Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jai paskirta galutinė bausmė 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta galutinė bausmė 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda.

Valstybės naudai iš nuteistosios R. B. priteista 33 974,46 Eur pridėtinės vertės ir 19 326,64 Eur pelno mokesčių. Valstybės naudai iš nuteistųjų R. B. ir A. B. solidariai priteista 61 304,73 Eur pridėtinės vertės ir 7 185,19 Eur pelno mokesčių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. ir A. B., nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir nuo 2009 m. spalio 21 d. ? direktorė, bei A. B., iki 2009 m. spalio 21 d. būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet vėliau nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja ir atitinkamai išvengti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupe, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt; PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, 2008–2010 m. tyčia į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. paslaugų už 3 060 Lt (886,24 Eur) pardavimą, 2009 m. ir 2010 m. patirtas atitinkamai 6 251 Lt (1 810,41 Eur) ir 782 Lt (226,48 Eur) sąnaudas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 249 730,07 Lt (72 326,83 Eur) kasos pajamas ir 249 730,07 Lt (72 326,83 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 140 982,69 Lt (40 831,41 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 263 883,60 Lt (76 425,97 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, 2009 m. kasoje užfiksuotą 167 000 Lt (48 366,54 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims ir 1307 Lt (378,53 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 155 584 Lt (45 060,24 Eur) PVM, iš jo 2008 m. – 16 776 Lt (4 858,67 Eur), 2009 m. – 39 104 Lt (11 325,30 Eur), 2010 m. – 50 855 Lt (14 728,63 Eur), 2011 m. – 48 589 Lt (14 072,35 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 260 Lt (75,30 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

R. B. ir A. B. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB „Tavo turtas“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2010 m. sausio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. ? šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl šių neteisėtų veiksmų nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, iš anksto susitarė dėl minėtų neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti dokumentų saugumą užtikrinančias priemones; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt; PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2010 m. kasos knygoje užfiksuotas 60 874,52 Lt (17 630,48 Eur) kasos pajamas ir 36 000 Lt (10 426,32 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 8673,80 Lt (2 512,11 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, 2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 36 000 Lt (10 426,32 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 39 907,60 Lt (11 558,04 Eur) sąnaudas už 2008 m., 8 137 Lt (2 356,64 Eur) sąnaudas už 2009 m. ir 9098 Lt (2 634,96 Eur) sąnaudas už 2010 m., bei apskaitos registrus nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 39 837 Lt (11 537,59 Eur) PVM, iš jų 2008 m. – 16 776 Lt (4 858,67 Eur), 2009 m. – 39 104 Lt (11 325,30 Eur), 2010 m. – 983 Lt (284,70 Eur), 2011 m. – 1 871 Lt (541,88 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 9 060 Lt (2 623,96 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

R. B. ir A. B. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2010 m. sausio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. ? šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2008–2011 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2010 m. vykdė veiklą ir iš jos gavo iš viso 227 064 Lt (65 762,28 Eur) pajamų, iš jų 2008 m. – 44 277 Lt (12 823,51 Eur), 2009 m. – 110 776 Lt (32 082,95 Eur), 2010 m. – 72 011 Lt (20 855,83 Eur), bei turėjo iš viso 87 953 Lt (25 472,95 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų 2008 m. – 165 Lt (47,79 Eur), 2009 m. – 29 139 Lt (8 439,24 Eur), 2010 m. – 58 649 Lt (16 985,92 Eur), siekdami nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas ir taip išvengti UAB „Tavo turtas“ prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, suvokdami, kad dėl jų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „Tavo turtas“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, iš anksto susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, 2011 m. birželio mėn. tyčia įrašė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2008, 2009 ir 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie jos mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2010 m. iš viso 33 758 Lt (9 776,99 Eur) suma padidinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, iš jų 2008 m. – 6 469 Lt (1 873,55 Eur), 2010 m. – 27 289 Lt (7 903,44 Eur), kartu iš viso 99 652 Lt (28 861,21 Eur) padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, iš jų 2008 m. – 61 284 Lt (17 749,07 Eur), 2010 m. – 38 368 Lt (11 112,14 Eur), o 2009 m. ? 13 548 Lt (3 923,77 Eur) sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir kartu 77 436 Lt (22 427,02 Eur) suma padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, atitinkamai 2008, 2009, 2010 m. iš viso 24 809 Lt (7 185,18 Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo 2008 m. – 6 617 Lt (1 916,42 Eur), 2009 m. – 16 327 Lt (4 728,63 Eur), 2010 m. – 1 865 Lt (540,14 Eur), po to 2011 m. birželio 1 d. nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „Tavo turtas“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008, 2009, 2010 m. nesumokėjo iš viso 24 809 Lt (7 185,18 Eur) pelno mokesčio, iš jo 6 617 Lt (1 916,42 Eur) už 2008 m., 16 327 Lt (4 728,63 Eur) už 2009 m., 1 865 Lt (540,14 Eur) už 2010 m.

R. B. ir A. B. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A. B., būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas šios įmonės direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdami teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų nebus galima visa apimtimi nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti dokumentų saugumą užtikrinančias priemones; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt; PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 76 972,98 Lt (22 292,92 Eur) kasos pajamas ir 63 604,27 Lt (18 421,07 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale apskaitytų 600 Lt (173,77 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, 45 950 Lt (13 308,04 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 165 183 Lt (47 840,30 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., taip pat nuo 2008 m. rugsėjo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 16 252 Lt (4 706,90 Eur) PVM, iš jų 2008 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 1 390 Lt (402,57 Eur), 2011 m. spalio–gruodžio mėn. – 3 153 Lt (913,17 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 11 709 Lt (3 391,16 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

R. B. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2011 m.: ji, būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2010 m. birželio 9 d. buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkė ir direktorė, 2008–2012 m. realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, ir, įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, veikdama Vilniuje, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt; PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 300 852 Lt (87 132,76 Eur) kasos pajamas ir 301 520,13 Lt (87 326,27 Eur) kasos išlaidas, 2008–2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotus 249 605 Lt (72 290,60 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 94 161 Lt (27 270,91 Eur) sąnaudų ir 293 996 Lt (85 147,13 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 3 575,71 Lt (1 035,60 Eur) realizacines pajamas iš pirkėjų, 239 202,08 Lt (69 277,71 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus už 2011 m., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja ir 2008–2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 117 307 Lt (33 974,46 Eur) PVM, iš jų 2008 m. – 44 587 Lt (12 913,29 Eur), 2009 m. – 51 900 Lt (15 031,28 Eur), 2010 m. – 1 499 Lt (434,14 Eur), 2011 m. – 19 321 Lt (5 595,75 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2011 m.

R. B. nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2010 m. birželio 9 d. buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkė ir direktorė, 2008–2010 m. realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas (už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2009 m. vykdė veiklą ir iš jos gavo iš viso 644 969 Lt (186 795,93 Eur) pajamų, iš jų 2008 m. – 327 000 Lt (94 705,75 Eur), 2009 m. – 317 969 Lt (92 090,19 Eur), bei turėjo iš viso 254 586 Lt (73 733,20 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų 2008 m. – 100 089 Lt (28 987,78 Eur), 2009 m. – 154 497 Lt (44 745,42 Eur), siekdama nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas ir taip išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį bei suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, Vilniuje, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, nuo 2009 rugsėjo mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. tyčia įrašė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2008 ir 2009 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2009 m. iš viso 460 421 Lt (133 347,14 Eur) suma sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, iš jų 2008 m. – 228 809 Lt (66 267,67 Eur), 2009 m. – 231 612 Lt (67 079,47 Eur), kartu 2008 m. 95 226 Lt (27 579,36 Eur) padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, o 2009 m. 66 616 Lt (19 293,33 Eur) sumažinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, bei atitinkamai 2008 ir 2009 m. iš viso 66 731 Lt (19 326,63 Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo 2008 m. – 34 037 Lt (9857,80 Eur), 2009 m. – 32 694 Lt (9 468,84 Eur), po to 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 3 d. nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „TopJob“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008–2009 m. nesumokėjo iš viso 66 731 Lt (19 326,63 Eur) pelno mokesčio, iš jo 34 037 Lt (9 857,80 Eur) už 2008 m., 32 694 Lt (9468,84 Eur) už 2009 m.

