Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-409-1092/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2-409-1092/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00464-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Aurimas Brazdeikis (pirm.)
Ieškovas: "Madaris"
Atsakovas: Kretingos rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-409-1092/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00464-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Madaris“ atstovei advokatei V. S.,atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. S.–T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Madaris“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl netesybų skaičiavimo pripažinimo neteisėtu ir skolos pagal atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka

1. Ieškovė UAB „Madaris“ (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. Pripažinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos netesybų priskaičiavimą ieškovei UAB „Madaris“ neteisėtu;

1.2. Priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Madaris“ naudai 7 110,00 Eur skolą;

1.3. Priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Madaris“ naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ;

Atsiliepimas

1.4. Priteisti iš Atsakovės visas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) raštą dėl netesybų su delspinigių pažyma, kuriuo Atsakovė nurodė, kad priskaičiuoja netesybas už uždelstus darbus pagal sutartį ir šią delspinigių sumą išskaičiuos iš atliekamo mokėjimo pagal Ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė UAB „Madaris“ nesutinka su Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės atliktu netesybų skaičiavimų ir Atsakovės įvykdyta netesybų sumos išskaita iš Ieškovei mokėtinų pagal sutartį sumų.

2.2. Statybos rangos sutartimi Nr. S1-1031 (toliau – ir Sutartis) UAB „Madaris“ (toliau – ir Rangovas) įsipareigojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Užsakovas) užsakymu atlikti supaprastinto projekto parengimą dirbtinės dangos įrengimui vaikų žaidimų aikštelėje Pastauninko parke, Maironio g. 2A, Kretingos m. bei jos aptvėrimo tvora ir darbų pagal parengtą projektą (toliau – ir Darbai).

2.3. Pagal Sutarties 25 punktą Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną ir galioja iki visiško įsipareigojimų pagal ją įvykdymo. Sutarties 7.1 ir 7.2 papunkčiuose numatyta dabų pradžia yra Sutarties įsigaliojimo diena ir nustatytas bendras 6 mėnesių trukmės Darbų atlikimo terminas (iš jų supaprastinto projekto parengimui buvo nustatytas 2 mėnesių terminas), kuris pradėdamas skaičiuoti nuo Sutarties pasirašymo dienos. Tokiu būdu Rangovas pagal Sutartį sulygtus Darbus turėjo užbaigti 2019 m. gegužės 7 d.

2.4. Užsakovui buvo žinoma (visą informaciją šalys siuntė el. paštu, apsikeisdavo oficialiais informaciniais raštais), jog Darbų vykdymo metu, ne dėl Rangovo kaltės, dėl objektyvių priežasčių užtruko supaprastinto projekto parengimo darbai, nes Rangovui pradėjus projektavimą, padarius topografinę nuotrauką, paaiškėjo, kad objekte esantys vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai įrengti ant inžinerinių vandentiekio tinklų. Tuomet Rangovas tęsė Sutarties vykdymą – rengė projektą. Vėliau dar kartą teko stabdyti Sutarties vykdymą, nes Užsakovas nepateikė pastabų dėl projekto sprendinių, projektas ilgą laiką buvo nesuderintas, dėl ko faktiškai pradėti statybos rangos darbus nebuvo įmanoma. Dėl nurodytų priežasčių Sutarties vykdymas Rangovo prašymu ir Užsakovo raštišku sutikimu / pritarimu buvo stabdomas 3 kartus viso 180 dienų terminui (2019 m. vasario 20 d. raštas Nr. MDR11, 2019 m. birželio 19 d. raštas Nr. MDR17, 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. MDR23). Vėliau rangos darbai buvo stabdomi dėl netinkamų oro sąlygų viso 150 dienų terminui (2019 m. spalio 31 d. raštas Nr. MDR35, 2019 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. MDR39, 2020 m. vasario 9 d. raštas Nr. MDR50). Taigi rangos darbai Užsakovo sutikimu iš esmės nepertraukiamai buvo stabdomi iki 2020 m. balandžio 17 d. Užsakovas, be kita ko, prašė atstatinėti privataus žemės sklypo dangas, senas betono plytas, bei gauti atitinkamų institucijų pritarimus objekto pridavimui. Be to, Užsakovui buvo išsiustas galutinio Darbų pridavimo aktas derinimui, į kurį Užsakovas Rangovo atsakymo negavo.

2.5. Šiuo metu Užsakovas yra priėmęs visus Rangovo atliktus darbus ir tuo pačiu nenurodė, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas prarado prasmę. Be to, Užsakovas vienašališkai nenutraukė Sutarties pagal jo 14.3. punktą, t. y. nenustatė Rangovo kaltės vėluojant vykdyti darbus, nes aiškiai suvokė, kad darbus baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Apibendrinant išdėstytus argumentus, akivaizdu, jog iki galutinio darbų atlikimo termino pagal Sutartį sulygti darbai nebuvo užbaigti ne dėl Rangovo kaltės, o sutartinės prievolės įvykdymas buvo pradelstas su Užsakovo žinai ir pritarimu, todėl nėra pagrindo reikalauti netesybų pagal Sutarties 12.4. punktą, t. y. tokia teisė Užsakovui neatsirado, nes stabdydamas darbus Užsakovas nenurodė, jog nustatyta Rangovo kaltė ir net neužsiminė apie ketinimą reikalauti netesybas.

2.6. Jeigu Užsakovas apsispręstų skaičiuoti Rangovui baudą, pastebėtina, jog Sutarties 12.4. papunktyje nurodyta bauda – 50 Eur yra aiškiai per didelė, todėl pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį Rangovas gali teismo prašyti ją sumažinti. Atskirai pažymėtina, jog šiuo atveju, Rangovui išreiškus nesutikimą su netesybų skaičiavimų, delspinigių pažymoje nurodytos sumos išskaičiavimas iš atliekamo mokėjimo pagal Rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą nebuvo galimas, nes Rangovas aiškiai 2021 m. balandžio 20 d. raštu deklaravo savo ketinimą Užsakovo reikalavimą dėl netesybų ginčyti teisme.

2.7. Iš Ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir ginčo šalių raštuose išdėstytų argumentų matyti, kad Ieškovė nors ir pavėluotai, tačiau visa apimtimi bei kokybiškai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu Atsakovė pateikė iš esmės vienintelį argumentą, jos manymu suteikiantį jai teisę teigti, jog sutartinių įsipareigojimų pavėluotas įvykdymas turėjo esminės įtakos teisei skaičiuoti netesybas – Atsakovė turėjo tesėtus lūkesčius dėl projekto įgyvendinimo per šešis mėnesius, o Darbus stabdė tik siekdama bendradarbiauti su Ieškove, nes nepalankių sąlygų vykdyti įsipareigojimus pagal esamą situaciją neįžvelgė. Šiuo atveju Atsakovė ne tik nenurodo, kokius nuostolius ji patyrė dėl termino praleidimo, bet ir pateikia visiškai nelogišką paaiškinimą dėl savo paties veiksmų, kuriais Atsakovė faktiškai sutiko su Sutarties termino pratęsimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK) nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo a netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kadangi Atsakovė pripažino pagristu sutartinių prievolių vykdymo stabdymą 6 kartus iš eilės, visišką prievolės įvykdymą 2021 m. kovo 26 d. ir nenurodė, kad dėl Ieškovės veiksmų, susijusių su jos sutartinių įsipareigojimų įvykdymu praleidus numatytą terminą, ji patyrė nuostolių, todėl, Ieškovės įsitikinimu, būtų teisinga ir sąžininga netaikyti jokių sankcijų Ieškovei, apskritai pripažįstant Atsakovės veiksmus dėl netesybų skaičiavimo neteisėtais. Atsakovei įrodžius ir teismui pripažinus, jog vis dėl to termino praleidimas turėjo neigiamos turtinės įtakos Atsakovei, yra pagrindas taikyti teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą ir iš esmės sumažinti netesybas.

2.8. Reziumuojant viską, Ieškovė prašo teismo pripažinti Atsakovės reikalavimą dėl netesybų mokėjimo neteisėtu arba sumažinti jas iki protingo dydžio skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos ne daugiau kaip už 180 uždelstų dienų. Tenkinus pirmąjį reikalavimą dėl pripažinimo, Ieškovė reiškia išvestinį reikalavimą dėl skolos pagal Sutartį priteisimo ir prašo teismo priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai 7 110,00 Eur dydžio skolą, kurią sudaro Atsakovės pagal Rangos sutartį Ieškovei mokėtina suma.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.

4. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovė, įvykdžiusi viešąjį pirkimą, 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė Sutartį su ieškove UAB „Madaris“, kuria ieškovė, būdama rangove, įsipareigojo parengti dirbtinės dangos įrengimui vaikų žaidimų aikštelėje Pastauninko parke Maironio g. 2A, Kretingos m., jos aptvėrimui tvora supaprastintą projektą (toliau – Projektas) ir atlikti darbus pagal parengtą projektą, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus Darbus ir už juos ieškovei apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad Rangovas Darbus atliks per 6 mėnesius, iš jų per 2 mėnesius parengs Projektą (Sutarties 7.2 punktas). Pagal Sutarties 7.1 punktą darbų pradžia buvo Sutarties įsigaliojimo diena, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., kai Sutartis buvo sudaryta, todėl Darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 7 d.

4.2. Vykdant Sutartį ji buvo stabdoma 6 kartus: 3 kartus dėl aplinkybių, kurios trukdė laiku atlikti projektavimo darbus, pradėti vykdyti statybos darbus, ir 3 kartus negalint vykdyti Darbų dėl oro sąlygų.

4.3. Nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad Darbai nepertraukiamai buvo stabdomi iki 2020 m. balandžio 17 d. Darbai pirmą kartą buvo stabdomi nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. Ieškovė dėl pakartotinio sustabdymo į atsakovę kreipėsi tik 2019 m. birželio 20 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui, per kurį darbai turėjo būti vykdomi. Antrą kartą darbai buvo stabdomi laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, tarp pirmojo ir antrojo darbų sustabdymo buvo net 46 dienų laikotarpis, kuriuo ieškovė turėjo vykdyti darbus pagal Sutartį. Ieškovė į atsakovę dėl pakartotinio darbų sustabdymo kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė trečią kartą sustabdė darbų vykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. spalio 27 d. Ieškovė į atsakovę dar kartą dėl darbų sustabdymo kreipėsi 2019 m. spalio 31 d. Ketvirtą kartą darbai buvo stabdomi tik 30 dienų laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. Ieškovė į atsakovę, prašydama dar kartą sustabdyti darbų vykdymą, kreipėsi 2019 m. gruodžio 5 d. Darbai penktą kartą buvo sustabdyti nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. vasario 7 d. Ieškovė pateikė prašymą pakartotiniam darbų sustabdymui šeštą kartą 2020 m. vasario 14 d., kurio pagrindu darbai buvo sustabdyti paskutinį kartą nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. Pagal Sutarties 15 punktą darbų (jų dalies), kurių vykdymas buvo sustabdytas, terminas, išnykus aplinkybėms dėl kurių darbų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, prasitęsė tam darbų (jų dalies) atlikimo terminui, kuris pagal Sutartį buvo likęs rangovo darbų (jų dalies) vykdymui iki kol darbų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas. Iš nurodytų datų matyti, jog tarp šešių laikotarpių, kai darbai buvo stabdomi, įsiterpė pertraukos – laikotarpiai, kai darbų vykdymas nebuvo sustabdytas, ir darbai turėjo būti tęsiami. Šią aplinkybę ieškovė nepagrįstai neigia, kas tik patvirtina, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį laikotarpiais tarp darbų sustabdymo. Tai svarbu vertinant ieškovės elgesį vykdant sutartį, kadangi sąžininga, protinga ir teisėtai besielgianti sutarties šalis, privalo tinkamai vykdyti sutartį tuo metu, kai sutarties vykdymas nėra sustabdytas.

4.4. Darbai su pertraukomis iš viso buvo sustabdyti 330 dienų. Darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 7 d., tačiau buvo tinkamai užbaigti ir priimti tik 2021 m. kovo 26 d. Darbų sustabdymo laikotarpis baigėsi 2020 m. balandžio 17 d., po kurio ieškovė dar beveik metus laiko neužbaigė darbų be jokių pateisinamų priežasčių, t. y. sutartis nebuvo nei sustabdyta, nei pratęsta. Primintina, jog pagal Sutartį darbai, įskaitant Projekto parengimą, turėjo būti atlikti per šešis mėnesius. Net jei vertinant laikotarpius nuo darbų pradžios iki pirmojo sustabdymo (nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d. yra 126 dienos) ir nuo darbų sustabdymo pabaigos iki darbų atlikimo ir priėmimo (nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2021 m. kovo 26 d. yra 342 dienos), susidaro 468 dienos, t. y. apie 15 su puse mėnesių laikotarpis. Darbai turėjo būti įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį (Sutarties 7.2 punktas). Taigi, akivaizdu, kad sutartinių įsipareigojimų pavėluotas įvykdymas turėjo esminės įtakos atsakovės teisei skaičiuoti netesybas.

4.5. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad Darbų atlikimo terminas pratęstas nebuvo. Darbai turėjo būti užbaigti per 6 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 7 d.. Pagal paskutinį atliktų darbų aktą Nr. 2 D8-615 Darbai buvo priimti tik 2021 m. kovo 26 d. Kadangi rangovė uždelsė objekto darbus, t. y. neįvykdė darbus per nustatytą terminą, jai pagrįstai ir teisėtai buvo taikomos netesybos – 20 proc. sutartinės objekto kainos (Sutarties 12.4 punktas).

4.6. Savivaldybės administracija, sudarydama Sutartį su rangove UAB „Madaris“, turėjo teisėtus lūkesčius, kad per Sutartyje nustatytą 6 mėn. terminą būtų įgyvendintas projektas. Šalių sudarytos Sutarties 15 punkte numatyta ieškovės teisė, bet ne pareiga stabdyti sutarties vykdymą. Savivaldybės administracija bendradarbiavo su rangove, vertino esamą situaciją ir, atsižvelgdama į ją, stabdė Darbus, sudarydama rangovei sąlygas vykdyti įsipareigojimus net ir esant tam tikroms nepalankioms sąlygoms, tačiau rangovė ieškovės teisėtų lūkesčių nepateisino.

4.7. Sutartis ar jos atskira dalis dėl netesybų taikymo nėra nuginčyta ar ginčijama šioje byloje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos Sutarties 12.4 punktas nustato rangovės UAB „Madaris“ atsakomybę už vėlavimą atlikti darbus: „uždelsęs objekto darbus, tai yra neįvykdžius darbų nustatytais darbų atlikimo kalendorinio grafiko terminais, Rangovui skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos ir 50 Eur (penkiasdešimt) dydžio bauda už kiekvieną praterminuotą dieną“. Sutartyje įtvirtinta nuostata, kad bendra baudų ir delspinigių suma negali viršyti 20 proc. sutartinės objekto kainos. Ribotos rangovo atsakomybės nustatymas Sutartyje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nesudaro prielaidų kreditoriui, šiuo atveju atsakovei, nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

4.8. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovė, vienašališkai nenutraukdama Sutarties 14.3 punktu nenustatė ieškovės kaltės vėluojant vykdyti darbus, nes aiškiai suvokė, kad darbus baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Sutarties 14.3 punkte įtvirtinta atsakovės, kaip užsakovės, teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei rangovas nepradeda vykdyti darbų arba dėl rangovo kaltės vėluoja vykdyti darbus pagal darbų atlikimo kalendorinį grafiką arba tampa aišku, jog darbus baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kai nebėra galimybės gauti sutartimi siektiną rezultatą. Šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovė nenutraukė Sutarties, vadovaudamasi Sutarties 14.3 punktu, nereiškia, jog atsakovė nenustatė ieškovės kaltės vėluojant vykdyti darbus. Atsakovė elgėsi teisėtai ir tinkamai siekdama išsaugoti tarp šalių sudarytą Sutartį bei siekdama užtikrinti viešąjį interesą gaunant Sutartimi siektą rezultatą. Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šiuo atveju net ir nenustačius ieškovės kaltės dėl prievolės laiku atlikti darbus pagal Sutartį pažeidimo ieškovei atsakomybė vis tiek kyla. Tačiau atsakovės vertinimu, ieškovė didžiąja dalimi neįvykdė minėtos prievolės būtent dėl savo kaltės, nes tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nors turėjo ir galėjo juos vykdyti.

4.9. Netesyboms taikyti nėra svarbu, jog atsakovė patirtų realius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, jog netesybos taikomos tik atsakovei įrodžius ir teismui pripažinus, jog termino praleidimas turėjo neigiamos turtinės įtakos atsakovei. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neturi nurodyti, kokius nuostolius patyrė dėl termino praleidimo. Užtenka prievolės neįvykdymo fakto, kuris šiuo atveju akivaizdus. Kitą vertus, pats sutarties objekto pobūdis – vaikų žaidimo aikštelės tinkamas įrengimas, – suponuoja viešojo intereso buvimą, projekto svarbumą visuomenei, todėl sutarties objekto darbų uždelsimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą.

