- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1559-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00783-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti jai iš atsakovo R. V. (toliau – atsakovas) 4 850 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, gyvendama Graikijoje, be teisinio pagrindo savo sutuoktiniui J. V. pervedė iš viso 4 850 Eur. Po sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė atsisakė priimti jai priklausančią palikimo dalį tuo tikslu, kad kitas įpėdinis R. V., priėmęs visą savo tėvo palikimą, galėtų atsiskaityti su ieškove. Atsakovas apgavo ieškovę ir su ja neatsiskaitė, taip pat pasisavino jai priklausančio palikimo dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas teigė, kad jo tėvas J. V. neturėjo santaupų, nes ilgus metus sirgo onkologine liga, gydymas kainavo nemažą pinigų sumą, o ieškovė neteikė lėšų. Pati ieškovė apsisprendė atsisakyti jai tenkančios palikimo dalies. Po atsakovo tėvo laidotuvių ieškovė dar 3–4 mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pakankamai laiko tvarkyti jai rūpimus klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės valstybei 285,8 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 8,65 Eur pašto išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad nepateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė su savo sutuoktiniu J. V. būtų sudarę susitarimą dėl pinigų skolinimo, šią aplinkybę neigė ir atsakovas, nurodydamas, kad ieškovės pinigų pervedimo kvitai velioniui jo tėvui negali būti prilyginami paskolos sutarčiai, atsakovo ir ieškovės santykiai buvo įtempti, po tėvo laidotuvių bet koks bendravimas nebuvo galimas, kadangi atsakovui teko visa tėvo laidotuvių našta, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) laidojimo paslaugų ir reikmenų užsakymas ir kvitas. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog atsakovas po tėvo J. V. mirties nepaveldėjo santaupų – pinigų, neginčijamai patvirtina Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 29 d. raštas Nr. 753-S, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V., turtą pagal įstatymą paveldėjo jo sūnus R. V., kuriam 2014 m. gegužės 19 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: 175/525 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 135/405 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 118/798 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad 2014 m. kovo 13 d. ieškovės pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, patvirtintas Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės, neginčijamai patvirtina, kad ieškovė laisva valia atsisakė jai priklausančios palikimo dalies, atsiradusios (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui J. V., ieškovei buvo išaiškinta pareiškimo prasmė ir pasekmės, notarė pareiškimą žodžiu išvertė į rusų kalbą, ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad ji neginčijo atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl to, kad ji atsisakytų jai priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po sutuoktinio mirties, byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė būtų reiškusi savo sutuoktiniui kokias nors pretenzijas ar reikalavimus dėl jo įsiskolinimų, J. V. būtų pripažintas ieškovės kreditoriumi. Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdė savo pareigą – materialiai rėmė savo sutuoktinį J. V., pervestama jam išrašuose nurodytas pinigines lėšas, taip ji prisidėjo prie sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas, paveldėjęs visą po tėvo J. V. mirties likusį turtą, būtų nesąžiningai praturtėjęs ieškovės turto sąskaita (4 850 Eur suma). Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra J. V. turto paveldėtojas pagal įstatymą, po J. V. mirties priėmęs jo palikimą, tai liudija Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 29 d. raštas Nr. 753-S, kuriame nurodyta, į kokį turtą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jame nėra duomenų apie palikėjo skolinius reikalavimus ir skolines pareigas, kurios įpėdiniui turėtų būti žinomos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, dėl to sumažėjo ieškovės turtas, ji patyrė nuostolius, ieškovė būtų pareiškusi atitinkamus turtinius reikalavimus palikėjo įpėdiniui (atsakovui). Teismas pažymėjo, kad nepateikti įrodymai, jog ieškovė iki savo sutuoktinio J. V. mirties būtų pareiškusi jam kokius nors turtinius reikalavimus ar įgijusi jo atžvilgiu turtines teises, tarp jų ir susijusias su ieškinio reikalavimais, t. y. nenustatyta, kad J. V. turėjo prievoles ieškovės atžvilgiu atlyginti jai ieškinyje nurodytas ir prašomas priteisti sumas, o J. V. turto paveldėtojas (atsakovas) po jo mirties įgijo teises ir prievoles tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas J. V. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors ieškovės ir atsakovo nesieja artimi giminystės santykiai, tačiau ieškovė ir atsakovo tėvas J. V. buvo sudarę santuoką ir juos siejo artimi ryšiai. Atsakovas neginčijo, kad ieškovė jam į banko į sąskaitą buvo pervedusi 500 Eur, šie ieškovės pervesti pinigai buvo panaudoti ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J. V. naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nevertintos atsakovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, aplinkybės, kad atsakovas apgavo ieškovę. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes įtikino ieškovę atsisakyti J. V. palikimo, žadėdamas iš priimto palikimo atiduoti ieškovei 4 850 Eur sumą, kuri buvo pervesta J. V. be teisinio pagrindo. Ieškovė pervedė savo asmeninius uždirbtus pinigus, tačiau šiuo metu ieškovė neturi nei 4 850 Eur sumos, nei jai priklausančio palikimo dalies, o atsakovas turi priimtą visą velionio J. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat ir ne atsakovui priklausančią 4 850 Eur sumą. Atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, ieškovė niekada nedovanojo atsakovui ar jo tėvui J. V. tokios pinigų sumos, tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsakovas ar velionis tuos pinigus gali pasilikti sau. Atsakovas 2014 metų pradžioje prižadėjo ieškovei, jog su ja bus visiškai atsiskaityta iš karto, kai ieškovė atsisakys palikimo, o atsakovas jį priims visa apimtimi. Nesant kito būdo apginti savo pažeistas teises, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo.