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad kaltinimas suformuluotas abstrakčiai abiem kaltinamiesiems R. B. ir A. B. kartu, nedetalizuojant ir neindividualizuojant konkrečiais (tiksliais) laikotarpiais, t. y. neišskyrus kiekvieno jų valdymo ir vadovavimo nurodytų įmonių veiklai laikotarpių, kaltę įrodinėjant bendrai, o tokie kaltinamojo akto trūkumai lėmė tolesnį netinkamą įrodinėjimo procesą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamajame akte pateiktas neišsamus ir nedetalizuotas R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, veikiant bendrai, aprašymas, nenurodant kiekvieno iš jų nusikalstamų veikų padarymo laiko, o duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir tai turėjo esminę įtaką įrodymų tyrimo ir vertinimo procesui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taip formuojama ydinga, BPK nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai; pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad tiksliai nenurodytas veikos padarymo laikas nebūtinai reiškia, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai. Iš BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų neišplaukia, kad kaltinamajame akte turi būti labai detaliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo data metais, mėnesiais ir dienomis; tokį būtinumą, be kita ko, lemia tiek konkretūs nusikalstami veiksmai, jų trukmė, pobūdis, tiek aplinkybės, susijusios su procesinėmis galimybėmis nustatyti (išaiškinti) atitinkamus faktus. Visais atvejais svarbu, kad kaltinamajame akte būtų nurodytos tos faktinės aplinkybės, kurios būtinos teisingam sprendimui priimti. Konstatavo, kad nustatant kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kiekvieno iš bendrininkų kaltumą (t. y. tas esmines aplinkybes, kurios parodo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą), teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą dėl kiekvieno iš bendrininkų konkrečių nusikalstamų veiksmų, kuriuos apėmė jų tyčia, įrodytumo ir, atitinkamas aplinkybes nustačius arba paneigus, padaryti išvadą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, vykdydamas teisingumą bei pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis, pagal savo kompetenciją gali padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad vien kaltinamųjų pareiškimas supratus kaltinimus savaime nereiškia, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus jo turiniui keliamus reikalavimus ar kad teismas neturi pagrindo pasinaudoti BPK nustatyta teise perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš dalies sutinka, jog dėl mokesčių administratoriui nepateiktų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų kilo padariniai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl to tapo negalima iš dalies nustatyti šių juridinių asmenų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2008–2012 metus. Tačiau, apelianto manymu, teismas padarė nepagristą ir neįrodytą išvadą, kad R. B. ir A. B., būdami tarpusavyje susitarę, paslėpė dalį įmonių dokumentų ir jų nepateikė nei patikrinimus atliekantiems VMI specialistams, nei ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams; būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tyčia paslėpė jų kontroliuojamų bendrovių dalį apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinių asmenų veiklos, jų turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl jų veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje.

4.2. Teigia, kad byloje nėra jokios jo tyčinės veikos požymių ar tiesioginių faktinių jos įrodymų. Visi veiksmai ar neveikimas inkriminuotų veikų kontekste buvo jo aplaidumo pasekmė. Jokių nustatytų ar įrodytų tyčinių ar suplanuotų veiksmų nebuvo. Nebuvo tyčia slepiami ar naikinami jokie jo vadovautų įmonių apskaitos dokumentai. Tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi įmonių įplaukos vyko per banką, ir tik atskirais retais atvejais vadybininkai priimdavo grynus pinigus iš klientų, bet patys iš karto įnešdavo tas lėšas į įmonių banko sąskaitas, nurodant ir mokėjusio kliento duomenis. Tai yra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendyje esantys teiginiai, kad nebuvo galima nustatyti realių A. B. vadovautų įmonių pajamų, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nors viena iš byloje minimų įmonių galėjo gauti papildomų neapskaitytų pajamų. Įmonių pajamas apskaitė ir įvertino ekspertai, turėdami įmonių visų banko sąskaitų išrašus. Netyčia buvo prarasti tik įmonių išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai, ir tai yra nenaudinga A. B., kadangi žala, kuri neva buvo padaryta valstybei, nesumokėjus PVM ir pelno mokesčio, tapo realiai didesnė, nes, nesant kai kurių formalių buhalterinių dokumentų, visų įmonių išlaidos buvo ženkliai sumažintos ekspertizės metu, kas atsispindi ir teismo nuosprendyje.

4.3. Taip pat nurodo, kad nuo 20 iki 40 proc. klientų sumokėtų lėšų buvo išleidžiama pirkti paslaugoms iš užsienio fizinių asmenų. Šios paslaugos buvo reikalingos kiekvienam klientui (pasitikimas atvykus, būsto suradimas ir patvirtinimai, pagalba tvarkantis darbo dokumentus). Tokias paslaugas teikdavo fiziniai asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, už kurias būdavo sumokama grynaisiais, gaunant kvitus ir sąskaitas (Invoice). Šie dokumentai taip pat dingo ir jų atstatyti nepavyko. Tai, anot apelianto, taip pat būtų ženkliai sumažinę pelno mokestį. Apelianto teigimu, jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad minėtos išlaidos užsienyje nėra įskaičiuojamos į pajamas, apmokestinamas PVM, taip kaip ir įmonės pajamos, gaunamos iš užsienio. Tai buvo klaidinga informacija ir jo, kaip įmonių vadovo aplaidumo pasekmė, bet jokios tyčios tame nebuvo. Būtent dėl šių priežasčių skyrėsi ir įmonių deklaruotos pajamos Registrų centre, kurios buvo nurodytos mažesnės, nes klaidingai buvo manyta, kad minėtos išlaidos užsienyje neturi būti įtraukiamos į apyvartos apskaitą. Tai nebuvo daroma tyčia su tikslu suklaidinti ir išvengti mokestinės prievolės. Todėl nuosprendyje esantys argumentai apie tai, kad jis tyčia slėpė ir naikino jam pačiam naudingus dokumentus, neturi jokio teisinio pagrindo ir nėra logiški. Dėl dokumentų dingimo atsiradusių padarinių nukentėjo tik jis pats, o ne valstybė. Dėl to nėra veikos ir atsiradusių padarinių, nėra priežastinio ryšio, todėl, apelianto manymu, teismo nuosprendis paremtas tik prielaidomis bei neteisinga išvada, ignoruojant faktą, kad dingo būtent išlaidas, o ne pajamas pagrindžiantys dokumentai. Šioje situacijoje nėra nei motyvo, nei pagrindo tyčia slėpti, sunaikinti ar sugadinti dokumentus, nes dėl minėtų dokumentų dingimo buvo sumažintos įmonių sąnaudos ir atsirado teisinis pagrindas reikalauti didesnio pelno mokesčio.

4.4. Apeliantas taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodo, kad jis įmonių buhalterinės apskaitos netvarkė, mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nepildė ir jų VMI neteikė. Tai darė samdomas vyr. finansininkas G. M., kuris teisme patvirtino, kad visus buhalterinius duomenis ir dokumentus, reikalingus įmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo iš R. B.. Teigia, jog proceso metu nepateikti jokie įrodymai, kad ataskaitas būtų teikęs A. B., nėra jokių įrodymų, kad būtent A. B. asmeniškai teikė duomenis ir deklaracijas, naudodamasis asmeninių prisijungimų galimybe. Todėl, apelianto teigimu, neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad A. B. ir R. B., siekdami išvengti mokesčių, veikė bendrai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, kad jų susitarimas veikti bendrai apėmė ir neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

4.5. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nuo pat įtarimų pareiškimo ir vėliau, teismo proceso metu, A. B., R. B. ir G. M. parodymais buvo patvirtinta, kad faktinė visų įmonių vadovė buvo R. B., o A. B. buvo tik formalus vadovas, todėl visą atsakomybę už įmonių veiklą prisiėmė ir prisiima R. B., todėl A. B. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės visa apimtimi.

