- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- I2-1423-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01651-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2025 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti daugkartinę Šengeno vizą.
Skunde teismui nurodo, kad 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) siekiu gauti daugkartinę Šengeno vizą vieneriems metams pagal Freedom House organizacijos kvietimą, dalyvauti jos programose Lietuvos teritorijoje.
Paaiškina, kad nuo 2016 m. Ambasada pareiškėjui daugkartines vizas buvo išdavusi šešis kartus, tačiau 2025 m. kovo 20 d. pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą. Šis sprendimas grindžiamas priežastimi – „Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“.
Pažymi, kad jokių pareiškėjo padarytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų per nurodytą laikotarpį Lietuvos Respublikos institucijos neužfiksavo, taip pat jokių pokyčių, susijusių su pareiškėjo darbine veikla nebuvo. Jokios papildomos informacijos apie atsisakymą išduoti vizą pareiškėjui pateikta nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Ambasada pažeidė teisėtų lūkesčių principą, todėl prašo teismo panaikinti Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2025 m. sausio 27 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė kelionės tikslą – dalyvauti Freedom House veikloje (23 punktas); numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2025 m. vasario 5 d., išvykimo data – 2025 m. vasario 9 d., o prašoma leisti atvykti daug kartų (27 punktas). Pareiškėjas Ambasadai pateikė kelionės dokumentą Nr. MP4578607, sveikatos draudimo polisą, viešosios įstaigos Freedom House MIGRIS sistemoje patalpintą tarpininkavimo raštą.
Teigia, kad 2025 m. vasario 4 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi ir Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. gegužės 9 d. raštu „Dėl išankstinių konsultacijų Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje ir užsieniečių kategorijų pakeitimo“, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – ir N.VIS), kreipėsi privalomos konsultacijos į VSD. VSD prašymu, siekiant įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis apie jo darbinę veiklą ir užimamas pareigas. Pareiškėjas pateikė papildomą informaciją (buvo prikabinta VIS).
VSD 2025 m. kovo 17 d. per N.VIS sistemą nurodė, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos vidaus saugumui, todėl rekomenduojama jam neišduoti daugkartinės Šengeno C tipo vizos. Nurodoma, kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiose įmonėse, jis privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
2025 m. kovo 18 d. 09:47:32 val. Ambasados konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu, t. y. kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priimtą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą grindė tokiomis aplinkybėmis ir išsamiais motyvais:
„Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsniu buvo tikrinama, ar pareiškėjas atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas ypatingą dėmesį skiriant įvertinimui ar pareiškėjo vizito tikslas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, susijusiems su saugumu. Remiantis LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 4 dalies užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka LR valstybės saugumo departamentas. Įgyvendinant minėtą teisės normą bei priimant sprendimą Vizų informacinėje sistemoje (VIS) buvo atlikta konsultacija su LR valstybės saugumo departamentu (VSD). 2025-01-31 VSD prašymu siekiant įvertinti ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su jo darbine veikla ir užimamomis pareigomis. A. Z. pateikė prašomą informaciją. 2025-03-17 konsultacijos atsakyme teigiama, kad VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. A. Z. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis EP ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 str. 1 d. (e) p. ir UTPĮ 4 str. 4 d. VSD rekomenduoja neišduoti jam daugkartinės Šengeno C tipo vizos. Dėl darbo Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiose įmonėse jis privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Papildomai pažymėtina, kad 2023-11-02 Baltarusijos Respublikos dekretu Nr.344 buvo pakeistas 2003-03-25 dekretas Nr. 116 dėl užsienio žvalgybos klausimų, kuriame teisiškai įtvirtinamas Baltarusijos Žvalgybų institucijų aktyvių priemonių įgyvendinimas, siekiant Baltarusijos požiūriu užkirsti kelią užsienio valstybių specialiųjų tarnybų ir organizacijų daromai žalai Baltarusijos nacionaliniams interesams ir saugumui, pavyzdžiui kuriant tam tikras slaptai veikiančias organizacijas užsienyje siekiant visokeriopos pagalbos Baltarusijos politinio režimo palaikyti. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, gautą informaciją bei atsižvelgiant į konsultacijos su VSD rezultatus, konstatuotina, kad A. Z. laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui“.
2025 m. kovo 18 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, remdamasis savo N.VIS sistemoje priimtu Sprendimu atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, surašė Sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Z.“ Nr. LTU-28-0000000000000000001059055. Šiame Sprendime konsulinis pareigūnas surašė/perrašė tapačias aplinkybes ir motyvus, nurodytus 2025 m. kovo 18 d. N.VTS sistemoje priimtame Sprendime atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
2025 m. kovo 18 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu (jog „apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą“), surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą/priežastį: „7. Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“. Standartinio pranešimo pabaigoje nurodyta valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui: Lietuva.
