Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994m. sausio 21d. mažeikių raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d., 146 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusio LR BK su pakeitimas ir papildymais redakcija), pritaikius LR BK 42 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusio LR BK su pakeitimais ir papildymais redakcija),-2m l/a, LR 1993m. birželio 15d. įstatymo „ Dėl amnestijos “ 1 str. pagrindu nuo paskirtos bausmės atleistas, neturintis teistumo; 2) 1997m. kovo 07d. Mažeikių raj. apyl. teismo pagal LR BK 241 str. 1d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a su 1/8 dalies turto konfiskavimu, teistumas išnykęs; 3) 2000m. kovo 29d. Kelmės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-8 mėn. l/a su 500,- Lt. vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000m. balandžio 11d. įstatymo Nr. VIII-1619 „ Dėl amnestijos akto “ 1 str. 1d. 1p. nuostatas, nuo paskirtos bausmės atleistas, neturintis teistumo; 4) 2009m. lapkričio 24d. Kelmės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., tačiau vadovaujantis LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukiant, neturintis teistumo; 5) 2014m. rugsėjo 08d. Kelmės raj. apyl. teismo pagal LR BK 286 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais 8(aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40(keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, 2015m. liepos 16d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių probacijos skyriuje, teistumas išnykęs; 6) 2014m. lapkričio 06d. Kelmės raj. apyl. teismo pagal LR BK 290 str., tačiau, vadovaujantis LR BPK 3str. 1d. 1p. pagrindu, išteisintas, neturintis teistumo; 7) 2016m. balandžio 06d. Kelmės raj. apyl. teismo pgal LR BK 284 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-240 MGL 9.038,40 Eur.(devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų ir 40 eur/ct.) dydžio bauda, tačiau, į paskirtos baudos bausmės laiką įskaičius kardomojo kalinimo(suėmimo) laiką, nustatyta, jog paskirta baudos bausmė yra atlikta, teistumas išnykęs; 8) 2021m. rugpjūčio 12d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 50(penkiasdešimčiai) parų, LR BK 75 str. 1d. pagrindu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, 2022m. vasario 15d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę; 9) 2024m. balandžio 30d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. 2d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, 2024m. liepos 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, du paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam, kaip kelių transporto priemonę vairavusiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2024m. birželio 08d., apie 08⁴⁸ val., ryte, kaltinamasis V. K. namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovintį kitą automobilį „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį pil. E. G., ir, tokiu būdu apgadinęs abi transporto priemones, t.y. sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK pareigūnai, pagal gautą pranešimą aiškindamiesi sukelto eismo įvykio aplinkybes, nuvykę į (duomenys neskelbtini) priklausančią teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „ VW Caddy ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotojo vietoje sėdinčiu miegančiu kaltinamuoju V. K., pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 11⁰⁷ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 3,18 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 11²² val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamas veikas, pilnai prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), o gyvento (duomenys neskelbtini). Tose patalpose gyvena dar du bendradarbiai. 2024m. birželio 08d., šeštadienį, ryte, kartu su bendradarbiu-pil. T. G. ir pastarojo sugyventine-pil. S., kurios pavardės jis nežino, jų gyvenamosios vietos virtuvėje vartojo alkoholį. Iš pradžių gėrė alų, kurio išgėrė apie vieną litrą, o po to degtinę. Kadangi T. buvo girtas, kuris nuėjo miegoti, jis nusprendžė nuvažiuoti į parduotuvę „ Norfa “ nusipirkti cigarečių. Teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Žinodamas, jog pirmame aukšte esančiame garaže stovi (duomenys neskelbtini) automobiliai, kurių užvedimo spynelėse yra palikti raktai, jis, nulipęs į pirmą aukštą, paėmė (duomenys neskelbtini) automobilį „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam nėra davusi leidimo imti (duomenys neskelbtini) transporto priemones ir jas vairuoti. Tuo metu buvo kažkur apie 08³⁰ val. Su minėtu automobiliu vienas nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko cigarečių. Pakeliui, važiuodamas atgal (duomenys neskelbtini) sutiko einantį neblaivų pažįstamą, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Paprašytas, sustojo tą pažįstamą pavežti iki pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Atvažiavęs, matė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kur tas pažįstamas išlipo iš jo vairuojamo automobilio, gale stovėjo keli automobiliai. Aikštelėje jis apsisukinėjo, pavažiuodamas atbulomis. Apsisukimo metu, važiuodamas atbuline eiga, jis nejuto, kad būtų kliudęs kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Tuo metu, kai tas pažįstamas jam kažką sakė, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį, jis galimai negirdėjo. Išvažiavęs iš aikštelės, grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, jis nepastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Kadangi dar turėjo vieną 0,75 l talpos butelį degtinės, savo kambaryje toliau vienas girtavo. Po kurio tai laiko (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai, kurie jį informavo apie padarytą eismo įvykį. Buvo patikrintas jo blaivumas. Žino, jog vieną kartą jis pripūtė virš 3 promilių alkoholioi, o antrą kartą-apie 3 promiles alkoholio. Sekančią dieną policijos pareigūnai man rodė apgadinto automobilio nuotraukas. Matė, kad automobilio „ Volvo “, į kurį buvo atsitrenkta, yra apibraižytas galinio bamperio dešinysis kraštas ir išdaužytas dešinės pusės galinis žibintas.