4.6. Apelianto manymu, liudininko G. M. apklausos metu duoti parodymai ir pateikti teiginiai, kad, neva, jis galimai informavo R. B., kad galbūt reikėtų įmonių pajamas apjungti ir skaičiuoti bendrai, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti, nei kada, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis toks pokalbis galėjo įvykti, nėra joks nei tiesioginis, nei netiesioginis įrodymas apie tai, kad jis, kaip vyr. finansininkas, atliko savo pareigą ir tinkamai informavo R. B. apie tokią prievolę. Teigia, jog jis asmeniškai su G. M. jokiomis temomis, susijusiomis su PVM mokėjimu ar skaičiavimais bei kitais klausimais, nėra bendravęs. Visus reikiamus dokumentus gaudavo ir perduodavo G. M. per R. B.. Tai, pasak apelianto, aiškiai patvirtino tiek R. B., tiek G. M. apklausos teisme metu ir niekas tų parodymų nepaneigė. Todėl galimas G. M. teiginių traktavimas apie neva tinkamą vadovų informavimą dėl susijusių įmonių veikos ir prievolių neturi jokio teisinio pagrindo.

4.7. Teigia, jog byloje nėra nė vieno tiesioginio ir neabejotino įrodymo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jam pateikti kaltinimai ir jų pagrindu priimtas teismo nuosprendis pagrįsti prielaidomis, kurios nebuvo įrodytos teismo proceso metu. Vien tik dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padaryta žala, anot apelianto, nėra tyčinio nusikaltimo įrodymas. Jo veiką galima vertinti tik kaip aplaidumą. Nurodo, jog teismo nuosprendyje pažymėta, kad tai yra pirmasis jo teistumas, todėl, apelianto manymu, neabejotinai, už jo aplaidžius veiksmus ar neveikimą jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, dekriminalizuojant jo veiką, arba pritaikytas kitas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už aplaidumą, nes jam inkriminuotos veikos nėra nei tyčinės, nei pavojingos, o baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus.

4.8. Taip pat A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu valstybės naudai išieškoti solidariai iš jo ir R. B. 61 304,73 Eur sumą. Teigia, jog jie gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Jis turi 3 vaikus, todėl tokia prievolė yra neproporcinga ir perteklinė. Kadangi byloje buvo nagrinėjama 4 įmonių veikla ir pajamos konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu, apelianto manymu, nėra sudėtinga apskaičiuoti kiekvienam kaltinamajam skiriamą konkrečią prievolę sumokėti konkrečią sumą už kiekvieno konkrečią atsakomybę, jei ji būtų patvirtinta apeliaciniame procese.

4.9. Dėl VMI siųstų laiškų ir negalėjimo susisiekti, nurodo, jog VMI siunčiami laiškai jam niekada nebuvo įteikti asmeniškai, todėl nuosprendžio argumentai, kad laiškai buvo jam įteikti ir jis juos ignoravo, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog bylos medžiagą pradėjus tirti FNTT, buvo gauti pirmieji siųsti laiškai, į kuriuos jis iš karto atsiliepė, nereikėjo jo ieškoti nei su policijos pagalba, nei kaip nors kitaip.

4.10. Apelianto teigimu, beveik visa tai, kas išdėstyta jo apeliaciniame skunde, buvo pasakyta per baigiamąją jo kalbą, kuri buvo pagrįsta tuo, kad kaltinančioji pusė neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Apeliantas, darydamas nuorodą į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2009, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad formuojamoje teismų praktikoje baigiamoji kalba – svarbi kaltinamo asmens gynybos priemonė, kuri yra garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo ir kurią privalo užtikrinti teismas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į gynybos išdėstytus esminius argumentus, dėl jų nuosprendyje nė žodžiu nepasisakydamas, apskritai šioje byloje paneigė pačios baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamojo gynybos priemonės, esmę ir tai lėmė rungimosi principo pažeidimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

5. Nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde prašo R. B. veiksmus dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į 223 straipsnio 1 dalį; pašalinti iš nuosprendžio dėl keturių nusikalstamų veikų nurodytą aplinkybę, kad dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų ją išteisinti ir civilinio ieškinio netenkinti.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad R. B. paslėpė, juolab tyčia, įmonių buhalterinius apskaitos dokumentus. Ji nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teikdama tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus, nurodė, kad įmonės buvo registruotos jos namų adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo laikomi ir įmonių buhalteriniai dokumentai. Tačiau butas buvo parduotas, o pardavusi butą ji kurį laiką neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri buvo keičiama keletą kartų, kraustantis buvo prarasta įvairių daiktų, tarp jų ir dalis buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažymi, kad laikinai nuomojamų patalpų užraktai nebuvo keičiami, raktus turėjo ir nuomojamų patalpų savininkai, todėl į patalpas galėjo patekti pašaliniai asmenys. Iš esmės tokius pat paaiškinimus ji pateikė ir apklausta teisme.

5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad buhalterinių dokumentų neišsaugojimas nebuvo naudingas įmonėms, o tuo pačiu ir R. B.. Pasak gynėjo, tokį vertinimą patvirtina teismo nuosprendyje esanti informacija apie mažinamas sąnaudas įmonėms: psl. 29 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 66 612 Lt už darbuotojų darbo užmokestį, Sodrą, nes nepateikti dokumentai – darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; psl. 59 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 038 Lt už darbuotojų darbo užmokestį, Sodrą, VMI, nes nepateikti dokumentai – darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008 m.; psl. 60 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Š. komandiruotės 50 347 Lt (pateikti kuro čekiai, bet nėra įsakymų); psl. 60 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Eurotunelį 8 137 Lt; psl. 74 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 832 Lt už Š. ir G. komandiruotes. Visa tai bendrai sudaro 216 966 Lt sumažintų išlaidų, o tai lėmė 32 545 Lt papildomai priskaičiuoto pelno mokesčio. Ir tai, pasak R. B., yra ne visos išlaidos, kurių nebuvo galima deklaruoti dėl dingusių dokumentų, ir taip buvo padidinti finansiniai įsipareigojimai VMI. Pažymi, kad nuo 20 iki 40 proc. klientų sumokėtų lėšų buvo išleidžiama paslaugoms užsienyje, jos pirktos iš fizinių asmenų. Šios paslaugos buvo reikalingos kiekvienam klientui (pasitikimas atvykus, būsto suradimas ir patvirtinimai, pagalba tvarkantis darbo dokumentus). Tokias paslaugas teikdavo fiziniai asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje. Už šias paslaugas būdavo sumokama grynaisiais, gaunant kvitus ir sąskaitas (Invoice). Šie dokumentai taip pat dingo, jų atstatyti nepavyko ir tai būtų ženkliai sumažinę pelno mokestį. Todėl darytina išvada, kad tyčia slėpti buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo motyvo.

5.3. Dėl įmonių neįregistravimo PVM mokėtojomis, anot R. B., keletas įmonių buvo įsteigta tikrai ne tam, kad išvengtų PVM. Iš pradžių buvo įsteigta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įdarbinimo veikla buvo teisėta, nes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją, bet jos veikla buvo sustabdyta dėl skundo, vėliau vėl atstatyta licencija, todėl, kad veikla nenutrūktų, buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2007 m. buvo įsteigtas „(duomenys neskelbtini)“, nes A. B. planavo grįžti į Lietuvą, savarankiškai vykdyti veiklą. Tam tikrą laiką ji buvo vadovė, nes A. B. buvo ne Lietuvoje, o grįžęs jis perėmė įmonę. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta dėl veiklos atskyrimo – Jungtinėje Karalystėje įdarbinimo veikla taip pat buvo licencijuota, įdarbinimo įmonės negalėjo teikti transporto, apgyvendinimo veiklos, todėl šias paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ji paaiškino, kad didelė dalis įmonės pajamų buvo išleidžiama užsienyje, buvo perkamas būstas, dokumentų tvarkymas ir t. t. ir ją pakonsultavo, kad pinigai, išleisti užsienyje, neįskaičiuojami į sumą, nuo kurios mokamas PVM, o įskaitomi tik tie pinigai, kurie lieka jiems kaip uždarbis. R. B. niekada neneigė, kad yra susijusi su A. B., ji mama, jis sūnus, tačiau niekada tarpusavyje įmonių pajamų nesumavo, nes nežinojo, kad taip reikia daryti, dėl to ir nebuvo skaičiuojama, kaip paskaičiuota bylos medžiagoje. Nuslėpti PVM tyčios neturėjo, neregistravo, nes kiekviena įmonė buvo kaip atskiras vienetas, be to, buvo klaidingai konsultuoti. R. B. įmonių neregistravo dėl nežinojimo, kad reikia tai daryti, t. y. aplaidumo, neturėdama tyčios taip elgtis. Pažymi, kad toks vertinimas nėra paneigtas jokiais bylos įrodymais.

