- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-31-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21305-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. Š., G. Š.
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jelenos Šiškinos (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų V. Š. ir G. Š. ir atsakovo G. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas iš dalies, o V. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 9 967,55 Eur žalos priteisimo iš G. L. perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu V. Š. ir G. Š. iš G. L. priteistas 12 655,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, panaikintas ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
4. Ieškovai V. Š. ir G. Š. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui G. L., kuriuo prašė atlyginti G. L. nusikalstamais veiksmais padarytą 12 655,91 Eur dydžio turtinę žalą, kuri susideda iš: 1) nuostolių dėl ieškovų 591,82 Eur sumokėtų palūkanų AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (laikotarpiu, kol ieškovai visiškai negalėjo tęsti darbų statomame name) ir dėl ieškovų 1 237 Eur sumokėtų palūkanų AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nuo 23 000 Eur sumos; 2) 3 075 Eur nuostolių dėl namo statybos darbų vadovo atlyginimo mokėjimo; 3) nuostolių dėl papildomų 5 000 Eur dydžio išlaidų namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti; 4) nuostolius dėl 2 752,09 Eur nuomos mokesčio.
5. Civilinis ieškovas nurodė, kad namo statyboms iš AB „Swedbank“ jiems buvo suteiktas 300 000 Eur dydžio kreditas, už kurį jie mokėjo 1,6 proc. dydžio metines palūkanas. Sutarties su atsakovu įvykdymo dienai iš minėtos 300 000 Eur kredito sumos ieškovams namo statyboms buvo išduota 106 400 Eur kredito suma. Ieškovai mokėjo palūkanas, tačiau namo statybos buvo sustojusios iki kol name bus sumontuoti langai. Taigi ieškovai AB „Swedbank“ buvo priversti mokėti kredito palūkanas nuo suteiktos kredito sumos, tačiau daiktu, kuriam kreditas buvo suteiktas, naudotis negalėjo, t. y. negalėjo name apsigyventi. Pastatas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo atviras, nebuvo sandarus, dėl nesumontuotų langų per minėtą laikotarpį pastatas drėko. Žiemą, ankstyvą pavasarį pastate dėl drėgmės ir temperatūros pokyčių negalėjo būti atliekami darbai, todėl jie buvo nukeliami, perplanuojami iki tol, kol statinys taps sandarus bei bus galimybė jį išdžiovinti. 2019 m. balandžio 17 d. sumontavus langus ieškovai negalėjo iš karto tęsti darbų, kadangi pastatas buvo stipriai įšalęs, pridrėkęs, todėl jie turėjo ištraukti drėgmę, šildyti pastatą ir užtikrinti tinkamas sąlygas darbams atlikti.
Šalies argumentai
6. Ieškovai paaiškino, kad namo statybos darbams valdyti ir prižiūrėti buvo pasisamdę statybos darbų vadovą A. Ž., kuriam kas mėnesį mokėjo 750 Eur dydžio atlyginimą. Ieškovas pažymėjo, kad nors statybų procesas buvo visiškai sustojęs dėl atsakovo neveikimo, tačiau statybų vadovas turėjo atlikti papildomus darbus, t. y. planuoti darbų tęsimą.
7. Ieškovai nurodė, kad atidėjus darbus ieškovai su R. S. sudarė susitarimą, kuriuo ieškovai įsipareigojo sumokėti papildomą 5 000 Eur sumą, kadangi R. S. neturėjo galimybės atlikti suplanuotų darbų, patyrė išlaidas dėl pastolių montavimo ir išmontavimo darbų bei jo konkrečiai darbui reikalingų įrenginių, nes darbus planavo pagal tai, kada turėjo būti sumontuoti langai.
8. Dėl atsakovo neveikimo ieškovai buvo priversti ilgesnį laiko tarpą nuomotis gyvenamąjį būstą dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. L. atsiliepime nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų negalėjimą dalyje dėl bankui sumokėtų 1 237 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. (namo pardavimo dienos), apskaičiuotą nuo 23 000 Eur sumos, naudotis šia suma ir už ją turėjo mokėti palūkanas bankui, taip pat kad atsakovas turi atlyginti 591,82 Eur bankui sumokėtų palūkanų. Atsakovas taip pat vertino, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl langų nepagaminimo nebuvo vykdomi (ir negalėjo būti vykdomi) kiti statybos darbai. Vertino, kad teismas negali daryti išvados apie priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių, jei nėra konkrečių įrodymų, kad šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovų finansinę padėtį.
10. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog namo statybos laikotarpiu jie neturėjo Vilniuje kito nuosavybės teise priklausančio būsto, todėl buvo priversti nuomotis būstą ir mokėti nuomos mokestį – 650 Eur/mėn. Ieškovai nebuvo priversti dėl atsakovo veiksmų nuomotis patalpas, o nuomotose patalpose gyveno nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., todėl reikalavimas atlyginti 2 752,90 Eur ieškovų patirtų nuostolių nuomos mokesčiui mokėti yra nepagrįstas, nes: 1) ieškovai nepateikė įrodymų, kada buvo priduotas statomas gyvenamasis namas (nenurodė darbų pabaigos datos) ir nuo kada ieškovai šiame name pradėjo gyventi (ar apskritai buvo įsikėlę į namą, ar jį statė pardavimui); 2) ar vėlavimas sumontuoti langus dėl atsakovo kaltės lėmė ieškovų galimybių suvaržymą įsikelti į naujai pastatytą namą iš anksto planuotu terminu; 3) neaišku, kada buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis; 4) nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalis).
11. Atsakovas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jie mokėjo statybos darbų vadovui sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą kiekvieną mėnesį. Sutartis savaime neįrodo fakto, kad ieškovai atliko šiuos mokėjimus pagal sutartį, nes nėra kitų įrodymų, patvirtinančių mokėjimų atlikimą. Atsakovas vertino, kad ieškovai neįrodė reikalavimo atlyginti 5 000 Eur patirtų nuostolių namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti ar aplinkybės, kad išaugę kaštai dėl fasado apdailos buvo tiesiogiai susiję su atsakovo veiksmais ir buvo neišvengiami bei realūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu nusprendė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė iš atsakovo G. L. ieškovų V. Š. ir G. Š. naudai priteisti 3 401,61 Eur žalos atlyginimą, atmesti G. L. prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš G. L. V. Š. 4 000 Eur procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, be kita ko, nustatyta, kad G. L., turėdamas tyčią apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto turėdamas tikslą suklaidinti V. Š. dėl savo tikrųjų ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, žinodamas, kad pagal jo (G. L.) ir T. L. pateiktą pasiūlymą V. Š. sutarties jis nevykdys, piktnaudžiaudamas V. Š. pasitikėjimu, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku ir atsakingu už minėtos įmonės finansus, 2018 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė langų gamybos ir montavimo sutartį Nr. ALK-18-09-27 (toliau – ir Sutartis) su V. Š.. Pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagaminti iki 2018 m. gruodžio 1 d. aliuminio konstrukcijas (langus, duris, vitrinas) pagal V. Š. patvirtintą komercinį pasiūlymą ir iki 2018 m. gruodžio 10 d. sumontuoti name, esančiame (duomenys neskelbtini).
14. Teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje civilinėje byloje laikė prejudicinėmis.
15. Teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ pagal 2018 m. liepos 20 d. kredito sutartį Nr. 18-038637-FA V. Š. išmokėjo paskolos dalis: 2018 m. liepos 27 d. išmokėjo paskolos dalį – 40 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 10 400 Eur, 2018 m. spalio 18 d. – 40 000 Eur. Teismas nurodė, kad 23 000 Eur iš minėtos sumos V. Š. sumokėjo nusikalstamą veiką dariusiam G. L. ir pastarojo atstovaujamai (duomenys neskelbtini), tačiau už minėtus pinigus jokios prekės ir paslaugos V. Š. nebuvo parduotos ar suteiktos. V. Š. nuo minėtų pinigų sumokėjimo iki kredito AB „Swedbank“ grąžinimo 2022 m. rugsėjo 23 d. negalėjo naudotis minėta pinigų suma, tačiau mokėjo 1,6 proc. Dydžio palūkanas bankui. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai priteisė 319,34 Eur AB „Swedbank“ sumokėtų palūkanų nuo 5 000 Eur sumos, 2018 m. rugsėjo 27 d. perduotos G. L., už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (5 000 Eur x 1,6 proc. / 365 dienos x 1 457 dienos) ir 1 132,27 Eur AB „Swedbank“ sumokėtų palūkanų nuo 18 000 Eur, 2018 m. spalio 19 d. pervestų (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (18 000 Eurų x 1,6 proc. / 365 dienos x 1 435 dienos).
