį atveždavo ūkininko A. L. mašina, po to ją perkraudavo į automobilį „Scania“. Kas atveždavo į ūkį sėklą, tas duodavo ir važtaraštį. Kurą pildavosi traktorininkas, o jis tik atrakindavo kolonėlę, po to į žurnalą įrašydavo, koks kiekis kuro įsipiltas į baką, tada traktorininkas pasirašydavo žurnale. Nepamena, kad ūkyje buvo atsakovas R. N.. Traktoriai išvykdavo į laukus apie 7 val., sugrįždavo apie 21 val. Pamena, kad kartą buvo iškviestas suvirintojas taisyti sulūžusio traktoriaus kultivatoriaus. R. N. darbuotojai gyveno darbininkams skirtame namelyje. Traktoriai iš ūkio išvykdavo tik arti. 2014 m. pavasarį ieškovės ūkyje nematė laukų tręšimo technikos.

Liudytojas V. F. paaiškino, kad jis yra LAMM Centro filialo Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas, mokslų daktaras, vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Dirba agronomijos srityje, specializacija - žemės dirbimas, dirvožemio savybės. Paaiškino, kad tinkamiausias dirvožemis žieminių javų auginimui yra nerūgštūs, vidutinio sunkumo, gerai drenuoti dirvožemiai, o žieminiams kviečiams – nerūgštus, normalaus drėgmės režimo, ne mažesnio nei vidutinio humusingumo (2-3 proc.) dirvožemis, pageidautina, kad dirvos turėtų aukštą fosforingumą (apie 150-200 mg/kg) ir aukštą kalingumą (150-200 mg/kg), būtų ir lengvi vidutinio sunkumo priemoliai. Palaiko direktoriaus V. R. duotus teismui atsakymus. Optimalus sėjos laikas žiemkenčiams tradiciškai yra rudenį - rugsėjo 1-15 d. Dėl klimato kaitos ir ilgėjančio šilto rudens žiemkenčiai gali būti sėjami iki rugsėjo mėnesio pabaigos, tada pasėti žiemkenčiai sudygsta ir suspėja išauginti 3-4 ūglius, tiek ūglių išauga per 45-50-60 vegetacijos dienų, kai yra efektyvių temperatūrų suma. Tada pasėliai sukaupia pakankamai gerą kiekį atsarginių medžiagų ir gerai peržiemoja Taip rašoma ir literatūroje, pvz. J. P. monografijoje „Kviečiai“. Ieškovės laukuose buvo vykdoma vėlyva žiemkenčių sėja, nes sėja buvo perėjusi į antrą rugsėjo mėnesio pusę – spalio pradžią. Dėl hidrometeorologinių sąlygų 2013 m. rudenį – 2014 m. žiemą įtakos ieškovės laukuose: tokių analizių Žemdirbystės instituto darbuotojai nėra davę, teismui buvo ruošti atsakymai pagal teismo pateiktus duomenis. Dėl atsakovo nutrauktų darbų 2013 m. spalio 5 d. imtinai, t.y. dėl atsakovo nevykdytų, nutrauktų darbų nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 9 d., tai toks išaiškinimas pateiktas nebuvo, teismas buvo pateikęs hidrometeorologinę pažymą, kur matėsi temperatūra, drėgmės kiekis ir kiti parametrai, bet jei dirvožemio ir oro sąlygos leidžia atlikti sėjos darbus, jei galima sėti, tai ir reikia tai daryti, bet pateikti duomenys rodė Telšių meteorologinės stoties duomenis, bet gali skirtis sąlygos nuo hidrometeorologinės stoties iki konkretaus lauko, todėl faktiškai reikia žinoti, kokios konkrečios hidrometerologinės sąlygos buvo (duomenys neskelbtini). Faktinę situaciją lauke turi apspręsti tas žmogus, kuris jame dirba. Jeigu dirbama dirva yra šlapia, kimba prie padargų, traktorius klimpsta, buksuoja, dirva blogai byra, į tokią dirvą sėti negalima. Bet netgi kaimyniniuose laukuose gali skirtis žemės drėgnumas ir bendra situacija. Suprantama, kad visais atvejais reikia žiūrėti ir tarp šalių pasirašytą į sutartį, rangovas turi ją vykdyti, bet sutartyje turėtų būti numatytas punktas, kad užsakovas turi vykdyti kontrolę, jis turėtų atvažiuoti, patikrinti darbų kokybę vietoje. Šlapia dirva verčiasi luitais, nesubyra, blizga, tada gaunasi didelės kuro sąnaudos, agronominiu požiūriu tai yra blogai, bet ar sėti į tokią dirvą, tai dėl to turi apspręsti dirbantis žmogus. Šlapioje dirvoje dar galima dirbti, bet tai rizikinga, gali būti tam tikrų problemų, bet labai šlapia dirva jau nėra dirbama. Ariant dirvą reikia ją tankinti, tačiau kartais tankinimas duoda neigiamą rezultatą, ypač