Anksčiau jis jau du kartus buvo teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones. Kiek jis atsimena, pirmą kartą Probacijos tarnyba jį buvo supažindinusi su nuosprendžiu paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes jam pasirašytinai buvo išaiškintos šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės ir jis žinojo, kad, išgėręs, negali sėsti už vairo. Antrą kartą, kada jis Širvintų rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas 2024 metais, su teismo paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone jis nėra susipažinęs, nes maždaug apie pusantrų metų Širvintų mieste jis jau nebegyvena maždaug apie pusantrų metų.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. K. ir prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė pagal BK 281¹ str. 1d. yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais liudytojų L. P., E. G., T. G., S. K. ir A. Z. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 50-53, 57-60, 63-66, 69-72, 75-78, t. 1), pil. V. Š. rašytu paaiškinimu dėl įvykio(b.l. 54, t. 1) ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2024m. birželio 08d. tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos(b.l. 14, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. eismo įvykio vietos schema(b.l. 13, t. 1), eismo įvykių registro duomenų bazės informacija apie įvykį(b.l. 20-24, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtos informacijos(b.l. 25-33, t. 1), 2024m. birželio 11d. automobilio apžiūros protokolu(b.l. 34-35, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 36-41, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403 dokumentinio plano byloje Nr. 11.54-10-95 esančiais neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 79, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikato Nr. 2067093 kopija(b.l. 80, t. 1), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 15, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis V. K., kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo L. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. birželio 08d., ryte, jis paskambino pil. M. S., kuris tuo metu buvo pas V. (pastaba: kalbama apie kaltinamąjį V. K.). Jam irgi nuėjus pas V., pas pastarąjį kambaryje vyko išgertuvės, kurių metu jų kompanija, t.y. jis, M. ir V., išgėrė butelį degtinės, alaus. Jiems begeriant, buvo užėjęs kažkoks jam nepažįstamas V. kaimynas, kuris su jais negėrė, nes tik pasisveikino ir vėl išėjo. Kelinta tuo metu jau buvo valanda, jis nežino, tačiau, baigus rūkyti turimas cigaretes, V. jį nuvežė iki namo, kur jis gyvena. Ar jie važiavo ir į parduotuvę (duomenys neskelbtini), jis dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Jie važiavo dviese, berods, iš garažo paimtu kažkokiu tai tamsios spalvos automobiliu, kurį vairavo V.. Ar V. turi teisę vairuoti transporto priemones, jis nežino. Įvertinti buvusį V. girtumą jam yra sudėtinga, nes jis pats buvo neblaivus. Kiek atsimena, jie su V. atvažiavo į automobilių aikštelę, esančią priešais namą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena. V. pastatė automobilį, atsuktą galu į namą, priešais pirmąją laiptinę. Jis matė, jog iš kairės pusės stovėjo jo kaimyno E. pilkos spalvos automobilis, kurio markės jis nežino. Išlipęs iš automobilio, jis nuėjo į laiptinę, bute užtrukdamas kokias 5(penkias) minutes. Jis rankoje atsinešė giros butelį, į kurį buvo įsipylęs vandens. Būdamas laiptinėje, jis girdėjo, jog V. automobilyje garsiai grojo muzika. Jau eidamas laiptinėje, jis matė, jog V. aikštelėje manevruoja, apsisukinėdamas. Dabar jis neatsimena, kad būtų stovėjęs ir V. aiškinęs, kaip reikia apsisukti. Jam atrodo, jog, kai jis įsėdo į automobilį, V. toliau apsisukinėjo. Kaip V., išvažinėdamas, aikštelėje manevravo, dabar jis neatsimena, tačiau vienu metu girdėjo brūžinimo garsą iš tos pusės, kur stovėjo jo kaimyno E. automobilis. Nors jokio dūžio garso negirdėjo, tačiau suprao, jog V., manevruodamas aikštelėje, kliudė kaimyno E. automobilį. Kuria automobilio puse buvo kliudytas kaimyno automobilis, jis dabar negali pasakyti, nes neatsimena. Kad V. kliudė kitą automobilį, jis pastarajam apie tai pasakė. V. tikrai girdėjo ne tik tai, kad kliudė kitą automobilį, bet ir girdėjo, jog ir aš jam apie tai pasakiau. Jis suprato, kad V. padarė kelių eismo įvykį, tačiau šis, į tai visiškai nesureagavęs, iš aikštelės išvažiavo. Ar jie buvo sustoję apžiūrėti automobilių, dabar jis neatsimena, tačiau, jo manymu, jie sustoję nebuvo. Jis pagalvojo, jog V. tiktai apibraižė kaimyno E. automobilį. Kad dar buvo išdaužtas ir žibintas, jis nematė. Jie atgal grįžo į teritoriją, kur gyvena V., tačiau apie tą kelių eismo įvykį jie nekalbėjo ir automobilio neapžiūrinėjo. Dar kažkiek pabuvęs pas V., jis išėjo į namus. Policijos pareigūnai jį sutiko jau prie jo namų esančioje automobilių aikštelėje(b.l. 63-66, t. 1).