4.10. Akcentuotina, jog ieškovė, būdama verslininke, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai susiję su verslo rizika, sudarė Sutartį su atsakove savo laisva valia, įvertinusi Sutartyje esančias sąlygas, įskaitant sąlygas dėl darbų atlikimo termino ir netesybų taikymo. Ieškovė vėlavo atlikti Darbus pagal Sutartį, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė ieškovei netesybas pagal Sutartį. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, neturi pasirinkimo teisės taikyti ar netaikyti netesybas pažeidusiam sutartį tiekėjui, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai, ypatingai tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

4.11. Byloje esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog ieškovė visus darbus užbaigė tik 2021 m. kovo 26 d., t. y. praėjus beveik dviem metams nuo darbų atlikimo termino pabaigos, akivaizdu, jog už tokį termino praleidimą ieškovei turi kilti Sutartyje numatyta atsakomybė. Ieškovė turi įvertinti situaciją ir pripažinti, kad vykdydama Sutartį ir atlikdama Darbus pažeidė Darbų atlikimo terminą, todėl jai atsirado pareiga mokėti netesybas, kaip nustatyta Sutarties 12.4 punkte. Atsakovės Savivaldybės administracijos vertinimu, ieškovei buvo pagrįstai paskaičiuotos ir taikomos netesybos, kurios vadovaujantis Sutarties 12.4 punktu neviršija 20 proc. Sutarties kainos.

Šalies argumentai

4.12. Nors ieškinyje ieškovė nurodo, jog netenkinus jos reikalavimo dėl netesybų skaičiavimo pripažinimo neteisėtu, ieškovė prašo teismo sumažinti jas iki protingo dydžio skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos ne daugiau kaip už 180 uždelstų dienų, tačiau tokio reikalavimo rezoliucinėje dalyje nekelia, todėl atsakovė plačiau dėl jo nepasisako.

4.13. Akcentuotina ir tai, kad pagrįstai ieškovei skaičiuojant netesybas, buvo atliktas teisėtas ir pagrįstas vienašališkas įskaitymas (vienašalis sandoris), vadovaujantis Sutarties 16 punktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007). Pažymėtina, jog ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu, taip pat, kaip jau minėta, neprašo pripažinti negaliojančia Sutarties nuostatą dėl netesybų skaičiavimo.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paruošiamųjų dokumentų santrauka

5. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Atsiliepimas

5.1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį labai detaliai dėsto argumentus dėl Darbų sustabdymo terminų, atlieka nuoseklius matematinius atidėtų ir uždelstų dienų skaičiavimus, tačiau siekia visiškai eliminuoti savo atsakomybę dėl tikrųjų sustabdymo priežasčių, bei neigia faktą, jog iš esmės visi sustabdymai vyko ne dėl Atsakovės kaltės, o abipusiu susitarimu, išaiškėjus Ieškovei nežinomoms ir objektyviai Sutartimi nenumatytoms aplinkybėms.

5.2. Kaip jau buvo minėta ieškinyje, Darbų vykdymo metu ne dėl Ieškovės kaltės užtruko supaprastinto projekto parengimo darbai, nes pradėjus projektavimą, padarius topografinę nuotrauką paaiškėjo, kad objekte esantys vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai įrengti ant inžinerinių vandentiekio tinklų. Klausimą kaip žaidimo aikštelės įrenginiai galėjo būti suprojektuoti ir įrengti ant inžinerinių vandentiekio tinklų, Ieškovė nekėlė ir tęsė Sutarties vykdymą – rengė projektą, atsižvelgdama į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Vėliau dar kartą teko stabdyti vykdymą, nes Atsakovė (Administracija) nepateikė pastabų dėl projekto sprendinių, dėl nurodytų priežasčių projektas ilgą laiką buvo nesuderintas, dėl ko vėlgi faktiškai pradėti statybos rangos darbus nebuvo įmanoma.

5.3. Dėl aukščiau išvardytų aplinkybių Sutarties vykdymas Rangovo prašymu ir Užsakovo raštišku sutikimu/pritarimu buvo stabdomas 3 kartus viso 180 dienų terminui. Atsakovės teigimu tarp šių trijų sustabdymų Ieškovė privalėjo vykdyti Sutartį. Tačiau šiuo atveju aktualus klausimas, kokius sutartimi sulygtus darbus Ieškovė turėjo realią galimybę atlikti, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes bei techninius reikalavimus projektui. Tuo tarpu Atsakovė raštą dėl pritarimo projekto sprendiniams pateikė tik 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo Sutarties sudarymo 2018 m. lapkričio 7 d. Tokiu būdu akivaizdu, jog nesant projektui bei pritarimo jo sprendiniams jokių rangos darbų atlikimas buvo neįmanomas ne tik per visą Darbų stabdymo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 27 d., bet ir aplamai nuo Sutarties sudarymo dienos.

5.4. Atlikus projektavimo darbus ir suderinus projekto sprendinius, Ieškovei atsirado pareiga per 4 mėnesius atlikti rangos darbus (Sutarties 7.2. punktas). Tačiau rangos darbai buvo stabdomi dėl netinkamų oro sąlygų viso 150 dienų terminui. Dar daugiau, Atsakovė 2020 m. balandžio mėn. raštu pati patvirtino, jog per visą rangos darbams skirtą laiką dėl nepalankių oro sąlygų negalima buvo lieti EPDM guminės dangos, todėl Darbai Atsakovės buvo sustabdyti iki 2020 m. balandžio 17 d., ir pateikė nuomonę (ne nurodymą), jog Ieškovė gali galutiniai užbaigti rangos darbus per 2 mėnesius.

5.5. Ieškiniu visiškai pagrįstai nurodyta, kad bendrai rangos darbai Atsakovės sutikimu/pritarimu dėl pateisinamų priežasčių iš esmės nepertraukiamai, t. y. kai tarp sustabdymo laikotarpių objektyviai jokie darbai negalėjo būti atliekami (įskaitant laiko tarpą, kurį užimdavo trukdančių aplinkybių nustatymas, įvertinimas, raštų persiuntimas ir atsakymas), buvo sustabdyti iki 2020 m. balandžio 17 d. Tokiu būdu, įrodžius jog sustabdymo laikotarpiais jokie darbai negalėjo būti atliekami, Ieškovė remiantis protingumo kriterijumi bei sutartinėmis sąlygomis privalėjo rangos darbus užbaigti per 4 mėn. nuo paskutinio sustabdymo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Ieškovė rangos darbus faktiškai atliko anksčiau, iki 2020 m. birželio 17 d., kaip ir reikalavo Atsakovė – per 2 mėnesius.

5.6. Paskutiniu rangos darbų etapu buvo guminės dangos išliejimas aikštelėje, tuos darbus Ieškovė atliko 2020 m. birželio mėnesio 10 dienai. Tuomet per savaitę sutvarkė statybvietę ir 2020 m. birželio 17 d. darbai objekte buvo visiškai užbaigti. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį buvo paruošti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastrui teiktini dokumentai bei elektroninių paštu galutiniam derinimui buvo išsiųsti už projektą atsakingam asmeniui statybos skyriaus vyr. specialistui A. K. galutinis darbų aktas ir užbaigtų darbų aktas. Į šį laišką atsakymas nebuvo gautas, o nuvykus pasirašyti užbaigtų darbų aktą, paaiškėjo, kad tam tikros sumos nesutampa ir aktus reikia taisyti. Taip pat pagal Sutartį buvo rengiama žemės sklypo atnaujinimo byla, tačiau toks darbas vienareikšmiškai trunka ne kelias dienas, o tęsiasi kelis mėnesius ir jis gali būti atliekamas tik visiškai užbaigus rangos darbus. Taigi Ieškovė fiziškai negalėjo šio darbo perduoti Atsakovei, todėl Administracija, kaip savivaldos institucija šį faktą puikiai žinanti, turėjo jį įvertinti ir elgtis sąžiningai – bendradarbiaujant priimti darbus iš Atsakovės.

5.7. Atskirai pažymėtina, jog tiek vyr. specialistas A. K., tiek statybos skyriaus vedėja pareikalavo iš Atsakovės atstatyti seną dangą – plyteles, privačiame žemės sklype, kuris neturi įtakos objekto užbaigimui ir yra ne savivaldybės sklypo ribose. Atsakovė, siekdama bendradarbiauti, susižinojo su žemės sklypo savininku ir senas betonines plyteles pakeitė identiškomis, nors sklypo savininkas pretenzijų nekėlė, raštų ir jokių skundų nei Atsakovė, nei Ieškovė negavo. Taip pat iš Ieškovės buvo reikalauta gauti raštiškus sklypo savininkų pareiškimus, kad dėl plytelių šie neturi pretenzijų, tam, kad Atsakovė priimtų darbus.