šlapioje dirvoje. Todėl dėl dirvos tankinimo reikia spręsti konkrečiame lauke, kad nebūtų gautas priešingas rezultatas. Šiuo atveju gal ir gerai, kad nebuvo tankintas arimas, kadangi dirva ir taip jau buvo šlapia. Pagal pateiktą pažymą dėl drėgnos dirvos nuo 2013 m. rugsėjo 29 d. iki spalio 5 d., dirvą kaip ir reikėtų tankinti, bet konkretų sprendimą turėtų priimti žemę dirbantis žmogus arba ir užsakovas turėtų žiūrėti, ar reikia tankinti dirvą, turėtų būti šalių bendravimas, o esant kliūtims ar neaiškumams, turi būti aiškinamasi vietoje tą dieną ir tuo metu, kai iškyla koks nors konkretus klausimas. Sausam orui esant dirvą reikia tankinti, taip sulaužomi grumstai. Esant drėgnai dirvai tuščių oro tarpų dirvoje yra mažiau, todėl reikia pasvarstyti dėl tankinimo būtinumo kiekvienu atveju individualiai. Traktoriaus ratais dirva nėra tankinama, tam yra tankinimo volai. Žemę dirbti reikia tada, kada ji gražiai byra, gražiai verčiasi vagos. Dėl antstolio A. B. 2014-05-16 antstolio FAKP 169 lape esančių nuotraukų: patvirtina, kad visumoje laukas suartas gana tvarkingai, kadangi išlindusių ražienų likučių, kupstų, kuokštų nesimato, yra gal būt šiek tiek atskiruose važiavimuose daugiau iškilusių dirvos riekių, vadinasi, kai artojas jungia atskirus važiavimus, prasčiau tam tikras vietas sujungė, atskiros įvagės yra normalus dalykas, arimas nebūna kaip stalas lygus, bet labai prasto arimo nemato. Dėl to paties 2014-05-16 FAKP 168 lape esančių nuotraukų: matosi kai kur paaukštintos dirvos riekės, bet į kairę ir dešinę matosi idealiai suarta, bet jeigu tas laukas jau yra po sėjos, kaip teigia ieškovės atstovai, matosi likusios įvagės ir iškilimai, tai šioje vietoje žemė kaip ir nevisai tinkamai nedirbta. Dėl FAKP 166 lapo: darbo kokybė gera, nors viename kampe matosi daugiau įvagių likę, bet apskritai laukas yra gerai paruoštas. Dėl FAKP 165 lape esančių nuotraukų: čia trūksta žemės dirbimo, per mažai buvo išlyginta, lieka arimo riekės, reikia paruošti sėklai gerą guolį, to reikia geram sėklos dygimui, tikrai čia yra prastai dirva įdirbta. FAKP 161 lape: nuotraukose viduryje yra matyti nekokybiško arimo, bet čia kaip ir iš arti nufotografuotas laukas vienoje vietoje. Laukas turi būti lygus, mato tik vieną ryškų iškilimą, ir vieną mažesnį iki pusės lauko ploto. FAKP 163 lape: nuotraukose matyti dirvos iškilimas, kauburiai yra mažesni, bet jie likę dėl kažkokių priežasčių, nors visas laukas kaip ir gerai įdirbtas, bet kai kuriose vietose žemė neįdirbta, ir jeigu derlius bus, tai jis bus mažesnis. 4-je šio lapo nuotraukoje mato vieną ryškų iškilimą, o dėl eilučių sunku spręsti, gal čia likę atskiros vagos. Viršutinėse nuotraukose darbas vertintinas gerai. FAKP 162 lape: nuotraukose darbų kokybė geresnė nei pirmiau parodytose, vertintina kaip gera; FAKP 161 lape: panašu, kad iš nuotraukų matyti, jog čia dirvos erozijos pėdsakų, lyg tai matosi bėgęs vanduo ir paplauta; t.y. aukštesnėse vietose susitelkęs vanduo bėga šlaitais žemyn, t.y. jis koncentruojasi ir bėgdamas tarpelius graužia, plauna ir išneša dirvožemį žemyn, tai panašu, kad yra matyti tokių vietų. FAKP 160 lape: šiose nuotraukose nėra blogas lauko vaizdas, tik vienoje vietoje matyti panašu kaip ir į duobes. FAKP 159 lape: čia kartojasi ta pati situacija, greičiausiai čia yra nufotografuotos vienos vagos tokios vietos, kada artojas, ardamas plūgu ir jungdamas važiavimu vagas, verčia žemę ir suverčia kitą, paskesniąją vagą aukščiau nei prieš tai buvusioji. Tai apskritai nėra gerai, bet tai gali būti tik viena vaga, nes žiūrint į kitas nuotraukas - į kairę ir į dešinę, viskas yra gerai. Į ieškovo J. R. klausimą dėl neužsėtų plotų: dėl 2014-05-16 FAKP 30 lapo ir 38 lapo taškeliais pažymėtų neužsėtų vietų, sudarančių 15 ha plotą: tai yra blogai, bet jeigu tai technologinės vežės, tai jos nėra, nebūna užsėjamos.