Iš teisme paskelbto pil. V. Š. rašyto paaiškinimo policijai dėl įvykio matyti, kad 2024m. birželio 08d., apie 08³⁵ val., būdamas namuose, jis išgirdo kieme garsiai grojančią muziką, kuri galimai sklido iš automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matė, jog automobilis „ VW Caddy “ į automobilių stovėjimo aikštelės vietą buvo įvažiavęs priekiu. Po kelių minučių iš laiptinės, turėdamas rankoje alaus butelį, išėjo pil. L. P.. Tada automobilio „ VW Caddy “ vairuotojas, kuriam L. P. rodė kaip įvažiuoti į stovėjimo vietą atbulomis, automobiliu į stovėjimo vietą įvažiavo atbuline eiga. Pastovėjęs kelias minutes, automobilis išvažiavo iš stovėjimo vietos, tačiau kuria kryptimi nuvažiavo, jis nematė. Išėjęs į lauką, pastebėjo, kad yra apgadintas kaimyno automobilis „ Volvo 60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį pranešė kaimynui(b.l. 54, t. 1)

Iš teisme paskelbto liudytojo E. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Turi savo vardu registruotą automobilį „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2024m. birželio 07d., vakaro, jo automobilis stovėjo automobilių aikštelėje, esančioje priešais daugiabutį namą, kuriame jis gyvena. Automobilis stovėjo ties pirmąja laiptine, atsuktas galu į namą. Birželio 08d., ryte, kažkur tarpe 08³⁰ -09⁰⁰ val., jis buvo virtuvėje. Jo butas yra pirmajame aukšte, o virtuvės langas „ išeina “ į priešais namą esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Sėdėdamas prie lango, vežimuke supo savo kūdikį. Matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo juodos spalvos automobilis „ VW Caddy “, į kurį iš karto atkreipė dėmesį, nes iš automobilio sklido labai garsi muzika. Automobilis sustojo dešinėje jo stovėjusio automobilio pusėje, irgi atsuktas galu į namą. Iš automobilio išlipo kaimynas-pil. L. P., kuris nuėjo į jų laiptinę. Tas automobilis stovėjo gal kokių 15(penkiolika) minučių, tačiau iš automobilio daugiau niekas neišlipo. Kažkuriuo tai momentu buvo šiek tiek buvo patildyta automobilyje grojusi muzika. Kadangi jų virtuvės langas buvo praviras, tai jo sutuoktinė, nenorėdama, kad garsi muzika prikeltų jų kūdikį, langą uždarė. Jis pats ištisai to automobilio nestebėjo. Kažkuriuo tai momentu jis matė, kaip iš laiptinės išėjo L. P., bet ar šis įsėdo į tą automobilį, jis nematė. Kaip tas automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, jis taip pat nematė. Po kurio laiko pas į į namus atėjo kaimynas-pil. V. Š., kuris pasakė, jog automobilis „ VW Caddy “, išvažinėdamas iš aikštelės, atsitrenkė į jo(liudytojo E. G.) automobilį ir išvažiavo. V. Š. sakė, jog jis matė, kaip tas automobilis, apsisukinėdamas, manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje ir atsitrenkė į jo(liudytojo E. G.) automobilį. Kaimynas V. Š. dar minėjo, jog girdėjo, kaip tas automobilis atsitrenkė, po ko iš karto išvažiavo. Kaimynas V. Š. jam pasakė automobilio „ VW Caddy “ valstybinį numerį, t.y. (duomenys neskelbtini) kurį buvo užrašęs ant lapelio. Po to jie abu su kaimynu išėjo į kiemą pasižiūrėti jo automobilio ir pamatė, kad yra išdaužytas dešinės pusės galinis žibintas ir apibrūžintas galinio bamperio dešinysis šonas, o toje vietoje buvo išdaužtas ir bamperio laikiklis. Šalia automobilio, ties dešinės pusės galiniu žibintu, ant žemės gulėjo žibinto nuolaužos. Automobilio apgadinimą jis vertina 350,- Eur. dydžio suma, tačiau ši turtinė žala nėra didelė(b.l. 57-60, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo T. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra adresu: (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su sugyventine-pil. S. K.. Garaže yra laikomos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės. Tiek garažas, tiek ir teritorijos vartai nėra rakinami. Automobilis „ VW Caddy “, kurio valstybinio numerio neatsimena, tiktai skaičius „ (duomenys neskelbtini) “. Kadangi (duomenys neskelbtini) nėra pastovių vairuotojų, vežiojančių darbininkus į objektus, automobilio rakteliai būdavo paliekami automobilyje. 