5.8. Kai Ieškovė jau turėjo parengtą sklypo atnaujinimo bylą, Atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d. su lydraščiu buvo pristatyti visi dokumentai, įskaitant ir aktus, tačiau visi aktai buvo grąžinti nepasirašyti, nurodant, jog reikalingas statybos darbų žurnalas ir kitos sąmatos bei projekto A laida, ir tik po jų pateikimo (tuo tarpu žurnalas vienašališkai pasirašytas, nes techninė priežiūra objektui nebuvo paskirta bei žurnalas (užantspauduotas) turėjo statybų pradžioje būti perduotas Ieškovei, ko Administracija nepadarė, o darbų eigoje nereikalavo žurnalo peržiūros) buvo pradėti jau el. paštu derinti aktai ir pažymos.

5.9. Reziumuojant nurodytina, kad ne Ieškovė Darbų neužbaigė, o būtent Atsakovė atliktų Rangos darbų nepriėmė ir 2020 m. gruodžio 28 d. raštu nurodė, kad Administracija negali priimti UAB „Madaris“ pateiktų galutinių atliktų darbų aktų tol, kol Sutartyje numatyta tvarka nebus pakoreguota Sutarties kaina ir pateikti trūkstami dokumentai, bei grąžino Ieškovei nepasirašytomis pažymą apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktą. Taigi, faktiškai visi rangos darbai buvo galutinai atlikti, tačiau ne dėl Ieškovės kaltės užsitęsė statybą baigiančios dokumentacijos įforminimas.

5.10. Kaip minėta, Atsakovė pripažino pagrįstu sutartinių prievolių vykdymo stabdymą 6 kartus iš eilės bei visišką prievolės įvykdymą 2021 m. kovo 26 d. Atsakovė nė vienu iš sustabdymo atvejų neužsiminė, jog dėl Ieškovės veiksmų, susijusių su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ne per Sutartyje numatytą terminą, Atsakovė būtų patyrusi bet kokių nuostolių. Dėl to Ieškovė teismui nurodė, jog tuo atveju, jeigu Atsakovė įrodys ir teismas byloje priimtu sprendimu pripažins, jog vis dėl to termino praleidimas turėjo neigiamos turtinės įtakos Atsakovei, yra pagrindas taikyti teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą ir esminiai sumažinti netesybas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 punktas).

5.11. Kadangi Atsakovė turi pareigą pagrįsti netesybų dydį, todėl šios bylos atveju Atsakovės teisė reikalauti sutartimi numatytas 20 procentų sutartinės objekto kainos dydžio netesybas nėra absoliuti ir tokių netesybų taikymo pagrįstumas bei dydis turi būti teismo kvestionuojamas.

5.12. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo Viešųjų pirkimų srityje, svarbu paminėti, jog jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą.

5.13. Atsakovė neįrodinėja dėl pavėluoto projekto įgyvendinimo patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su prašomų priteisti netesybų dydžiu), nes, inter alia, laikosi pozicijos, kad Sutartyje nustatyti 20 proc. sutartinės objekto kainos dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant Ieškovei, jai nereikia įrodinėti. Tokia pozicija neatitinka pirmiau kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant ginčą dėl netesybų dydžio nustatymo ir jų mažinimo kriterijų.

6. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Motyvuojamoji dalis

6.1. Ieškovė, be kita ko, įrodinėja, jog dėl termino praleidimo kalta ne ji, o pati atsakovė Savivaldybės administracija, t. y. siekia įrodyti kreditoriaus kaltę dėl skolininko prievolės netinkamo įvykdymo, kas būtų pagrindas sumažinti ieškovės atsakomybę arba visiškai ją nuo atsakomybės atleisti. Ieškovė teigia, jog atsakovė raštą dėl pritarimo projekto sprendiniams pateikė tik 2019 m. rugsėjo 26 d., todėl akivaizdu, jog nesant projekto bei pritarimo jo sprendiniams jokių rangos darbų atlikimas buvo neįmanomas ne tik per visą Darbų stabdymo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 27 d., bet ir apskritai nuo Sutarties sudarymo dienos. Pažymėtina, kad Sutartis įsigaliojo 2018 m. lapkričio 7 d. Topografinę nuotrauką ieškovė parengė dar 2018 m. gruodžio 7 d. Taigi, ieškovė jau tuo metu žinojo, kad Sutartyje numatyta įrengti vaikų žaidimo aikštelė būtų ant inžinierinių vandentiekio tinklų, tačiau tik 2019 m. vasario 28 d. apie tai informavo užsakovę Savivaldybės administraciją. Kyla pagrįstas klausimas, ar ieškovė nesiekė sąmoningai vilkinti darbus. 2019 m. vasario 28 d. gavus rangovės UAB „Madaris“ raštą, t. y. išaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių reikėjo keisti projekto sprendinius, užsakovė Savivaldybės administracija geranoriškai sutiko stabdyti projektavimo darbus net tris kartus. Per pirmąjį trijų darbų stabdymo laikotarpį ieškovė sutartį vykdė: rengė projektą, atliko projekto viešinimą, t. y. buvo atliekami projekto rengimo darbai, kas paneigia ieškovės argumentą, jog nesant projekto bei pritarimo jo sprendiniams Sutarties vykdymas buvo neįmanomas ne tik darbų stabdymo laikotarpiu iki 2019 m. spalio 27 d., bet ir nuo Sutarties sudarymo dienos.

6.2. Darbai buvo stabdomi ir dėl ieškovės, kaip rangovės, nepajėgumo atlikti darbus pagal Sutartį. Atsakovės Savivaldybės administracijos atstovai, Statybos skyriaus vedėja R. L. ir vedėjos pavaduotojas A. K. pastoviai lankydavosi objekte bei tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais primindavo rangovei apie vilkinamus darbus, kurie užsitęsė iki rudens – lietingo periodo bei žiemos, pavasario, kada parko takais nebuvo įmanoma atsivežti medžiagų. Užsakovė, įvertinusi susidariusias aplinkybes, bei vadovaudamasi Sutarties 15 punktu, ne kartą stabdė darbus, taip sudarydama palankias sąlygas rangovei užbaigti pradėtą darbų objektą. Akcentuotina, jog Sutarties 15 punkte aiškiai nustatyta, jog darbų (jų dalies), kurių vykdymas buvo sustabdytas, terminas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių darbų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, pratęsiamas tam darbų (jų dalies) atlikimo terminui, kuris pagal Sutartį buvo likęs rangovo darbų (jų dalies) vykdymui iki kol darbų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas. Kaip jau minėta atsiliepime į ieškinį, darbai su pertraukomis iš viso buvo sustabdyti 330 dienų. Darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 7 d., tačiau buvo tinkamai užbaigti ir priimti tik 2021 m. kovo 26 d. Darbų sustabdymo laikotarpis baigėsi 2020 m. balandžio 17 d., po kurio ieškovė dar beveik metus laiko neužbaigė darbų be jokių pateisinamų priežasčių, t. y. sutartis nebuvo nei sustabdyta, nei pratęsta. Primintina, jog pagal Sutartį darbai, įskaitant Projekto parengimą, turėjo būti atlikti per 6 mėnesius (Sutarties 7.2 punktas). Net jei vertinant laikotarpius nuo darbų pradžios iki pirmojo sustabdymo (nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d. yra 126 dienos) ir nuo darbų sustabdymo pabaigos iki darbų atlikimo ir priėmimo (nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2021 m. kovo 26 d. yra 342 dienos), susidaro 468 dienos, t. y. apie 15 su puse mėnesių laikotarpis. Taigi, akivaizdu, kad sutartinių įsipareigojimų pavėluotas įvykdymas turėjo esminės įtakos atsakovės teisei skaičiuoti netesybas.

6.3. Ieškovė žinojo, jog pagal Sutartį yra įsipareigojusi parengti žemės sklypo patikslinimo kadastrinius matavimus (Sutarties 10.2.15. punktas). Jeigu nepateikta atnaujinta kadastrinių matavimų byla, reiškia, jog sutartiniai įsipareigojimai iki galo neužbaigti, ir Sutartis nėra įvykdyta. Pagrįsta manyti, jog ieškovė buvo nepakankamai apdairi ir atidi, jog pagal Sutartį turės parengti ir atnaujintą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (Sutarties 10.2.15 punktas).