5.4. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad tai tikrai ne tos sumos ((2008 m. paslaugos už 3 060 Lt (kas atitinka 886,24 Eur) pardavimą, 2009 m. patirtos 6 251 Lt (kas atitinka 1 810,41 Eur) sąnaudos ir 2010 m. patirtos 782 Lt (kas atitinka 226,48 Eur) sąnaudos)), kurias apsimokėtų tyčia neįtraukti į buhalterinę apskaitą, juolab, kad neįtrauktos ne tik pajamos, bet ir sąnaudos, kurios mažina pelno mokestį, todėl ir šiuo atveju negalima teigti, kad šios sumos neįtrauktos tyčia, juolab, kaip ir prieš tai aptartais atvejais, jokių įrodymų apie tai byloje nėra. Visa tai, anot gynėjo, patvirtina, kad R. B. buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai, t. y. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jos veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį.

5.5. Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad R. B. inkriminuotą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji padarė veikdama bendrininkų grupėje.

5.6. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog R. B., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, tiesiogiai kontroliavo šias įmones, be to, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio akcininku yra A. B., vadove iki 2009 m. lapkričio 23 d., o vėliau, nebūdama susieta su šia įmone oficialiais darbo santykiais, faktiškai kontroliavo ir šią įmonę, ką teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas G. M., pareiškęs, kad dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, jis gaudavo iš R. B.. Apelianto manymu, tai reiškia, kad visų keturių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė R. B. ir, jei apeliacinės instancijos teismas jos veiksmus perkvalifikuotų iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, pagal šią normą turėtų atsakyti tik ji, o baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta. Taip pat teigia, jog bylą išnagrinėjęs teismas ir nusikaltimus pripažinęs tyčiniais, neatskleidė kiekvieno iš bendrininkų indėlio į inkriminuotus nusikaltimus bei šio indėlio reikšmės nusikalstamų veikų atlikimui. Bendrininkavimo požymiai šioje byloje nebuvo tinkamai atskleisti ir nustatyti, kadangi susitarimas bei tyčia buvo konstatuoti deklaratyviai, konkretūs veiksmai nebuvo aiškiai išdėstyti, bendrininkų indėliai į nusikalstamų veikų darymą apskritai nebuvo vertinti. Iš to darytina išvada, kad BK 25 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo pritaikytos netinkamai.

5.7. Taip pat, anot gynėjo, kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareikšti naudojant klampias formuluotes, deklaratyviai konstatuojant, kad egzistavo bendrininkų grupė ir, neindividualizuojant kiekvieno iš bendrininkų veiksmų, vieno iš bendrininko veiksmus priskiriant kitam bendrininkui, nors pastarasis net neturėjo jokių galimybių jų atlikti (pvz.: nebūnant susietam su įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, pateikti pelno mokesčio deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėti pelno mokesčio ar neįregistruoti įmonės PVM mokėtoju bei nesumokėti šio mokesčio ir pan.), yra sunkiai suprantami, todėl buvo pažeista R. B. teisė į gynybą ir dėl šios priežasties nuosprendis keistinas.

5.8. Nurodo, jog tarp veikos ir padarinių turi būti nustatytas ne tikėtinas, t. y. atsitiktinis, bet būtinasis priežastinis ryšys. Toks priežastinis ryšys reiškia, jog tam tikromis sąlygomis tam tikros veikos visada ar bent jau dažniausiai sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. R. B. visiškai sutinka su tuo, kad svarbių buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas sukelia ankščiau minėtas pasekmes, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad vien dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokį įsitikinimą suformavo atskirų kolegų pavyzdžiai, kurie dėl neapdairumo laiku neįsiregistravo PVM mokėtojais, o VMI pastebėjus ir nurodžius tai padaryti – jie nebuvo persekiojami už tai baudžiamąja tvarka. Taip pat apeliantei kelia abejonių, ar baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes gali sukelti nežymių sumų neįrašymas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustačius, kad tarp vieno iš minėtų veiksmų ir dėl kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, šios aplinkybės (veiksmai) turėtų būti pašalintos iš nuosprendžio. Dėl šios priežasties, apelianto manymu, yra būtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti specialisto išvadą pateikusius specialistus – K. L., A. B. ir L. J..

5.9. R. B. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teigia, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad ji suvokė, jog jos pateikiami duomenys, kurie vėliau finansininko buvo įrašyti į deklaraciją, buvo neteisingi ir ji norėjo išvengti mokesčių. Priešingai, pasak gynėjo, byloje nustatyta, kad ji neturėjo visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų ir tik dėl šios priežasties tam tikri duomenys nebuvo įtraukti į pelno mokesčio deklaracijas. Gynėjo manymu, vien tai, kad įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja ir į Lietuvos Respublikos valstybes biudžetą nesumokėjo PVM, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. kad tokie veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pripažinti neatsargiais, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ar sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu) baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, jie nėra nusikalstami, todėl jie ne tik šalintini iš nuosprendžio, bet ir nepriteistina turtinė žala už jų atlikimą. Gynėjo manymu, išteisinus R. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.

5.10. Taip pat pažymi tai, jog didelė dalis to, kas išdėstyta šiame apeliaciniame skunde, buvo pasakyta per baigiamąsias kalbas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai neatsižvelgė į gynybos išdėstytus esminius argumentus ir dėl jų nepasisakė, paneigė R. B. baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamojo gynybos priemonės, esmę, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Teismo posėdyje nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas A. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti: jos veiksmus dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį; pašalinti iš nuosprendžio dėl keturių nusikalstamų veikų nurodytą aplinkybę, kad dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų ją išteisinti ir civilinio ieškinio netenkinti. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas A. C. prašė apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokurorė prašė nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios R. B. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-7-629/2006).

9. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nepagrįstai A. B. ir R. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nesutinkama ir su jų nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Pasak apeliantų, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra prieštaringos, neatitinka bylos aplinkybių, teismas neatskleidė visų būtinųjų šių nusikalstamų veikų požymių nuteistųjų veiksmuose, neatskleidė nuteistųjų kaltės formos, nevertino jų parodymų, neatsižvelgė į gynybos išdėstytus esminius argumentus ir dėl jų nepasisakė, paneigė baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamųjų gynybos priemonės, esmę, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė A. B. ir R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau nepagrįstai pastarųjų veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors A. B. ir R. B. taip pat pripažinti kaltais pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, nes jų veikoje nėra BK 220 straipsnio 1 dalies numatytų būtinųjų požymių – tikslo bei tyčios vengti mokėti mokesčius.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį

11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.

12. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

13. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose neneigia, kad R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą organizavo aplaidžiai, pažeisdami teisės aktų nuostatas ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jų nuomone, jie tai padarė per neatsargumą, o dalis buhalterinės apskaitos dokumentų dingo, persikraustant iš vienų patalpų į kitas. Be to, buhalterinę apskaitą bendrovėje tiesiogiai tvarkė finansininkas G. M., kuris buvo atsakingas, kad apskaita būtų tvarkoma laikantis įstatymų.

14. Tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas objektyviai reiškiasi tais pačiais veiksmais. Esminis kriterijus, atskiriantis aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo apgaulingo, yra šių nusikalstamų veikų kaltės forma. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-69-895/2018 ir kt.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

15. Nors kaltinimai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nei A. B., nei R. B. nebuvo pareikšti, tačiau vien ši aplinkybė, nustačius, jog kaltinamajame akte veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, nėra kliūtimi nusikaltimo kvalifikavimą pakeisti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. BPK 256 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-19-1073/2018). Apie tai paminėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kuria nagrinėjama byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (13 t., b. l. 93-110). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, 2020 m. spalio 16 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistiesiems A. B. ir R. B. buvo pranešta, jog nusikalstama veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybėms, gali būti perkvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl kliūčių spręsti A. B. ir R. B. kaltės klausimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra.