Dėl 2014-05-16 A. B. FAKP esančių nuotraukų, darytų 2014 m. kovo mėnesį: lapas nr. 73 – šiose nuotraukose likusių aukštų vagų nesimato, lapas nr. 74 – blogo darbo neįžvelgia, o kur vanduo matosi, tai yra jo išgraužos ir žemesnėse laukų vietose gali kauptis vanduo, subėgantis iš aukštesnių vietų. Būdinga, kad žemesnėse vietose kaupiasi vanduo, todėl reikia melioruoti laukus; lapas nr. 75 - laukas gražus, viskas tvarkoje, lapas nr. 76 – žemai matosi pelkė, vanduo stovi, bet pats laukas yra lygūs, pretenzijų nebūtų; lapas nr. 76 - dešinėje viršutinėje nuotraukoje mato nesusėtą vieną plotą - trikampį, čia sėjėjo darbo brokas; lapai nr. 77, 78 - viršutinėje kairėje dalyje matosi šlapia vieta, gal pelkė, bet kokių tai žemės dirbimo trūkumų nesimato, lapas nr. 79 - kairėje viršutinėje nuotraukoje, kur matosi nufotografuota moteris, viskas kaip ir gerai, tik kažkas matosi likę, gal čia matosi sėjamosios ratai: lapas nr. 80 - lyg nesimato sėtų javų eilučių. Į ieškovės atstovo J. R. klausimą dėl atstumų tarp eilučių svyravimų nuo 5 iki 24 cm visuose keturių metrų atstumuose, neva, kaip atstovas sako, gal užsikimšo (esant 12,5 cm tarpui tarp eilučių): turėtų būti 32 eilutės, tokių svyravimų neturėtų būti, o kodėl taip įvyko, sunku spręsti. Lapas nr. 84: dėl neužsėtų tarpų tarp eilučių: tos dvi eilutės sąmoningai darytos technologinės vėžės, bet yra matyti kaip ir neužsėtų vietų, bet technologinės vėžės tai nėra tušti tarpai, čia apskritai neturėtų būti užsėta. Į ieškovės V. R. klausimą dėl tarpueilių svyravimų nuo 5 iki 25 cm., esant sėjamosios 4 metrų darbiniam pločiui (toks plotis nesigauna nei vienam bloke): jei yra 4 metrų sėjamoji, o jos noragėliai yra išdėstyti kas 12,5 cm , reiškia, kas keturis metus tokiais tarpais jie turi būti ir sėti, bet jeigu tarpai labai skiriasi, kaip teigiama, tai gali būti kelios priežastys: gali būti labai išdilusios darbinės noragėlių dalys, jie važiuoja netiesiai, svyruoja į kairę ir į dešinę, turėtų noragėliai sėti tame tarpe kaip stovi, mažos paklaidos gali būti, kadangi noragėlis nėra tvirtai įtvirtintas, jis turi truputį judėti, bet jeigu skiriasi atstumai dešimtimis centimetrų, tada gali būti išdilusios noragėlių dalys.

Į teisėjo klausimus, prašant pakomentuoti antstolio R. K. 2014-08-01 FAKP esančias nuotraukas, liudytojas pareiškia savo nuomonę dėl nuotraukų, esančių šio FAKP lape nr. 53: viršutinėje nuotraukoje matosi žieminių javų pasėlis, visumoje laukas atrodo gerai, išskyrus jo pradžią, kur matosi keli kiečiai, bet čia gali būti lauko pakraštys, kur taip jau būna; lapo nr. 55 nuotraukoje bendras lauko vaizdas, auga vienas kitas kietis, yra rugiagėlių, čia gal dėl to, kad pasėlis nebuvo purkštas herbicidais, tada gali būti piktžolių, lapas nr. 68: pirmame fone matosi daug piktžolių, panašu į rugiagėles, lyg į pienes, matosi piktžolėti laukai, lapo nr. 72 nuotraukoje daug kiečių, tai kartojasi ir 77, 78 lapuose esančiose nuotraukose: čia nufotografuotos pienės ir mėlynai žydinčios rugiagėlės, panašu, kad laukai nebuvo nupurkšti herbicidais, dėl lapo nr. 74 nuotraukos: iš šios nuotraukos apie javų retumą negali pasakyti, nuotrauka turėtų būti daryta iš viršaus, tada būtų galima tiksliau pasakyti apie javų retumą, čia tik bendras vaizdas, matuojant turėtų būti uždėtas kažkoks matavimo daiktas. Į ieškovės atstovo J. R. klausimus dėl J. A., nurodė, kad pažįsta docentą J. A., abejonių dėl jo kompetencijos neturi. Liudytojas V. F. nurodė, kad jam keista girdėti, kad gautas labai mažas derlius, nes nuotraukose žiūrint į pasėlius, kur augo javai galima manyti, kad derlius turėtų būti ne 250 kg, nes tai beveik tik sėklos norma. Į teisėjo klausimus dėl negauto derliaus liudytojas atsakė, kad žiūrint į nuotraukas ir žinant apie sudygusius pasėlius atrodo, jog turėjo būti gautas didesnis, tikrai ne 250 kilogramų siekiantis iš hektaro derlius, bet čia yra svarbu, kiek buvo lauke produktyvių stiebų viename kvadratiniame metre. Į ieškovės atstovo J. R. klausimus dėl produktyvių daigų ir stiebų bei rastų daigų skaičiaus svyravimų nuo 1,8 mln. iki 6,5 mln. viename hektare, atsakė, kad nereikia maišyti sąvokų - yra daigas ir yra produktyvi varpa, stiebas, kadangi sėjant sėklą, dygsta vienas daigas iš vienos sėklos, tas vienas daigas po to krūmijasi, iš jo gali išaugti nuo 2 iki 3, 4, 5, būna net nuo 8 iki 12 stiebų. Kiek jų bus, priklauso nuo eilės veiksnių, todėl žemdirbiai turi technologijas, agrotechniką, trąšas, apsaugos priemones ir herbicidus, kad visomis priemonėmis paskatintų krūmijimąsi; kuo daugiau yra krūmijimosi, tai tas augalas turi kuo didesnį potencialą derliui, čia reikėtų žinoti ne tik daigų skaičių, nors ir tai yra svarbu, bet kur kas yra svarbiau, norint žinoti derlių, sužinoti produktyvių stiebų, varpų skaičių viename kvadratiniame metre.