2024m. birželio 07d., vakare, po darbo jis su pil. V. K. ir sugyventine S. vartojo alkoholį. Iki kelintos valandos vyko išgertuvės ir ar dar jie gėrė ir ryte, dabar jis neatsimena, nes buvo labai girtas, todėl užmigo. Kada V. su automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jis nematė. Žino tik tai, jog ryte prabudo nuo iš kiemo sklindančios muzikos. Tuomet ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje „ VW Caddy “, vairuotojo vietoje sėdi V., kuris buvo garsiai įjungęs muziką. Matė, jog automobilis stovėjo kitaip, negu jis buvo pastatytas penktadieno vakare, t.y. penktadienį automobilis stovėjo atsuktas priekiu į teritorijos vartus, o jau šeštadienio ryte-atsuktas galu į šiuos vartus. Suprato, kad V. su automobiliu buvo kažkur išvažiavęs, nes daugiau nebuvo kam su juo važiuoti. Kelinta tuo metu buvo valanda, jis nežino.Kai jis išėjo į kiemą, V. automobilyje sėdėjo girtas. Ar V. automobilyje dar turėjo alkoholio, jis nematė. Jis iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelį, nes pabijojo, kad V. nepradėtų automobilio vairuoti. Kad automobilis yra apgadintas, jis nepastebėjo. Neužilgo į (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog V. K. vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį „ VW Caddy “ ir apgadino kitą automobilį, taiip padarydamas kelių eismo įvykį. Jis apie tai nieko nežinojo, todėl (duomenys neskelbtini) automobilio neapžiūrinėjo. Policijos pareigūnai pasakė, kad automobilis bus vežamas į saugojimo aikštelę, todėl liepė iš automobilio išsiimti visus daiktus. Išimdamas daiktus, jis nepastebėjo, jog automobilio salone būtų buvęs butelis su alkoholiu(b.l. 69-72, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos S. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji gyvena kartu su pil. T. G. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) ji gyvena su T., o kitame kambaryje gyvena sugyventinio bendradarbis-pil. V. K.. 2024m. birželio 07d., vakare, po darbo ji su savo sugyventiniu T. ir V. vartojo alkoholį. Iki kelintos valandos vyko išgertuvės, ji nežino. T. su V. kambaryje dar gėrė ir šeštadienio ryte, tačiau ji pati daugiau su jais negėrė. Kad V. buvo kažkur išvažiavęs su automobiliu, ji nematė, nes jos kambario langas yra ne į kiemo, kur stovi automobiliai, pusę. Tiktai ryte, tačiau kelinta buvo valanda, ji nežino, jai nuėjus į virtuvę, išgirdo iš kiemo garsiai sklindančią muziką. Pasižiūrėjusi per virtuvės langą, matė, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje „ VW Caddy “, vairuotojo vietoje sėdi V.. Tada ji su T. išėjo į kiemą. Matė, kad V. yra girtas, kuris, sėdėdamas automobilyje, klausėsi muzikos. Kad V. automobilyje būtų vartojęs alkoholį, ji nematė. Ar prieš tai V. ir kambaryje gėrė, ji taip pat nematė. T. iš automobilio paėmus užvedimo spynelės raktelį, jie abu grįžo į savo kambarį. Neužilgo į (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai(b.l. 75-78, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo A. Z. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teritorija ir patalpos yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pastato pirmajame aukšte yra garažai ir sandėliai, o antrajame (duomenys neskelbtini) yra įrengtos gyvenamosios patalpos, kuriose šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), V. K. ir T. G.. (duomenys neskelbtini) garaže yra paliekamos transporto priemonės. (duomenys neskelbtini), garažas ir (duomenys neskelbtini) teritorija nėra rakinami. (duomenys neskelbtini) garaže stovinčiame automobilyje „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikęs užvedimo spynelės raktelį. 2024m. birželio 08d. (duomenys neskelbtini) jam pranešė, kad jis (duomenys neskelbtini) policijos buvo informuotas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, nes (duomenys neskelbtini) V. K. minėtą automobilį vairavo, būdamas girtas. Žino, kad pil. V. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, todėl pastarajam leidimo vairuoti (duomenys neskelbtini) transporto priemones tikrai nėra davęs. Jis žino, jog dar anksčiau (duomenys neskelbtini) automobilio kairės pusės galinės durelės buvo sulankstytos darbo metu. Šios apklausos metu jis sužinojo, kad pil. V. K. (duomenys neskelbtini) automobiliu kliudė kitą automobilį, po ko, apgadinęs abi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino. Be to, šios apklausos metu jis sužinojo, kad sukelto eismo įvykio metu buvo apibrūžintas (duomenys neskelbtini) automobilio „ VW Caddy “ galinis bamperis(dešinysis šonas) ir galinis dešinysis sparnas. Kadangi tai nėra žymūs automobilio apgadinimai ir (duomenys neskelbtini) nebuvo padaryta didelė turtinė žala, dėl automobilio apgadinimo jis V. K. pretenzijų neturi, kuriam neturi ir pretenzijų, jog šis automobilį paėmė be leidimo(b.l. 50-53, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patrulio 2024m. birželio 08d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl pasišalinimo iš įvykio vietos matyti, kad, 2024m. birželio 08d., apie 09²⁵ val., tarnybos metu dirbant kartu su vyr. tyrėju I. Vasilevskiu, iš Vilniaus apskriteis VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad kieme adresu: (duomenys neskelbtini) prieš 15(penkiolika) miučių juodos spalvos automobilis „ VW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjo automobilį „ Volvo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis yra apgadintas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pil. E. G., kuris paaiškino, kad jam priklausantį aikštelėje stovintį automobilį „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį pranešėjui pranešė pastarojo kaimynas-pil. V. Š., kuris, išgirdęs trinktelėjimą, pastebėjo, jog automobilio „ VW Caddy “ vairuotojas, išvažiuodamas iš automobilių aikštelės stovėjimo vietos, kliudė stovėjusį kitą automobilį. Tiek pranešėjas E. G., tiek ir pastarojo kaimynas V. Š. nurodė, jog automobilio „ VW Caddy “ vairuotojas buvo atvažiavęs pasiimti jų kaimyno-pil. L. P.. Forminant kelių eismo įvykį, į kiemą atėjo ir L. P., kuris paaiškino, kad eina pėsčiomis iš draugų ir joks automobilis jo nepaėmė. Panaudojus alkoholio matuoklį, L. P. buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Patruliuojant (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas stovintis automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje buvo rastas miegantis pil. V. K.. Minėtas asmuo paaiškino, jog automobilio „ VW Caddy “ jis nevairavo, o tiesiog čia miegojo ir klausėsi muzikos. Automobilyje matėsi girtavimo pėdsakai, nes po vairuotojo kojomis buvo rastas tuščias butelis degtinės, o prie automobilio gulėjo ir dar vienas tuščias alaus butelis. Panaudojus alkoholio matuoklį, V. K. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o antru pūtimu-2,59 promilių neblaivumas(b.l. 14, t. 1). Prie minėto pranešimo buvo pridėta eismo įvykio vietos schema, kurioje yra užfiksuota įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje rasto apgadinto automobilio „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio pil. E. G., stovėjimo vieta(b.l. 13, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios eismo įvykių registro duomenų bazės informacijos apie įvykį matyti, kad joje yra pateikti duomenys apie eismo įvykio datą, aplinkybes, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, t.y. automobilius „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užfiksuotais apgadinimais ir jų dalyvius, transporto priemonių priklausomybę(automobilių savininkus), techninius ir draudimo duomenis(b.l. 20-33, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. birželio 11d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13⁰⁰-13³⁰ val., (duomenys neskelbtini) fotografuojant, buvo atlikta keleivinio automobilio „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad, įvažiavus (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis su praviromis vairuotojo durelėmis buvo rastas stovintis šalia bendrovės pastato. Teritorijoje, ant pastato yra matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrint automobilį, ant dešiniojo sparno ir užpakalinių dešinės pusės durelių yra matomas nubraukimas(pastaba: žiūrėti fotonuotraukas Nr. 6 ir 7). Automobilis buvo pakrautas ir iš įvykio vietos nugabentas į automobilių saugomą aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 34-41, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403 dokumentinio plano byloje Nr. 11.54-10-95 esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad jog 2024m. birželio 08d. įvykio vietoje alkotesteriu

„ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-00403(patikros sertifikato Nr. 2067093) du kartus atlikus kaltinamojo V. K., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 11⁰⁷ val., metu pastarajam buvo nustatytas 3,18 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 11²² val., metu,-2,59 promilių girtumas(b.l. 79, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikato Nr. 2067093 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2024m. kovo 12d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2024m. rugsėjo 09d.(b.l. 80, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad krovininis automobilis „ VW Cad-

dy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas (duomenys neskelbtini) vardu(b.l. 15, t. 1).

Dėl veikų kvalifikavimo klausimo

LR Vyriausybės 2002m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių(nuo 2008m. rugsėjo 01d. galiojanti taisyklių redakcija) 221 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuri yra apibrėžta ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte, įpareigojanti eismo dalyvį(šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją), įvykus eismo įvykiui, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų iki bus patikrintas neblaivumas(girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Tokiu būdu įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „ Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo “ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika.

Šiuo nagrinėjamu atveju, išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2024m. birželio 08d., apie 08⁴⁸ val., ryte, kaltinamasis V. K. namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovintį kitą automobilį „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį pil. E. G., kurį apgadino, kas pagal LR 2000m. spalio 12d. Nr. VIII-2043 saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas yra laikytina eismo įvykiu(minėto įstatymo, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2008m. liepos 01d., 2 str. 14p.), po ko, pasišalinęs iš įvykio vietos, t.y. apie įvykį nepranešęs policijai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ką be paties kaltinamojo V. K. duotų parodymų patvirtina tiek byloje apklaustų kitų įvykio vietoje buvusių asmenų-liudytojų L. P. ir E. G. parodymai bei pil. V. Š. rašytas paaiškinimas policijai dėl įvykio, tiek ir visi kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai(b.l. 13-14, 25-41, 79-80, t. 1).

Be to, pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką, kaip vieną iš alternatyvių veikų, įtraukė į BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kadangi, ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą(neblaivumą) eismo įvykio metu, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai būtų nesuderinama su teisingumo principu, todėl BK ir numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio.

Kadangi kaltinamasis V. K., kaip kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2024m. birželio 08d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam V. K. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 79-80, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kelių transporto priemonę vairavusiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo kaltinamajam V. K. buvo pareikštas ir kaltinimas pagal žymes nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., t.y. vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai(neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis-vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020m. kovo 24d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones-pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. spalio 03d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo, esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei-teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, vairavo automobilį penkis kartus(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. spalio 03d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019m. gegužės 23d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019m. gegužės 31d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019m. gegužės 31d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-322-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020m. sausio 09d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-497/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020m. vasario 03d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-843/2020).

Šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamojo V. K. atsakomybės klausimą pagal BK 243 straipsnį, yra aktualus BK straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatų taikymas, nes kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pastarąjį pripažinus kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ str. 1d., tiek pagal 2021m. rugpjūčio 12d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį, tiek ir pagal 2024m. balandžio 30d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį, buvo paskirta BK 75 str. pagrindu atidėjus paskirtų bausmių vykdymą, t.y. pirmuoju atveju-arešto bausmės vykdymą, o antruoju atveju-laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 str. 5d. yra nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas(LR 2019m. birželio 27d. įstatymo Nr. XIII-2266, įsigaliojusio 2020m. liepos 01d., redakcija su pakeitimais ir papildymais)(toliau-ir Įstatymas). Tai reiškia, kad probacija turi būti vykdoma pagal specialiame įstatyme nustatytas taisykles. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio(nutarties) ir patvarkymo(potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną; probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą(Įstatymo 11 str. 2d.). Pradedant vykdyti priežiūrą, probuojamasis turi būti informuotas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas sąlygas(Įstatymo 17 str. 4d.). Probuotojas privalo sudaryti individualų probuojamojo(jam dalyvaujant) priežiūros planą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo priežiūros vykdymo bylos pradžios dienos bei pasirašytinai su juo supažindinti(Įstatymo 18 str.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmuoju atveju, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiui 2021m. rugpjūčio 12d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1309-471/2021, kuriuo kaltinamajam V. K., kaip nuteistam asmeniui pagal BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 3(trejų) metų laikotarpiui, kaltinamasis V. K. 2021m. rugsėjo 07d. buvo įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. 2021m. rugsėjo 14d. su kaltinamuoju V. K., kaip probuojamuoju, 2021m. rugsėjo 14d. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 4VD-6603, kuris plano sudarymo dieną pasirašytinai buvo supažindintas su 2021m. rugpjūčio 12d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis(b.l. 120, 124-127, 140-155, t. 1).

