Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovei Ž. D. ir jos atstovui advokatui M. A., atsakovės S. K. atstovui advokatui G. G., atsakovei I. B. ir jos atstovui advokatui V. M., atsakovės E. S. atstovui advokatui G. D., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atstovui advokatui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovėms Ž. D., S. K., I. B. ir E. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Robinta“, dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Pagal Kredito unijos Taisyklių III dalies 3.1 punktą, kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena CK numatyta prievolių užtikrinimo priemone. Jei kredito terminas viršija 5 metus, tai kreditas turi būti užtikrintas įkeitimu (hipoteka). Kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į užtikrinimo priemonės vertinimo tvarką (Taisyklių III dalies 3.3–3.4 punktai).

Pagal Kredito unijos Užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos (patvirtintos 2012 m. sausio 16 d.) I dalies 8 punktą, turto vertinimas – turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą turinčio asmens parengtas ir pasirašytas dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie vertinamo turto rinkos ir (ar) likvidacinę vertę, t. y. nešališkas turto vertės nustatymas, išreiškiantis vertintojo nuomonę apie turto būklę bei tikėtiną realizacijos vertę atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Pagal Užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos III dalies 1 ir 2 punktus, kredito unijai įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę nustato: turto vertintojas pateikęs kredito unijai teisės aktų nustatyta tvarka išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, o jei turto vertintojas veikia turto vertintojo teikiančio juridinio asmens vardu – ir įmonės kvalifikacijos atestatą; nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatyta kredito unijos, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, t. y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo vidutine rinkos verte arba lyginamuoju metodu. Sprendimą dėl paskolos suteikimo priimantis kredito unijos organas, atsižvelgdamas į turto rūšį, vietą, paskolos sumą, kitas suteikiamos paskolos užtikrinimo priemones, visais atvejais turi nuspręsti, kad konkrečiu atveju yra būtinas turto vertintojo atliktas turto vertinimas arba, kad konkrečiu atveju pakanka nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.

Pagal Kredito unijos Fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkos (patvirtintos 2011 m. lapkričio 28 d.) I dalies 3 punktą, kredito unijos sprendimas suteikti paskolą grindžiamas atsargiu ir pamatuotu skolininko galimybių grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu vertinimu; prieš sudarydama paskolos sutartį, kredito unija turi įvertinti skolininko mokumą remdamasi iš skolininko gauta informacija ir atlikti patikrinimą kredito unijos naudojamose ir prieinamose duomenų bazėse; apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti ir kt. Pagal tvarkos II dalies 2 punktą, pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinama skolininko finansinė būklė, yra kredito gavėjo grynosios pajamos. Pajamos yra skirstomos į tvarias, t. y. pajamos, kurios gaunamos kiekvieną mėnesį (darbo užmokestis, pensija), bei kintamas (pajamas iš pašalpų, individualios veiklos, autorinių sutarčių ir kt.). Pagrindinis kriterijus, nulemiantis kredito išdavimą bei jo dydį yra įmokos dydžio ir pajamų santykis, kuris turi būti ne didesnis nei 40 procentų, jei pajamos yra tvarios ir ne didesnis nei 30 procentų, jei pajamos yra kintamos (tvarkos II dalies 3, 7 punktai).