17. A. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, neneigė, kad tvarkant bendrovių buhalterinę apskaitą buvo tam tikrų aplaidumo požymių, tačiau teigė, kad buhalterinė apskaita jo vadovaujamose bendrovėse nebuvo tvarkoma apgaulingai, siekiant nuslėpti mokesčius. Taip pat, jo teigimu, jis vadovavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis buvo tik formaliai, o visus šių bendrovių reikalus tvarkė R. B..

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad nebuvo bendros įmonės, nebuvo bendros veiklos, tarpusavyje kažkokiais mokėjimais ar užsakymais nesikeisdavo, tai buvo visiškai atskira veikla. Jis tyčinių suplanuotų ir organizuotų veiksmų nevykdė, neslėpė ir nenaikino dokumentų. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo formalus vadovas. Pripažįsta, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Jo manymu, specialisto išvada surašyta bendrinėmis nuostatomis, kad nežinomoje vietoje, nežinomu būdu, dėl nežinomų aplinkybių susitarė, paslėpė ar kažkaip kitaip sunaikino kažkokius dokumentus. Įmonės susijusios giminystės ryšiu (sūnus ir mama), bet verslo ryšių įmonės neturėjo, klientais nebuvo keičiamasi, kažkokių fiktyvių paslaugų pirkimo tarp įmonių nebuvo. Viena buveinė buvo (duomenys neskelbtini) (registracijos metu), veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini). Jis kraustantis nedalyvavo, nes buvo išvykęs, vykdavo dažnai į komandiruotes. Kraustantis buvo samdyta įmonė dokumentų pervežimui. Buvo kraustomasi iš (duomenys neskelbtini), vėliau iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad dokumentai dingo kraustymosi metu. Dauguma dokumentų buvo namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno R. B., jis dokumentus čia ir palikdavo. Kraustymosi metu dalis dokumentų buvo pervežti į biurą, dalis – į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). ir taip pat pas buhalterį G. M.. Patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde vykdė gyvenamojo ploto nuomos, transporto paslaugų teikimo vykimui į užsienį paslaugas. Tai buvo ta veikla, kurios nebuvo galima vykdyti toms kitoms įmonėms, kurios užsiėmė įdarbinimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo 2009-2012 metais. Negali pasakyti, dėl kokių aplinkybių nebuvo pateiktos pelno mokesčio deklaracijos, galbūt dėl aplaidumo, nes tai tvarkė buhalteris. Už pelno mokesčio deklaracijų pateikimą atsakingas vadovas ir finansininkas, nuo 2010 ar 2011 metų – vien vadovas. Jis dokumentus perduodavo tiesiogiai buhalteriui G. M. arba palikdavo pas R. B., kur ji gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). ir juos pasiimdavo G. M.. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi R. B. gyvenamosiose vietose arba, jei pasiimdavo G. M., tai dokumentai būdavo pas jį. Jei būdavo kažkiek dokumentų palikta biure, tai laikinai, iki tam tikro laiko, bet atskiros saugojimo vietos nebuvo. Kraustymasis buvo susijęs su R. B. gyvenamosios vietos pakeitimu, 2010 ar 2011 metais. Iš gyvenamosios vietos kraustėsi vieną kartą, dar kraustėsi iš biuro, buvo kraustomi dokumentai. FNTT pareikalavus pateikti dokumentus, pastebėjo, kad dalies dokumentų nėra. (duomenys neskelbtini). buvo visų keturių įmonių dokumentai. Dokumentai buvo laikomi sieninėje spintoje, lentynose.

18. R. B., apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad ji galėjo aplaidžiai tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, tačiau neigė, kad tai darė tyčia, turėdama tikslą apgauti valstybę, t. y., kad buhalterinę apskaitą ji tvarkė apgaulingai. Taip pat nurodė, kad dalį dokumentų prarado kraustantis į naujas gyvenamąsias patalpas.

Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad visos įmonės buvo registruotos (duomenys neskelbtini), kur buvo jos deklaruota gyvenamoji vieta, o veikla buvo vykdoma biuruose. Butą pardavė 2006 m., bet ten dar 2 metus gyveno, vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki praeitos vasaros. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2000 m., nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) (biurų pastatas), čia ilgą laiką buvo laikomi dokumentai, vykdoma veikla, tai buvo pagrindinė būstinė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2005 m., dokumentai buvo pervežti iš (duomenys neskelbtini) ir buvo laikomi nuo 2005 m. iki kraustymosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi ir pas ją namuose, ir biure. Kai G. M. pranešdavo, kad reikia dokumentų, A. B. paprašydavo jos perduoti ir ji perduodavo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi nuo 2012 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2011 m., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena nuo kada. Jie buvo laikomi ir po operatyvaus patikrinimo, kuris vyko 2013 m. Nuo 2008 m. iki 2013 m., kai persikraustė iš buto, visų įmonių dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo iki 2009 m. rugsėjo 11 d., dėl šios įmonės 2011 metų deklaracijos nežino. Buvo įsitikinusi, kad tais metais pelno mokesčio deklaracijos buvo teikiamos. Supranta savo kaip vadovo atsakomybę, aplaidžiai buvo žiūrėta, bet buvo tikra, kad deklaracijos buvo priduotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti A. B., bet jie buvo palikti pas ją – (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo išvežti 2010 m. į (duomenys neskelbtini). saugojimui ir parvežti atgal 2011 m. Dokumentai buvo išvežti taksi, samdė pervežimo įmonę. Kai vežė dokumentus į FNTT, pastebėjo, kad jų trūksta. Dokumentus į FNTT vežė iš namų. Patikslino, kad neteisingai išsireiškė, suprato, kad trūksta dokumentų, gavus ekspertizės išvadą, o gal, kai tyrėjas pareikalavo papildomų dokumentų. Registrai vedami iš pirminių dokumentų. Dokumentai buvo perduodami finansininkui tam tikrais etapais, jei jų buvo daugiau, tai perduodami už mėnesį, jei nebūdavo didelio kiekio, tai perduodavo po 3 mėnesių. Viskas buvo daroma metų eigoje. Iš jos įmonių dokumentus finansininkas gaudavo tiesiogiai iš jos, o iš A. B. įmonės, ji perduodavo finansininkui. Finansininkas sudarė pelno mokesčio deklaraciją. Patvirtino, kad dokumentai buvo saugomi bute, spintoje, nuo 2008 m., butas vieno kambario.

19. Liudytojas G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis 2004 m. pradėjo tvarkyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kaip fizinis asmuo, vėliau su A. B. ir R. B. jis sudarė paslaugų teikimo sutartį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, savininkas, ir tvarkė ir bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal tuos dokumentus, kuriuos jam pateikdavo R. B.. Iš kitų šeimos narių jokių dokumentų negaudavo. Šių bendrovių vadovais buvo arba A. B., arba R. B., tačiau nei viena iš šių įmonių nebuvo PVM mokėtoju, todėl PVM ataskaitos nebuvo teikiamos. Liudytojas žinojo, kad visos įmonės, kurių apskaitą jis tvarko, yra susijusios su B., tačiau nemanė, kad šios įmonės yra susijusios per tuos pačius akcininkus ir turi būti traktuojamos kaip įmonių grupė, nes tokiu atveju turėjo būti PVM mokėtojomis. Jis klausė B., ar jie yra susiję kaip akcininkai, ir nors jie žadėjo liudytojui pateikti informaciją, bet taip jos ir nepateikė. Jokių VMI siųstų reikalavimų ar pranešimų liudytojas negavo ir nematė, o nei A. B., nei R. B. jam jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo nedavė.

20. Taip pat buvo pagarsinti specialistų K. L., A. B. ir L. J. paaiškinimai, duoti kitos apeliacinės instancijos teismo sudėties teismo posėdžio metu.

