- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-1822-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13856-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento ir valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-21888-920/2021, pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento ir valstybės įmonei Registrų centras dėl pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340 nuo jos priėmimo momento; panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro atliktą 289.27 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žymimo 1A1b, teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre; priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutraukė ieškovo ir trečiojo asmens santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčius ieškovui ir trečiajam asmeniui atiteko po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje, ieškovui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas - vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybai. Santuokos nutraukimo metu gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti ir šalys nebuvo atlikusios nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre, todėl santuokos nutraukimo metu šalys pasidalijo po ½ žemės sklypo, kuriame buvo šalių nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Šiaulių miesto 4 - ojo notarų biuro 2020 m. gegužės 26 d. pareiškimu apie pirmenybės teisę pirkti, G. B. pranešė, kad parduoda jai nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ žemės sklypo ir ½ nebaigtos statybos pastato, nurodant, kad ieškovas turi pirmenybės teisę pirkti nurodytą nekilnojamojo turto dalį. Ieškovas sužinojo, kad VĮ Registrų centre nebaigtas statyti namas įregistruotas kaip G. B. nuosavybė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Inspekcija) 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-18846 (toliau – Raštas) nurodė, kad 2020 m. spalio 5 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. B. neteisėtai, t. y. be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo. G. B. kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti T. B. su jam priklausančiais daiktais iš G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimu G. B. ieškinį tenkino visiškai. Nekilnojamojo turto registre, kaip G. B. nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti pastatas - gyvenamasis namas įregistruotas 2020 m. spalio 5 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažyma) pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1V-79 redakcija), 15 punkte nurodyta, kad Pažyma – tai pagrindas įregistruoti statinį NTR. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šalims nutraukiant santuoką teismo nebuvo padalintas, nes nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. G. B. nurodytą nebaigtos statybos statinį įregistravusi nekilnojamojo turto registre, kaip savo asmeninę nuosavybę pagal Pažymą, taip iš esmės konstatuodama, kad įgijo daiktą, jį pagamindama. Ieškovas yra priverstas savo ginčijamas ir pažeistas teises ginti kreipdamasis į teismą. Pripažinus negaliojančią 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)nuo jos priėmimo momento, atsiranda pagrindas panaikinti jos pagrindu atliktą teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino ieškovui 75,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškinyje yra pareikštas materialinis reikalavimą pripažinti negaliojančią 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto nuo jos priėmimo momento, o patenkinus pirmąjį reikalavimą: panaikinti VĮ Registrų centro atliktą 289.27 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre, todėl pripažintina, kad joks kitas materialinis reikalavimas bendrosios kompetencijos teismui nėra reiškiamas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021). Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – pažymos pripažinimas negaliojančia) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-10-10 nutartis Nr. T-93/2018, 2017-10-04 nutartis Nr. T-80/2017, 2017-02-13 nutartis Nr. T-12/2017, 2015-02-19 nutartis Nr. T-37-2015, 2014-08-14 nutartis Nr. T-101-2014).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Inspekcija tiksliai buvo nurodžiusi, kad sprendimas skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, ta pati apskundimo tvarka yra ir dėl reikalaujamos panaikinti Inspekcijos pažymos. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas jau yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą tiek dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 22 d. rašto, tiek dėl 2020 m. spalio 5 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą bei prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Šis teismas atitinkamai 2021 m. vasario nutartimi atsisakė priimti skundą, o 2021 gegužės 10 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. 2021 gegužės 10 d. nutartis buvo apskųsta aukštesnei instancijai, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartį paliko galioti, o skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas T. B. pašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Reikšdamas ieškinį, ieškovas ginčija 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma) ir įregistravimą viešajame registre, kaip vieną iš nuosavybės įgijimo pagrindų. Ginčydamas Pažymos pagrindu įregistruotą nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ieškovas gina savo pažeistas teises vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 7 punktu, prašymas pripažinti negaliojančiais valstybės arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.
1.2. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia Pažymą, kuri, kaip nurodo pati ja išdavusi institucija, išduota neteisėtai, t. y. be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo. Kaip minėta, nurodyta Pažyma yra viena iš nuosavybės įgijimo pagrindų. Taigi, ieškiniu pripažinus negaliojančią minėtą Pažymą, būtų panaikinta trečiojo asmens nuosavybė į gyvenamąjį namą, ir taip apginta ieškovo teisę į nuosavybę.
1.3. Pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Specialios teisėjų kolegijos nutartimis, tačiau šiose nutartyse buvo sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas dėl statybos pripažinimo neteisėta, statybos užbaigimo akto panaikinimo.
1.4. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog sprendimas skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui yra nepagrįsti. Dėl minėto Inspekcijos rašto ieškovas pateikė skundą. Regionų apygardos teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, atsisakyta priimti skundą, nurodant, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Inspekcijos rašte nurodoma, kad vadovaujantis civilinio proceso normomis Inspekcija negali teikti teismui ieškinio, nes tokiu atveju būtų ieškovo ir atsakovo sutaptis ir byla būtų nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais. Rašte pažymima, kad šiuo atveju nėra galimybės Inspekcijai kreiptis į teismą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamiesi pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. 20 punktu, siūlo kreiptis į teismą dėl pažeidimų, išduodant pažymą, o Inspekcija teismo proceso metu būtų trečiąja šalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, nes pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.
11. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
12. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta ieškovo ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą).
14. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).
15. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Atitinkamai teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Nepritartina atskirojo skundo argumentui, jog pripažinus Pažymą neteisėta būtų apginta ieškovo teisė į nuosavybę, kadangi Pažymos pripažinimas neteisėta savaime nesukurtų ieškovui jokių teisių į nekilnojamąjį turtą. Vien todėl, kad CK 1.138 straipsnio 7 punkte, kaip vienas iš galimų teisės gynimo būdų, yra numatytas valstybės, savivaldybės institucijų ar pareigūnų priimtų aktų pripažinimas negaliojančiu, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Ar reikalavimas dėl konkretaus akto pripažinimo negaliojančiu gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku spręstina pagal tai, kokį dokumentą prašoma pripažinti negaliojančiu ir kokias teisines pasekmes gali sukelti pareikšto reikalavimo išsprendimas bei kokių pasekmių yra siekiama teismui teikiamu procesiniu dokumentu, t. y. ieškiniu. Pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą, net ir jo patenkinimo atveju – ieškovo siekiamos apginti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą niekaip nebus įtakotos.
16. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 39 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra reikalinga įregistruoti nebaigtą statyti ar rekonstruoti statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Tuo pagrindu Nekilnojamojo turto registras atlieka išviešinimo funkciją tam, kad būtų užtikrinta teisių į nekilnojamąjį turtą apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-456-662/2018).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 5 d. išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. yra ginčijamas būtent Inspekcijos, kaip valstybinio administravimo subjekto, aktas, priimtas įgyvendinant jai teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. vykdant statybos valstybinę priežiūrą. Šis administracinis aktas ginčijamas neatitikimu viešąjį administravimą reglamentuojančioms teisės aktų normoms aspektu, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-425-492/2018).
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčijami potvarkiai (pažymos), kuriuos Inspekcija priima įgyvendindama jai teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, todėl ginčai dėl viešojo administravimo subjekto priimto potvarkio (pažymos) panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingas administraciniam teismui (Specialios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartis Nr. T-37/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo keliamo ginčo pobūdis lemia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o reiškiamo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.