Tuo tarpu antruoju atveju, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiui 2024m. balandžio 30d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-526-522/2024, kuriuo kaltinamajam V. K., kaip nuteistam asmeniui pagal BK 281¹ str. 1d., irgi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 6(šešerių) metų laikotarpiui, po to, kai kaltinamasis V. K. 2024m. liepos 03d. buvo įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, pastarasis pagal Įstatymo reikalavimus iki nusikalstamos veikos padarymo dienos, t.y. 2024m. birželio 08d., pasirašytinai nebuvo supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Nors prie bylos medžiagos ir yra pridėtas 2024m. birželio 10d. sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 9DN-1357, tačiau šis planas buvo sudarytas kaltinamajma V. K., kaip probuojamajam, nedalyvaujant, kuriame yra atžymos apie tai, kad probuojamasis, paskirtomis dienomis, kviečiamas neatvyko, kuris į telefoninius skambučius neatsiliepė(b.l. 79-88, t. 2). Savo ruožtu pats kaltinamasis V. K., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog anksčiau jis jau du kartus yra buvęs teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, kiek jis atsimena, antrą kartą, kada 2024 metais jis buvo nuteistas Širvintų rūmų nuosprendžiu, su teismo paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone susipažinęs nebuvo, nes maždaug apie pusantrų metų Širvintų mieste jis jau nebegyvena.

Esant tokiai situacijai, vertinant BK 243 straipsnio prasme, negali būti laikytina, kad kaltinamasis V. K. buvo tinkamai supažindintas su minėtu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, juolab, kad tai neatitinka Probacijos įstatymo keliamiems tokio pobūdžio reikalavimams ir 2022m. liepos 01d. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-184(su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintu Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu nustatytos tvarkos. Minėtas teisės aktas(aprašas) yra privalomas atsakingoms probacijos tarnyboms, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „ jei asmuo vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, probacijos tarnyba parengia ir pateikia teikimą, nurodytą BK 74 straipsnio 2 dalyje “. Teikime turi būti nurodyti ir konkretūs duomenys apie vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi kaltinamojo V. K. veiksmuose nėra sistematiškumo požymių, o Probacijos tarnyba nesilaikė pirmiau nurodytų Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų kaltinamojo V. K. atžvilgiu, byloje nesant ir teisės aktų nustatytos formos ir turinio teikimo dėl BK 243 straipsnio taikymo, aptartų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmuose nėra nustatyti BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamasis V. K., jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 243 straipsnį yra išteisintinas(BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.).

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo V. K. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo V. K. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs nuteistas penkis kartus asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas analogiškas veikas pagal du paskutinius nuosprendžius, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau tęsė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, lygtinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl neblaivus sėsdamas prie vairo, nes šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas naujos veikos teisingumui ir transporto eismo saugumui padarymu(b.l. 111-135, t. 1). Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025m. vasario 01d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „ savaiminio “ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025m. vasario 01d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. K. praeityje visos padarytos veikos, dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nusikaltimų, o veikos, numatytos BK 281¹ str. 1d., yra priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 3d.), t.y. pagal BK 11 str. nuostatas priskirtinos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis V. K. bylos duomenimis, būdamas lygtinai nuteistas, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujos tyčinės veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymu, atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo V. K. asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo V. K. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Nuo 2025m vasario 01d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Tokiu būdu teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri lengvina kaltinamojo V. K. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t.y. taikoma kaltinamojo V. K. nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Kadangi kaltinamasis V. K. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuriam Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024m. liepos 22d. nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant jį realiai atlikti jam paskirtą 6(šešių) mėneisų laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinįjį 2024m. balandžio 30d. apkaltinamąjį nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje, tačiau bausmė dar nėra pradėta vykdyti(b.l. 131-135, t. 1, b.l. 26-30, t. 2), vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), teismas vertina, jog kaltinamajam V. K., kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, nes, teismo vertinimu, kitos rūšies bausmių kaltinamojo V. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Kaltinamajam V. K. paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu, prie kurios, taikant visiško sudėjimo principą, yra pridėtina paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal ankstesnįjį 2024m. balandžio 30d. apkaltinamąjį nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje Nr. 1-526-522/2024(BK 64 str. 2d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, 2024m. birželio 08d. kelių transporto priemonę, t.y. krovininį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2024m. balandžio 30d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-526-522/2024 kaltinamajam V. K., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones šešerių metų laikotarpiui, kurios terminas baigiasi 2030m. sausio 22d. imtinai(b.l. 81, 131-135, t. 1).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis V. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo V. K. padarytas nusikaltimas, sukėlęs eismo įvykį, kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį V. K. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas krovininis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, esant rašytiniam prašymui, pagal pakvitavimą laikinam saugojimui buvo perduotas saugoti (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui(savininkui)(b.l. 15, 42-47, t. 1).

