Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė RUAB „Energijos parkas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių, 1 478 354,58 Eur negautų pajamų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, įgyvendindama uždaromo Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Šį investicinį konkursą laimėjo ieškovė. 2008 m. rugsėjo 23 d. atsakovė ir investuotoja UAB „Naujoji šiluma“ pasirašė sutartį dėl dujų utilizavimo veiklos vykdymo šio projekto įgyvendinimui pasirenkant tikslinę įmonę, kuria tapo ieškovė. Šalys 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį Nr. S-09-311, pagal kurią ieškovė, kaip investuotoja, įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą ir savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti investicijų gavėjai (atsakovei). Be to, numatyta, jog investuotojas (ieškovė) mokės atsakovei 23 proc. gaunamų pajamų. Skelbiant investicinį konkursą atsakovės užsakymu bendrovė ENER–G Polska atliko tyrimą dėl susidarančių dujų kiekio ir pateikė 2006–2007 m. dujų tyrimo ataskaitą. Ši ataskaita buvo pateikta potencialiems investuotojams kartu su investicinio konkurso medžiaga. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, naudojant 800 kW pajėgumo elektros generatorių, o dujų išgavimo sistemoje turi būti dujų deglas, ne mažesnio kaip 1 200 m³/val. pajėgumo. Atsakovė investicinio konkurso dokumentuose pateikė maksimaliai įmanomus sąvartyno dujų kiekius.Pradėjus vykdyti dujų išgavimą paaiškėjo, kad maksimalus iš sąvartyno išsiskiriančių biodujų kiekis yra tik 85 Nm³/val. (170kW elektros energijos). Faktiškai išgaunamas biodujų kiekis per valandą yra žymiai mažesnis, nei buvo nurodyta atsakovės pateiktuose investicinio konkurso dokumentuose ir nesiekė net minimalaus tyrimo medžiagoje prognozuojamo dujų kiekio. Tvirtino, kad dėl atsakovės skelbto ir vykdyto konkurso patyrė 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių ir negavo 1 478 354,58 Eur pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Šiam projektui įgyvendinti ieškovė 2009 m. kovo 17 d. pasirašė sutartį su atsakove, įsipareigodama savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją ir (ar) šilumos energiją. Šalys pripažino, kad sudarydamos minėtą sutartį, vadovavosi ENER–G Polska 2006–2007 m. dujų tyrimo ataskaita dėl susidarančio dujų kiekio Kairių sąvartyne. Šioje ataskaitoje kalbama apie didžiausią įmanomą energijos kiekį dujose, todėl teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovė klaidina proceso dalyvius nurodydama, kad ataskaitoje kalbama apie minimalius garantuotus sąvartyno dujų ir energijos gamybos kiekius. Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog „faktinis dujų išgavimas nesiekia minimalaus tyrimo medžiagoje prognozuojamo dujų kiekio“. Teismas padarė išvadą, kad prieš pradėdama minėtoje sutartyje nurodytą veiklą ieškovė aiškiai suvokė, kad iš Kairių sąvartyno išgautini dujų kiekiai yra ne garantuoti, bet prognozuotini, t. y. galimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš vystant minėtoje sutartyje nurodytą veiklą analizavo minėtą ENERG–G Polska ataskaitą, ieškovei prieinamomis priemonėmis tikrino jos teisingumą, skaičiavimus dėl dujų kiekio atliko šios ataskaitos duomenis, įvedant į atitinkamas matematines formules. Teismas taip pat pažymėjo, kad konkurso sąlygos šalių nebuvo ginčijamos, todėl ieškovės teiginiai, kad minėtos ataskaitos išvados galbūt buvo neteisingos, neturi pakankamo pagrindo. Teismo vertinimu, sudarydama 2009 m. kovo 17 d. sutartį atsakovė negarantavo ieškovei jokio, net prognozuotino dujų kiekio išgavimo iš minėto sąvartyno. Šios sutarties 3.2.1 punkte atsakovė tik įsipareigojo ieškovei sudaryti visas sąlygas, būtinas veiklai vykdyti. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti kaip savo reikalavimų pagrindą. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiavimai dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų pagrįsti tik prielaidomis, kuriomis teismas negali vadovautis priimdamas sprendimą, nes šalių buvo susitarta tik dėl galimų, prognozuotinų išgauti dujų kiekio bei elektros energijos gamybos. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo konstatuoti jos kaltės, neįrodytas realios žalos ar nuostolių atsiradimas, menami neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su prašoma priteisti žala, tai teismas sprendė, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė RUAB „Energijos parkas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nors atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tačiau atsakovė pateikė įrodymus, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė dar iki 2009 m. kovo 17 d. sutarties sudarymo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sudaryti investuotojui, t. y. ieškovei, visas sąlygas, būtinas veiklai vykdyti (2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 3.2.1 punktas). Atsakovės pareiga sudaryti sąlygas ieškovei jos veiklai vykdyti reiškia ieškovės teisę vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties Nr. S-09-311 1.1 punktas). Atsakovė privalėjo ieškovei sudaryti visas būtinas sąlygas vykdyti veiklai, o tai reiškia, kad turėjo pareigą užtikrinti, jog sutarties sąlygos būtų realios ir įgyvendinamos. Priešingu atveju laikytina, kad atsakovės veiksmai ir sutarties 3.2.1 punkte įtvirtinti atsakovės įsipareigojimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Sutartinių prievolių pusiausvyros principas įpareigoja šalis išlaikyti abipusius interesus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo rašytinius įrodymus, kuriais patvirtinama, kad dujų susidarymo kiekį lemia deponuotų atliekų sudėtis ir kiekis. Teismas nevertino ir nepasisakė net dėl pagrindinių dujų kiekį sąvartyne lemiančių faktorių. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, dėl kokių priežasčių galėjo išnykti dujos, kurios buvo numatytos išgauti, nors pagal investicinio konkurso medžiagą darytina išvada, kad biodujų kiekiai turėjo didėti.Nors pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovės poziciją, jog konkursinėje medžiagoje buvo nurodyti tik maksimalūs dujų kiekiai, o minimalaus kiekio esą niekas negarantavo, tačiau šią teismo išvadą paneigia investicinio konkurso medžiagoje nurodyti konkretūs reikalavimai jėgainės pajėgumui. Atlikti pakartotinį fizinį dujų kiekio tyrimą ieškovė neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybės. Teikiant pasiūlymą konkurso dalyviai turėjo vadovautis investicinio konkurso medžiaga, jiems nebuvo leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų.Atsakovės atsakomybę už ieškovės nuostolius lemia jos veiksmų neteisėtumas, paremtas ne pažodiniu 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 aiškinimu ar prielaidomis apie ataskaitoje nesančius garantuojamus dujų kiekius, o pateiktų ataskaitos duomenų tikrumu. Faktiškai išgaunamų dujų kiekis neatitinka ataskaitoje pateikiamų tyrimo rezultatų. Tai reiškia, kad tyrimas galėjo būti neatliktas arba ataskaitoje pateikti neteisingi išeitiniai duomenys. Žinodama realius faktinius išgaunamų dujų kiekius, kokie paaiškėjo ieškovei pradėjus vykdyti veiklą, tokiame investiciniame konkurse nei ieškovė, nei kitas ūkio subjektas nebūtų dalyvavęs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus, kuriais buvo siekiama surinkti papildomus faktinius duomenis patvirtinančius įrodymus. Be to, teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lenkijos bendrovę ENER–G Polska. Prašymų atmetimas sąlygojo tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus naujų įrodymų, kurie turėjo pagrįsti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė dar 2009 m. informavo ieškovę apie tai, kad dujų kiekiai yra prognozuotini, o ieškovė turi pareigą pati atlikti visus reikalingus jai tyrimus.Ieškovė 2009 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 80, informuodama atsakovę apie įgyvendinamo projekto vykdymo eigą, nurodė, kad naudodama sąvartyno dujų susidarymo modeliavimo programą pati sumodeliavo Kairių sąvartyno biodujų kiekio dinamiką. Taigi ieškovė, naudodama teorinį dujų kiekio apskaičiavimo modelį pati skaičiavo galimus kiekius ir tuo pačiu prisiėmė verslo riziką.Ieškovės, o ne atsakovės elgesys, tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą ar jos didinimą. Ieškovė pati pasirinko statyti didesnės galios kogeneracinę jėgainę, dėl ko ji buvo priversta keisti prisijungimo prie AB VST tinklų sąlygas. Taigi ieškovė savo rizika brangino investicinį projektą lyginant su tuo, kas buvo siūloma anksčiau. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes ieškovei nuosavybės teise būtų likęs turtas (jėgainė), o visos patirtos investicijos būtų padengtos atsakovės sąskaita. Taip būtų iškreipta nuostolių instituto, kurio siekiama tik patirtos žalos kompensavimo, paskirtis ir esmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nes jie buvo pateikti pavėluotai, neturėjo ryšio su nagrinėjamu dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama ieškovės RUAB „Energijos parkas“ apeliacinio skundo ribose.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Ginčo esmė – turtinės žalos, padarytos, pasak apeliantės, perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais, dėl kurių apeliantė patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atlyginimas. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai (teisės pažeidimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininkės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka apeliantei RUAB „Energijos parkas“.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį nenustatęs civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), realios žalos ir nuostolių atsiradimo. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės ir kad ieškovės nurodyti, jos nuomone, neteisėti atsakovės veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su prašoma priteisti žala. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė klaidingas išvadas.