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kredito unijos valdybos sprendimas suteikti A. P. paskolą ir paskolų komiteto (vėlesnis) pritarimas buvo priimti tinkamai neįvertinus skolininko įkeičiamo turto vertės. Į bylą pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad priimant sprendimą išduoti paskolą, buvo vadovaujamasi tik A. P. pateikta 2012 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria pastarasis įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą už 3 000 000 Lt.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos I dalies 8 punktą, nustatant nekilnojamojo turto vertę, turi būti vadovaujamasi ne investicine, bet rinkos arba likvidacine nekilnojamojo turto verte. UAB „Robinta“ atliko investicinio turto vertinimą; ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 13 500 Lt, o investicinė rinkos vertė – 3 398 500 Lt. Išnagrinėjęs ataskaitą teismas sprendžia, kad atsakovės, jeigu būtų susipažinusios su šia ataskaita, neabejotinai galėjo suprasti, kad žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta dviem būdais ir išvadoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 3 398 500 Lt, nustatyta įvertinus užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) investicinio projekto įgyvendinimą. Tai reiškia, kad tiek valdyba, tiek paskolų komitetas negalėjo spręsti, kad investicinė žemės sklypo vertė yra pakankama paskolos užtikrinimui. Kadangi ne paskolos sutarties šalių užsakymu atliktas vertinimas ir ataskaitos Nr. 882/136-12 paskirtis nebuvo siejama su paskolos šalių hipotekos teisiniais santykiais, todėl kitais pagrindais jos vertinimas tampa teisiškai nereikšmingas. Nekilnojamojo turto registro išraše ir pirkimo–pardavimo sutartyje akivaizdžiai skiriantis žemės sklypo, kaip užtikrinimo priemonės vertei, atsakovėms ir be papildomo tyrimo bei specialaus išsilavinimo, turėjo akivaizdžiai suprasti, kad neturi būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl siūlymo suteikti paskolą ir sprendimo ją suteikti priimti.

Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovės taip pat tinkamai neįvertino paskolos gavėjo galimybių grąžinti paskolą.

Kaip nustatyta, A. P., siekdamas pagrįsti savo gaunamas pajamas, Kredito unijai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, pagal kurią A. P. priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 5 319,50 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (neto) arba 7 000 Lt neatskaičius mokesčių (bruto). Taip pat A. P. pateikė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią per trejų metų laikotarpį iš UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gauti 25 000 Lt pajamų. Pagal pateiktus dokumentus, A. P. visas grynąsias pajamas (tvarias ir kintamas) sudarė apie 6 013 Lt per mėnesį, t. y. 5 319,50 Lt atlyginimas ir 694,44 Lt (25 000 Lt / 36 mėnesių) gaunamų sumų pagal paslaugų teikimo sutartį. Iš paskolos grąžinimo grafiko prie 2012 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutarties matyti, kad grąžintinos paskolos įmoka vien per pirmuosius trejus metus svyravo nuo 7 900 Lt iki 9 000 Lt. Taigi nurodytos faktinės aplinkybes leidžia pagrįstai spręsti, kad buvo nepaisoma kredito unijos fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkoje nustatyto pagrindinio kriterijaus, lemiančio kredito išdavimą bei jo dydį, t. y. įmokos dydžio ir pajamų santykio. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius ir Kredito unijai pateiktus duomenis A. P. grynosios pajamos ženkliai viršijo paskolos įmokų sumą, t. y. akivaizdžiai neatitiko nustatyto įmokos dydžio ir pajamų santykio (30–40 procentų). Pagal pageidaujamos paskolos sumą ir terminą (įmokų dydį), skolininko gaunamos grynosios pajamos per mėnesį turėjo būti ženkliai didesnės (19 750–22 500 Lt), todėl nei kredito unijos valdyba, nei paskolų komitetas A. P. finansinę būklę negalėjo įvertinti kaip patenkinamą ir atitinkančią visas paskolos suteikimo sąlygas. Pagal Fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkos I dalies 4 punktą, valdyba ir Paskolų komitetas negali priimti teigiamo sprendimo dėl paskolos suteikimo, jei skolininko būklė įvertinta kaip bloga. Atsakovių pozicija remiasi tuo, kad įvertinus visus būtinuosius kredito gavėjo duomenis, jo finansinė būklė buvo įvertinta kaip patenkinama. Atsakovės vertino tai, kad pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį programuotoju UAB (duomenys neskelbtini), turėjo sudaręs vienkartinę 25 000 Lt paslaugų teikimo sutartį ir sprendė, kad jo grynosios pajamos atskaičius mokesčius buvo pakankamos grąžinti paskolos įmokas, nes jokių įsipareigojimų kreditoriams paskolos gavėjas neturėjo. Taip pat įvertino, kad kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamo turto įkeitimu, nekilnojamas turtas notariškai patvirtintoje ir galiojančioje pirkimo–pardavimo sutartyje įvertintas 3 000 000 Lt. Su tokia atsakovių pozicija teismas nesutinka.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Fizinių asmenų mokumo vertinimo tvarkos 3.1, 3.3, 3.4, 3.6, 3.8 punktai, nes sprendimas suteikti paskolą buvo priimtas visapusiškai neįvertinus skolininko mokumo ir kitų veiksnių, galinčių nulemti paskolos grąžinimą. Negalima sutikti su atsakovėmis, kad paskolos gavėjas A. P. galėjo vykdyti prievoles ir per mėnesį mokėti paskolos sutartimi numatytą ne mažesnę kaip 8 000 Lt sumą. Atsakovės, įvertinę UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytą 7000 Lt į mėnesį darbo užmokestį ir pateiktą vienkartinę 25 000 Lt paslaugų teikimo sutartį, turėjo nustatyti, kad privalomų metinių 96 000 Lt mokėjimų skolininkas negali įvykdyti per metus gaudamas 84 000 Lt darbo užmokesčio ir 25 000 Lt atlyginimą, įvykdžius vienkartinę paslaugų teikimo sutartį.

