- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- e2-657-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00053-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Šiaulių
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau RUAB) Energijos parkas ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau VšĮ ŠRATC) dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas RUAB Energijos parkas prašo priteisti iš atsakovo VšĮ ŠRATC 3 050 932,43 Eur tiesioginius nuostolius, 1 478 354,58 Eur negautas pajamas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teigia, kad atsakovas, siekdamas įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos gamybai projektą, 2008-03-08 paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso būdu parinktam investuotojui numatyta užduotis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant jų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką ir ją eksploatuoti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nurodo, kad šalys vadovavosi ENERG – G Polska 2006–2007 m. dujų tyrimo ataskaita dėl susidarančio dujų kiekio Kairių sąvartyne. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, naudojant 800 kW pajėgumo elektros generatorių, o dujų išgavimo sistemoje turi būti dujų deglas, ne mažesnio kaip 1 200 m3/val. pajėgumo. Atsakovas investicinio konkurso dokumentuose pateikė maksimaliai įmanomus sąvartyno dujų kiekius. Teigia, kad 2008-09-23 tarp atsakovo ir investuotojo UAB „Naujoji šiluma“ buvo pasirašyta sutartis dėl dujų utilizavimo veiklos vykdymo šio projekto įgyvendinimui pasirenkant tikslinę įmonę, kuria tapo ieškovas 2009-03-17 pasirašęs sutartį su atsakovu bei įsipareigojęs savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką. Teigia, kad sudarydamas sutartį su atsakovu, iš šios veiklos turėjo teisėtą komercinį lūkestį gauti pelno bei įsipareigojo atsakovui mokėti 23 procentus nuo visų metinių pajamų. Pradėjus vykdyti dujų išgavimą paaiškėjo, kad maksimalus iš sąvartyno išsiskiriančių biodujų kiekis yra tik 85 Nm3 per val. (170kW elektros energijos). Faktiškai išgaunamas biodujų kiekis prie valandą yra žymiai mažesnis, nei buvo nurodyta atsakovo pateiktuose investicinio konkurso dokumentuose ir nesiekė net minimalaus tyrimo medžiagoje prognozuojamo dujų kiekio. Tvirtina, kad dėl atsakovo skelbto ir vykdyto konkurso patyrė 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių ir negavo 1 478 354,58 Eur pajamų. Taip pat prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ ŠRATC prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad pasirašydamas 2009-03-17 sutartį ieškovas prisiėmė rizikas, susijusias su investicinio projekto vykdymu. Teigia, kad ieškinys grindžiamas prielaidomis, o ieškovo teiginiai apie išgaunamus dujų kiekius yra nepagrįsti, nes ENERG – G Polska ataskaitoje buvo kalbama apie maksimalius įmanomus, o ne minimalius garantuotus sąvartyno dujų ir energijos gamybos kiekius. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos sutarties preambulėje nurodyta, jog ieškovas turi reikiamos patirties ir žinių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant jų energiją į naudingą elektros energiją, srityje ir ketina jas panaudoti vykdydamas veiklą. Teigia, kad sąžiningo verslo praktika besivadovaujantis verslininkas turėjo numatyti, kad faktinis dujų kiekis gali neatitikti prognozuojamų maksimalių kiekių ir pasiūlymą atsakovui turėjo teikti tokį, kurį galėtų įvykdyti. Nurodo, kad ieškovo atlikti apskaičiavimai dėl 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių ir negautų 1 478 354,58 Eur pajamų yra paremti prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas siekdamas įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos gamybai projektą, 2008-03-08 paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama (1 tomas, 15 b. l.). Šiam projektui įgyvendinti ieškovas 2009-03-17 pasirašė sutartį su atsakovu, įsipareigodamas savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją ir / ar šilumos energiją (1 tomas, 16–22 b. l.). Šalys pripažįsta, kad sudarydamos minėtą sutartį, vadovavosi ENERG – G Polska 2006–2007 m. dujų tyrimo ataskaita dėl susidarančio dujų kiekio Kairių sąvartyne (1 tomas, 128–155 b. l.). Šioje ataskaitoje kalbama apie didžiausią įmanomą energijos kiekį dujose (1 tomas, 132 b. l.), todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiais, jog ieškovas klaidina proceso dalyvius nurodydamas, kad ataskaitoje kalbama apie minimalius garantuotus sąvartyno dujų ir energijos gamybos kiekius. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad „faktinis dujų išgavimas nesiekia minimalaus tyrimo medžiagoje prognozuojamo dujų kiekio“ (1 tomas, 5 b. l.). Taigi byloje yra visiškai akivaizdu, kad prieš pradėdamas minėtoje sutartyje nurodytą veiklą ieškovas aiškiai suvokė, kad iš Kairių sąvartyno išgautini dujų kiekiai yra ne garantuoti, bet prognozuotini, t. y. galimi. Ieškovo atstovas G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš vystant minėtoje sutartyje nurodytą veiklą analizavo minėtą ENERG – G Polska ataskaitą, ieškovui prieinamomis priemonėmis tikrino jos teisingumą, skaičiavimus dėl dujų kiekio atliko šios ataskaitos duomenis, įvedant į atitinkamas matematines formules. Kartu pažymėtina, kad konkurso sąlygos šalių nebuvo ginčijamos, todėl ieškovo teiginiai, kad minėtos ataskaitos išvados galbūt buvo neteisingos, neturi pakankamo pagrindo. Sudarydamas 2009-03-17 sutartį atsakovas negarantavo ieškovui jokio, net prognozuotino dujų kiekio išgavimo iš minėto sąvartyno. Šios sutarties 3.2.1 punkte atsakovas tik įsipareigojo ieškovui sudaryti visas sąlygas, būtinas veiklai vykdyti. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti kaip savo reikalavimų pagrindą (CPK 178 str.).
Atsakovo apskaičiavimai dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų pagrįsti tik ieškovo prielaidomis, kuriomis teismas negali vadovautis priimdamas sprendimą, nes minėta, kad šalių buvo susitarta tik dėl galimų, prognozuotinų išgauti dujų kiekio bei elektros energijos gamybos (CPK 263 str.).
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo konstatuoti jo kaltės, neįrodytas realios žalos ar nuostolių atsiradimas, menami neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su prašoma priteisti žala, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 str.).
Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.