Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2020 m. liepos 26 d. apie 14.53 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

(duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo sode, jai buvo atostogos. Sodas yra rajone, kaip nurodyta kaltinamajame akte, atvažiavusi šeštadienį. Liepos 25 d. pagrinde vartojusi alkoholį, liepos 26 d. ryte vartojo alkoholį, bet nedaug. Važiavo šiukšles į konteinerį išvežti ir po to į parduotuvę užsukti, nusipirkti alaus. Buvo sustojusi prie konteinerių, policijos pareigūnai ją pamatė, pasikvietė ir patikrinę alkoholio matuokliu nustatė jai girtumą. Gailisi dėl pažeidimo, nežino kaip paaiškinti. Automobilis sūnaus vardu registruotas, bet važinėjanti ji.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamosios R. S. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pasiruošęs būti motinos R. S. laiduotoju ir manąs, jog jo klausytų mama. Šiuo metu gyvena kartu su ja. Parodė, jog jis yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra pagrindo manyti, kad tai turės įtakos, nes tai įvyko dėl jo neapdairumo netinkamai parkuojant, netinkamoje vietoje.

Liudytoju apklausto J. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. tarnybiniu automobiliu „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo Vilniaus rajone. Apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio ir jį vairavusio asmens, kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi, kadangi vairuotojos koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi, jautėsi nuo vairuotojos sklindantis alkoholio kvapas. 14.31 val. patikrinus vairuotojos R. S., gim. (duomenys neskelbtini), blaivumą, alkoholio kiekio nustatymo prietaisas „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, patikros Nr. 1298796, parodė 1,97 prom. girtumą. Vairuotoja R. S. 14.53 val. pakartotinai buvo patikrinta alkoholio kiekio nustatymo prietaisu, prietaisas parodė 1,93 promilės girtumą. Apie neblaivią vairuotoją buvo pranešta Vilniaus apskrities P. V. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS, kur dėl įvykio turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui buvo nuvežtas į automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b.l. 9).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad patikrinus alkotesteriu R. S. 2020-07-26 nustatytas 14.31 val. pirmu patikrinimu 1,97 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 14.53 val. nustatytos 1,93 promilės etilo alkoholio (b.l. 11).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) 1.9 TDI, kategorija M1-AB, pasirinkti metai - 1996, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 1090 Eur (b. l. 24).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. P. parodymai, nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sūnaus R. S. laidavimą. R. S. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamoji praeityje neteista, nors administracine tvarka bausta vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą, savo elgesį vertina kritiškai. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji dirbanti (turinti ilgą darbo stažą), darbe charakterizuojama teigiamai. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybiška teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti R. S. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad R. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, yra baustas už nežymius KET pažeidimus. Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad kartu gyvena su mama ir manantis, jog mama įsiklausytų į jo nuomonę. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad sūnus gebėtų įtakoti kito asmens (šiuo atveju – jo mamos) elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. S. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl R. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas R. S. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju, R. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. S. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie R. S. asmenybę, tiek jo bei R. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad R. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką R. S., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo R. S. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais Nr. 1A-365-209/2017; Nr. 1A-434-211/2017; Nr. 1A-409-209/2017; Nr. 1A-446-870/2018; Nr. 1A-731-935/2018.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai R. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 1,93 promilių girtumas, kad tokie R. S. veiksmai, t. y. vairavimas gyvenvietėje, dienos mietu kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau ji buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad R. S. anksčiau nėra bausta už veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, neteista. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-07-26.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S., kuris, kaip nustatyta bylą nagrinėjant teisme, apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir negalėjo numatyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfiskuotino turto – automobilio - vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 1090 Eur. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1090 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių 1 (vienerių) metų laiduotojo R. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo, t. y. nuo 2020-07-26.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1090 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir laiduotojui R. S., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.