Į teisėjo klausimus dėl atsakovo veiksmų, siejant juos su produktyvių daigų kiekiu ieškovės laukuose liudytojas paaiškino: kadangi atsakovas savo sutartį vykdė rudenį, tai liudytojas kaip agronomas mano, jog rudenį svarbus ir sėjėjo darbas, ir bendrų technologinių reikalavimų laikymasis: dirvos turėjo būti patręštos kaliu, fosforu, azotu, turi būti pirkta ir sėjama sveika, sertifikuota ir beicuota sėkla, augalai turi sudygti iki užšąlant, turintys 3-4 ūglius, augalas jau turi pradėti krūmytis. Tai būtų geriausias variantas, kai augalas yra tinkamai pasiruošęs žiemoti, vadinasi, paminėti rudens darbai turi būti padaryti iki užšąlant. Jeigu viskas, kas išvardyta, yra padaryta tinkamai, būtų idealus atvejis laukti gero derliaus. Dėl negauto derliaus, neva dėl netinkamos sėjos, netaikyto tankintuvo ir pan.: šiuo atveju kažkiek viskas perdėta, sėjos darbai rudenį dar nereiškia, kad nukentės derlius kitais metais, t.y. čia perdėtai manoma, kad rudens darbai turi įtaką galutiniam derliui. Jeigu per giliai pasėta, tai čia irgi matosi rezultatas rudenį, nes gali būti sėta giliau, gali būti sėta sekliau, bet jeigu augalas nueina žiemoti normaliame būvyje, kaip siūloma agrotechnikos reikalavimuose, esant 3-4 ūgliams arba krūmijimosi tarpsnyje, tai čia ir yra svarbiausia. Šioje byloje svarbu žinoti, kokiame būtent tarpsnyje nuėjo žiemoti augalai, svarbu žinoti, kiek lapelių jie spėjo užauginti. Liudytojas teigia susipažinęs su dalimi bylos medžiaga, todėl gali pasakyti iš agronomo pusės, kad jeigu augalas spėja sudygti ir iki žiemos šalčių būna užauginęs 2-3 lapelius, o būtų dar geriau, jeigu net spėja įsikrūmyti, tada užšąla, ateina žiema, laikoma, kad augalas pilnai pasiruošęs žiemoti. Dėl 2014 m. žiemą iššalusių ar apšalusių pasėlių ir to įtakos tiesioginiam derliui liudytojas teigė, kad sunku nuspręsti, nes kartais būna, kad žali lapeliai nušąla, ypač jei nėra sniego, tada pasėlių laukas būna lyg rudas, žalių lapelių nėra, bet tai nereiškia, kad augalas jau žuvęs, kadangi visa esmė yra krūmijimosi bamblys. Jo branduolys yra giliau žemėje, todėl pavasarį iš jo vėl gali pradėti augti nauji lapeliai, nauji stiebai. Jei žiemą lapeliai nušalo - tai dar nereiškia, kad žuvo pasėlis, nieko panašaus, tada reikia laukti vegetacijos atsinaujinimo ir žiūrėti. Jei augalas tikrai žuvo, tai nušalo ne tik jo lapeliai, bet žuvo ir jo bamblys. Dėl būtinumo aparti pasėlius ir sėti naują kultūrą, jei iššąla apie 50 proc. daigų: mes taip siūlome, rekomenduojame daryti, jei yra iššalę daugiau nei 50 proc. bendro lauko ploto. Jei reikia vertinti daigus, pvz. kovo mėnesį, tai manoma, kad kvadratiniame metre turi būti 150 augalų, tai būtinas kiekis. Vieni sako, kad turi būti 120, kiti – 150 augalų, tai jei tiek suskaičiuojama gyvų augalų, tai skaitoma, kad pasėlis yra tinkamas toliau auginti. Dėl atsakovo, kaip artojo ir sėjėjo atsakomybės: sėjėjo atsakomybė turėtų tęstis iki