Teismas sprendžia, kad Kredito unijos einamųjų paskolų teisinio audito išvada, kurioje nustatyta, kad suteikiant paskolą A. P., jo mokumas ir paskolos rizika įvertinta tinkamai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Šį teisinį auditą atliko advokatas ir nurodė, kad išduodant paskolą buvo remtasi turto vertintojo UAB „Robinta“ ataskaita, duomenimis apie skolininko pajamų gavimą, duomenimis, liudijančius paskolos tikslinį panaudojimą ir duomenimis apie skolininko įsipareigojimus, finansinę ir turtinę būklę. Teismas, įvertinęs audito išvadoje nurodomus duomenis, neturi pagrindo padaryti analogišką išvadą dėl paskolos gavėjo mokumo ir jo galimybių savo pajamomis grąžinti kreditą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovėms turėjo kilti pagrįstų abejonių apie A. P. gaunamas pajamas, nes jam priskaičiuotas darbo užmokestis 7 000 Lt (bruto) daugiau nei tris kartus viršijo vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (2 170 Lt), arba daugiau kaip aštuonis kartus minimalų atlyginimą (800 Lt) šalyje. Atsakovės, o taip pat ir išvadą teikiantis auditą atlikęs asmuo, turėdami A. P. pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, nepatikrino tų duomenų tikrumo ir neįsitikino jo galimybėmis savo pajamomis grąžinti kreditą, nors Kredito unija buvo sudariusi sutartį su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) dėl asmens duomenų teikimo. Remdamasis byloje esančia pažyma apie asmens įdarbinimus už 2010 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir VSDFV duomenimis apie asmens darbovietę (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas nustatė, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, o 2012 m. jis draudžiamųjų pajamų iš viso neturėjo, vadinasi niekur nedirbo.

Ieškovė žalos dydį – 479 782,90 Eur sieja su skolininko A. P. neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų dydžiu, kurie yra fiksuoti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės M. Č. 2014 m. spalio 13 d. atliktame vykdomajame įraše ir konstatuoti 2015 m. spalio 28 d. antstolės R. G. rašte dėl A. P. skolos Kredito unijai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Antstolė nurodė, kad skolą sudaro 396 706,28 Eur pagrindinė skola, 35 197,39 Eur delspinigiai ir 47 879,23 Eur palūkanos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas sutinka su ieškove, kad Kredito unija dėl nepagrįstai suteiktos paskolos A. P. patyrė tiesioginius nuostolius ir prarado galimybę gauti pajamas, jeigu šios lėšos būtų buvusios paskolintos atsakingai. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimus ir pripažįsta, jog neteisėtais atsakovių veiksmais įmonei yra padaryta žala suteiktos ir negrąžintos paskolos bei nesumokėtų palūkanų dydžio (palūkanos iki sutarties nutraukimo ir sutartinės palūkanos).