16. Teismas pažymėjo, kad statybų vadovas A. Ž. parodė, jog nesumontavus langų darbai buvo vykdomi, tik nepilna apimtimi – jie vedžiojo elektros laidus, karšto/šalto vandens vamzdžius, atliko darbus lauke, taigi darbai nebuvo visiškai sustoję ir buvo vykdomi. Todėl teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas, AB „Swedbank“ sumokėtas nuo 106 400 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.
17. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti papildomas 5 000 Eur dydžio išlaidas už fasado apdailą, teismas pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutartyje, sudarytoje tarp V. Š. ir vykdytojo R. S., sulygta dėl namo fasado apdailos darbų, išskyrus klinkerio plytelių bei Cedral lentų montavimo. Darbų atlikimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 15 d. Bendra darbų kaina – 12 500 Eur. Sutarties 4.1.2.2 punkte numatyta, kad V. Š. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 10 d. užtikrinti, kad tam numatytose angose bus sumontuoti langų rėmai ir stiklo paketai; 3.1.3 punkte numatyta R. S. teisė vienašališkai nukelti darbų atlikimo terminus bei reikalauti pagrįstų nuostolių atlyginimo, jeigu užsakovas nevykdo sutarties 4 punkte numatytų pareigų. 2019 m. sausio 15 d. papildomu susitarimu prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 V. Š. su R. S. susitarė, kad V. Š. sutinka kompensuoti papildomas sąnaudas: pastolių nuomą (prailgintas terminas); langų angų dengimą plėvele; dujinių šildytuvų nuomą; darbo atlygį bei sutinka R. S. už tai sumokėti 5 000 Eur.
18. Teismas darė išvadą, kad V. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 5 000 Eur sumokėjimą R. S. 2019 m. sausio 15 d. papildomo susitarimo prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 pagrindu. Teismas vertino, kad vien tik sutarties sudarymas nepagrindžia minėtos piniginės sumos mokėjimo. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie mokėjimų pavedimus ar pinigų priėmimo kvitus, kuriuos R. S., vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas grynuosius pinigus, privalėjo išduoti V. Š.. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš G. L. V. Š. ir G. Š. priteisti 5 000 Eur sumą.
19. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 22 d. sutartimi Nr. AZ-VŠ, sudaryta tarp užsakovo V. Š. ir vykdytojo A. Ž., susitarta, kad A. Ž. atliks namo statybos vadovo darbus, o V. Š. per kalendorinį mėnesį sumokės A. Ž. 750 Eur. A. Ž. įsipareigojo užbaigti statybą ne vėliau nei 2019 m. liepos 31 d. Teismas nurodė, kad V. Š. teismui nepateikė jokių pinigų mokėjimą A. Ž. minėtu laikotarpiu patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad V. Š. minėtu laikotarpiu mokėjo A. Ž. atlygį ir, jei mokėjo, kokią sumą.
20. Teismas papildomai nurodė, kad A. Ž. bylą nagrinėjant iš esmės paliudijo, jog sumažėjus darbų apimčiai, atitinkamai mokamas mažesnis atlygis už darbą. Jis taip pat nurodė, kad vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas grynuosius pinigus pinigų mokėtojui visada išduoda pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs tai, kad nei ieškovai, nei A. Ž. teismui nepateikė atlygio mokėjimą patvirtinančių dokumentų, netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš G. L. V. Š. ir G. Š. 3 075 Eur, kuriuos civiliniai ieškovai nurodė sumokėję A. Ž. kaip atlygį už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.
21. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad V. Š. ir UAB „Simoma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Simoma“ išnuomojo V. Š. patalpas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 30 d., o V. Š. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 650 Eur/mėn. Sutarties priedu Nr. 2 V. Š. ir UAB „Simoma“ susitarė pratęsti nuomos sutartį iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 31 d. Teismas sutiko, kad dėl G. L. nusikalstamų veiksmų darbų tempas buvo sulėtėjęs ir tai turėjo įtakos civilinių ieškovų ilgesnį gyvenimą nuomojame, tačiau atkreipė dėmesį, kad nesumontavus langų, darbai, nors ne pilna apimtimi, tačiau buvo vykdomi. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo G. L. neveikimo laikotarpį (127 dienas) tapatinti su civilinių ieškovų ilgesnio gyvenimo nuomojame būste terminu ir teigti, kad jie dėl G. L. neteisėtų veiksmų nuomotis būstą turėjo 127 dienomis ilgiau.
22. Šiame kontekste teismas įvertino tai, kad, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. AZ-VŠ, sudarytos tarp užsakovo V. Š. ir vykdytojo A. Ž., 2.2 punkte, V. Š. planavo namo statybas pabaigti iki 2019 m. liepos 31 d. Duomenų, kad G. L. nepadarius nusikalstamų veiksmų namas galėjo būti pastatytas anksčiau ar vėliau nei 2019 m. liepos 31 d., teismas neturi. Todėl teismas būsto nuomos laikotarpį nuo planuotos namo statybos pabaigos (2019 m. liepos 31 d.) iki nuomos sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 31 d.) vertino, kaip nulemtą G. L. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai už minėtą laikotarpį sumokėtą sumą – 1 950 Eur (3 mėn. x 650 Eur).
23. Pasisakydamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgė į šios konkrečios bylos ypatumus, t. y. kad ieškovai civilinį ieškinį buvo pareiškę baudžiamojoje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo tenkinta V. Š. civilinio ieškinio dalis dėl 9 967,55 Eur priteisimo. Teismas nurodė, kad šioje dalyje buvo priimtas naujas sprendimas – V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
24. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje, kurioje G. L. pripažintas padaręs nusikaltimą, išsprendus civilinį ieškinį, G. L. už suteiktas teisines paslaugos turėtos išlaidos iš ieškovų V. Š. ir G. Š. nebūtų priteisiamos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas nepabloginti proceso dalyvių padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis vadovaudamasis teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš V. Š. ir G. Š. G. L..
25. Teismas, įvertinęs, kad civilinio ieškovo V. Š. proceso išlaidas patvirtina sąskaita, mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad V. Š. apmokėjo dalį procesinių išlaidų ir iš viso turi sumokėti 4 000 Eur proceso išlaidų, iš G. L. V. Š. naudai priteisė prašomas 4 000 Eur dydžio procesines išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
26. Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
26.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovų patirtų nuostolių AB „Swedbank“ mokant palūkanas yra nepagrįsta. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, ar palūkanų bankui mokėjimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovo pateikta 2025-04-28 AB „Swedbank“ pažyma dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. SR-KP-25-3174 nepagrindžia žalos atsiradimo fakto, o tik įrodo, jog ieškovai vykdė savo įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį.
26.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 1 950 Eur ieškovų patirtos būsto nuomos išlaidos atsirado dėl atsakovo veiksmų. Byloje nebuvo nustatytas konkretus namo statybos pabaigos terminas, o teismas neįvertino, ar ieškovų būsto nuomos poreikis buvo tiesiogiai sąlygotas atsakovo veiksmų, ar nuomos laikotarpis būtų buvęs trumpesnis nesant atsakovo kaltės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tik langų vėlavimas, o ne kitos objektyvios statybų ar įsirengimo problemos, buvo vienintelė kliūtis įsikelti į namą.
26.3. Teismas tinkamai nemotyvavo teismo sprendimo. 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog šalys vedė derybas ir atsakovas ieškovui sumokėjo 2 000 Eur, nors ieškovas teigė, jog šios aplinkybės neprisimena. Tiek aplinkybė, kad civiliniu ieškiniu reikalauta suma sudaro 23 000 Eur (o ne 25 000 Eur), tiek 2019-08-26 susitarimo turinys, tiek atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad ieškovas yra gavęs 2 000 Eur. Teismas šių įrodymų skundžiamame sprendime neaptarė.