augalų išsivystymo tarpsnio, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies sėjamąja buvo pasėta sėkla, bet jei sėkla sudygsta ir pasiekia agronominį reikalavimą – rudenį užaugina 2-3 lapelius arba dar geriau - jeigu pasiekia išsikrūmijimo stadiją, t.y. aukštesnį lygį, tai toks ir yra reikalavimas sėjėjui. Dar svarbu gera sėkla. Svarbiausia -augalas turi pasiekti 2-3 lapelius arba įsikrūmyti. O toliau prasideda žiema, šaltis, meteorologinės sąlygos, laukiniai žvėrys, yra natūralūs nuostoliai, gamtos nuostoliai. Dėl 250 kg derliaus iš ha liudytojas paaiškino, kad tai nenormalus kiekis. Dėl kviečių auginimo technologijos liudytojas paaiškino, kad pats pasėlis dar nėra technologijos įvykdymas iki galo, tai tik jos pradžia, o norint gauti gerą derlių, reikia atlikti dar labai daug darbų, kurie yra nurodyti Žemdirbystės instituto pateiktame atsakyme teismui. Į atsakovo R. N. atstovės G.Martyšienės klausimus dėl technologinių vėžių paaiškino, kad tai yra neužsėta javais žemės juosta, einanti per visą lauką. Jos daromos visuose laukuose, priklausomai nuo to, kokia vėliau bus naudojama pasėlių priežiūros technika: tręštuvas, purkštuvas, ir jos reikalingos tam, kad technikos ratai važiuotų ne javais, bet ta neužsėta juosta. Technologinės vėžės paliekamos atliekant sėjos darbus, jos neužsėjamos. Tai, kad gegužės 19 d. konstatuojama, jog tomis vėžėmis nėra važiuota, galima manyti, kad laukai nebuvo tręšiami ar purškiami, nebent tręšta rankomis. Dėl produktyvių daigų ir stiebų skaičiavimo paaiškino, kad rudenį galima suskaičiuoti patį daigų skaičių, o vasarą, prieš rugiapjūtę, skaičiuojami produktyvūs stiebai. Jei pavasarį suskaičiuojami, tarkim, 54 daigai, tai priklausomai nuo veislės, metų sąlygų, žieminių kviečių krūmijimosi koeficientas yra 1,5, tai vadinasi šitą skaičių reikia padauginti iš pusantro karto, tada galima gauti teorinį produktyvių stiebų skaičių. Tokius skaičius nurodo ir literatūra. Produktyvius stiebus galima nustatyti, kai pasėlis plaukioja – birželio mėnesį. Tada žiūrint į stiebus galima juos suskaičiuoti: arba pirštais galima užčiuopti varpą arba ji jau būna išlindusi į viršų. Iki tos fazės nustatyti produktyvių stiebų neįmanoma, reikia sulaukti plaukiojimo fazės. Tręšimas - tai maisto medžiagos, todėl jis yra būtinas išauginti daugiau masės, todėl javus tręšiant derlius turi būti didesnis. Į ieškovės ūkininkės V. R. klausimus dėl tręšimo atsakė, kad pirmasis tręšimas turi vykti rudenį, o pavasarinis – kai pavasarį atsinaujina žieminių kviečių vegetacija. Į ieškovės ūkininkės V. R. klausimą dėl dirvos arimo be tankintuvo ir jos įtakos pasėtų augalų šaknelėms atsakė, kad sunkiose dirvose tai turi labai didelę reikšmę, lengvose – praktiškai jokios, vidutinio sunkumo – turi, bet yra tam tikrų sąlygų. Priemolis yra laikoma vidutinio sunkumo dirva, sunkios - molio – Joniškio, Pasvalio rajono zonos, tačiau ieškovė tokių žemių neturi.