Teismas sutinka su atsakovės Ž. D. nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo A. P. pagrindinės skolos dydį. Pagal notarės M. Č. vykdomąjį įrašą, A. P. negrąžintos skolos dydis sudaro 1 376 109,16 Lt (398 548,76 Eur), o antstolės R. G. rašte, įvykdžius išieškojimą iš A. P. 406,77 Eur sumai ir varžytynėse pardavus žemės sklypą už 2 560 Eur, jo pagrindinės skolos dydis yra nurodytas 396 706,28 Eur. Teismas sprendžia, kad atskaičius išieškotas sumas, A. P. pagrindinė skola sudaro 395 581,99 Eur. Pagrįstomis pripažintinos antstolės R. G. 2015 m. spalio 28 d. rašte nurodytos 47 879,23 Eur sumai palūkanos.

Tačiau atsakovės pagrįstai nurodo, kad iš reikalaujamos priteisti sumos turėtų būti išskaičiuotas A. P. Kredito unijai sumokėtas 180 000 Lt dydžio pajus.

KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas teisės kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis, susieja kredito unijos nario galimybę disponuoti turimu unijos pajumi su jo gauta paskola iš kredito unijos, kurios nariu jis yra. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti ieškovės tuo pat metu patirtą naudą ir žalą, kaip kilusias iš to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies normos prasme.

Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymą į jo patirtą žalą (nuostolius), pagrindžia būtinybę įskaityti gautą ieškovės naudą (pajų), nes priešingu atveju, netaikant ieškovės gautos naudos įskaitymo į patirtą žalą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Ši išvada grindžiama ir kasacinio teismo praktika, kad, vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis. Taigi svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei. Sprendžiant dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, taip pat nebūtų pagrįsta neįskaityti už pajų gautos sumos kaip ieškovės gautos naudos, nes iš atsakovų sprendimų kilo ir nauda, ir žala ieškovei (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, Nr. e3K-3-268-687/2018 ir Nr. e3K-3-269-916/2018). Vadinasi, byloje nustačius, kad skolininkas A. P. už 180 000 Lt (52 131,60 Eur) įsigijo iš ieškovės pajų, ši suma turi būti įskaityta į ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį.

Ieškovės reikalavimas priteisti kaip žalą 35 197,39 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 3 d., netenkinamas. Nagrinėjamoje byloje netesybos neatitinka kasacinio teismo praktikoje aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo numatyti gauti netesybas iš anksto ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai ieškovės veiklai, todėl negalėjo teigti, kad šių pajamų negauta tik dėl atsakovių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.). Be to, netesybos, kaip sutartiniai nuostoliai, yra per daug nutolusios nuo žalingų atsakovių veiksmų, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nėra pagrindo konstatuoti. Būtent tokios pozicijos panašiose bylose laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-266-611/2018).

Apibendrinat darytina išvada, kad ieškovės patirta žala yra 391 329,62 Eur (395 581,99 + 47 879,23 – 52 131,60 = 391 329,62 Eur).

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės Ž. D., S. K., I. B. ir E. S. žalą padarė bendrais veiksmais ir, kad tie veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o būtini žalai atsirasti. Tokia teismo išvada yra grindžiama tuo, kad pagal Kredito unijos Įstatų 5.2 punktą unijos valdyba yra privalomas unijos valdymo organas, o pagal 5.66 punktą, Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Taisyklių IV skyriaus 3.2. punktą abiejų šių organų teigiamas sprendimas yra būtina sąlyga paskolos suteikimui. Teismui padarius išvadą, kad ieškovės valdybą, paskolų komiteto pirmininkę ir ieškovės administracijos vadovę (kuri kartu buvo ir valdybos pirmininkė) sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, teismas, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, laiko atsakovių prievolę solidaria. Tokią išvadą teismas daro taip pat atsižvelgdamas ir į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl solidariosios atsakovų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008.).