6.4. Sutiktina su ieškove, jog užsakovė Savivaldybės administracija pareikalavo atstatyti pačios rangovės UAB „Madaris“ sugadintą privataus žemės sklypo dangą, kurią rangovė sugadino rudenį ir žiemą su sunkiasvoriu transportu veždama medžiagas iki objekto. Rangovė su tuo sutiko. Plyteles rangovė pakeitė naujomis, nes senosios buvo sugadintos. Rangovė ne siekdama bendradarbiauti ir ne savo noru atstatė dangas (plyteles ir žolę). Užsakovė buvo sulaukusi ne vieno skambučio tiek iš daugiabučio namo, tiek iš privačios valdos savininko apie padarytą žalą, todėl ir buvo iš rangovės pareikalauta gauti jų patvirtinimus, kad asmenys nebeturi pretenzijų. Iki tol darbai negalėjo būti priimti ir laikomi tinkamai užbaigtais (Sutarties 9, 10.2.6, 10.2.9 punktai).

6.5. Ieškovė, be kita ko, teigia, jog ne ieškovė darbų neužbaigė, bet atsakovė atliktų Rangos darbų nepriėmė, be to, faktiškai visi rangos darbai buvo galutinai atlikti, tačiau ne dėl Ieškovės kaltės užsitęsė statybą baigiančios dokumentacijos įforminimas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog 2020 m. gruodžio 14 d. raštu pristatė atsakovei visus reikiamus dokumentus. Deja, bet buvo pristatyti ne visi dokumentai, todėl atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. raštu informavo ieškovę, kokių dokumentų trūksta (galutinės statinio projekto laidos, tinkamai užpildyto statybos darbų žurnalo, statybai naudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijų, dokumento apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei), ką nustato Sutarties 10.2.13, 10.2.14, 10.2.15 punktai, ir be kurių sutartiniai įsipareigojimai negalėjo būti laikoma tinkamai užbaigtais. Tik 2021 m. vasario 12 d. raštu rangovė užsakovei pateikė trūkstamus dokumentus (raštas pridedamas). Be to, 2021 m. vasario 12 d. raštu pakartotinai pateikti atliktų darbų aktai buvo su klaidomis, dėl ko ieškovė 2021 m. balandžio 16 d. raštu teikė patikslintus dokumentus. Be to rangovė, per du kartus raštais užsakovei teikdama statybos užbaigimui reikalingus dokumentus, nei karto užsakovei nenurodė, kad darbai objekte yra užbaigti, ką privalėjo padaryti pagal Sutarties 10.2.4 punktą. Užsakovė, gavusi visus reikalingus objekto užbaigimui dokumentus, pati inicijavo užbaigimo procedūrą. Taigi, ieškovė darbus užbaigti bei visus reikiamus dokumentus atsakovei pateikti vėlavo dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo, o ne dėl atsakovės Savivaldybės administracijos kaltės, kaip nepagrįstai teigia ieškovė.

6.6. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausioji Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

6.7. Ieškovė UAB „Madaris“ siekia įtikinti teismą, jog atsakovei Savivaldybės administracijai nepatyrus ir neįrodžius realių turtinių nuostolių dėl Sutartyje numatyto darbų vykdymo termino praleidimo, netesybos ieškovei netaikytinos arba mažintinos. Pasikartotina, jog netesyboms taikyti nėra svarbu, jog atsakovė patirtų realius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Tam, kad taikyti ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę ir skaičiuoti netesybas už sutarties termino praleidimą, atsakovė neturi patirti realių nuostolių, o tuo labiau įrodinėti juos ir jų dydį teismui, nes šalys juos numato iš anksto susitardamos. Netesybos savo prigimtimi nėra nuostoliai, kuriuos kreditorius patiria skolininkui pažeidus prievolę, o tik laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais, atliekančiais daugiau kompensavimo funkciją, šiuo atveju – už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kitą vertus, akivaizdu, jog termino praleidimas turėjo neigiamos įtakos ne tik atsakovei (sugaištas institucijos darbuotojų laikas dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, pažeisti Savivaldybės administracijos teisėti lūkesčiai, ieškovei darbų neužbaigus per nustatytą terminą), bet ir viešojo intereso užtikrinimui. Kaip jau minėta atsiliepime į ieškinį, pats sutarties objekto pobūdis – vaikų žaidimo aikštelės tinkamas įrengimas – suponuoja viešojo intereso buvimą, projekto svarbumą visuomenei, todėl sutarties objekto darbų uždelsimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Kretingos rajono savivaldybės gyventojai ilgą laiką dėl ieškovės vėlavimo užbaigti objekto darbus negalėjo naudotis vaikų žaidimo aikštele, todėl visiškai teisinga, jog pažeidusiai sutartį ieškovei taikyta atsakomybė, bei į savivaldybės biudžetą įskaityta netesybų suma, kur gali būti naudojama kitiems savivaldybės gyventojų poreikiams tenkinti ar teisėtiems interesams užtikrinti.

6.8. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, neturi pasirinkimo teisės taikyti ar netaikyti netesybas, taip pat mažinti pagal sutartį nustatytą jų dydį pažeidusiam sutartį tiekėjui, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai, ypatingai tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Teismams formuojant ydingą praktiką, pagal kurią tiekėjui kreipiantis į teismą ir teismui nustačius, jog atsakomybė tiekėjui neturėjo būti taikoma arba turėjo būti mažinama, pvz. dėl to, kad, kaip ieškovė teigia, atsakovė dėl darbų vėlavimo nepatyrė realių turtinių nuostolių, susidarytų atvirkštinė situacija, kai nuostolius dėl tokių tenkinamų tiekėjų reikalavimų patirtų būtent perkančioji organizacija (kiekvieną kartą reiktų atlyginti tiekėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas), taip pat galėtų atsirasti visuomenės nepasitikėjimas savivaldybės institucijomis dėl netinkamų viešųjų pirkimų įvykdymo, pvz. objektų, turinčių viešą interesą, neužbaigimo laiku, o pati viešojo prikimo sutartis prarastų jos šalims įstatymo galią, privalomumą bei būtų pažeistas sutarties šalių laisvės principas. Tiekėjams nebebūtų svarbu tinkamai įvykdyti sutartį, nes, esant minėtai ydingai praktikai, tiekėjai žinotų, jog galės kreiptis į teismą, kuris pripažins, jog jiems atsakomybė neturėjo būti taikyta arba sumažins pritaikytos atsakomybės dydį, kad ir dėl tos pačios priežasties – perkančioji organizacija neįrodė realių turtinių nuostolių, atsiradusių tiekėjui pažeidus viešųjų pirkimų sutarties nuostatas. Savivaldybės administracijos įsitikinimu, tokia situacija praktikoje negali ir neturi susiklostyti.

Žemesnės instancijos teismas

6.9. Ieškovės nuomone, teismas vis tiek turi spręsti klausimą dėl netesybų mažinimo, nepaisant to, kad ieškinyje tokio reikalavimo nėra. Su tokia pozicija sutikti negalima. Manome, jog yra skirtumas tarp to, ar ieškovė reiškia reikalavimą dėl netesybų mažinimo, kuris be kita ko, turėtų būti ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ir tarp teismo teisės/pareigos savo iniciatyva peržiūrėti netesybų dydį. Teismas, peržiūri netesybų dydį, tik tuo atveju, jei jis yra neprotingai didelis. Šiuo atveju, Savivaldybės administracijos įsitikinimu, netesybų dydis, kuris sudaro 20 proc. sutartinės kainos, nei absoliučiu dydžiu (7 110,00 Eur), nei procentine išraiška, palyginti su sutarties kaina (35 550 Eur), negali būti laikomas neprotingai dideliu, įvertinus aplinkybę, jog ieškovė vėlavo užbaigti objekto darbus beveik dvejus metus, nors visi darbai turėjo būti atlikti per 6 mėnesių terminą. Esant netesyboms, kurių dydis atitinka protingumo kriterijų, bei ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl netesybų mažinimo, teismas neturėtų spręsti klausimo dėl netesybų mažinimo.

