Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Alberto Kučinsko prašymą, dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 22 d. gautas nuteistojo G. L. gynėjo advokato Alberto Kučinsko prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį ir pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. bei sušvelninti G. L. paskirtą bausmę.

G. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu (Nr. 1-346-1033/2022) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo T. Ž. atžvilgiu) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2. BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo R. Š. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo V. Š. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmė subendrinta apėmimo būdu kartu su laisvės atėmimo bausme, o laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis buvo pakeistas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 5 ir 9 punktais, G. L. iš dalies atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad G. L. privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d. G. L. šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir papildomų prašymų negauta.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Iš nuteistojo gynėjo prašymo turinio matyti, kad vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, prašoma G. L. atžvilgiu taikyti BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) nuostatas dėl nuosprendžio priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių sušvelninimo tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatų pagrindu, todėl papildomai nuteistojo gynėjo su prašymu pateikti medicininiai dokumentai nagrinėjami tik šia apimtimi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu G. L. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 222 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, visų šių straipsnių nuostatos tam tikra apimtimi buvo koreguotos ar keitėsi (BK 182 straipsnio 1 dalis nesikeitė, bet keitėsi BK 190 straipsnis), todėl teismas pasisako dėl kiekvienos G. L. padarytos veikos.

Nusikalstamų veikų, dėl kurių G. L. yra pripažintas kaltu, padarymo metu (2016 m. birželio mėn. – 2019 m. liepos mėn.) galiojusiose BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijose buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.). Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Taip pat ankstesnėje BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. BK 190 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala.

Naujausiąja įstatymo redakcija buvo pakeistos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės, arba 2) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą savo ar kitų naudai apgaule, 3) didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų naudai apgaule, ar 4) sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Už šias veikas buvo nustatyta tik viena galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Naujos BK 182 straipsnio redakcijos 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą savo ar kitų naudai apgaule, 2) didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų naudai apgaule. Nustatytos galimos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Naujos BK 182 straipsnio redakcijos 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) labai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą apgaule savo ar kitų naudai, ar 2) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą apgaule savo ar kitų naudai, arba 3) labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą ar jos panaikinimą apgaule savo ar kitų naudai, arba 4) sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nustatytos galimos bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Minėti BK 190 straipsnio ir 182 straipsnio pakeitimai gali lemti veikos kvalifikacijos dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pasikeitimą, kadangi iki 2023 m. birželio 1 d. už svetimo turto įgijimą apgaulės būdu, kurio vertė nuo 3 MGL iki 5 MGL buvo baudžiama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o dabar už nedidelės vertės sukčiavimą (galiojančio BK 182 straipsnio 4 dalis) baudžiama, kai apgaulės būdu įgyto turto vertė nuo 3 MGL iki 10 MGL. Anksčiau pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo baudžiama, kai sukčiavimo būdu įgyto turto vertė buvo nuo 5 MGL iki 250 MGL, dabar pagal šią dalį baudžiama už sukčiavimą, kai apgaulės būdu įgyto turto vertė nuo 10 MGL iki 400 MGL. Ankstesne įstatymo redakcija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo baudžiama, kai apgaule įgyto turto ar turtinės teisės (išvengtos ar panaikintos turtinės prievolės) vertė viršijo 250 MGL, šiuo metu už didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą(prievolės išvengimą ar panaikinimą) apgaulės būdu baudžiama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nuo 400 MGL iki 900 MGL. Be to, naujoji įstatymo redakcija numato, kad pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kylą, kai apgaulės būdu įgyto turto ar turtinės teisės (išvengtos ar panaikintos prievolės) vertė yra labai didelė, t. y. viršija 900 MGL.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nustatyta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam T. Ž. priklausančius 12 000 Eur. Už šiuos veiksmus minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju apgaule įgyto turto vertė atitinka 240 MGL (12 000 Eur / 50 Eur (vieno MGL dydžio išraiška eurais) = 240 MGL) ir viršija 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl šios nusikalstamos veikos atveju G. L. teisinė padėtis nesikeičia ir jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuoti nėra pagrindo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančius 25 440 Eur. Už šiuos veiksmus G. L. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju apgaule įgyto turto vertė atitinka 508 MGL (25 440 Eur / 50 Eur = 508,8 MGL), t. y. viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio ribą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio ribos, todėl šios G. L. padarytos nusikalstamos veikos atveju jo veiksmų perkvalifikuoti nėra pagrindo. Pagal padarytos veikos pobūdį ir mastą, ji atitinka naujoje BK 182 straipsnio 2 dalies įstatymo redakcijos dispozicijoje numatytus nusikalstamos veikos požymius. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. liepos 9 d.) galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija (2007 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) numatė, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra dviem metais sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatytos švelnesnės alternatyvios bausmių rūšys, todėl naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina švelninančia G. L. teisinę padėtį. Taigi G. L. veika formaliai perkvalifikuojama pagal švelnesnę įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), nes pasikeitus nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui (iš sunkaus į apysunkį), tai turi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Kadangi G. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra paskirta laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiriamos bausmės dydis parenkamas, jį skaičiuojant nuo jos vidurkio, sumažėjus maksimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali. Nuosprendyje teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė, kad G. L. skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Keisti G. L. paskirtą bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nuteistasis padarė viso penkis tyčinius nusikaltimus, visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padaryta turtinė žala, kuri nebuvo atlyginta, nenustatyta G. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju G. L. pagal ankstesnę BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra reikšmingai mažesnė už tuo metu galiojusį bausmės sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Pažymėtina, kad ši bausmė neperžengia ir šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribų, šiuo metu taip pat yra mažesnė už jos vidurkį (BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl švelninti šios bausmės vien dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nėra pagrindo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – R. Š. priklausančius 15 000 Eur. Už šiuos veiksmus G. L. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju apgaule įgyto turto vertė atitinka 300 MGL (15 000 Eur / 50 Eur = 300 MGL), t. y. viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio ribą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio ribos, todėl G. L. padaryta veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką į švelnesnę, teismas G. L. parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgia į jau minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendyje įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad už panašaus pavojingumo veikos (nesunkaus nusikaltimo) padarymą (T. Ž. turto įgijimas apgaule) teismas G. L. paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Taigi G. L. skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – V. Š. priklausančius 23 000 Eur. Už šiuos veiksmus G. L. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju apgaule įgyto turto vertė atitinka 460 MGL (23 000 Eur / 50 Eur = 460 MGL), t. y. viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio ribą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio ribos, todėl šios G. L. padarytos nusikalstamos veikos atveju jo veiksmų perkvalifikuoti nėra pagrindo. Pagal padarytos veikos pobūdį ir mastą, ji atitinka naujoje BK 182 straipsnio 2 dalies įstatymo redakcijos dispozicijoje numatytus nusikalstamos veikos požymius. Kaip ir aukščiau aptartu (duomenys neskelbtini) turto įgijimo apgaule atveju, taip ir šiuo atveju, G. L. veika formaliai perkvalifikuojama pagal švelnesnę įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), nes pasikeitus nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui (iš sunkaus į apysunkį), tai turi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau kaip ir aptartu (duomenys neskelbtini) turto įgijimo apgaule atveju, keisti G. L. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį, už šį nusikaltimą, nėra pagrindo. Teismas nebekartoja nuosprendyje įvertintų bausmės skyrimo motyvų. Nagrinėjamu atveju G. L. pagal ankstesnę BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra reikšmingai mažesnė už tuo metu galiojusį bausmės sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Kaip ir aukščiau aptartu atveju, ši bausmė neperžengia ir šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribų, šiuo metu taip pat yra mažesnė už jos vidurkį, todėl švelninti šios bausmės vien dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nėra pagrindo.