Pagal KUĮ 20 straipsnį kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka, o narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir paskolos gavėjas trečiasis asmuo A. P. yra Kredito unijos nariai. Todėl teismas turi pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovių ir paskolos gavėjo atsakomybė Kredito unijai yra solidari.

Byloje nustatyta, kad vykdant išieškojimą pagal notarės M. Č. vykdomąjį įrašą, iš paskolos gavėjo A. P. antstolės R. G. kontoroje buvo išieškota 406,77 Eur suma ir gauta 2 560 Eur varžytynėse pardavus žemės sklypą. Pažymos apie asmens įdarbinimus už 2010 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir viešosios informacinės sistemos (VSDFV), prie kurios teismas turi teisę prisijungti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), duomenys rodo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2016 m. vasario 26 d. (duomenys patikrinti už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.) A. P. turėjo trumpalaikius darbo santykius bendrovėse ir buvo draudžiamas kaip gaunantis atlyginimą už darbą, kas iš esmės ir patvirtina antstolės proporcingai išieškotos sumos dydį. Antstolė R. G., patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes, t. y. užklausiusi kredito įstaigas, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centrą, Sodrą ir nustačiusi, kad A. P. piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, 2019 m. liepos 31 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-90-14059, kuriuo vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. 2019 m. liepos 31 d. antstolės R. G. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui – Kredito unijai. Pagal pateiktus dokumentus, A. P. Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų neturi ir niekur nedirba. A. P. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos registrų turimais duomenimis A. P. paskutinį kartą Lietuvos sieną yra kirtęs 2016 m. gruodžio 16 d. (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-127-752/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi nurodytos faktinės aplinkybes leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovė neturi jokios galimybės išsiieškoti esamą įsiskolinimą iš A. P. Lietuvoje. Nepaisant šių argumentų, egzistuoja teisiniai mechanizmai, leidžiantys skolų išieškojimo vykdymą ir iš užsienyje gyvenančių asmenų. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokie teisiniai mechanizmai, kaip Europos mokėjimo įsakymas, Europos vykdomasis raštas, yra labiau hipotetinio pobūdžio, bet neužtikrina ieškovei realios galimybės išieškoti skolos iš A. P.. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiu Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, bei Lietuvos Respublikos CPK XXIII skyriaus nuostatomis, o taip pat šio skyriaus 431 straipsnio 3 dalimi, Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra yra tikslinga tuomet, kai skolininko gyvenamoji ir/ar darbo vietos yra žinomos, o nagrinėjamu atveju A. P. nei tiksli gyvenamoji vieta, nei darbo vietos nėra žinomos. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. reglamento (EB) Nr. 805/2014, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jeigu ieškovas siekia gauti Europos vykdomąjį raštą, vienas iš reikalavimų jam išduoti taip pat yra susijęs su tam tikrų minimalių reikalavimų teismo procedūroms (įskaitant procesinių dokumentų įteikimą) laikymusi. Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas kaip labiau tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad ieškovė neturi realios galimybės išsiieškoti iš A. P. kredito unijai negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės žala yra susijusi su skolininko A. P. realios galimybės nebuvimu grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas ieškovei kaip paskolų suteikimo veiklą vykdančiam subjektui, o taip pat žala ieškovei padaryta ir neteisėtais atsakovių veiksmais dėl nepagrįstai suteiktos paskolos A. P.. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir mutatis mutandis kasacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-143-684/2018 pateiktais išaiškinimais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovės ir A. P. – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1, 3 dalis ir pripažinti, kad solidari atsakovių prievolė yra solidari ir su (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės M. Č. 2014 m. spalio 13 d. vykdomuoju įrašu nustatyta A. P. prievole ieškovei.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteistina iš atsakovių 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (391 329,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.).

Pagal galutinį bylos rezultatą laikytina, kad tenkinta 82 proc., o atmesta 18 proc. ieškovės reikalavimų.

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį 391 329,62 Eur sumoje, 3 910 Eur mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. po 977,50 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą ir prašė priteisti 6 499,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašymas dėl išlaidų priteisimo nėra tinkamai detalizuotas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius ir nustato, kad už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 10 val., ieškovė turi teisę į 793,30 Eur atlyginimą (793,30 x 0,1 x 10; Rekomendacijų 8,19 punktas). Ieškovė prašė priteisti ir už pasirengimą teismo posėdžiams, šios paslaugų negalima paneigti, todėl nenurodžius jų trukmės, teismas priteisia už šias paslaugas tokio dydžio išlaidų atlyginimą, kaip ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose (793,30 x 0,1 x 10; Rekomendacijų 8,19 punktas), nes reikalaujama priteisti bendra atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiams 3 757 Eur išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytus dydžius, todėl priteisiama tik 1 586,60 Eur. Už 14 prašymų, vieną paaiškinimą raštu maksimalus dydis yra 4 442,48 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas (793,30 x 0,4 x 15). Už 6 lydraščius dėl dokumentų pateikimo (Rekomendacijų 8.17 punktas) maksimalus dydis 475,98 Eur (793,30 x 0,1 x 6). Už šias išlaidas bendrai ieškovė prašo priteisti tik 2 742,01 Eur ir šis dydis neviršija maksimalaus dydžio. Todėl iš viso pagrįstomis išlaidomis teismas pripažįsta 4 328,61 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, t. y. 82 proc. dalimi, iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 3 549,46 Eur (4 328,61 x 82 : 100), arba po 887,36 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Nagrinėjamu atveju teismas ieškovei nepriteisia kelionės išlaidų, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apygardos teismo vietovėje nebuvo reikiamos specializacijos advokato ar, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas (Rekomendacijų 3 punktas).

Atmetus 18 proc. dalį ieškinio reikalavimų, atsakovėms iš dalies priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui buvo pateiktas atsakovės Ž. D. prašymas dėl 2 773 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ir 750 Eur iš naujo nagrinėjant bylą, todėl proporcingai pagal ieškovės atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisia iš ieškovės 634,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Ž. D. naudai (Rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 punktai).

Tiek ieškovė, tiek atsakovės yra atleistos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei jis nepriteistinas.

Byloje apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovės. Ieškovė patyrė 1 430 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už suteiktą teisinę pagalba. Atsakovė Ž. D. turėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdamas į šį rezultatą, teismas apeliacinius skundus pateikusių šalių atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirsto, paliekant šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Byloje patirta 66,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, valstybei iš ieškovės priteistina 11,94 Eur (66,35 Eur x 18 proc.), o iš atsakovių 54,40 Eur (66,35 Eur x 82 proc.), t. y. iš kiekvienos atsakovės po 13,60 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas pažymi, kad iš ieškovės priteistos sumos mokėtinos iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“, juridinio asmens kodas 110088195, solidariai iš atsakovių Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391 329,62 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus ir 62 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391 329,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 887,36 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 36 ct) iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti, kad ši atsakovių Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė yra solidari su (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės M. Č. 2014 m. spalio 13 d. vykdomuoju įrašu nustatyta A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole ieškovei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovių Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybei po 977,50 Eur žyminio mokesčio ir po 13,60 Eur (trylika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“, juridinio asmens kodas 110088195, atsakovei Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 634,14 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“, juridinio asmens kodas 110088195, valstybei 11,94 Eur (vienuolika eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą suma sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.