Nurodyta šalių sudaryta Paslaugų teikimo sutartis atitinka CK XXXV skyriuje numatytą atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygas, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei žemės arimo, skutimo ir sėjimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atliktas paslaugas priimti ir už jas apmokėti. CK 6.718 straipsnis numato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, paslaugų teikėjas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, paslaugas privalo teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.

dėl atsakovo ūkininko R. N. suteiktų ieškovei ūkininkei V. R. žemės arimo, skutimo ir sėjimo paslaugų tinkamumo

Kaip jau buvo nurodyta, 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi atsakovas R. N. nuo 2013-09-24 dienos iki 2013-10-10 įsipareigojo atlikti tokius darbus ieškovei V. R. priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone: 1. arimo darbus – 250 ha, 2. skutimo darbus – 100 ha; 3. sėjimo darbus - 350 ha. Ūkininkas R. N. įsipareigojo darbus atlikti: arimą su 5 korpusu vartomu plūgu su tankintuvu, sėjimą 4 metrų diskine sėjamąja su priekiniu žemės dirbimu, skutimą diskiniu skutiku iki 12 cm darbinio gylio.

Nagrinėjamos bylos esmė yra teismui atsakyti į klausimą ar atsakovas ūkininkas R. N. tinkamai atliko 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi priimtus įsipareigojimus atlikti tokius darbus ieškovei ūkininkei V. R. priklausančiuose žemės sklypuose arimo darbus – 250 ha, 2. skutimo darbus – 100 ha; 3. sėjimo darbus - 350 ha. 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi ieškovė ir atsakovas nesitarė dėl ieškovės gautino derliaus 2014 m.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje kartu su savo atstovais teigė, kad atsakovas ūkininkas R. N. netinkamai įvykdė 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtas pareigas, nes laukus apsėjo netinkama, t.y. per maža sėklos norma į hektarą (ieškovė paskaičiavo, kad išsėtos sėklos kiekis viename hektare vidurkis yra 165, 70 kg/ha), apsėtuose laukuose yra neužsėtų plotų, kurie užaktuoti kaip apsėti, dėl ko būsimas derlius iš vieno hektarp sumažėja apie viena tona. Be to, atsakovas netinkamai atliko laukų arimo darbus, žemė įdirbta blogai, neapverstos velėnos, sugedus žemės tankintuvui, laukuose liko daug grumstų, kas irgi turėjo tiesioginės neigiamos įtakos labai blogam žieminių kviečių derliui. Savo teiginius ieškovė grindžia teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. A., A. K., A. M. bei savo atstovo J. R. parodymais. J. A. teisme patvirtino, kad buvo blogas žemės įdirbimas, buvo matyti augalinių liekanų, įdubimų, vagų keterų paaukštėjimo, iš rudens likusių grumstų ir neapverstų velėnų, nes velėnos „fontanuoja“, blogai apsiverčia, pasėlis nekokybiškas, tarpai tarp eilučių svyruoja nuo 9 cm. iki 14 cm., 8-16 cm., 6-21 cm., o tai rodo, kad sėjamosios noragėliai „vaikščiojo“. Akmenys negalėjo tam turėti įtakos. Liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad ieškovės laukuose žemės dirbimo kokybė buvo mažiau nei patenkinama, ypač kai kuriuose laukuose, t.y. matėsi neapversta žemė, kai kur likusios vagos, grioviai, arta ir neužversta vaga.

Ieškovė, jos atstovai akcentuoja iki 25 cm tarpus tarp pasėlių eilių, tačiau teisme apklaustos Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojos V. A., R. M., dalyvavusios skaičiuojant augalų populiacijas visuose ieškovei priklausančiuose ginčo laukuose, tvirtina, kad 4 m sėjimo plote visada būdavo 32 sėjimo eilutės, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad tarpas tarp pasėlių eilių buvo 12,5 cm. Liudytoja M. A., E. L. teisme tvirtino, kad tarpai tarp eilučių svyravo nuo 12 cm iki 15 cm. Sutiktina, kad tokiuose dideliuose sėjimo plotuose gali būti atskirų sėjamosios sėjimo vamzdelių užsikišimo atvejų, dėl ko atskiruose tarpuose vienos sėjimo eilutės nebelieka, todėl toje vietoje būna 25 cm tarpas tarp sėjimo eilučių, tačiau tai yra pavieniai atvejai, kurie negali turėti esminės reikšmės konstatuoti esant netinkamai apsėtus visus laukus ir dėl šios priežasties gautam labai mažam derliui.

4. Ieškovei V. R., jos atstovui J. R., kurie kasdien atvykdavo į savo ūkį kontroliuoti ir priimti atsakovo atliekamų darbų, buvo gerai žinomos hidrometeorologinės sąlygos, jie patys, taip pat ieškovės nurodymu darbų kokybę stebėjęs A. M., gerai matė dirvos apdirbimo rezultatus, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų kokybės neišsakė, darbų atlikimo nestabdė, kas leidžia daryti išvadą, kad juos visiškai tenkino atsakovo atliekamo darbo kokybė.

5. Į teismo klausimą ar 2013 m. rudenį buvo tinkamai atlikti žemės suarimo, skutimo ir sėjos darbai, Žemdirbystės institutas 2014-08-08 atsakyme teismui nurodė, kad žemės dirbimo ir sėjos gylio nukrypimai galėjo atsirasti sėjant javus į šlapią dirvą, siekiant įvykdyti darbus per sutartyje nurodytas kalendorines datas, tačiau nežiūrint, kad sėjos laikas vertintinas kaip vėlyvas, tačiau ir vėlai pasėti žieminiai kviečiai dirvose sudygo neblogai. Tą rodo ir žiemkenčių laukų vaizdai foto nuotraukose bei byloje pateikti rudenį sudygusių augalų skaičiaus duomenys.

Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas R. N. tinkamai atliko 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, nes pagal sudygusių augalų skaičius ieškovės ūkininkės V. R. laukuose pasėlis suformuotas geras, kuris leido gauti gerą derlių.