Nurodo, kad užsieniečių atvykimo, išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje suteikimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus nustato Įstatymas, pagal kurio nuostatas Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies d papunktį ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį VSD yra vienintelė įgaliota ir kompetentinga institucija pripažinti užsieniečio keliamą (nekeliamą) grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos ambasados Baltarusijoje 2025 m. kovo 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjui (Baltarusijos piliečiui) atsisakyta išduoti Šengeno vizą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas (Baltarusijos pilietis) kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje 2025 m. sausio 27 d. su prašymu išduoti Šengeno vizą (užpildydamas formą). Pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės tikslas yra dalyvauti Freedom House veikloje, prašė leisti atvykti daug kartų.
Šioje byloje skundžiamu 2025 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, atsisakymo priežastimi nurodant – kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Standartinio pranešimo pabaigoje nurodyta valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui: Lietuva.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti daugkartinę Šengeno vizą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas), nuostatos. Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 1 punktą šis aprašas reglamentuoja dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo pateikimo bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje), taip pat išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką, tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Sprendimą dėl Šengeno vizos išdavimo gali priimti ir Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas, veikiantis kaip konsulinis pareigūnas (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas). To paties aprašo 5 punkte nustatyta, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Kai duomenis apie Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo sprendimą išduoti Šengeno vizą į N. VIS įrašo kitas konsulinis pareigūnas, yra surašomas Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo nustatytos formos sprendimas.
Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d.) 20³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Ambasada, vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į VSD, kuris Ambasados konsuliniam pareigūnui nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėta, kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiose įmonėse pareiškėjas privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Papildomai nurodoma, kad 2023-11-02 Baltarusijos Respublikos dekretu Nr.344 buvo pakeistas 2003-03-25 dekretas Nr. 116 dėl užsienio žvalgybos klausimų, kuriame teisiškai įtvirtinamas Baltarusijos Žvalgybų institucijų aktyvių priemonių įgyvendinimas, siekiant Baltarusijos požiūriu užkirsti kelią užsienio valstybių specialiųjų tarnybų ir organizacijų daromai žalai Baltarusijos nacionaliniams interesams ir saugumui, pavyzdžiui kuriant tam tikras slaptai veikiančias organizacijas užsienyje siekiant visokeriopos pagalbos Baltarusijos politinio režimo palaikyti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi VSD konsultacija, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi VSD vertinimą apie tai, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę ir rekomenduojama vizos pareiškėjui neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, jog, remiantis VSD išvada (konsultacija), viena ar kelios Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėjas dėl darbo Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiose įmonėse privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.). Todėl darytina išvada, jog VSD pateikta informacija Ambasadai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad detalūs Sprendimo argumentai jam nebuvo žinomi. Teismas pažymi, kad iš atsakovės atsiliepimo argumentų suprastina, kad Ambasada su paklausimu dėl papildomų rašytinių įrodymų kreipėsi į pareiškėją, o pareiškėjas prašomus rašytinius įrodymus pateikė. Taigi, vertintinos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.
Pastebėtina ir tai, kad Ambasados konsulinis pareigūnas 2025 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, t. y. konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. patvirtinto Reglamento (EB) Nr.767/2008 „Dėl vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas taip valstybių narių“ (VIS Reglamentas), pirmiausia sprendimą įformino naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2025 m. kovo 18 d. 9:47:32 val. surašė tirtas faktines aplinkybes, sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą motyvus ir pagrindus / priežastis: viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Konsulinis pareigūnas tą pačią dieną (2025 m. kovo 18 d.) surašė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Kaip matyti, konsulinis pareigūnas rėmėsi VSD išvada, taip pat nurodomi konkretūs faktai – pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendime byloje C-430/10 41 nurodė, kad asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, turi turėti teisę veiksmingai kreiptis į teismą; šis kreipimasis turi leisti faktiškai ir teisiškai patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą pagal Sąjungos teisę; kad kreipimasis į teismą būtų veiksmingas, asmuo turi turėti galimybę sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs pati sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti. Iš šio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo seka, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja tokia situacija, kai asmeniui ir vėliau pranešami dėl jo priimto sprendimo motyvai.
Susipažinus su bylos medžiaga, neabejotina, kad pareiškėjas aukščiau paminėtus dokumentus, priimtus jo atžvilgiu, gavo arba turėjo realią galimybę gauti ir visus nesutikimo su jais argumentus išdėstyti teismui. Ginčijamo Sprendimo motyvai nebuvo nurodyti (surašyti) vėliau nei buvo priimtas pats individualus administracinis aktas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sprendžia, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo dėl pareiškėjos prašymo išduoti vizą pagrindai, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.
Pažymėtina, jog atsisakymo išduoti vizą faktinis ir teisinis pagrindas yra išdėstytas pareiškėjui įteiktoje standartinėje pranešimo formoje, užpildytoje pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šioje formoje nurodytas faktinis atsisakymo pagrindas – jog viena ar kelios valstybės (konkrečiai Lietuva) laiko pareiškėją keliančiu grėsmę vidaus saugumui. Minėtos formos skiltyje „Papildomos pastabos“ nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įvertino, kad pareiškėjo buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui. Taigi, atsakyme nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, taip pat nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, ar pritaikyti teisės aktai. Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą. Taigi, Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas pagrįstai sprendė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui. Todėl laikytina, kad konsulinis pareigūnas priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti daugkartinę Šengeno vizą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.