20.1. Specialistė K. L. paaiškino, kad atliko tyrimą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje atsakė į klausimus dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2.1 ir 2.2 bei į klausimus 2.3 ir 2.3.1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Ji išvadoje nerašė dėl įmonių neįregistravimo PVM mokėtojais. Jeigu įmonė turėjo pajamas, jas deklaravo, bet jų neapskaitė, tai jau yra apgaulinga buhalterija. Ji nurodė išsamų sąrašą pažeidimų, dėl kurių negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bet kokių sumų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą sukelia pasekmes. Trūksta tam tikrų dokumentų, dėl ko buvo neįmanoma nustatyti.

20.2. Specialistas A. B. paaiškino, kad jo pagrindinis darbas buvo padėti analizuoti dokumentus, savarankiškai išvadų neatliko. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodytas išsamus pažeidimų sąrašas. Tyrimui užteko medžiagos duoti išvadą.

20.3. Specialistė L. J. paaiškino, kad pagal surinktą medžiagą konstatavo dėl neįregistravimo PVM mokėtojais, kaip susijusias įmones. Buvo paskaičiuota iš pirminių dokumentų, tačiau buvo nepilnai pateikti. Ji paskaičiuoja mokesčius. Nenustatinėja, ar neįregistravimas PVM mokėtoju gali sukelti tam tikras pasekmes. Veikla buvo daugiausiai grynais pinigais. Dokumentai buvo ieškomi visais įmanomais adresais. Šioje byloje kreipėsi, kad jiems pateiktų dokumentus, buvo rašomi raštai, kreiptasi į tyrėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Išvada buvo atlikta iš dokumentų, kurie buvo pateikti.

21. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruota 2005 m. rugpjūčio 17 d.) nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vadovavo R. B.; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo įstaigos įkūrimo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. spalio 21 d. vadovavo A. B., o nuo 2009 m. spalio 21 d. – R. B.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įkūrimo 2006 m. liepos 28 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. vadovavo R. B., o nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. – A. B.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įkūrimo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. vadovavo R. B., o nuo 2009 m. lapkričio 23 d. – A. B. (4 t., b. l. 151-153).

22. VMI 2013 m. kovo 7 d. pranešime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuoja tas pats fizinis asmuo – R. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. sausio 12 d. kontroliuoja R. B. sūnus A. B. kartu su sutuoktine L. B.. Šių įmonių akcininkai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. kovo 7 d. R. B., turinti 100 proc. bendrovės akcijų; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. kovo 7 d. įmonės steigėja R. B.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2010 m. spalio 12 d. R. B., turėjusi 100 proc. bendrovės akcijų, nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2013 m. kovo 7 d. R. B. sūnaus A. B. sutuoktinė L. B., turinti 100 proc. bendrovės akcijų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. kovo 7 d. A. B., turintis 100 proc. bendrovės akcijų. Visos šios įmonės vykdė vienodą komercinę veiklą – Lietuvos piliečių įdarbinimą užsienyje bei visų įmonių registravimo ir buveinių adresai 2008 – 2009 m. buvo vienu adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-34).

23. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. pateikė 2007 m. vasario 1 d. darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M., sutartyje taip pat nurodyta, kad sutartis pakeista: įmonės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas į pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. gruodžio 21 d.; 2013 m. kovo 8 d. apskaitos vedimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. kovo 8 d. apskaitos vedimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriose G. M. buvo paskirtas šių įmonių vyr. finansininku (4 t., b. l. 99-109). Pagal VMI informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – buhalteris G. M. (4 t., b. l. 152-153).

24. Kaltinimai A. B. ir R. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pateikti už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir grindžiami tuo:

24.1. R. B., būdama vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, įgyvendindama šį savo sumanymą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir 2008–2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 117 307 Lt (kas atitinka 33 974,46 Eur) PVM, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2011 metus.

24.2. R. B. ir A. B., veikdami bendrai, R. B., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir nuo 2009 m. spalio 21 d. direktore, bei A. B. iki 2009 m. spalio 21 d. būnant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet vėliau nebūnant susietam su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, 2008–2012 m. abu nepriklausomai nuo darbo santykių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, būdami atsakingi už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje, 2008–2010 m. tyčia į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. paslaugų už pardavimą, 2009 m. patirtas sąnaudas ir 2010 m. patirtas sąnaudas, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d., taip pat, nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 155 584 Lt (kas atitinka 45 060,24 Eur) PVM, dėl ko buvo iškraipyta tikroji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

24.3. R. B. ir A. B., veikdami bendrai, R. B. iki 2010 m. sausio 12 d. būnant vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2010 m. sausio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininke ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. šios įmonės direktore, o vėliau nebūnant susietai su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B. iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūnant susietam su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2008–2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „Tavo turtas“ PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), taip pat, nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir 2008–2012 metais (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 39 837 Lt (kas atitinka 11 537,59 Eur) PVM, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

24.4. R. B. ir A. B., veikdami bendrai, R. B. iki 2009 m. lapkričio 23 d. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, o vėliau nebūnant susietai su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B., būnant vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būnant šios įmonės direktoriumi, 2008–2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), taip pat, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 16 252 Lt (kas atitinka 4 706,90 Eur) PVM, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

25. Taigi kaltinimas apgaulingai tvarkius įmonių buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pasireiškė, kaip matyti iš pareikštų kaltinimų esmės, tuo, kad R. B. ir A. B., būdami atsakingi už įmonių apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, paslėpė (neišsaugojo) dalį šių įmonių pirminių apskaitos dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, kasos orderių), neįregistravo įmonių PVM mokėtoju ir jų vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo PVM.

26. Pažymėtina, kad formuluojant kaltinimą R. B. ir A. B., yra nurodytos ir atitinkamos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimas, kiek galima spręsti iš kaltinimų formuluotės, inkriminuotas nuteistiesiems:

26.1. Buhalterinės apskaitos įstatymo: 21 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. liepos 13 d.), pagal kurias už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (1 dalis), už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (2 dalis); 4 straipsnis, pagal kurį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalis (tik dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 straipsnio 4 dalis, pagal kurią apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 ir dalys, kurios numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (1 dalis), apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius (2 dalis); 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

26.2. 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų, pagal kuriuos ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų.

26.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių: 3 punktas, kuris numato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; 4 punktas, kuris numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; 16 punktas, kuris numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai.

26.4. 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 atitinkami straipsniai. Dėl įmonių registravimo PVM mokėtoju pasekmių bus aptariama vėliau.

27. Minėti teisės aktų reikalavimų pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitą nurodytose bendrovėse, kaip matyti, yra konstatuoti specialisto išvadoje, detaliai nurodant, kuo šie pažeidimai pasireiškė – specialisto išvados lapai nuo 153 iki 175 (4 t., b. l. 153-194), be to, konstatuota, jog dėl atitinkamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2011 metų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2012 metų (iki 2012 m. birželio 30 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2012 metų (iki 2012 m. birželio 30 d.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008–2012 metų (iki 2012 m. birželio 30 d.) laikotarpiu padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų (6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 1, 2 dalių) ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už nurodytus laikotarpius.

28. Kaip matyti iš apeliantų parodymų, iš esmės neginčijant nurodytų specialisto išvadų, laikomasi pozicijos, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, o dalies dokumentų neišsaugojo, nes jie dingo kraustantis iš vienos patalpos į kitą. Taigi iš esmės neneigiamos kaltinime nurodytos ir specialisto išvadoje akcentuotos aplinkybės, kad tyrimui nebuvo pateikti minėti pirminiai apskaitos dokumentai, kurie nebuvo išsaugoti, nes kraustantis dingo. Taigi spręstina, kad šios aplinkybės laikytinos nustatytomis. Kaltinimuose atitinkami nuteistųjų nurodyti veiksmai, neužtikrinant dalies pirminių apskaitos dokumentų išsaugojimo (kaltinimuose nurodyta paslėpė), kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

29. Vertinant R. B. ir A. B. pareikštus kaltinimus, pirmiausia pažymėtina, kad jiems inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Taigi, nors pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kas pažymėta ir kaltinimuose, vis dėlto tinkamas atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą (tokį nustačius) subjektas gali būti tik asmuo, kuris konkrečiai tvarkė (ne organizavo) buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausiasis finansininkas G. M. – tai neabejotinai nustatyta byloje ir dėl šios faktinės aplinkybės jokių abejonių ar ginčų nėra. Taigi įmonės vadovas pagal teisinį reguliavimą atsakingas už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudaryta sutartis su tokias paslaugas teikiančiu subjektu ir pan. Todėl konstatuotina, kad įmonės vadovai, pavedę atitinkamas buhalterinės apskaitos vedimo funkcijas vyriausiajam finansininkui, laikytini pastarąją (buhalterinės apskaitos organizavimo) pareigą įgyvendinę. Savo ruožtu pagal BAĮ įstatymo 11 straipsnį, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

30. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti traukiamas ir įmonės vadovas – tais atvejais, kai atitinkami veiksmai padaromi bendrininkaujant su konkrečiai buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu arba tais atvejais, kai įmonės vadovas atitinkamiems veiksmams panaudoja asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą, tačiau nežinantį apie nusikalstamus kėslus (pvz., kai jis nežino, kad jam pateikiami apgaulingi apskaitos dokumentai ir pan.) – pastaraisiais atvejais atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai R. B. ir A. B. nėra inkriminuoti (bendrininkavimas su finansininku ar veikimas per atitinkamų nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį).