1.2. Nesiaiškintos palikimo atsisakymo tikrosios priežastys, nesigilinta, koks tuo laikotarpiu buvo šalių tarpusavio santykis, tikroji šalių valia, susitarimo tikslas. Ieškovė nuo 2005 metų gyvena Graikijoje. Ieškovė kalba ir supranta graikų ir rusų kalbas. Dėl didelio atstumo ir kalbos barjero ieškovė ir atsakovas žodžiu susitarė, jog jis savo vardu priims palikimą po to, kai palikimo atsisakys ieškovė. Priėmus palikimą ir sutvarkius paveldėjimo dokumentus, šalys susitarė pasidalinti palikimą. Toks susitarimas logiškas ir paaiškinamas, kadangi atsakovui nuolat gyvenant Lietuvoje, puikiai kalbant ir rašant lietuviškai, buvo žymiai paprasčiau sutvarkyti visus palikimo dokumentus po tėvo J. V. mirties.
1.3. Nepagrįstai nevertinta aplinkybė, jog ieškovė su J. V. buvo susituokusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, ieškovė ir J. V. per šį laikotarpį įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, santaupų ir kito turto. Neaišku, kodėl ieškovė be priežasties turėtų atsisakyti viso savo sutuoktinio palikimo. Ieškovė palikimo atsisakė, nes manė, jog atsakovui paprasčiau ir patogiau sutvarkyti palikimą Lietuvoje. Nepaistant to, atsakovas apgavo ieškovę, pasisavindamas visą palikimą po tėvo J. V. mirties, įskaitant ir 4 850 Eur sumą, kurią J. V. buvo be pagrindo gavęs iš ieškovės. Ieškovė niekada nebūtų sutikusi tiesiog padovanoti atsakovui tokią pinigų sumą.
1.4. Neatsakyta į klausimą, kokiu tikslu, esant tarp šalių blogiems santykiams, ieškovė turėjo pervesti atsakovui 500 Eur. Ši suma atsakovui buvo pervesta per klaidą, kadangi kitais atvejais ieškovė pinigus pervesdavo savo sutuoktiniui J. V.
1.5. Nepagrįstai vertinta, ar atsakovas paveldėjo pinigus. Ieškovė įrodinėja patį faktą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovės J. V. pervestus pinigus galėjo išleisti tiek J. V., tiek atsakovas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo fakto.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovės materialinė pagalba sutuoktiniui J. V. buvo būtina, nes šis sirgo ir dėl ligos negalėjo dirbti. Ieškovės pervestų pinigų neužteko, todėl atsakovas ne kartą materialiai padėjo tėvui. Atsakovui teko ir visa laidotuvių našta, kapo sutvarkymas, be to, jis apmokėjo ir kai kurias ieškovės išlaidas.
2.2. Pati ieškovė atsisakė palikimo. Atsakovas nepaveldėjo ieškovės ir tėvo J. V. santuokinio turto, nes tokio nebuvo.
2.3. Ieškovė daug metų dirbo AB (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl privalo mokėti valstybinę kalbą. Be to, po J. V. laidotuvių ieškovė neskubėjo grįžti į Graikiją, buvo Lietuvoje tiek, kiek norėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp N. V. ir J. V. buvo sudaryta santuoka. Ieškovė N. V. ir jos vyras 2005 metais buvo persikėlę gyventi į Graikiją, (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau J. V. po kurio laiko grįžo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) J. V. mirė. N. V. atsisakė jai priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po sutuoktinio mirties. J. V. turtą pagal įstatymą paveldėjo jo sūnus R. V. Dar gyvam sutuoktiniui esant ((duomenys neskelbtini) metais) N. V. į jo sąskaitą yra pervedusi pinigų, 500 Eur pervedusi į atsakovo sąskaitą.
12. Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą dėl 4 860 Eur priteisimo iš atsakovo, motyvuodama tuo, kad pinigus ji skolino sutuoktiniui. Po sutuoktinio mirties, jo sūnaus pasiūlymu, siekiant paprasčiau sutvarkyti paveldėjimo reikalus, ji atsisakė palikimo, tikėdamasi, kad R. V., priėmęs palikimą su ja atsiskaitys. Kadangi R. V. su N. V. neatsiskaitė, ji kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė N. V.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
13. Apeliantės teigimu, nevertintos atsakovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, neatsakyta į klausimą, kokiu tikslu, esant tarp šalių blogiems santykiams, ieškovė turėjo pervesti atsakovui 500 Eur, nevertintos aplinkybės, kad ieškovė ir J. V. buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų ir įgiję turto, nesiaiškintos palikimo atsisakymo tikrosios priežastys, nesigilinta, koks tuo laikotarpiu buvo šalių tarpusavio santykis, tikroji šalių valia, susitarimo tikslas, kad atsakovas apgavo ieškovę.
14. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
15. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, o CK 6.242 straipsnis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237, 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136 2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
17. Priteisiant nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; kt.).
18. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė į bylą pateiktus šalių įrodymus (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog netinkamai nustatytos byloje aplinkybės, netinkamai vertinti įrodymai ir padarytos netinkamos išvados.
20. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes, kokiu tikslu ieškovė pervesdavo pinigus savo sutuoktiniui. Teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji sutuoktiniui skolino pinigus, kad jam dėl pinigų grąžinimo buvo reiškusi kokias nors pretenzijas. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė sutuoktiniui 4 850 Eur sumą pervedė be jokio teisinio pagrindo. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, pervesdama pinigus sutuoktiniui, kuris sirgo sunkia liga, turėjo, kaip pati ieškovė nurodžiusi ieškinyje ir kitų problemų, vykdė pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, materialiai remti savo sutuoktinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta pinigų suma būtų atitekusi atsakovui.
21. Neginčytinai nustatyta, kad į atsakovo sąskaitą apeliantė pervedė 500 Eur. Nors apeliantė teigia, kad esant šalių blogiems santykiams, nesiaiškinta, kokiu tikslu ji atsakovui pervedė 500 Eur, tačiau iš priimto sprendimo matyti, kad teismas šias aplinkybes analizavo, ieškovei nenuginčijus, laikė įrodytais atsakovo argumentus, jog jam pervesti pinigai buvo panaudoti pačios ieškovės ir jos sutuoktinio naudai (buto nuompinigiams sumokėti, lėktuvo bilietams pirkti).
22. Apeliantės teigimu, teismas neišsiaiškino palikimo atsisakymo priežasčių, tikrosios ieškovės valios atsisakant palikimo, šalių susitarimo.
23. Nesutiktina su apeliante, kad didelis atstumas ir kalbos barjeras trukdė tvarkyti paveldėjimo reikalus ir dėl to ji su atsakovu susitarė, kad, apeliantei atsisakius palikimo, atsakovas savo vardu priims palikimą, o po to palikimu pasidalins su apeliante. Apeliantės teiginiai buvus susitarimą su atsakovu dėl turto paveldėjimo reikalų tvarkymo ir paveldėto turto pasidalijimo nepagrįsti jokiais įrodymais.
24. Į bylą pateiktas 2014 m. kovo 13 d. ieškovės pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, patvirtintas Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės, neginčijamai patvirtina, kad ieškovė laisva valia atsisakė jai priklausančios palikimo dalies atsiradusios po jos sutuoktinio J. V. mirties. Apeliantei buvo išaiškinta pareiškimo prasmė ir pasekmės, taip pat pareiškimas notarės žodžiu išverstas į rusų kalbą. Taigi nei kalbos barjeras, nei didelis atstumas nesutrukdė apeliantei atvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Nors apeliantė teigia, kad buvo apgauta atsakovo, tačiau ji neginčijo atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.
25. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.