Klausimas, kodėl atsakovui R. N. tinkamai atlikus 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, darbų atlikimo kokybę patvirtina Žemdirbystės instituto atsakymais, liudytojų Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų parodymai, kad ieškovės ūkininkės V. R. laukuose pasėlis suformuotas geras, 2014m. pavasarį ieškovė V. R. daugumą pasėlių suarė, o iš pasėlių laukų, kuriuose buvo didžiausia žieminių kviečių populiacija, gavo labai mažą grūdų derlių, išeina už ieškovės ir atsakovo 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutarties ribų, nes būsimą derlių sąlygoja daug kitų faktorių, kurių įtakoti atsakovas R. N. neturėjo jokio pagrindo ir galimybių, jis neatsakingas už rudeninį pasėlių trešimą, neatsakingas už gamtines sąlygas, pavasarinį pasėlių trešimą, augalų apsaugos priemonių taikymą ir t.t.

Ieškovei V. R. 2014 m. pavasarį netręšus trąšomis ir netaikus augalų apsaugos priemonių jos pasirinkimu paliktuose žieminių kviečių laukuose, kuriuose augalų populiacijos buvo didžiausios, pagrįstai ieškovė 2014 m. prikūlė labai nedidelius kiekius derliaus (žiūrėti antstolio R. K. 2014-08-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-208, T. 6, b.l. 76), kuriuose fiksuota 455 kg, 655 kg ir 792 kg kviečių derlius iš 1 ha. Nagrinėjamu aspektu teismas daro išvadą, kad jeigu ieškovės neapartuose 3 laukuose, kuriuose žieminių kviečių populiacijos skaičius buvo pats didžiausias, vis viena buvo gautas nepateisinamai mažas žieminių kviečių derlius, tai gali būti siejama su įvairiausiais faktoriais, pvz. netinkamu pasėlių patrešimu rudenį, šaltos besniegės žiemos poveikiu, netrešimu pasėlių pavasarį, netaikymu augalų apsaugos priemonių ir t.t., už kuriuos atsakovas R. N. nėra atsakingas, o tuo pačiu nėra ir kaltas dėl patirtų ieškovės nuostolių. Šioje vietoje teismas daro dar vieną išvadą, kad ieškovės ūkininkės V. R. 2013 – 2014 metais pasirinktas žieminių kviečių auginimo modelis kažkuriame etape ar procedūroje buvo atliktas netinkamai, dėl ko net pačias didžiausias populiacijas turinčiuose laukų pasėliuose buvo gautas nepateisinamai mažas derlius.

dėl pasisavino ieškovei priklausančios 16, 138 tonų žieminių kviečių sėklos ir 1 502 litrų dizelinio kuro

Pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas 254, 33 ha laukų plote išsėjo ne 58 tonas, o pagal ieškovės skaičiavimus, įvertinus sudygusių kviečių daigus apsėtuose žemės sklypuose, tik 42,142 tonos. Ieškovei pateikus atsakovui sėti 70 tonų sėklos, iš kurių faktiškai liko neišsėta 11,720 tonos, ieškovė V. R. padarė išvadą, kad atsakovas pasisavino 16, 138 tonų ieškovei priklausančios sėklos. Dėl per mažos išsėtos sėklos normos ieškovės pasėliai yra per reti, ieškovė nebegalinti tikėtis net vidutinio (apie 3 tonas) žieminių kviečių derliaus. Ieškovė teigė, kad atsakovas pasisavino ir negrąžino 1 502 litrų dizelinio kuro, kurio vertė 4 370, 82 Lt.

Atsakovas ūkininkas R. N. procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ginčija pasisavinęs ieškovei priklausančią 16, 138 t žieminių kviečių sėklos bei 1 502 litrų dizelinio kuro, nurodydamas, kad visą ieškovės pateikta sėkla pasėta, o didesnis sėklos kiekis gavosi dėl neišvengiamų persisėjimų laukų galuose. Dizelinio kuro daugiau sunaudota apdirbant ieškovei priklausančius šlapius laukus, kuriuos ariant, traktorius keletą kartų yra įklimpęs, jį teko traukti kitos technikos pagalba, be to, dalis laukų yra kalvotos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 2014-10-28 Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.86-1-00891-13 nurodė nenustačiusi R. N. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymių dėl pasisavinimo ieškovei priklausančių 16, 138 tonų žieminių kviečių sėklos ir 1 502 litrų dizelinio kuro. Ieškovė ūkininkė V. R., jos atstovai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas R. N. pasisavino kokį nors kiekį ieškovei priklausančios žieminių kviečių sėklos ir/ar dizelinio kuro, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės teigimu kaip pasisavinti 16, 138 tonų žieminių kviečių sėklos atsakovo R. N. pasėti ieškovei priklausančiuose laukuose, o 1 502 litrų dizelinio kuro panaudota, vykdant 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartį, kurioje nėra sutarta kokį dizelinio kuro kiekį atsakovas gali sunaudoti, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dalyje dėl pasisavintų kviečių sėklos ir dizelinio kuro.

dėl 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutarties nutraukimo aplinkybių

Ieškovė prašė teismą pripažinti, jog atsakovas R. N. be jokio pateisinamo pagrindo 2013-10-07 dieną neteisėtai nutraukė 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartį, ir kad toks sutarties nutraukimas yra sutarties pažeidimas, dėl kurio atsiranda sutartį pažeidusios šalies sutartinė atsakomybė.