Iš byloje esančioje VĮ „ Regitra “ išduotoje pažymoje užfiksuotos informacijos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad krovininis automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas (duomenys neskelbtini), kaip kelių transporto priemonės, savininko vardu(b.l. 53, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo V. K. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. krovininis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti(BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas A. Z., duodamas parodymus byloje, parodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorija ir patalpos yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojo, kadangi tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), garažas, kuriame yra laikomos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės, ir (duomenys neskelbtini) teritorija nėra rakinami. Liudytojo A. Z. žodžiais, 2024m. birželio 08d. (duomenys neskelbtini) jam pranešė, kad jis (duomenys neskelbtini) policijos buvo informuotas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, nes (duomenys neskelbtini) V. K. minėtą automobilį vairavo, būdamas girtas, o kaip vėliau sužinojo, (duomenys neskelbtini), garaže stovinčiame (duomenys neskelbtini) automobilyje „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikęs užvedimo spynelės raktelį. Liudytojo A. Z. teigimu, jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) V. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, todėl pastarajam leidimo vairuoti (duomenys neskelbtini) transporto priemones tikrai nėra davęs, o (duomenys neskelbtini) automobilis „ VWCaddy “ buvo paimtas be jo žinios(b.l. 50-53, t. 1). Šias liudytojo A. Z. aiškinamas aplinkybes, kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V. K..

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo V. K. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, t.y. (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. K. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto ratinio krovininio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo V. K. vairuoto krovininio automobilio „ VW Caddy “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 7.940,- Eur.(septyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 18, t. 1). VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta krovininio automobilio „ VW Caddy “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu “(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų krovininių automobilių „ VW Caddy “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Nors šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis V. K., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto krovininio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma krovininio autuomobilio „ VW Caddy “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo V. K. vairuoto krovininio automobilio „ VW Cad-

dy “ kaina.

Visgi, teismas, vertindamas ne tik tai, kad kaltinamasis V. K. vairavo krovininį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, bet ir paties kaltinamojo, kaip šiuo metu individulia veikla užsiimančio asmens, asmenybę, juolab, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra materialinis asmens nubaudimas, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), laikytina, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodomos krovininio automobilio „ VW Caddy “ vidutinės kainos Lietuvoje, kaip visos konfiskuotino turto, t.y. krovininio automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos, išieškojimas iš kaltinamojo V. K. aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Tokiu būdu iš kaltinamojo V. K. yra išieškotina tik konfiskuotino turto, t.y. vairuoto krovininio automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos dalis fiksuotoje 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct) sumoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o krovininis automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini), kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(BPK 151 str. 8d.).

LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., buvo patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kuriuo buvo papildytas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, numačius ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.(BK 67 str. 2d. 10p.). Kadangi kaltinamasis V. K., kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, tame tarpe ir pagal BK 281¹ str. 1d., vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo V. K., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 64 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2024m. balandžio 30d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir subendrintą galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, septyneriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024m. birželio 11d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam V. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 5.000- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino krovininio automobilio „ VW Caddy “ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam V. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

V. K. pagal BK 243 str. išteisinti, jo veiksmuose nenustačius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamąjį V. K. pripažinti recidyvistu.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo V. K. sulaikymo dienos, jį suimant.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2025m. rugsėjo 08d., 09⁴⁵ val., iki 2025m. rugsėjo 08d., 11²¹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo)dieną, kada kaltinamasis V. K. buvo sulaikytas, kaip paieškomas asmuo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-krovininį automobilį „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.