Dėl neteisėtų veiksmų

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.Ieškovė teigia, kad atsakovė, investicinio konkurso sąlygose pateikdama klaidingus duomenis apie Kairių sąvartyne susidarančių biodujų kiekius, atliko neteisėtus veiksmus. Be to, jos nuomone, atsakovė pažeidė pareigą sudaryti visas būtinas sąlygas vykdyti veiklai, neužtikrino, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos būtų realios ir įgyvendinamos. Iš nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-97-901/2016 duomenų matyti, kad atsakovė, įgyvendindama uždaromo Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Skelbiant investicinį konkursą atsakovės užsakymu bendrovė ENER–G Polska atliko tyrimą dėl susidarančių dujų kiekio ir pateikė 2006–2007 m. dujų tyrimo ataskaitą. Ši ataskaita buvo pateikta potencialiems investuotojams kartu su investicinio konkurso medžiaga. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, naudojant 800 kW pajėgumo elektros generatorių, o dujų išgavimo sistemoje turi būti dujų deglas, ne mažesnio kaip 1 200 m³/val. pajėgumo. Atsakovė investicinio konkurso dokumentuose pateikė maksimaliai įmanomus sąvartyno dujų kiekius. 2008 m. rugsėjo 23 d. atsakovė ir investuotoja UAB „Naujoji šiluma“ pasirašė sutartį dėl dujų utilizavimo veiklos vykdymo šio projekto įgyvendinimui pasirenkant tikslinę įmonę, kuria tapo ieškovė. Atsakovė ir ieškovė UAB „Energijos parkas“, kaip UAB „Naujoji šiluma“ grupės narys, 2008 m. lapkričio 14 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė siekti bendro tikslo – maksimaliai aplinkosauginei naudai pasiekti, esant būtinybei sukurti prielaidas būsimo projekto (preliminarios sutarties sudarymui) dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo, investiciniam patrauklumui. Ieškovė, kaip investuotoja, įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, o tuo pačiu garantuoti vykdomos šios veiklos tęstinumą iki sutartyje nurodyto laikotarpio, su galimybe veiklą pratęsti. Ieškovė nurodytame objekte įrengė dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą, kuri gautas dujas paverčia skirtingomis energijos rūšimis (Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-97-901/2016 t. 1, b. l. 77). Šalys 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį Nr. S-09-311, pagal kurią ieškovė, kaip investuotoja, įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą ir savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti investicijų gavėjai (atsakovei). Be to, numatyta, jog investuotojas (ieškovė) mokės atsakovei 23 proc. gaunamų pajamų. Pradėjus vykdyti dujų išgavimą paaiškėjo, kad maksimalus iš sąvartyno išsiskiriančių biodujų kiekis yra tik 85 Nm³/val. (170kW elektros energijos). Anot ieškovės, mažas išgaunamų dujų kiekis neužtikrina eksploatuojamo objekto pelningumo, ieškovė patiria tiesioginius nuostolius, be to, negauna pajamų, kurias planavo gauti dalyvaudama (kaip UAB „Naujoji šiluma“ grupės narys) investiciniame projekte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viešojo konkurso sąlygose nebuvo nurodyti minimalūs išgaunami dujų kiekiai, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės dėl minimalių dujų kiekio nesusidarymo.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo, kad uždarytame Kairių sąvartyne susidaro mažesni, nei buvo tikimasi, dujų kiekiai.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nesvarstė, dėl kokių priežasčių galėjo išnykti dujos, kurios buvo numatytos išgauti.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Esveras“ v. UAB „Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti civilinę atsakomybę atsakovei – perkančiajai organizacijai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti, ar atsakovė, nustatydama investicinio konkurso sąlygas, žinojo apie Kairių sąvartyne susidarančius dujų kiekius, ar galėjo juos numanyti, ar privalėjo daryti įtaką dujų kiekių tyrimo eigai, ar galėjo užtikrinti, kad dujų kiekiai išliktų tokie, kokių tikėjosi ieškovė, teikdama pasiūlymą investiciniame konkurse. Taigi priežastys, dėl kurių galėjo išnykti dujos, kurias buvo numatytos išgauti, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo jų nagrinėti. Kaip minėta, atsakovės užsakymu Kairių sąvartyno dujų tyrimą ir ataskaitą pateikė bendrovė ENER-G Polska. Ieškovė tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-97-901/2016 nurodė, kad investuotoja, rengdama investicinį pasiūlymą ir apsispręsdama dėl būtinųjų investicijų pagal konkurso medžiagą, išsamiai ir objektyviai įvertino atsakovės konkurso medžiagoje pateiktus duomenis apie Kairių sąvartyne esančias atliekas. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė, atlikusi sustambintą - patikrinamąjį sąvartyne susidarančių dujų kiekio skaičiavimą, nustatė, kad metinis išskiriamų sąvartyno dujų kiekis prieš sąvartyno uždarymą turėtų būti ne mažesnis kaip 4 620 000 m³/m. Ieškovės atlikto paskaičiavimo teisingumą patvirtino ir atsakovės pateikti teoriniai duomenys ENER-G Polska atliktame tyrime bei ENER-G Polska atliktas fizinis dujų kiekio tyrimas, kurio metu virš 2 mėnesių buvo traukiamos dujos iš sąvartyno ir kita. Paminėtoje nutartyje taip pat teisėjų kolegija pastebėjo, kad ieškovė nurodė, jog per akivaizdžiai per trumpą laiką objektyviai negalėjo iki pasiūlymo konkursui pateikimo datos pasidaryti išsamius dujų išteklių tyrimus siurbimo būdu. Be to, paminėtoje išnagrinėtoje byloje ieškovė nurodė, jog absurdiška būtų buvę reikalauti iš jos iki pasiūlymo pateikimo ir (ar) 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 pasirašymo papildomai investuoti virš 200 000 Lt (57 924 Eur) pertikrinti ENER-G Polska atlikto tyrimo rezultatus, sąvartyne papildomai sumontuojant bent 5 gręžinius. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės argumentai yra prieštaringi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės dėsto panašius argumentus, nurodydama, kad ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybės atlikti pakartotinį tyrimą, taip pat nurodė, kad jos atlikti skaičiavimai liudijo, kad per konkretų laiko tarpą turi būti išgaunamas atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodytas dujų kiekis (apeliacinio skundo 5 lapas). Pažymėtina, kad konkurso sąlygos šalių nebuvo ginčijamos, todėl ieškovės teiginiai, kad ENER–G Polska ataskaitos išvados galbūt buvo neteisingos ar kad galbūt tyrimas apskritai nebuvo atliktas, neturi pakankamo pagrindo. Juolab, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, kuri rėmėsi ENER–G Polska atlikto tyrimo išvadomis ir nurodė jas konkurso dalyko charakteristikos priede, atliko neteisėtus veiksmus.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, užsakiusi Kairių sąvartyne susidarančių dujų kiekių tyrimą, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kiek tai būtina rengiant viešąjį pirkimą. Gavusi tyrimo išvadas, atsakovė neturėjo pagrindo netikėti ataskaitos duomenų pagrįstumu ar teisingumu. Kaip minėta, šių išvadų teisingumo UAB „Naujoji šiluma“ neginčijo. Priešingai, ieškovė nurodo, kad jos atlikti skaičiavimai liudijo, jog per konkretų laiko tarpą turi būti išgaunami atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodytas dujų kiekis. Taigi išvardintos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius apie tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie Kairių sąvartyne susidarančių biodujų kiekius, o teismo išvada apie tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, yra pagrįsta. Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus neužtikrindama minimalių dujų kiekio. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti jai minimalių dujų kiekių. Apeliantė nurodė, kad atsakovė, konkurso sąlygose numačiusi reikalavimus jėgainei (uždaro tipo deglas, kurio pajėgumas turi būti ne mažesnis kaip 1 200 m³/h ir kuris dujas visiškai sudegintų 1 100o C laipsnių temperatūros; minimalus fakelo (dujų žvakės) našumas – 600 m³/h; naudojamas 800 kWe pajėgumo generatorius; objekto elektros įrenginiai prijungiami prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų su 800 kW elektros įrengtąja generuoti 800 kW leistinąja generuoti AB „VST“ priklausančius tinklo galia), užtikrino minimalų dujų kiekį. Iš nagrinėjamos bylos bei išnagrinėtos Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-97-901/2016 duomenų matyti, kad UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlyme buvo numatyta, kad bus išgręžta 18 dujų surinkimo gręžinių, jie bus tarpusavyje sujungti vamzdynu, kurio pralaidumas bus 350 m³/h, kompresorinės maksimalus našumas bus 400 m³/h, bus įrengta kogeneracinė jėgainė, kurios elektros gamybos maksimalus našumas bus 600 kW/h, o šilumos gamybos našumas bus 77 kW/h. Vykdant projektą, ieškovė pakeitė projektą ir įrengė 50 dujų surinkimo gręžinių, kompresorinę, kurios maksimalus galingumas yra 500 m³/h, dvi elektros gamybos jėgaines, kurių bendras našumas yra 800 kW/h, ir dvi šilumos gamybos jėgaines, kurių bendras našumas yra 806 kW/h. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės pretenzijos, kaltinimai, jog atsakovė nurodė netinkamus ir neteisingus duomenis apie galimą dujų kiekį, esantį sąvartyne, nepagrįsti įrodymais, nes nei šalių 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 nuostatose, nei viešojo konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, garantuoja investuotojui tam tikrus konkrečius dujų kiekius. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nenurodė jokių nuostatų, kuriose atsakovė būtų įsipareigojusi užtikrinti minimalų dujų kiekį. Nagrinėjamoje byloje pateiktuose dokumentuose dujų kiekis nurodytas kaip maksimaliai įmanomas, prognozuotinas. Atsakovė nurodė, kad jokių garantijų ir užtikrinimų, kad būtent toks dujų kiekis bus sąvartyne, ieškovei nedavė ir duoti negalėjo. Taip pat atsakovė nurodė, kad bendrovė ENER-G Polska Kairių sąvartyno tyrimą atliko 2007 metų kovo-balandžio mėnesiais ir šis faktas yra svarbus vertinant tą aplinkybę, kad ieškovas investicinę veiklą pradėjo tik 2011 metais, tai yra praėjus 4 metams po atlikto tyrimo. Ne mažą reikšmę galimam sąvartyne susidarančių dujų kiekiui turėjo ir tai, kad atliekant Kairių sąvartyno dujų tyrimą jis dar buvo neuždarytas. Po to buvo atliekami Kairių sąvartyno uždarymo darbai 2 etapais ir sąvartynas buvo pilnai uždarytas 2010 metų rugpjūčio mėnesį. Pažymėjo, kad dujų susidarymo procesas sąvartyne yra labai sudėtingas ir priklauso nuo daugelio faktorių, todėl egzistuoja objektyvios priežastys, kurios lemia biodujų kiekį uždarytame Kairių sąvartyne ir tos aplinkybės nepriklauso nuo atsakovės valios. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ji aiškiai nurodė, jog dujų kiekiai yra prognozuotini ir ieškovė, prieš pasirašydama sutartį, galėjo atlikti savo tyrimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės argumentus, o ieškovė įrodymų, galinčių paneigti atsakovės argumentus, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovės reikalavimai jėgainei nurodyti tokie, kad jėgainė pajėgtų sudeginti maksimalius galimus dujų kiekius, nepatvirtina, jog atsakovė įsipareigojo užtikrinti minimalius dujų kiekius. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija numatė tokius reikalavimus jėgainei, kad galėtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslą – sudaryti tokią pirkimo sutartį, kurią vykdant būtų užtikrintas išskiriamų sąvartyno dujų sudeginimas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). UAB „Naujoji šiluma“, pateikusi pasiūlymą, ir apeliantė, sudariusi viešojo pirkimo sutartį, prisiėmė riziką, kad sąvartyne neišsiskirs toks dujų kiekis, kuris galėtų užtikrinti pelningą įmonės veiklą. Aplinkybė, jog nepasiteisino apeliantės lūkesčiai dėl vykdomo projekto, nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti apeliantės teiginius, jog atsakovė pateikė klaidingus duomenis apie Kairių sąvartyne išsiskiriančių dujų kiekį.Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovė nesudarė visų būtinų sąlygų veiklai vykdyti, o tai reiškia, kad atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, jog šalių 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 sąlygos būtų realios ir įgyvendinamos. Apeliantės nuomone, šios sąlygos nebuvo realios ir įgyvendinamos, kas patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.Atsakovės pareigos sudaryti visas sąlygas, būtinas sutarčiai įvykdyti (2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 3.2.1. punktas), turinys yra atskleistas papildomame 2010 m. sausio 7 d. susitarime Nr. 1, kurio 2 punkte nurodyta, ką turi padaryti atsakovė, jog ieškovė galėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti investicinį projektą, gauti dalinį projekto finansavimą. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, jog atsakovė pažeidė minėto papildomo susitarimo 2 punkto nuostatas, taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovė pažeidė pareigas, nustatytas šalių sudarytos sutarties 3.2.1 punkte. Pagal sutarties 3.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo investuotojai sudaryti visas sąlygas, būtinas veikiai vykdyti, o pagal 3.2.2 punktą – suteikti informaciją, būtiną veiklai vykdyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė nebūtų sudariusi visų sąlygų, būtinų veiklai vykdyti ar nesuteikusi reikiamos informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nuostolius lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o ieškovės neįvertinta verslo rizika. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, o tuo pačiu ir visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-97-901/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartyje taip pat padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė, patiria ar patirs itin didelius nuostolius. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog ji teisėtų lūkesčių, kurių tikėjosi sudarydama 2009 m. kovo 17 d. sutartį Nr. S-09-311, neįgyvendino dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįsti.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.). Kaip minėta, 2008 m. rugsėjo 23 d. UAB „Naujoji šiluma“, kaip konkurso laimėtoja, ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kaip investicinio projekto pajamų dalies gavėjas, pasirašė sutartį Nr. S-08-250 „Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“, kurios 3.1.15 punkte numatė, kad investuotojai UAB „Naujoji šiluma“ įsteigus tikslinę įmonę šio projekto įgyvendinimui ir eksploatacijai, visi šioje sutartyje numatyti įsipareigojimai galioja šiai tikslinei įmonei, su kuria bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis. 2009 m. kovo 17 d. ieškovė UAB „Energijos parkas“, kaip investicinio projekto pajamų dalies davėja, su atsakove VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip investicinio projekto pajamų dalies gavėja, pasirašė sutartį Nr. S-09-311 „Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“, pagal kurią ieškovė, kaip investuotoja, įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, laikydamasi sutartyje nustatytų reikalavimų. Išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-97-901/2016 tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad ieškovė vėlavo pateikti atsakovei techninį projektą, darbų grafiką, įrangos instaliavimo darbai irgi nevyko sklandžiai, išgręžta daugiau gręžinių nei numatyta pradinio investuotojo (UAB ,,Naujoji šiluma“), kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, komerciniame pasiūlyme, t. y. ne 18 o 50, įrengta galingesnė ir brangesnė įranga, šių pakeitimų ieškovas nederino su atsakovu. 2011-01-07 šalys susitarė terminą investuotojui įvykdyti savo įsipareigojimus pratęsti iki 2011-04-30; darbai užbaigti ir priimti 2011-04-22. Paminėtoje byloje konstatuota, kad ieškovė tinkamai neapskaičiavo ir neįvertino savo investicijų į Kairių sąvartyno projektą, į projektą investuodama ne savo, o faktiškai tik skolintas ir iš paramos gautas lėšas, kad ieškovė iš esmės kitų įrodymų dėl priežasčių lėmusių technologinius procesus, mažesnį, 85 Nm³/h (170 kw elektros energijos vietoje studijoje numatytų 600 kW) išsiskiriančių biodujų kiekį, nepateikė (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė prisiėmė verslo riziką, jei projekto vykdymo metu Kairių sąvartyne išsiskirs mažesni dujų kiekiai nei buvo prognozuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, o dėl pačios ieškovės veiksmų (investuotos skolintos ir iš paramos gautos lėšos, savo iniciatyva įrengta galingesnė nei UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlyme nurodyta įranga) tinkamai neįvertintos rizikos. Nenustačius neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, nėra pagrindo vertinti žalos dydžio ir jo pagrįstumo klausimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus išreikalauti papildomus duomenis.Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas ginčą turi vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), t. y. užkirsti kelią proceso vilkinimui, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas išreikalauti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro šiuos įrodymus: 1965 m. – 2007 m. bei po 2007 m. į Kairių sąvartyną pristatytų atliekų apskaitos ataskaitas (apie atliekų kiekį ir sudėtį); faktinius ENER-G Polska 2007 m. „Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita“ minimų fizinių tyrimo darbų atlikimo duomenis, t. y. ar ir kas faktiškai 2006 – 2007 m. atliko Kairių sąvartyne fizinio dujų kiekio tyrimo darbus ir minėtų darbų priėmimo–perdavimo aktus pagrįstai buvo atmestas, nes neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis), be to, šių įrodymų išreikalavimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams (CPK 7 straipsnis). Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu Lenkijos bendrovę ENER-G Polska.Nagrinėjamu atveju ieškovė RUAB „Energijos parkas“ pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių, 1 478 354,58 Eur negautų pajamų, nes, pasak jos, atsakovė nurodė klaidingus duomenis apie Kairių sąvartyne išsiskiriančių dujų kiekį, neužtikrino minimalaus dujų kiekio, nesudarė visų būtinų sąlygų veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad prašymą pirmosios instancijos teismui įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškė atsakovė, o ne ieškovė. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė nesutiko su Lenkijos bendrovės ENER-G Polska įtraukimu trečiuoju asmeniu, nurodė, kad jos pozicija byloje būtų šališka ir palanki atsakovei (2015 rugpjūčio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai). Taigi ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo nenuosekli.Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti šį atsakovės prašymą. Nėra pagrindo manyti, kad priimtas sprendimas gali turėti įtaką Lenkijos bendrovės ENER-G Polska teisėms ir pareigoms. Šios įmonės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų buvęs perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio galėjo būti nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinio pobūdžio apeliantės prašymų

Nagrinėjamoje byloje apeliantė, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro šiuos įrodymus: 1965 m. – 2007 m. bei po 2007 m. į Kairių sąvartyną pristatytų atliekų apskaitos ataskaitas (apie atliekų kiekį ir sudėtį); faktinius ENER-G Polska 2007 m. „Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita“ minimų fizinių tyrimo darbų atlikimo duomenis, t. y. ar ir kas faktiškai 2006 – 2007 m. atliko Kairių sąvartyne fizinio dujų kiekio tyrimo darbus ir minėtų darbų priėmimo-perdavimo aktus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismui perduota nagrinėti iš naujo civilinė byla dėl 2009 m. kovo 17 d. šalių sudarytos sutarties Nr. S-09-311 pakeitimo; priimti prašymą, kuriame išdėstyti rašytiniai paaiškinimai.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus galutinai išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo byla Nr. 2-97-901/2016, o 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, išreikalavo minėtą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi priėmė apeliantės prašymą, kuriame išdėstyti rašytiniai paaiškinimai dėl Šiaulių apylinkės teismo byloje Nr. 2-97-901/2016 išnagrinėtų ir šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių; apeliantės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetė. Išsprendus apeliantės procesinio pobūdžio prašymus minėtomis nutartimis, teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų papildomai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 726 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovės prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliaciniame procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 4,57 Eur (Šiaulių apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ (j. a. k. 300531616) atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 145787276) naudai 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ (j. a. k. 300531616) valstybės naudai 4,57 Eur (keturis eurus 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų apeliaciniame procese (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).