Ieškovė V. R. 2013-10-06 parašė skundą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad dėl ūkininko R. N. atliekamų pagal sutartį darbų kilo visokiausių problemų – dėl kuro panaudojimo, netinkamo sėklos kiekio išsėjimo, kuriais pareiškėjai padaryta žala apytikriai už 150 000 Lt, todėl prašė ištirti šį įvykį ir, nustačius kaltus asmenis, nubausti įstatymo nustatyta tvarka (T.5, b.l. 60). Kaip jau buvo nurodyta, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 2014-10-28 Nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr.86-1-00891-13, nenustačiusi R. N. veiksmuose nusikalstamos veikos.

Antstolis V. D. 2013-10-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nurodė, kad R. N. krovininiu automobiliu „Scania 124G 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo įrengtu krovinių kėlimo įrenginiu „PALFINGER“ ir priekaba „WABKO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priešais sandėlio įvažiavimo vartus pademonstravo krovinio automobilio kėlimo įrenginį, iškeldamas jį į tokį aukštį, kuris reikalingas didmaišiui su sėkla įkrauti per automobilio priekabos bortą. Antstolis konstatavo, kad tokiame aukštyje iškeltas krovinio kėlimo įrenginys kliudytų sandėlio vidines stogo konstrukcijas didmaišių su sėkla buvimo vietoje. Prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose fotonuotraukose fiksuoti sandėlyje laikomi didmaišiai su grūdais (sėkla), po stogine ant betono išpilti grūdai, kuriuose matyti esantys skaldos, žvyro ir akmenėlių gabalai, kurie, R. N. teigimu, užkimštų ar sugadintų sėjamosios sėklos dozatorius (T.1, b .l.159-160, fotonuotraukos 161-164).

Ieškovė V. R. teigė, kad antstolis M. D. 2013-10-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad SCANIA gali pasikrauti grūdus (sėklą) angare, todėl atsakovas R. N. turėjo galimybę 2013-10-07 pasikrauti grūdus ir vykdyti darbus.

Liudytojas T. G. teisme paliudijo, kad 2013 m. spalio 6 d. į laukus atvykusi ūkininkė V. R. liepė baigti darbus ir važiuoti į ūkį. Iš ryto ji uždraudė piltis kurą ir išvykti iš teritorijos, tačiau vėliau leido pilti kurą, bet tada jau atsakovas R. N. liepė nebedirbti.

CK 6. 200 straipsnis numato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti.

Iš virš aptartų įrodymų teismas daro išvadą, kad 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutartis nutraukta dėl ieškovės V. R. veiksmų, t.y. dėl jos nepakankamo kooperavimosi ir bendravimo su atsakovu R. N., nepagrįsto nepasitikėjimo atsakovu. Ieškovė teigė, kad iki 2013-10-06 atsakovas buvo išsėjęs 58 t, todėl likusių 96 ha jam niekaip nepavyktų apsėti iš likusio 15,5 t kiekio ta pačia 210 kg/ha norma. Pagal ieškovės duomenis atsakovas R. N. iš tikro likusius 96 ha pasėlius galėjo apsėti vidutine 161,458 kg į ha sėklos norma, t.y. mažesne nei buvo sutarta sėti po 210 kg į ha. Atsakovas R. N. didesnę išsėjimo normą į 1 ha teisino persisėjimais laukų galuose, laukų skirtingomis konfigūracijomis, sėjimu į šlapią dirvą, kas iš tikro, remiantis liudytojų parodymais, gali būti pateisinama didesniu sėklos kiekio išsėjimu, tačiau ieškovė V. R. nerodė geranoriško bendradarbiavimo ir kooperavimosi su atsakovu, geranoriškai ir be pykčio nebandė išsiaiškinti tikrųjų didesnių sėklos išsėjimo kiekių priežasčių ir/ar aplinkybių, tuo labiau, kad ieškovės sandėlyje sėklų pakrovimo procesai filmuojami, ūkyje nuolat dirbo apsaugos darbuotojai, kurie neinformavo ieškovės apie sėklos išvežimą už ūkio teritorijos, todėl išsiaiškinti didesnės sėklos normos išsėjimo ir/ar neišsėjimo priežastis buvo realios galimybės.

2013-10-03 ieškovė ir atsakovas pasirašė Darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo patvirtinta, jog pilnai ir kokybiškai atlikta patikrintų darbų už 5 037,95 Lt sumą: atlikta arimo darbų 13,5 ha, atlikta sėjimo darbų 16ą faktūrą (serija RZ Nr. 003) 5 037,95 Lt sumai (T.1, b.l. 171).

2013-10-05 ieškovė ir atsakovas pasirašė Darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo patvirtinta, jog pilnai ir kokybiškai atlikta patikrintų darbų už 13 111,56 Lt: atlikta sėjimo darbų 59,33 ha, atlikta arimo darbų 18,07 ha (T.1, b.l. 172). Ieškovė V. R. pasirašytinai priėmė apmokėti 2013-10-05 Sąskaitą faktūrą (serija RZ Nr. 004) 13 111,56 Lt sumai (T.1, b.l. 173).