26.4. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Nors teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 3 401,61 Eur (apie 27 proc. ieškiniu reikalautos sumos), teismas atlygino visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė visa apimtimi.
26.5. Atsakovo vertinimu, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka ir realumo kriterijaus, nes iš prašomos 4 000 Eur sumos tik 1 000 Eur suma pagrįsta apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Ieškovai taip pat nepateikė susitarimo su advokatu dėl apmokėjimo už paslaugas ateityje. Todėl teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią priteisiamos tik realiai patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
27. Ieškovai V. Š. ir G. Š. atsiliepime į atsakovo G. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ginčo namo statybos vėlavo, o ieškovai privalėjo mokėti palūkanas kreditą suteikusiam AB „Swedbank”, nors negalėjo naudotis tuo, už ką šias palūkanas mokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Vėluojant namo statybų darbams, ieškovai neturėjo, kur gyventi, dėl to turėjo nuomotis butą ir patyrė buto nuomos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais.
27.3. Teismas teisingai paskirstė bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje buvo sprendžiamas atsakovo nusikalstama veika ieškovams padarytos žalos atlyginimo klausimas, kuris buvo išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą. Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas nuostatas, pagal kurias kaltinamasis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik tuomet, kai jis yra visiškai išteisinamas nuo visų jam pareikštų kaltinimų. Šioje byloje atsakovas buvo nuteistas.
Šalies argumentai
28. Ieškovai V. Š. ir G. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą sprendimą apimtyje dėl ieškovams neprileistų palūkanų ir priteisti ieškovams palūkanas už suteiktą kreditą; pakeisti skundžiamą sprendimą apimtyje dėl ieškovams nepriteistos žalos dėl atsiradusių papildomų išlaidų namo fasado apdailos darbams atlikti ir priteisti jas ieškovų naudai iš atsakovo; pakeisti skundžiamą sprendimą apimtyje dėl papildomo atlyginimo, kurį ieškovai sumokėjo statybos darbų vadovui ir priteisti šias išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28.1. Nors laikotarpiu, kai ieškovai mokėjo palūkanas bankui, darbai nebuvo visiškai sustoję, tačiau jie buvo vykdomi itin smulkia apimtimi, nes name, kuriame nesumontuoti langai, ypač žiemą, nebegalėjo būti tęsiami nei išorės, nei vidaus apdailos darbai. Todėl ieškovams turėtų būti priteista žala, patirta mokant 1,6 proc. dydžio palūkanas už jiems suteiktą 106 400 Eur dydžio paskolą už darbų atlikimo vėlavimo laikotarpį.
28.2. Ieškovų vertinimu, susitarimas su R. S. yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis 5 000 Eur sumos už papildomus fasado apdailos darbus sumokėjimą. Be to, ieškovai ginčo namą statė kaip fiziniai asmenys šeimos poreikiams tenkinti, dėl rinkti ar saugoti jokių buhalterinių dokumentų. Ieškovai papildomai atkreipė dėmesį, kad nuo aptariamų įvykių praėjo keleri metai.
28.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl papildomo atlygio, kurį ieškovai sumokėjo statybos darbų vadovui už tai, kad dėl atsakovo kaltės vėlavo statybos darbai. priteisimo. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių namo statybos darbai vėlavo. O ieškovai statybos darbų vadovui buvo įsipareigoję mokėti atitinkamą mėnesinį atlyginimą už visą laikotarpį, per kurį statybos darbų vadovas turėjo organizuoti ir vadovauti namo statybos darbams. Be to, ieškovai, statydami savo namą ūkio būdu, neturėjo prievolės rinkti įrodymų apie patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
31. Sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
33. Atsakovas G. L., apeliaciniame skunde nesutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria civiliniams ieškovams iš atsakovo priteisti nuostoliai, patirti AB „Swedbank“ mokant palūkanas ir nuomojantis būstą, nurodo, kad teismas nevertino, ar ieškovų patirti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.
34. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
35. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-346-1033/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-935/2023 atsakovas, be kita ko, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad jis, turėdamas tyčią apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusįjį V. Š. dėl savo tikrųjų ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
36. Byloje esanti AB „Swedbank“ 2018 m. liepos 20 d. kredito sutartis Nr. 18-038637-FA (toliau – Kredito sutartis) patvirtina, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo išmokėta 90 400 Eur paskolos dalis (1 t., b. l. 104). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. Š. 2018 m. rugsėjo 27 d. perdavė atsakovui G. L., kaip (duomenys neskelbtini) akcininkui, 5 000 Eur grynaisiais, o 2018 m. spalio 19 d. – į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 18 000 Eur sumą, kaip avansą už langų pagaminimo ir montavimo darbus, tačiau minėtų darbų atsakovas neatliko (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kredito sutarties specialiojoje dalyje, numatančioje pagrindines kredito sąlygas, numatyta, kad ieškovai už suteiktą kreditą įsipareigoja mokėti 1,6 proc. dydžio palūkanas (1 t., b. l. 87). Taigi, nors ieškovai perdavė lėšas atsakovui, už jas sulygtos paslaugos nebuvo suteiktos, o ieškovams vykdant įsipareigojimus bankui ir mokant palūkanas už perduotą lėšų sumą, ieškovai patyrė nuostolių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų aptartų nuostolių, egzistuoja priežastinis ryšys, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Konstatuodamas, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovams negavus darbų, už kuriuos buvo sumokėtas avansas, rezultato, ieškovai privalėjo pagal kredito sutartį mokėti palūkanas nuo avanso dydžio sumos, teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovo palūkanas, apskaičiuotas nuo atsakovui ir (duomenys neskelbtini) perduotos 23 000 Eur sumos.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovai patirtą žalą kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagaminus ir nesumontavus langų ir nurodė, kad dėl to užsitęsė namo statybos ir ieškovams kilo poreikis nuomotis būstą 127 dienomis ilgiau.
38. Tiek ieškovas, tiek liudytoju apklaustas A. Ž. nuosekliai ir detaliai paaiškino, kad kol būste nebuvo sumontuoti langai, nebuvo galima vykdyti tolesnių namo šiltinimo ir vidaus apdailos darbų pagal įprastą tokių statybos darbų vykdymo eigą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, dėl kurių būtų pagrindas nesivadovauti nuosekliais šalių ir liudytojų paaiškinimais ir parodymais. Duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šių duomenų teisingumu nepateikė ir atsakovas.
39. Iš tarp V. Š. ir UAB Simoma“ sudarytos 2017 m. rugsėjo 5 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „Simoma“ išnuomojo V. Š. patalpas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 30 d., o V. Š. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 650 Eur/mėn. Minėtos sutarties priedu Nr. 2 V. Š. ir UAB „Simoma“ susitarė pratęsti nuomos sutartį iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 107–112). Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovas nurodė, kad į ginčo būstą įsikėlė 2019 m. lapkričio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį argumentą pagrindžia aplinkybė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 31 d. (1 t. b. l. 169). Pirmosios instancijos teismas teisingai šiame kontekste įvertino, kad pagal 2018 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. AZ-VŠ, sudarytos tarp užsakovo V. Š. ir vykdytojo A. Ž., 2.2 punktą V. Š. planavo namo statybas pabaigti iki 2019 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 113–119). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovai turėjo lūkestį baigti namo statybas ir įsikelti į jį vėliausiai 2019 m. liepos 31 d.
40. Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų užsitęsus namo statyboms ir ieškovams negalint į jį įsikelti, ieškovai nuomojo būstą iki 2019 m. spalio 31 d. ir dėl to patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyrę namo statyboms buvus užbaigtoms nustatytu laiku. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių, nustatytas.
41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, jog tik langų sumontavimo vėlavimas, o ne kitos objektyvios priežastys, nulėmė tai, kad namo statybos darbai užsitęsė.
42. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovui kvestionuojant ieškovų poziciją dėl patirtų nuostolių nuomojantis kitą būstą pagrįstumo ir teigiant, kad šių išlaidų atsiradimas yra susijęs ne su atsakovo neteisėtais veiksmais, būtent atsakovui kilo procesinė pareiga pagrįsti nurodomas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė, darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių nuomojantis būstą nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
43. Apelianto argumentai, kad pagal 2019-08-26 susitarimą atsakovas sumokėjo ieškovams 2000 Eur, neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių: kaip pripažįsta apeliantas, minėtas susitarimas nebuvo šalių pasirašytas, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kompensavo ieškovams nuostolių, kurie sudaro būtent šios bylos dalyką, dalį.
44. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo, kuriame atsakovo prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pagrįstumą, atsižvelgtina taip pat į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-03-01 (baudžiamoji byla Nr.: 1A-65-935/2023) konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo žala iš tikrųjų yra didesnė nei apgaulės būdu įgytų pinigų suma, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįsta nukentėjusiajam V. Š. teisę į ieškinio dalyje dėl nuostolių, viršijančių sumokėto avanso dydį, atlyginimo patenkinimą ir šio reikalavimo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šios baudžiamojo byloje nustatytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl reikalavimo dydžio, neturėjo pagrindo atmesti ieškinį.
45. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, taip pat nurodo, kad ieškovų patirtos išlaidos neatitinka realumo kriterijaus, nes yra apmokėtos iš dalies.
46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos ypatumus, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nusprendė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje išsprendus civilinį ieškinį atsakovo G. L. už suteiktas teisines paslaugos turėtos išlaidos iš ieškovų V. Š. ir G. Š. nebūtų priteisiamos.
47. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinio patenkinimo iš dalies atveju, bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
49. Kaip minėta aukščiau, bylos duomenimis, atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Minėtu nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo tenkinta V. Š. civilinio ieškinio dalis dėl žalos priteisimo; šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
51. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio nagrinėjimas buvo išskirtas iš baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu, o ieškovams buvo pripažinta teisė į civilinį ieškinį, šioje byloje sprendžiant tik dėl patirtos žalos dydžio, ginant byloje pažeistas ieškovų teises, įskaitant ir į patirtų išlaidų kompensavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 pateikė išaiškinimą, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui gali pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.
53. Atsakovas teisingai pastebėjo, kad byloje nėra atskiro rašytinio ieškovų ir jų atstovo advokato susitarimo dėl išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Iš byloje esančios ieškovų atstovo advokato 2025 m. balandžio 28 d. sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovams už suteiktas teisines paslaugas pateikta sąskaita dėl 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, kurių dalį (1 000 Eur) apmokėjo 2025 m. balandžio 28 d. pavedimu (2 t., b. l. 91–92). Atsižvelgus į tai, kad ieškovai iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, kad apmokėjo ir likusią sąskaitoje nurodytą sumos dalį, be to, atsiliepime į apeliacinį skundą nepaaiškino mokėjimo už teisines paslaugas tvarkos, terminų, daroma išvada, kad ieškovai neįrodė visų sąskaitoje nurodytų išlaidų realumo, t. y. jog ieškovai besąlygiškai susitarė su atsakovu apmokėti likusią sąskaitoje nurodytą sumos dalį, kad su advokatu sudarė susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje.
54. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas sumažinant iš G. L. V. Š. priteistą 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur už teisinių paslaugų teikimą.
55. Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovo nuostolius, mokant 1,6 proc. dydžio palūkanas už 106 400 Eur dydžio paskolą darbų atlikimo vėlavimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.
56. Liudytojų parodymai yra įstatyme nustatyta įrodinėjimo priemonė, kuria byloje nustatomi faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoju apklaustas A. Ž. nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad ieškovų nurodomu laikotarpiu statybos darbai nebuvo visiškai sustoję, t. y. statybų vietoje buvo vedžiojami elektros laidai, karšto ir šalto vandens vamzdžiai. Taigi nors atsakovas sutartu laiku nepagamino ir nesumontavo langų ieškovų statomame būste, tačiau namo statybų darbai nebuvo sustoję. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovai vykdė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir mokėjo bankui palūkanas už paskolą, skirtą namo statybos darbams, kurie buvo vykdomi, neįrodo, jog ieškovai patyrė nuostolių. Teismo vertinimu, paskolos palūkanų mokėjimas bankui už suteiktą paskolą nėra pakankamu priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas, sumokėtas nuo 106 400 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.
57. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys rašytiniai susitarimai laikytini pakankamais įrodymais pagrįsti aplinkybę, jog ieškovai sumokėjo R. S. 5 000 Eur už papildomus fasado apdailos darbus ir 3 075 Eur atlygį A. Ž., o apmokėjimą patvirtinančių įrodymų ieškovai išsaugoti neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
58. Kaip nurodyta šioje nutartyje, nuostoliai, kaip neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatas, gali būti atlyginti tik nustačius nuostolių patyrimo faktą. Tiek žalos faktas, tiek jos dydis nėra preziumuojami ir turi būti įrodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-240-1075/2019).
59. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
60. Šioje byloje ieškovai nuostolių už papildomus fasado apdailos darbus ir atlygį statybos darbų vadovui namo statybos darbams užsitęsus už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. grindė 2019 m. sausio 15 d. papildomu susitarimu prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 (toliau – Susitarimas), kuriame V. Š. ir R. S. susitarė, jog V. Š. sutinka kompensuoti papildomas sąnaudas: pastolių nuomą (prailgintas terminas), langų angų dengimą plėvele, dujinių šildytuvų nuomą, darbo atlygį bei sutinka R. S. už tai sumokėti 5 000 Eur (1 t., b. l. 120–121) ir paaiškinimais, kad statybos darbų vadovui A. Ž. mokėjo atlygį laikotarpiu, kai darbai nebuvo vykdomi, nes šiuo laikotarpiu jis vykdė kitas funkcijas – planavo darbus, ir nutraukti sutartį su statybos darbų vadovu šiuo laikotarpiu būtų ekonomiškai nenaudinga.
61. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė aptartų nuostolių fakto ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien Susitarimo, kuriame įtvirtinta nuostata dėl papildomų išlaidų apmokėjimo ir bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiškinimai nėra pakankami išvadai apie išlaidų patyrimą pagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių pinigų perdavimą R. S. ar A. Ž. patvirtinančių įrodymų, nors kaip minėta, teigdami, jog patyrė išlaidų – turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti aptartus ieškinio reikalavimus. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad jie neprivalėjo rinkti ir saugoti atsiskaitymo dokumentų, neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti žalos faktą ir dydį.
62. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
63. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir išsamiai bei visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, bet iš dalies netinkamai įvertino ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą ir dėl to neteisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
66. Ieškovai nurodė, kad patyrė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2026 m. vasario 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. Serija VLF NR. 2026/004 ir 2026 m. vasario 13 d. pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad ieškovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur sumą. Įvertinus tai, kad ieškovai ne tik nepateikė susitarimo su advokatu dėl likusios sumos apmokėjimo sąlygų (atidėjimo iki tam tikro termino, sumos mokėjimo išdėstymo), bet ir procesiniuose dokumentuose nepaaiškino likusios sumos apmokėjimo tvarkos, šios sumos nesumokėjo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos, daroma išvada, kad ieškovai neįrodė likusios sąskaitoje nurodytos išlaidų sumos realumo. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos sąskaitos faktūros ir joje nurodytos teisinių paslaugų apimties detalizacijos nėra galimybės nustatyti, kokią sąskaitoje nurodytos išlaidų sumos dalį ieškovai patyrė už apeliacinio skundo rengimą, o kokią – už atsiliepimo į apeliacinį skundą.
67. Dėl nurodytų motyvų bei atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš apelianto priteisiama 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų V. Š. ir G. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo G. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje iš G. L. V. Š. naudai priteista 4 000 eurų išlaidų už teisinių paslaugų teikimą ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš G. L. V. Š. naudai 1000 eurų išlaidų už teisinių paslaugų teikimą“.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovo G. L. 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.