6.10. Svarbu ir tai, kad ieškovė ieškiniu iš esmės neigia, nesutinka su tarp šalių sudarytos sutarties nuostata dėl netesybų taikymo, pagal kurią uždelsus objekto darbus, rangovui skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos ir 50 Eur (penkiasdešimt) dydžio bauda už kiekvieną praterminuotą dieną. Tokia ieškovės pozicija akivaizdi, nes ieškovė renkasi jai taikytinos atsakomybės rūšį – ne baudą, o delspinigius. Ieškovė, nors ir ieškinyje nekelia tokio reikalavimo, tačiau prašo teismo sumažinti netesybas iki protingo dydžio skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos nedaugiau kaip už 180 uždelstų dienų. Tokiu prašymu ieškovė iš esmės paneigia šalių sutartą nuostatą dėl netesybų taikymo, kuri aiškiai nustato, jog skaičiuojami ir delspinigiai, ir bauda, o ne ieškovės pasirinkimu, tik jai palankesnė netesybų rūšis. Atsakovės Savivaldybės administracijos įsitikinimu, ieškovei neginčijant sutarties nuostatos dėl netesybų – baudos – taikymo, toks ieškovės išreikštas noras skaičiuoti jai tik delspinigius negalėtų būti teismo nagrinėjamas.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ginčo esmės

7. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės netesybų priskaičiavimą ieškovei neteisėtu, priteisti iš atsakovės 7 110,00 Eur skolą ir 6 proc. procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo pagrindo priskaičiuoti jai 7 110 Eur netesybų ir įskaityti jų į ieškovei pagal Sutartį priklausančias sumas. Jei pagrindas skaičiuoti netesybas vis dėlto buvo, ieškovės manymu, jos yra aiškiai per didelės, todėl prašo jas sumažinti. Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teismo manymu, ieškinys yra pagrįstas iš dalies.

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo

8. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, teigia, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes, gavusi atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. raštą dėl netesybų, informavo atsakovę, kad nesutinka su netesybų skaičiavimu.

9. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.

10. Teismo vertinimu, atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. raštas yra atsakovės pareiškimas dėl pagal Sutartį priskaičiuotų netesybų įskaitymo į atsakovės pagal sutartį ieškovei priklausančias sumas. Šiame rašte aiškiai nurodoma priskaičiuotų netesybų suma ir aplinkybė, kad ši suma bus išskaičiuota iš pagal Sutartį ieškovei mokėtinų sumų. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad šiuo pranešimu atsakovė pareiškė, jog atsakovės prievolė (nurodytos netesybų sumos apimtimi) pasibaigia atlikus priskaičiuotų netesybų įskaitymą į atsakovės pagal sutartį ieškovei priklausančias sumas. Faktas, kad rašte buvo nurodyta, kad išskaičiavimas bus įgyvendintas ateityje atliekant mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą, teismo nuomone, reiškia ne tai, kad aptariamu raštu nebuvo pareikšta apie įskaitymą, bet tiesiog informavimą apie tai, kad dėl šiuo raštu atliekamo įskaitymo ateityje bus išmokėta mažesnė suma nei priklausytų pagal Sutartį.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. raštu iš esmės tinkamai pareiškė įskaitymą. Todėl aplinkybė, kad ieškovė nesutiko su minėtame rašte priskaičiuotomis netesybomis nesudaro pagrindo įskaitymą laikyti neteisėtu. Juolab kad draudžiama įskaityti tik teisme, o ne kita tvarka ginčijamus įskaitymus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, net jei 2021 m. balandžio 15 d. raštą nelaikyti pareiškimu apie netesybų įskaitymą, iš bylos matyti, kad atsakovė faktiškai atliko įskaitymą neišmokėdama ieškovei ieškiniu reikalaujamos sumos, atitinkančios atsakovės priskaičiuotų netesybų dydį, dar iki teismo proceso šioje byloje pradžios. Vadinasi, teismas bet kuriuo atveju turėtų patikrinti, ar atsakovė pagrįstai apskaičiavo ir įskaitė netesybas, nes atsakovė, kilus ginčui, neturi pareigos reikšti priešieškinio dėl netesybų įskaitymo teisėtumo patvirtinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Dėl šių priežasčių teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus į ieškinį, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prievolės ieškovei pabaigos netesybų įskaitymu, nes ieškovė nepareiškė ieškinio dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo akivaizdžiai rodo, kad ieškovė nesutinka su atliktu įskaitymu ir jį ginčija, todėl teismas turi įvertinti atlikto įskaitymo teisėtumą. Šiuo aspektu visų pirma turi būti įvertinta, ar atsakovė turėjo teisę skaičiuoti atsakovei netesybas už pavėluotą Sutarties įvykdymą.

Dėl netesybų už pavėluotą Sutarties įvykdymą

13. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė Sutartį, kurios objektas: supaprastinto projekto parengimas dirbtinės dangos įrengimui vaikų žaidimų aikštelėje Pastauninko parke, Maironio g. 2A, Kretingos m. bei jos aptvėrimo tvora ir darbų pagal parengtą projektą atlikimas. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad ieškovė atlieka pagal šios sutarties sąlygas supaprastinto projekto parengimo ir statybos darbus: gauna reikiamus (trūkstamus) privalomuosius dokumentus supaprastintam projektui (toliau – projektas) parengti; parengia projektą vadovaujantis sutarties 1 priede nurodytais dokumentais; atlieka statybos darbus pagal parengtą projektą, užtikrinančius statinių funkcionavimą pagal normų reikalavimus; atlieka kitus darbus, numatytus pateiktoje projektavimo užduotyje, kituose dokumentuose. Sutarties 7 punkte buvo numatyti darbų atlikimo terminai: darbų pradžia – sutarties įsigaliojimo diena (Sutarties 7.1 punktas); darbų atlikimas per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, iš jų supaprastintą projektą parengti per 2 (du mėnesius) nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Sutarties 7.2 punktas).

14. Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad vykdydamas statybos darbus, rangovas (ieškovė), be kita ko, privalo:

„<...> 10.2.4. ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu pranešti apie objekto užbaigimą, prašydamas organizuoti jo priėmimą;

<...>

10.2.6. vykdant darbus garantuoti ir atsakyti už darbų saugumą, priešgaisrinę, ekologinę ir gamtos apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip pat gretimos aplinkos ir greta dirbančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų;

<...> 10.2.8. savo lėšomis pašalinti defektus per 10 dienų nuo defekto nustatymo momento statybos bei garantiniu laikotarpiu;

10.2.9. atliekant statybos darbus, išsaugoti nesugadintus inžinerinius tinklus ar kitus infrastruktūros elementus, geodezinius ženklus, statybos objekte ar šalia jo, o juos pažeidus, savo lėšomis atstatyti jų pirmykštę būklę. Jeigu Rangovas nevykdo šio savo įsipareigojimo yra sudaroma komisija, į kurią įeina suinteresuotos šalys, surašomas defektinis aktas, pagal kurį sudaroma sąmata, Užsakovas organizuoja darbų įvykdymą, o sąmatinė darbų vertė išieškoma iš Rangovo;

10.2.10. visą darbų atlikimo laikotarpį tinkamai kaupti, pildyti, saugoti ir tvarkyti visus Rangovo pagal Sutartį privalomus parengti (gauti), pateikti ir jam vykdant Sutartį perduotus darbų dokumentus, kitą dokumentaciją ir medžiagą. Rangovas atsako už parengtuose (užpildytuose) dokumentuose pateikiamų dokumentų teisingumą ir atitiktį faktinėms aplinkybėms. Rangovas, praradęs, sunaikinęs, sugadinęs ar padaręs kitokią žalą tokiai dokumentacijai (medžiagai), privalo ją tinkamai atkurti ir atlyginti tuo padarytus nuostolius;

10.2.11. sutarties vykdymo laikotarpiu tvarkyti statybvietę vadovaujantis „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais“, o pabaigus visus darbus sutvarkyti (išvalyti) ir išvežti iš teritorijos, kurioje buvo vykdomi su šia sutartimi susiję darbai, įvairias liekanas, šiukšles ir nuolaužas, paliekant darbo teritoriją bei įrenginius švarius ir saugius;

<...> 10.2.14. organizuojant Statybos užbaigimą, pateikti reikalingus dokumentus (STR 1.05.01:2017);

10.2.15. atlikti pastatytų statinių ir žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas;

10.2.16. užbaigti darbus sutarties 7 punkte nurodytu terminu;

<...>“.

15. Sutarties 12.4 punkte buvo nustatyta, kad ieškovei uždelsus objekto darbus, tai yra neįvykdžius darbų nustatytais darbų atlikimo kalendorinio grafiko terminais, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos ir 50 Eur (penkiasdešimt) dydžio bauda už kiekvieną praterminuotą dieną. Bendra baudų ir delspinigių suma negali viršyti 20 proc. sutartinės objekto kainos.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas pastebi, kad šalių sudaryta Sutartis buvo kompleksinio pobūdžio. Ji apėmė ne tik statybos darbus. Ieškovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi atlikti ir projektavimo darbus, ir atlikti pastatytų statinių bei žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti jų kadastrinių matavimų bylas. Be to, vykdydama statybos darbus, ieškovė, be kita ko, turėjo tinkamai kaupti, pildyti, saugoti ir tvarkyti reikiamus dokumentus, išsaugoti nesugadintus inžinerinius tinklus ar kitus infrastruktūros elementus, geodezinius ženklus, statybos objekte ar šalia jo, o juos pažeidus, savo lėšomis atstatyti jų pirmykštę būklę, organizuojant Statybos užbaigimą, pateikti reikalingus dokumentus. Vadinasi, tinkamu Sutarties (joje numatytų (darbų) prievolių) įvykdymu gali būti laikomas tik tinkamas visų ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymas. Dėl šios priežasties, vertinant, ar ieškovė praleido Sutartyje nustatytą terminą Sutartyje nustatytiems darbams tinkamai atlikti, aktualus ne faktinis statybos rangos darbų pabaigos momentas, bet visų ieškovės prisiimtų įsipareigojimų (darbų) pagal Sutartį tinkamo įvykdymo momentas, be kita ko, apimantis ir tinkamą reikiamos dokumentacijos sutvarkymą ir pateikimą atsakovei, pastatytų statinių ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, jų kadastrinių matavimų bylų parengimą ir pateikimą atsakovei. Teismo vertinimu, ieškovei laiku tinkamai neįvykdžius dalies Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (neatlikus dalies numatytų darbų), Sutartis negali būti laikoma tinkamai įvykdyta ir, vadovaujantis Sutarties 12.4 punktu, atsakovei atsiranda teisė skaičiuoti netesybas. Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nustatyta, kad dalinis prievolių įvykdymas yra vienas iš pagrindų mažinti netesybas. Todėl teismas sutinka, kad aplinkybė, jog atitinkamu momentu buvo faktiškai įvykdyti pagrindiniai Sutartyje numatyti darbai (jais buvo statybos rangos darbai), gali turėti reikšmę, vertinant, ar reikalaujamų netesybų dydis yra protingas, ar netesybos nėra aiškiai per didelės.

17. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo 2018 m. lapkričio 7 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad praėjus mėnesiui po Sutarties sudarymo (2018 m. gruodžio 7 d.) paaiškėjo, kad ten, kur atsakovė pagal Sutartį pageidavo pastatyti vaikų žaidimų aikštelę, to padaryti negalima dėl inžinerinių tinklų buvimo toje vietoje. Apie šią aplinkybę ieškovei nebuvo žinoma, jos ji negalėjo numatyti, nes galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė užduotį dėl vaikų žaidimų aikštelės projektavimo vietos suformuluos tinkamai. Be to, pagal Sutartį ieškovė neprisiėmė tokios nenumatytos aplinkybės atsiradimo rizikos. Vadinasi, ieškovė negali būti laikoma atsakinga ir jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė (netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų; CK 6.245 straipsnio 3 dalis) už laiką, sugaištą šalinant šią projektavimo metu nustatytą aplinkybę, ir vėlavimą įvykdyti Sutartį, kurį nulėmė aptariama aplinkybė (CK 6.206 straipsnis).

18. Minėta, kad apie aplinkybę, dėl kurios ieškovė negalėjo atlikti projektavimo darbų, ieškovė sužinojo 2018 m. gruodžio 7 d., atlikus topografinę nuotrauką. Atsakovė neteigė, neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iki 2018 m. gruodžio 7 d. vilkino ar nepateisinami lėtai vykdė projektavimo darbus. Todėl už anksčiau paminėtą laikotarpį ir jo poveikį bendram Sutarties įvykdymo terminui (vėlavimui) ieškovė atsakyti negali, juolab kad tuo metu nebuvo pasibaigęs Sutarties 7.2 punkte numatytas terminas projektavimo darbams atlikti.

19. Atsakovė teigia, kad ieškovė pavėluotai, t. y. tik 2019 m. vasario 20 d. raštu, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo sužinojimo (2018 m. gruodžio 7 d.), informavo atsakovę apie anksčiau minėtą aplinkybę, trukdančią vykdyti projektavimo darbus. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje iš esmės nurodė, kad nedelsiant telefonu informavo apie anksčiau paminėtą trikdį. Atsakovė minėtame teisme posėdyje šios aplinkybės iš esmės neneigė, įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės teiginius ne(pa)teikė, nors byloje liudijo net du atsakovės darbuotojai. Teismo nuomone, ieškovė nebuvo suinteresuota nepranešti apie aptariamą aplinkybę atsakovei, todėl labiau tikėtina, jog atsakovė buvo operatyviai informuota apie ją. Be to, atsakovės 2021 m. rugsėjo 21 d. paskaičiavime delspinigiai už aptariamą laikotarpį apskritai neskaičiuojami.

20. Vertindamas projektavimo darbų užtrukimą teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad projektavimo darbai užsitęsė dėl kitų (nei anksčiau nurodyta), nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių ar tokių aplinkybių, už kurias turėtų būti laikoma atsakinga ieškovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštais, kuriais 60 dienų buvo tris kartus stabdomas darbų pagal Sutartį vykdymas, iš esmės pripažino, kad projektavimo darbai užtruko dėl aplinkybių, už kurias ieškovė neatsako. Nors tarp minėtų trijų sutarties vykdymo sustabdymų laikotarpių buvo tam tikri laiko tarpai, kai darbai oficialiai nebuvo sustabdyti (ilgiausias toks tarpas buvo tarp 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. birželio 26 d. stabdymų), tačiau pats aplinkybių, dėl kurių buvo stabdomi darbai, pobūdis, teismo vertinimu, buvo toks, jog pradėti vykdyti Sutartyje numatytus statybos darbus buvo neįmanoma dėl nesuderinto (nepatvirtinto) projekto. Savo ruožtu, pagal byloje pateiktus įrodymus, projekto darbų vėlavimą, labiausiai tikėtina, lėmė anksčiau minėta atsakovės netinkamai suformuluota projektavimo užduotis.

21. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių ir argumentų teismas sprendžia, kad laikotarpis nuo Sutarties sudarymo iki projekto patvirtinimo 2019 m. rugsėjo 26 d. yra pateisinamas ir ieškovė negali būti laikoma atsakinga už jį ir jo poveikį bendram (galutiniam) Sutarties įvykdymo terminui (vėlavimui). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad norėdama laiku įvykdyti likusią Sutarties dalį, ieškovė galėjo ir turėjo baigti tinkamai vykdyti Sutartį per jos 7.2 punkte nustatytą 4 mėnesių terminą Statybos darbams atlikti (po projekto parengimo), skaičiuojamą nuo 2019 m. rugsėjo 27 d.

22. Teismas pastebi, kad nors 2019 m. rugsėjo 27 dienai Sutarties vykdymo sustabdymas pagal atsakovės 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštą vis dar buvo sustabdytas, tačiau teismas terminą tęsti darbus skaičiuoja būtent nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., nes tuo metu jau buvo išnykusios minėtame rašte nurodytos kliūtis darbams tęsti. Kitoks termino skaičiavimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, be kita ko, turint omenyje tai, kad projektavimo darbai ir taip buvo ilgai užsitęsę, be to, tarp oficialių darbų stabdymo terminų buvo laikotarpių, kai darbai oficialiai net nebuvo sustabdyti.

23. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir po anksčiau paminėtos (2019 m. rusėjo 27 d.) datos ieškovė susidūrė su objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis įvykdyti Sutartį. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti Sutartį iki 2020 metų pavasario dėl nepalankių oro sąlygų. Atsakovė iš esmės tenkino ieškovės prašymą ir trimis atskirais raštais (2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. vasario 17 d.) iš esmės sustabdė Sutarties vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta ir vadovaudamasis Sutarties 15 punktu, teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai ir galutinai įvykdyti Sutartį galėjo ir turėjo iki 2020 m. liepos 13 d. (per 4 mėnesius nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., eliminuojant laikotarpį, kai statybos darbų nebuvo galima vykdyti dėl oro sąlygų ir atsakovė iš esmės stabdė Sutarties vykdymą (nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. balandžio 17 d.).

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad didelį dalį Sutartyje numatytų pareigų iki 2020 m. liepos 13 d. ieškovė įvykdė, t. y. kokybiškai atliko numatytus statybos rangus darbus, tinkamai sutvarkė kitų asmenų sugadintą turtą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė po 2020 m. liepos 13 d. buvo gavusi pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų ar kitų asmenų turto sutvarkymo.

25. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė iki anksčiau paminėto termino neatliko kitų Sutartyje numatytų ir iš jos išplaukiančių pareigų. Ieškovės 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. vasario 12 d. raštai atsakovei, atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. raštas ieškovei rodo, kad tik 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovei buvo pateikti statinių ir žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovė tik 2021 m. vasario 12 d. atsakovei pateikė galutinę statinio projekto A laidą, vienašališkai pasirašytą statybos darbų žurnalą, statybai naudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas, dokumentą apie atliekų perdavimą.

26. Vertindamas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas pastebi, kad ieškovė iš esmės neginčijo, kad turėjo pareigą pateikti anksčiau minėtą dokumentaciją, išskyrus statybos darbų žurnalą, ir ją pateikė ne laiku, pavėluotai. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė pati nepateikė statybos darbų žurnalo ieškovei ir todėl ieškovė manė, kad jo pildyti nereikia, teismo vertinimu, rodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė šiuo aspektu nebuvo pakankamai rūpestingos ir nepakankami bendradarbiavo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė (kaip statytoja (užsakovė) būtų perdavusi statybos darbų žurnalą ieškovei (kaip rangovei), nors tokią pareigą turėjo (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 punktas). Tačiau byloje nėra ir įrodymų, kad ieškovė, kaip statybų profesionalė, būtų atkreipusi atsakovės dėmesį į šią aplinkybę. Vadinasi, dėl statybos darbų žurnalo pateikimo ne laiku iš esmės atsakingos abi Sutarties šalys.

27. Vertindamas dokumentacijos nepateikimą laiku teismas pastebi, kad ieškovė, būdama verslininkė, pati laisva valia nusprendė dalyvauti viešajame pirkime dėl Sutarties sudarymo. Vadinasi, ieškovė turėjo galimybes kruopščiai pasverti, ar bus pajėgi įvykdyti Sutartį laiku. Ieškovė taip pat turėjo suprasti, kad pagal Sutartį ji ne tik privalo tinkamai atlikti statybos darbus, bet ir sutvarkyti bei pateikti atsakovei tinkamai parengtą reikiamą dokumentaciją, susijusią su Sutarties (į)vykdymu. Ieškovė taip pat turėjo suprasti, kad ji turi atlikti ir statinių, ir žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas.

28. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė iš esmės nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti laikoma neatsakinga už daugiau kaip 7 mėn. (nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. vasario 17 d. (tą dieną atsakovė gavo ieškovės 2021 m. vasario 12 d. raštą su atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašte pareikalautais dokumentais) pavėluotą reikiamos dokumentacijos (išskyrus statybos darbų žurnalą, dėl kurio jau pasisakyta anksčiau šiame sprendime) pateikimą atsakovei, ir nepateikė šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Ieškovės teiginiai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas užtrunka ilgai dėl derinimo su kitomis institucijomis, nepateisina šių dokumentų pavėluoto pateikimo atsakovei. Ieškovė, sudarydama Sutartį, pati prisiėmė riziką ir atsakomybę parengti minėtus dokumentus per Sutartyje nustatytus terminus. Ieškovė, būdama verslininkė, pati iš anksto turėjo įsivertinti ir numatyti tokių darbų atlikimo terminus. Aplinkybės, kad atsakovė nenutraukė sutarties su ieškove, stabdydama darbus nenurodė, kad skaičiuos ieškovei netesybas, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės.

29. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad dėl ieškovės kaltės tinkamas ir visiškas Sutarties įvykdymas užsitęsė daugiau kaip 7 mėn. Todėl atsakovė iš esmės turėjo teisę skaičiuoti ieškovei netesybas. Esant dviguboms netesyboms (baudai ir delspinigiams), atsakovė turėjo teisę taikyti vieną iš numatytų netesybų, šiuo atveju baudą, įskaitant delspinigius (mažesnes netesybas) į baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė taikant ieškinio senatį skaičiuoti netesybas už ne daugiau kaip 6 mėn. (180 dienų), atsakovė galėjo priskaičiuoti ieškovei 9 000 Eur netesybas (180 dienų x 50 Eur bauda už vieną termino praleidimo dieną), kurios viršija 20 proc. Sutarties kainos, todėl pagal Sutarties 12.4 punktą negali būti didesnės kaip 7 110 Eur.

Dėl netesybų sumažinimo

30. Teismui nustačius, kad atsakovė iš principo turėjo teisė priskaičiuoti ieškovei 7 110 Eur netesybas, ieškovei prašant, teismas toliau pasisako, ar šios netesybos nėra neprotingai per didelės. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovė neprivalo ginčyti Sutarties 12.4 punkto, kad galėtų kelti klausimą dėl netesybų mažinimo. Teismo teisė mažinti netesybas yra aiškiai įtvirtinta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir šios teisės realizavimas nėra siejamas su sutarties nuostatos, kurioje įtvirtintas netesybų dydis, ginčijimu (pripažinimu negaliojančia).

31. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

32. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė yra tokia, kad jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013; kt.).

33. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

35. Teismas pažymi, kad anksčiau paminėti principai taikytini ir nagrinėjant bylas, kylančias iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išnykus nenumatytoms aplinkybėms, trukdžiusioms ieškovei įvykdyti Sutartį, ieškovė tinkamai ir galutinai įvykdyti Sutartį galėjo ir turėjo iki 2020 m. liepos 13 d. Taip pat nustatyta, kad didelį dalį Sutartyje numatytų pareigų iki 2020 m. liepos 13 d. ieškovė įvykdė, t. y. kokybiškai atliko numatytus statybos rangus darbus, tinkamai sutvarkė kitų asmenų sugadintą turtą. Tačiau taip pat nustatyta, kad tik 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovei buvo pateikti statinių ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, taip pat ieškovė tik 2021 m. vasario 12 d. atsakovei pateikė galutinę statinio projekto A laidą, vienašališkai pasirašytą statybos darbų žurnalą, statybai naudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas, dokumentą apie atliekų perdavimą.

37. Minėta, kad Sutarties 12.4 punkte buvo nustatytas maksimalus 20 proc. sutartinės objekto kainos netesybų dydis. Vadinasi, ieškovė būtų turėjusi mokėti ne daugiau kaip 20 proc. dydžio netesybas, jei būtų vėlavusi atlikti ir visus darbus pagal Sutartį. Nagrinėjamu gi atveju ji iš esmės tik vėlavo pateikti reikiamus dokumentus, taip pat atlikti kadastrinius matavimus. Pagrindinė Sutarties dalis – statybos darbai, įrengiant vaikų žaidimo aikštelės dangą – buvo atlikti iš esmės laiku. Byloje nėra įrodymų, kad po faktinio minėtų statybos darbų atlikimo visuomenė nebūtų galėjusi naudotis ir (arba) nesinaudojo šiuo objektu.

38. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių teismas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės priskaičiuotų netesybų mažinimo pagrindai – skolininkas įvykdė dalį prievolės ir dėl šios priežasties pritaikytų netesybų dydis, teismo nuomone, yra aiškiai per didelis, ypač turint omenyje, kad toks pats dydis būtų taikomas ir visų prievolių pagal Sutartį vėlavimo atveju. Tačiau teismas nemato pagrindo sumažinti netesybas iki ieškovės prašomų 0,02 proc. už 180 dienų. Ieškovės prašomas netesybų dydis neatitiktų netesybų paskirties, padarytų Sutarties pažeidimų pobūdžio, ieškovės nulemto Sutarties vėlavimo trukmės, nepatogumų ir neapibrėžtumų, su kuriais susidūrė atsakovė ieškovei vėluojant pateikti reikiamus dokumentus, atlikti kadastrinius matavimus. Atsižvelgdamas į visa tai, kas paminėta anksčiau, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendžia sumažinti netesybas iki 10 proc. sutarties kainos, t. y. 3 555 Eur. Atitinkamai, iš atsakovės ieškovei priteisiama 3 555 Eur suma ir 6 proc. palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškovė byloje patyrė 2 740 Eur atstovavimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl 50 proc. jų (pagal patenkintų reikalavimų proporciją) priteistina ieškovei.

40. Ieškovė taip pat patyrė 160 Eur žyminio mokesčio išlaidų, todėl ieškovei priteistina 50 proc. šių išlaidų.

41. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Madaris“ iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 3 555 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Madaris“ iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 370 Eur atstovavimo išlaidų ir 80 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis