Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovės N. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo nutraukiant santuoką, naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos dydžio atsakovei priteisimo.Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 429. Ieškovas ir atsakovė santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitokio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto šalys neturi, skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tarp šalių ginčo, jog nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 45760 EUR (158000 Lt), nekilo.Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte, pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2016-05-24 yra 45200 EUR. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė garažo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą, iš kurios nustatyta, kad garažo rinkos vertė yra 6000 EUR. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog bendro dalytino turto vertę sudaro 51200 EUR. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis (pvz., 1/2 ir 1/2, 1/3 ir 2/3 ir t. t.). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).Pirmosios instancijos teismas nustatydamas sutuoktiniams tenkančias turto dalis skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad teismas natūra priteisdamas didesnę nekilnojamojo turto dalį ieškovui, priteisė atsakovei kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dalydamas šalių santuokoje įgytą turtą nenukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi šalims priteisto turto vertė yra vienoda, tai yra po 22880 EUR. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nenurodo, tačiau nesutinka su turto padalijimo natūra tvarka, kompensacijos dydžiu bei naudojimosi turtu tvarka. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), esant galimybei padalija turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant klausimų dėl santuokinio turto padalijimo ypatumus, nurodyta, kad, padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).Abi šalys prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą dalyti natūra. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant jam nuosavybės teise 65/100 dalis buto su rūsiu bei garažą, o atsakovei – 35/100 dalis buto, iš ieškovo priteisti 7979 EUR kompensaciją už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį. Atsakovė priešieškiniu prašė padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, priteisiant šalims nuosavybės teise po 1/2 dalį buto su rūsiu, atsakovei – garažą, ieškovui – 1592,91 EUR kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovo siūlymą dėl turto padalijimo natūra tvarkos ir vadovaudamasis į bylą pateiktu šalims priklausančio buto su rūsiu planu nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarką: ieškovui paskyrė naudotis 19,37 kv. m ploto, ind. 43-6, bei 14,83 kv. m ploto, ind. 43-7, kambariais bei 1/2 dalimi bendrų patalpų, ind. 43-1, 43-2, 43-3, 43-4, o atsakovei – 14,97 kv. m ploto, ind. 43-5, kambariu ir 1/2 dalimi bendrų patalpų, ind. 43-1, 43-2, 43-3, 43-4.Apeliantė nesutikdama su tokiu tokia turto padalijimo natūra tvarka su apeliaciniu skundu pateikė naują nekilnojamojo daikto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą bei naują buto su rūsiu planą, iš kurio matyti, kad šalys 2005 m. atliko remontą, dėl kurio pasikeitė buto patalpų skaičius bei nedaug pasikeitė patalpų plotas. Nors nauji kadastro duomenys nustatyti 2016-01-13 kadastrinių matavimų metu, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2016-05-23, tačiau atsižvelgiant į tai, kad remontas, kurio metu keitėsi nekilnojamojo turto planas bei patalpų plotas, buvo atliktas dar 2005 m., darytina išvada, kad yra pagrindas vadovautis apeliantės pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenis, kadangi kadastrinių matavimų byloje esantis buto planas atitinką faktinę situaciją, kuri buvo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal pateiktą į bylą naują buto planą matyti, kad buto bendras plotas po atliktų kadastrinių matavimų padidėjo nuo 64,54 kv. m iki 67,97 kv. m, o gyvenamasis plotas nuo 49,17 kv. m iki 45,93 kv. m, tokia situacija susidarė dėl to, kad į bendrą plotą įskaičiuotas įstiklintas balkonas. Be to, atsirado naujos patalpos – 43-8 (įstiklintas balkonas), 43-5 (drabužinė).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė padalyti butą su rūsiu lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, garažą priteisti atsakovei ir priteisti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Apeliaciniame skunde atsakovė nekeičia reikalavimo dėl turto padalijimo natūra, tačiau prašo kitokia tvarka padalyti turtą, nei nurodyta priešieškinyje. Apeliantė prašo padalyti turtą natūra jai priteisiant 49/100 dalis arba 33,49 kv. m, o ieškovui – 51/100 dalis arba 34,49 kv. m, buto priklausinį rūsį padalyti po 1/2 dalį bei nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: atsakovei paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane tokiais indeksais – 43-6, 43-8, 43-5, ieškovui paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane tokiais indeksais – 43-4, 43-7, ir po 1/2 dalį naudotis patalpomis 43-1, 43-2, 43-3 bei rūsiu – R3-11. Apeliantės vertinimu, kadangi ieškovui tenka didesnė turto dalis, yra pagrindas atsakovei priteisti kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovas prašo padalyti turtą natūra paskiriant jam 67/100 dalis arba 45,50 kv. m, o atsakovei –33/100 dalis arba 22,47 kv. m, nustatyti naudojimosi butu tvarką: ieškovui paskirti naudotis patalpomis su indeksais 43-6, 43-7, 43-8 bei 1/2 dalimi patalpų su indeksais 43-1, 43-2, 43-3, atsakovei paskirti naudotis patalpomis su indeksais 43-4, 43-5 bei 1/2 dalimi patalpų su indeksais 43-1, 43-2, 43-3. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis bei apeliaciniame skunde dėstomus argumentus neturi pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimus dėl turto padalijimo natūra būdo bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tik apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog neturi pakankamai lėšų sumokėti kompensaciją ieškovui, kadangi jos pajamas sudaro 450 EUR, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą turtui įgyti kompensavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant apsaugoti atsakovės interesus, tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turto padalijimo natūra jo prašoma nustatyti tvarka bei nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Be to, iš pateikto plano matyti, jog apeliantė prašo leisti jai naudotis patalpa, pažymėta indeksu 43-5 (drabužinė), tačiau iš plano matyti, jog į ją patekti yra galimybė tik iš patalpos (kambario), pažymėtos indeksu 43-4. Minėtas kambarys pagal atsakovės prašomą nustatyti naudojimo butu tvarką turėtų priklausyti ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, tokia situacija užprogramuotų šalių ginčus ateityje dėl naudojimosi minėta patalpa, kadangi šalių santykiai nėra draugiški ir geranoriški. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą su rūsiu natūra, ieškovui priteistina 67/100 dalys buto su rūsiu, o atsakovei 33/100 dalys. Ieškovui priskiriama naudotis patalpomis, pažymėtomis plane 43-6 (kambarys, 19,16 kv. m), 43-7 (kambarys, 14,98 kv. m), 43-8 (įstiklintas balkonas, 3,65 kv. m), atsakovei paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis plane 43-4 (kambarys, 11,79 kv. m), 43-5 (drabužinė, 2,95 kv. m). Kadangi patalpos, plane pažymėtos indeksais 43-1 (koridorius, 6,15 kv. m), 43-2 (sanitarinis mazgas, 3,46 kv. m), 43-3 (virtuvė, 5,83 kv. m), reikalingos tiek apeliantei, tiek ieškovui priteistoms buto dalims naudoti pagal paskirtį, nustatytina, kad šiomis patalpomis šalys naudosis bendrai. Šalių butui priklauso rūsys, plane pažymėtas indeksu R3-11, 5,09 kv. m, kadangi rūsys buto priklausinys, nustatytina, kad šiuo turtu šalys taip pat naudosis bendrai. Kaip jau buvo minėta, santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgyto nekilnojamojo turto vertė sudaro 51200 EUR. Esant aplinkybėms, jog pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, šalims priklauso po 25600 EUR vertės santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Ieškovui tenkančios buto su rūsiu 67/100 dalių vertė yra 30284 EUR, atsakovei tenkančios dalies vertė yra 14916 EUR. Garažo rinkos vertė bylos nagrinėjimo metu nustatyta 6000 EUR. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie prieštarautų pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, jog garažas nuosavybės teise priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją, lygią pusei garažo vertės. Esant šių aplinkybių visumai atsakovei iš viso iš ieškovo priteistina už jai tenkančią mažesnę turto dalį 10684 EUR (3000 EUR (už garažą) + 7684 EUR (už butą su rūsiu). Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos atsakovei priteisimo keistina.

Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą nekilnojamam turtui įgyti

Pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.CK 3.98 straipsnis reglamentuoja teisės į kompensaciją priteisimo atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės lėšos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 1994-02-01 Paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 50,66 kv. m naudingojo ploto. Iš pateiktų 2003-08-22 butų pirkimo–pardavimo sutarčių nustatyta, kad ieškovas už 96000 Lt pardavė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,66 kv. m bendro ploto, kuris priklausė jam pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 1994-02-01, registro Nr. K1AK-890, ir kartu su atsakove 2003-08-22 pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 109000 Lt, iš kurių 96000 Lt V. S. sumokėjo pardavėjams prieš sutarties sudarymą, 13000 Lt sumokėjo V. S. ir N. S.. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jis panaudojo 96000 Lt (27803,52 EUR) asmeninių lėšų. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti tik 13112,84 EUR, todėl esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, ši sprendimas dalis paliktina nepakeista. Apeliaciniame skunde argumentų dėl senaties taikymo reikalavimui dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą apeliantė nenurodo, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog sutuoktinių kilnojamąjį turtą sudaro baldai. Priteisdamas didžiąją dalį baldų atsakovei pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovei priteista mažesnė buto dalis, todėl atsakovė neturi galimybės šių baldų sutalpinti į jai priteistą buto dalį. Prašo ieškovui priteisti visus kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise, o atsakovei priteisti kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tuo, jog daugiau kaip metus laiko ieškovas gyvena draugo name, į savo butą neįleidžiamas, neturi galimybės naudotis jungtinės nuosavybės teise priklausančiu dalytinu kilnojamuoju turtu, atsižvelgęs į ieškovo pageidavimą dėl televizoriaus ir kilimo priteisimo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamojo turto už 1740 EUR, atsakovei – už 2320 EUR, iš atsakovės priteisė 290 EUR kompensaciją ieškovui už jam tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priteistina 33/100 buto su rūsiu dalys ir atsakovei paskirta naudotis kambariu, kurio dydis yra 11,79 kv. m, sutiktina su apeliante, kad sutalpinti į šį kambarį sekciją su televizoriaus staliuku, 2 sofas-lovas, natūralaus riešutmedžio staliuką neįmanoma. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priteista 67/100 dalys buto su rūsiu, tai yra 2 kambariai, bei į tai, kad ieškovas prašė priteisti jam nuosavybės teise televizorių, 870 EUR vertės, su kilimu, 870 EUR vertės, tikslinga papildomai priteisti ir sekciją su televizoriaus staliuku, 1450 EUR vertės, bei vieną sofą-lovą, 350 EUR vertės, iš viso priteisti kilnojamojo turto už 3540 EUR. Atsakovei tikslinga priteisti nuosavybės teise kitą sofą-lovą, 230 EUR vertės, bei natūralaus riešutmedžio staliuką, 290 EUR vertės, iš viso priteisti turto už 520 EUR. Atsakovei taip pat priteistina 1510 EUR kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.Kadangi atsakovei už jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį priteista 10684 EUR kompensacija, ieškovui priteista 13112,84 EUR kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą, įgyjant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, atsakovei priteistina 1510 EUR kompensacija už kilnojamąjį turtą, atlikus įskaitymą, iš atsakovės priteistina 918,84 EUR kompensacija ieškovui.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Apeliantė prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi į procesą nebuvo įtraukta apeliantės mama Z. G., kuri apeliantės vertinimu yra sutuoktinių kreditorė, nes minėtas asmuo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto bei teikė sutuoktiniams kitokią finansinę paramą.Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis).Civilinė byla nagrinėjama nuo 2014 metų, iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų buvo nustatyta, kad ginčo bute kartu su apeliante ir ieškovu gyvena ir Z. G., taigi jai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie prasidėjusį procesą dėl santuokos nutraukimo, todėl manydama, kad priimtas sprendimas turės įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams galėjo įgyvendinti teisę įstoti į procesą, laikydamasi nustatytos tvarkos ir terminų, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliantė teigia, kad Z. G. prisidėjo savo lėšomis prie sutuoktinių nekilnojamojo turto įsigijimo, remonto, renovacijos, tačiau įrodymų, jog šalis siejo kreditavimo, paskolos ar kitokie prievoliniai teisiniai santykiai, nėra, kadangi nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų (paskolos sutartis, skolos raštelis, teismo sprendimas dėl skolos priteisimo ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, Z. G. nelaikytina sutuoktinių kreditore.Z. G. ateityje įgijusi reikalavimo teisę turi galimybę pasirinkti kitą savo kaip kreditorės pažeistų teisių gynimo būdą, pavyzdžiui, teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais.Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriomis padalytas šalių santuokos metu įgytas turtas, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka bei priteista kompensacija atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, asmeninių lėšų panaudojimą turtui įgyti, pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Kadangi yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai keičiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 866,86 EUR (2014-11-24 pinigų priėmimo kvitai Nr. 751346, Nr. 751345), atsakovė pateikė įrodymus, jog už atstovės teisines paslaugas sumokėjo 580,00 EUR (2015-01-21 pinigų priėmimo kvitas Nr. 789168). Ieškovas už ieškinį iš viso sumokėjo 1452,50 Lt, tai yra 420,67 EUR žyminio mokesčio, likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 1452,50 Lt mokėjimas ieškovui buvo atidėtas. Atsakovė už priešieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 172 EUR (2015-04-24, 2015-11-03, 2015-11-11 mokėjimai), 2015-05-07 nutartimi teismas atidėjo 609 EUR žyminio mokesčio mokėjimą.Patenkinta 90 procentų ieškovo reikalavimų bei 14 procentų atsakovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 780,17 EUR jo patirtų atstovavimo išlaidų, iš ieškovo priteistina 81,20 EUR atstovavimo išlaidų atsakovei. Ieškovas iš viso turėjo sumokėti 841,34 EUR žyminio mokesčio, patenkinus 90 procentų jo reikalavimų, atsakovė turi pareigą atlyginti 757,21 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškovas į valstybės biudžetą sumokėjo 420,67 EUR, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 420,67 EUR bei 336,54 EUR ieškovui. Atsakovė iš viso turėjo sumokėti 781 EUR žyminio mokesčio, patenkinus 14 procentų priešieškinio reikalavimų, ieškovas turi pareigą atlyginti 109,34 EUR žyminio mokesčio. Kadangi atsakovė į valstybės biudžetą yra sumokėjusi 172 EUR, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 499,66 EUR (609 – 109,34). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 4,40 EUR, priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui iš viso priteistina 1035,51 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 924,73 EUR į valstybės biudžetą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 352 EUR, kitos žyminio mokesčio dalies – 1249,83 EUR mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės atstovavimo išlaidas sudaro 500 EUR. Ieškovas pateikė įrodymus apie atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 200 EUR.Kadangi patenkinta 13 procentų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina 65 EUR atstovavimo išlaidų bei 45,76 EUR žyminio mokesčio. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1249,83 EUR.Iš atsakovės ieškovui priteistina 174 EUR jo patirtų atstovavimo išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 63,24 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 1249,83 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo, kilnojamųjų daiktų padalijimo ir rezoliucinę dalį dėl šių sprendimo dalių išdėstyti taip:

Padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 67/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30284 EUR vertės, bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 EUR vertės, o atsakovei N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 33/100 dalis buto su rūsiu, 14916 EUR vertės.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, ieškovui paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis plane 43-6 (kambarys, 19,16 kv. m), 43-7 (kambarys, 14,98 kv. m), 43-8 (įstiklintas balkonas, 3,65 kv. m), atsakovei paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis plane 43-4 (kambarys, 11,79 kv. m), 43-5 (drabužinė, 2,95 kv. m), ir paskiriant bendrai naudotis patalpomis, pažymėtos indeksais 43-1 (koridorius, 6,15 kv. m), 43-2 (sanitarinis mazgas, 3,46 kv. m), 43-3 (virtuvė, 5,83 kv. m), rūsiu, plane pažymėtu indeksu R3-11, 5,09 kv. m.

Priteisti iš atsakovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 918,84 EUR dydžio kompensaciją.

Padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant kilimą „Lentvaris“, 870,00 EUR vertės, televizorių „Toshiba“, 870,00 EUR vertės, sekciją su televizoriaus staliuku, 1450,00 EUR vertės, sofą-lovą, 350,00 EUR vertės, atsakovei N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant sofą-lovą, 230,00 EUR vertės, riešutmedžio staliuką, 290,00 EUR vertės.

Priteisti iš atsakovės N. S. 1035,51 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės N. S. 924,73 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės N. S. 1249,83 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės N. S. 63,24 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S., patirtų apeliacinės instancijos teisme.