- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- eT-29-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00011-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Nuteistasis
- E. K.
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. K. prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo baudžiamojoje byloje Nr. e1-206-530/2023.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-206-530/2023 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 31 d. 09.35 val. iki 2023 m. vasario 1 d. 09.52 val. išbūtas laikas (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio sumai (viso 4 MGL) ir galutinė bausmė paskirta 136 MGL, t. y. 6 800 Eur bauda. Nustatytas 24 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas ir išaiškinta E. K., kad baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Taip pat išaiškinta, jog sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apygardos teismui, o nesumokėjus per nustatytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.
2. Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 3 d. gautas nuteistojo E. K. prašymas pratęsti baudos sumokėjimo terminą (leisti baudą sumokėti dalimis), nes šiuo metu neturi finansinės galimybės visą baudos sumą. Nurodo, jog visą baudą pasistengtų sumokėti kuo greičiau, jei tik atsirastų tokia galimybė.
Atsiliepimas
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į E. K. prašymą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Nurodė, jog turi būti įvertintas E. K. galimos mokėti mėnesinės įmokos dydis bei visos paskirtos baudos padengimo laikotarpis. Nurodė, jog svarstant galimybę teismo paskirtą baudą leisti išdėstyti dalimis, reikia įvertinti riziką šio įsiskolinimo iš viso neatgauti, taip pat turi būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo E. K. prašymas atmestinas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys: 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-301-1020/2020 ir kt.). Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-154-626/2023 ir kt.). Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį, nei buvo nustatyta, baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai iš karto ar per atitinkamą nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
6. Kaip matyti iš teismo baudžiamojo įsakymo, teismas, parinkdamas nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgė į jam paskirtos baudos dydį, nuteistojo finansinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir skyrė ženkliai ilgesnį už BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, t. y. nustatė dviejų metų terminą.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, leisti ją sumokėti dalimis nuteistasis E. K. pateikė nepasibaigus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui. Teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, vadovaujantis BVK nuostatomis, teismas gali nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti (BVK 6 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nenumato galimybės baudos mokėjimo išdėstyti dalimis. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis išreiškė abstraktų prašymą dėl baudos sumokėjimo, išdėstymo dalimis, nenurodydamas kokiam konkrečiam terminui prašo pratęsti baudos sumokėjimą. Dar daugiau, nors nuteistasis savo prašymą grindžia finansinės galimybės neturėjimu, tačiau šios aplinkybės nekonkretizuoja, neaišku kas lemia nurodomą finansinės galimybės neturėjimą (pvz., pajamų neturėjimas, darbingumo sumažėjimas ar praradimas, nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturėjimas, išlaikytinių atsiradimas ir pan.), nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų, liudijančių sunkią finansinę padėtį.
8. Kaip nustatyta iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę, gautą iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 2 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kas rodo, jog asmuo buvo darbingas, dirbo įvairiais laikotarpiais, turėjo darbinių pajamų.
9. Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie nuteistojo baudos mokėjimą, nustatyta, jog nuteistasis per nustatytą dviejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą nėra sumokėjęs nei vienos dalies iš jam paskirtos galutinės 138 MGL dydžio baudos, kas rodo, jog per šį pakankamai ilgą dviejų metų terminą nebuvo pradėta vykdyti bausmė, nepradėta mokėti bauda. Pažymėtina, kad kaip teismas šios nutarties 8 dalyje nustatė, nuteistasis dirbo, vykdė individualią veiklą, tačiau nepaisant šio fakto, nuteistasis per nustatytą dviejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą nepradėjo vykdyti jam skirtos bausmės, nesumokėjo jokios dalies jam skirtos baudos.
10. Nors nuteistasis pateikė prašymą dėl baudos nepasibaigus nustatytam jos sumokėjimo terminui, kas tam tikromis aplinkybėmis galėtų liudyti, jog asmuo nevengia bausmės, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytą nuteistajam savanoriško baudos sumokėjimo pakankamai ilgą terminą - dveji metai, ir tai, kad per šį terminą baudos bausmė pačio nuteistojo savanoriškai net nepradėta vykdyti, nors nuteistasis darbingas, vykdė individualią veiklą, todėl tai kelia abejonių nuteistojo siekiu savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
11. Pažymėtina ir tai, kad nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d., todėl 2026 m. kovo 24 d. sueina BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje numatytas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Įvertinus tai ir tai, kad per baudžiamuoju įsakymu nuteistajam nustatytą pakankamai ilgą dviejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis nepradėjo vykdyti bausmės, nesumokėjo jokios dalies baudos, nors, būdamas darbingas, dirbo, gavo darbines pajamas, nemotyvuotu abstrakčiu prašymu nepagrindė objektyvios būtinybės dėl dar ilgesnio termino nustatymo, baudos sumokėjimo terminas negali būti pratęstas prašomam neribotam laikui.
12. Kaip minėta, nuteistasis, prašydamas dėl baudos termino pratęsimo, nepagrindė savo prašymo, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino suėjimo bus realiai sumokėta paskirta bauda. Atsižvelgus į jau praėjusį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo terminą – beveik du metai, darytina išvada, kad nuteistojo galimybė sumokėti baudą iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino suėjimo yra praktiškai neįgyvendinama, nes nuteistasis nededa pastangų idant baudos bausmė būtų pradėta vykdyti, net būdamas darbingas ir gaudamas darbines pajamas nuteistasis nepradėjo vykdyti baudos bausmės, kas kelia pagrįstas abejones dėl jo deklaratyviai prašyme nurodomos aplinkybės, kad atsiradus galimybei jis sumokės baudą.
13. Nuteistajam išaiškintina, kad baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis gali nukreipti baudos išieškojimą į turimą turtą, taip pat kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme. Taigi, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. Kaip minėta, BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.
14. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nustatydamas baudos dydį bei nurodydamas terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėta, remdamasis padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumu, asmenybės vertinimu, manė, kad būtent tokia bausmė ir jos vykdymas labiausiai atitinka teisingumo ir proporcingumo principą ir yra būtina bei pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus. Teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-271-396/2015, 1S-187-307/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios atsakomybės taikymu nusikalstamas veikas padariusiems asmenims yra suinteresuota ne tik valstybė, bet ir visa visuomenė, kadangi asmuo, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, ignoruoja tiek valstybės, tiek ir visos visuomenės interesus. Pernelyg ilgas baudos sumokėjimo terminas neužtikrina ne tik, kad bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, bet ir, be kita ko, viešojo intereso. Kaip minėta, teismas, parinkdamas nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgė į jam paskirtos baudos dydį, nuteistojo finansinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Konstatuotina, kad nuteistajam 2 metų baudos sumokėjimo terminas buvo pakankamas baudai sumokėti savanoriškai, nenustatyta jog po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, nenustatyta galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo. Priešingai, nustatyta, kad baudžiamojo įsakymo priėmimo metu nuteistasis buvo bedarbis, o jam įsiteisėjus nuteistasis dirbo, gaudamas darbines pajamas, tačiau net nepradėjo vykdyti jam skirtos baudos bausmės, neatliko nei vienos įmokos.
15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog šiuo konkrečiu atveju pratęsti nuteistajam baudos sumokėjimo terminą nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių nuteistojo E. K. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.