Be to, minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, paslėpė apskaitos dokumentus dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo vadovautos įmonės veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Naujoje 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtis buvo išplėsta numatant alternatyvų nusikalstamos veikos padarinį – jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. Nuosprendyje teismas G. L. veiksmuose nustatė kitą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veikos padarinį, kuris buvo ir senoje straipsnio redakcijoje bei nebuvo pakeistas – jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi šios veikos atžvilgiu G. L. veiksmų perkvalifikuoti nėra pagrindo. Visgi palyginus BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijas matyti, kad nauja straipsnio redakcija papildyta sankcijoje numatant alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaip minėta, jeigu pasikeitęs įstatymas numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis, jis laikomas švelninančiu asmens teisinę padėtį. Nuosprendyje teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė, kad G. L. skirtina arešto bausmės rūšis. Keisti G. L. paskirtą bausmės rūšį, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo. Teismas nebekartoja nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą G. L. skirtina arešto bausmė. Teismas spręsdamas dėl bausmės švelninimo atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju už nesunkias nusikalstamas veikas G. L. buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), naujoje įstatymo redakcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšies (laisvės apribojimo) paskyrimas neatitiktų analizuojamos veikos pavojingumo ir būtų neproporcingas kitų paskirtų bausmių atžvilgiu. Pažymėtina, kad nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį, todėl švelninti šios bausmės vien dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nėra pagrindo.

Kaip numatyta BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje, jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Perkvalifikavus R. Š. atžvilgiu G. L. padaryta nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrus švelnesnės rūšies bausmę, teismas turi nustatyti naują subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) ir b) papunkčiais (nebėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai nebesiskiria pagal pavojingumą) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė ir šia nutartimi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies) paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrinamos (nuteistajam palankesniu) dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir G. L. paskiriant galutinę subendrintą bausmę –2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu G. L. paskirtos nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikta dalis (laikotarpis nuo 2023 m. kovo 20 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos).

Teismas atkreipia dėmesį, kad sumažėjus BK 182 straipsnio 2 dalies maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribai (nuo 8 iki 6 metų) šioje dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nebe sunkiems, o apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnis). Taigi atsiranda pagrindas G. L. taikyti ne BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, o BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra galimybė atidėti G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vedęs, naujausiais duomenimis turi sveikatos problemų (atliekant bausmę patyrė (duomenys neskelbtini)), todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti, jam pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teismas daro išvadą, kad G. L. paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, kartu bausmės vykdymo atidėjimui laikotarpiui paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas, kurios atitiks nuteistojo, civilinių ieškovų, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Pareiga visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, sudarys sąlygas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jį drausmins, o pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo vykdymas drausmins nuteistąjį ir leis probacijos tarnybai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos. Pažymėtina, kad jeigu G. L. netinkamai vykdys jam nustatytus įpareigojimus, nesilaikys teisės aktų reikalavimų, jis privalės atlikti likusią šia nutartimi jam paskirtą bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu G. L. buvo taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir numatyta, kad jis privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Išnykus pagrindui taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir G. L. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, G. L. paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1–4, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. L. gynėjo advokato Alberto Kučinsko prašymą tenkinti.

G. L. nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl kurio padarymo jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal naują BK 182 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paliekant tą pačią 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. L. nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo R. Š. atžvilgiu) (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl kurio padarymo jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimą.

G. L. nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo V. Š. atžvilgiu) (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl kurio padarymo jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal naują BK 182 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paliekant tą pačią 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) ir b) papunkčiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 40 parų arešto bausmę ir šia nutartimi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. L. galutinę subendrintą bausmę –2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu G. L. paskirtos nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atliktą dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, G. L. paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus paleisti G. L. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.