31. Pažymėtina, kad gretinant kaltinimuose nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas su kaltinimuose nurodytais nuteistiesiems inkriminuotais veiksmais, akivaizdu, jog dalis nurodytų nuostatų apskritai negali būti siejami su nuteistųjų, kaip ūkio subjektų vadovų, pareigomis Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų teisės aktų prasme, pavyzdžiui – BAĮ 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalys; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktai iš esmės yra susiję su betarpiškai buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens – šiuo atveju vyriausiojo finansininko, atliekamomis funkcijomis ir reikalavimais, keliamais jam, tvarkant apskaitą, ir niekaip negali būti siejami su kaltinimuose nurodytais nuteistiesiems inkriminuotais jų veiksmais – tuo, kad jie, kaip nurodoma, būdami atsakingi už įmonių apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, paslėpė (neišsaugojo) dalies šių įmonių pirminių apskaitos dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, kasos orderių). Iš specialisto išvados taipogi matyti, kad nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimai detalizuoti konkrečiais šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens padarytais nurodytų reikalavimų pažeidimais.

32. Taigi dėl nurodytų BAĮ bei kitų teisės aktų pažeidimų R. B. ir A. B. iš esmės negali būti kaltinami, kadangi minėtos nuostatos reglamentuoja būtent buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, o ne jų, kaip įmonių vadovų, pareigas, todėl nurodytos aplinkybės (teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios buhalterinę apskaitą tvarkančio, o ne ūkio subjekto vadovo, pareigas), šalintinos iš kaltinimų.

33. Tačiau dalis šių įmonių pirminių apskaitos dokumentų nebuvo išsaugoti, kaltinimuose nurodant, kad nuteistieji juos paslėpė. Minėta, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintos „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“, 10.15, 10.19 punktuose nustatyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų. Taigi pastarosios nuostatos akivaizdžiai numato ūkio subjekto – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. B. bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamais laikotarpiais vadovų R. B. ir A. B. pareigą nustatyti (pasirašyti) atitinkamas tvarkas, numatyti priemones ir organizuoti tinkamą apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, tačiau pripažintina, kad tokios tvarkos bei priemonės nebuvo numatytos, kas lėmė, kad atitinkami apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai nebuvo išsaugoti.

34. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-245-303/2017). Pagal teismų formuojamą praktiką, BK 222 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje nustatytų nusikaltimų padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Nagrinėjamu atveju atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti minėtų įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

35. Iš esmės pagrįsti gynybos teiginiai, kad įmonės neįregistravimas PVM mokėtoju nesukelia baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių, todėl atitinkamai įmonių neįregistravimas PVM mokėtoju, apskaičiavimas ir PVM sumokėjimas taip pat šalintinas iš kaltinimų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad visų šių keturių įmonių akcininkai ir direktoriai yra tarpusavyje susiję asmenys, todėl privalėjo susieti įmones ir registruotis PVM mokėtoju. Nuteistieji neneigia giminystės ryšių, bet teigia nepagalvoję, kad reikia susieti įmones ir registruotis PVM mokėtoju. Neneigia ir tai, kad finansininkas G. M. dėl to buvo užsiminęs, bet jie nereagavo (nepateikė jam informacijos), tačiau toks nuteistųjų manymas rodo aplaidumą, o ne apgaulę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje nepateikimas mokesčių administratoriui nustatytos formos, PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos bei PVM mokesčio nesumokėjimas galėjo užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį. Be to, galima administracinė atsakomybė už deklaracijų nepateikimą siekiant nuslėpti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹ straipsnį (šioje byloje aktualiu laikotarpiu) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnis) bei baudžiamoji atsakomybė pagal BK 221 straipsnį (deklaracijos nepateikimas), tačiau nurodyti kaltinimuose PVM įstatymo nuostatų pažeidimai negalėjo būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

36. Pripažinus, kad nenustatydami jau minėtų tvarkų, priemonių ir pan., nuteistieji pažeidė nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymo bei organizavimo nuostatas, būtina spręsti, ar nurodyti pažeidimai gali būti vertinami (nustačius ir kitus būtinuosius požymius) kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, ar kaip nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.

37. BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi matyti, kad viena iš dispozicijoje aiškiai ir konkrečiai numatytų veikų – tai buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką.

38. Pažymėtina, kad nesant bendrovėje nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, būtina vertinti ir kitas susijusias aplinkybes – ar buvo apskritai imtasi kažkokių priemonių, veiksmų, užtikrinant ūkio subjekto vadovo pareigos saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus vykdymą. Nors, kaip nustatyta, įmonių apskaitos dokumentai iš pradžių buvo saugomi R. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), po išsikraustymo (duomenys neskelbtini). ir nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), kur buvo pagrindinė būstinė, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. B. ar A. B., kaip nurodytų atitinkamų ir atitinkamais laikotarpiais įmonių vadovai, būtų paskyrę konkrečias patalpas ir atsakingus asmenis, kuriems būtų pavesta rūpintis apskaitos dokumentų išsaugojimu nustatytą laiką, siekiant užtikrinti, kad tokioje situacijoje, kaip kad nagrinėjamu atveju – kraustantis iš vienų patalpų į kitas (ir ši nuteistųjų versija byloje nėra paneigta), tie dokumentai nebūtų prarasti.

39. Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste neabejotina, kad tiek R. B., tiek A. B. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, kas atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą, be to, kaip jau minėta, nustatyti ir įstatymo reikalaujami padariniai – dėl to negalima iš dalies nustatyti minėtų įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už jau minėtą laikotarpį. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, nenumato. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje jurisprudencijoje, konstatuojant, kad netgi esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz. vagystės, įmonės vadovas vis tiek atsako pagal BK 223 straipsnio nuostatas, jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2003, 2K-106/2009, 2K-335-648/2016, 2K-11-648/2018 ir kt.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog buhalterinės apskaitos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas teismų praktikoje gali būti pateisinamas tik esant force majeure aplinkybėmis, kurios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos.

40. Nors, kaip matyti iš kaltinimų, laikomasi pozicijos, kad atitinkami nuteistųjų veiksmai (nevertinant tų, kurie iš esmės nuteistiesiems negali būti inkriminuoti ir yra susiję su buhalterinės apskaitos vedimo tvarka) buvo padaryti tyčia, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis paslėpus dalį minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), tačiau tokios išvados byloje esantys duomenys nepatvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nėra paneigta apeliantų nurodyta aplinkybė, kad kraustantis iš vienų patalpų į kitas galėjo dingti dalis apskaitos dokumentų, o duomenų, kad R. B. ir A. B. sąmoningai, siekdami atitinkamų tikslų – kaip nurodyta, nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją bendrovių ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, atliko veiksmus, susijusius su konstatuotais pažeidimais, nėra.

41. Pažymėtina, kad apie asmens subjektyviosios veikos pusę sprendžiama ne tik pagal jo parodymus šiuo klausimu, tačiau ir įvertinus objektyviuosius atitinkamos veikos požymius. Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, nustatinėjant R. B. ir A. B. kaltės formą, pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas (buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką), tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, gali būti padaromas esant neatsargiai kaltės formai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2013). Nagrinėjamu atveju R. B. ir A. B. kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jie žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, ką tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino abu apeliantai, tačiau jas vykdė netinkamai, neišsaugojo dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) negalima iš dalies nustatyti minėtų įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

42. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu teisėjų kolegija pažymi, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009). Taigi bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, yra negalimas, todėl bendrininkavimas šalintinas iš kaltinimų.

43. Nepaisant bendrininkavimo negalimumo, yra pagrindas atskirai vertinti nuteistųjų veiksmus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi, įvertinus nurodytas aplinkybes bei argumentus, nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai R. B. ir A. B. veikose.

44. Kadangi kaltinimas R. B. bei A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo suformuotas, kaip padarytas bendrininkų grupe, svarbu nustatyti, kuris iš jų yra atsakingas asmuo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose įmonėse keičiantis įmonių vadovams nebuvo nustatyta įmonių buhalterinių dokumentų perdavimo tvarka, todėl nėra galimybės nustatyti, kada kaltinimuose nurodyti buhalteriniai dokumentai buvo prarasti. Todėl, kolegijos vertinimu, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turi atsakyti asmuo, buvęs įmonės vadovu buhalterinių dokumentų pateikimo FNTT metu.

44.1. R. B. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir nuo 2009 m. spalio 21 d. direktorė, o A. B. iki 2009 m. spalio 21 d. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taigi dėl aplaidaus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turėtų atsakyti R. B..

44.2. R. B. iki 2010 m. sausio 12 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. šios įmonės direktorė, o A. B. nuo 2009 m. lapkričio 23 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taigi dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turėtų atsakyti A. B..

44.3. R. B. iki 2009 m. lapkričio 23 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, o A. B. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nuo 2009 m. lapkričio 23 d. buvo šios įmonės direktoriumi, taigi dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turėtų atsakyti A. B..

45. Kadangi nustatyta, jog R. B. bei A. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turi atsakyti tik dėl tų įmonių, kuriose buvo vadovais buhalterinių dokumentų pateikimo FNTT metu, R. B. išteisintina dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), o A. B. - dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo).

46. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl baudžiamosios bylos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukimo.

46.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šiuo konkrečiu atveju R. B. ir A. B. veiksmai gali būti vertinami ne kaip apgaulingas, ką pripažino pirmosios instancijos teismas, o tik aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl senaties klausimų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427-648/2015). Sprendžiant senaties taikymo klausimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, be kita ko, paisoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-9/2012 formuojamos praktikos, pagal kurią teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, tačiau konstatuojamos veikos faktinės aplinkybės.

46.2. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad R. B. ir A. B. šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai padaryti neatsargia kaltės forma ir yra baigti. Ši nusikalstama veika buvo trunkamoji – nuolatinis, nepertraukiamas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimas tam tikrą laiką, todėl jos pabaigos momentas, kuris šiuo atveju teisiškai reikšmingas skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senatį, yra siejamas su R. B. ir A. B. inkriminuotų nusikaltimų laiku, nurodytu kaltinamajame akte nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną (2020 m. lapkričio 26 d.), BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nustatytas terminas (aštuoneri metai) yra suėjęs. Taigi konstatavus esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, dėl kurios pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1 dalį R. B. dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o A. B. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nutraukiama, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

47. BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta ne nuteistiesiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, o 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija. Nors BK 220 straipsnio 1 dalies 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tik jeigu siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 100 MGL (ką apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė), kai tuo tarpu nuteistiesiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje tokios ribos nebuvo, tačiau tuo pačiu už šios nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta griežtesnė sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, kai tuo tarpu ankstesnėje įstatymo redakcijoje – bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. B. ir A. B. veiksmus, vadovaujasi nuteistiesiems inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusia įstatymo redakcija, numatančia švelnesnę baudžiamąją atsakomybę.

48. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

48.1. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

48.2. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Kadangi BK 220 straipsnio dispozicijoje yra numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, todėl nėra būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarinių.

48.3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tuomet, jeigu neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami, siekiant išvengti mokesčių. Tai yra specialus požymis, kurio nenustačius, tai yra nesant tokio tikslo, asmeniui atsakomybė gali kilti tik pagal veikos padarymo metu galiojusio ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį (Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas). Dėl būtinumo vertinti tokiais atvejais baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo administracinės atsakomybės klausimą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429-788/2016.

49. Byloje neabejotinai nustatyta, jog R. B. ir A. B. veikos atitinka objektyviuosius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tiek pačių apeliantų parodymais, tiek ir byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, specialisto išvada, mokesčio administratoriaus atliktais patikrinimo aktais, specialistų paaiškinimais nustatyta, jog kaltinimuose nurodytose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pelno mokesčio deklaracijose R. B. ir A. B. nurodė neteisingus duomenis apie nurodytų įmonių pajamas ir pelną. Byloje taip pat nustatyta, jog R. B. ir A. B. suprato, kad privalo pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą, tačiau vien šių aplinkybių baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nepakanka. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo svarbu nustatyti, kad asmuo turėjo tikslą išvengti mokesčių. Tai subjektyviosios pusės požymis, kuris nustatomas vertinant byloje surinktų duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog toks tikslas R. B. ir A. B. veikoje, kaip ir tiesioginė tyčia, nenustatytas.

50. Kaip matyti iš pačių nuteistųjų paaiškinimų, R. B. neturėjo visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų ir tik dėl šios priežasties tam tikri duomenys nebuvo įtraukti į pelno mokesčio deklaracijas. Tuo tarpu A. B. paaiškino, kad visus reikiamus dokumentus gaudavo ir perduodavo finansininkui G. M. per R. B., tai patvirtino ir pats G. M. ir šie parodymai byloje nėra paneigti. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog tokį netinkamą deklaracijų pildymą lėmė aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau tai savaime nesuponuoja tyčinės kaltės dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime rodo, jog asmuo aplaidžiai tvarkydamas buhalterinę apskaitą sąmoningai nesiekia neteisėtų tikslų. Tuo tarpu neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas yra tyčinis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju būtent aplaidus apskaitos vedimas, pasireiškęs neatsargia kaltės forma, lėmė ir neteisingų duomenų mokesčio administratoriui teikimą, duomenys į deklaracijas buvo įrašyti ne tyčia, o nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų finansininkui G. M.. Šie duomenys, vertinant su jau anksčiau aptartais apeliantų parodymais, kitais rašytiniais duomenimis, taip pat rodo, jog tyčios išvengti mokesčių, pateikiant tokius netikslius duomenis mokesčio administratoriui, nuteistieji neturėjo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog R. B. ir A. B. veikose nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių – tikslo vengti mokesčių ir tyčios, todėl R. B. ir A. B. išteisintini, nes nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio

51. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus R. B. ir A. B. taikyti BK 95 straipsnio nuostatas dėl BK 223 straipsnio 1 dalies bei pagal BK 220 straipsnio 1 dalyje juos išteisinus, iš naujo spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas.

52. Šioje byloje civilinis ieškovas VMI pareiškė civilinį ieškinį (11 t., b. l. 38-45), kuriuo prašė iš R. B. išieškoti valstybės naudai 33 974,46 Eur PVM ir 19 326,64 Eur pelno mokesčio bei išieškoti solidariai iš R. B. ir A. B. 61 304,73 Eur PVM ir 7 185,19 Eur pelno mokesčio valstybės naudai.

53. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, todėl ir žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai). Todėl pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-304-976/2016, 2K-21/2010, 2K-260/2006). Tuo tarpu R. B. ir A. B. išteisinus pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, t. y. jog nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taikomos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos ir civilinis ieškinys taip pat paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistosios R. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą tenkinti.

dėl A. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) veikas perkvalifikavus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) ir BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), o dėl R. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) veikas perkvalifikavus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo),

panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo) bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), o R. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo), BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. B. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo) bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), o R. B. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo), BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl neteisingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pateikimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo), kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. B. ir A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartu su byla teismui perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos dokumentus, esančius keturiose kartoninėse dėžėse, grąžinti juos pateikusiems ar kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims.