- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1520-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23547-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Emilė“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys - antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Interbesta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pareiškėjas prašo iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kvadratinių metrų ploto, plane pažymėto Tr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdomosiose bylose grindžiamas tuo, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas notarinis vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolis D. K. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0174/17/03141 ir joje pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo UAB „Emilė“ turto, kuris buvo įkeistas 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Minėtu sutartinės hipotekos santoriu pareiškėjas už pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ prievolių įvykdymo išieškotojui užtikrinimą įkeitė 6343,13 kvadratinių metrų ploto pastato dalį. Tačiau antstolis D. K. 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. S-20-174-23177 nusprendė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių jau ne 6343,13 kvadratinių metrų ploto turto dalį, o 10 094,46 kvadratinius metrus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą ir neteisėtai antrosiose pakartotinėse varžytinėse Nr. 194737 priverstinai realizuoja pareiškėjui priklausančią, naujai sukurtą 3751,33 kvadratinių metrų turto dalį, kuri nebuvo ir nėra įkeista išieškotojo UAB „EDS INVEST“ naudai. Pagal 2020 m. birželio 17 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 20 d. buvo įregistruota, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo ir nuo 2020 m. liepos 20 d. turto plotas yra ne 6343,13 kvadratinių metrų, o 10094,46 kvadratinių metrų, pastato žymėjimas plane yra Tr. Taigi, po 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandorio sudarymo buvo naujai sukurta ir oficialiai įregistruota nauja 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalis.
4. Pareiškėjo teigimu, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo pagal 2016 m. birželio 29 d. notarinį vykdomąjį įrašą į pareiškėjui priklausančią naują 3 751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalį, nes ši turto dalis nebuvo įkeista 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu. 3 751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalis nėra 2016 m. birželio 29 d. notarinio vykdomojo įrašo objektas, o pareiškėjas UAB „Emilė“ vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03141 yra tik subsidiarus skolininkas ir neatsako išieškotojui UAB „EDS INVEST“ kitu savo turtu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareiškėjui skirti baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
6. Nurodė, kad hipotekos sandoryje nebuvo ir nėra numatyta, kad kreditoriui būtų įkeista tik dalis turto. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „EDS INVEST“ įkeistas visas turtas – pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas punkte 2.18. Turto rekonstrukcija pradėta dar 2011 metais, t. y. turto plotas didintas dar prieš sudarant 2012 m. hipotekos sandorį. Taigi, kreditoriui buvo įkeistas rekonstruojamas turtas. 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau ne iš turto kvadratinių metrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad kreditoriaus UAB „EDS INVEST“ naudai buvo įkeista tik dalis turto. Vien tik pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad buvo įkeista tik dalis turto, kad įkeistas ne turtas, o jo kvadratiniai metrai, nepagrindžia pareiškėjo pozicijos pagrįstumo ir teisingumo.
9. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kreditoriaus naudai įkeistas visas turtas, o ne jo dalis. Pažymėjo, kad turto duomenų pasikeitimas (ploto, aukščio, tūrio, ilgio, pločio, baigtumo procento, vertės ar kt. parametrų) nepakeičia hipotekos teisės ir jos masto, nes hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą ir apima turtą ir bet kokius jo pagerinimus bei pakeitimus.
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad viso vykdymo proceso metu visoms šalims buvo žinomas turto rekonstrukcijos faktas, duomenys apie faktinį turto ploto padidėjimą, išieškojimas buvo vykdomas iš viso pareiškėjo turto. Nepaisant to, pareiškėjas neginčijo faktinės aplinkybės, kad visas turtas įkeistas kreditoriaus UAB „EDS INVEST“ naudai, o atitinkamas pareiškėjo argumentas atsirado tik tuomet, kai antstolis 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė turto varžytynes, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27528-905/2020 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas pažymėjo, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, jog varžytynės galbūt įvyks, kad turtas antstolio vykdomoje byloje, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, kad vėliau galbūt varžytynių laimėtojai turtą įkeis, perleis ir pan., nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėjas UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą ir iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kvadratinių metrų ploto, plane pažymėto Tr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą.
13. Apeliantas nurodo, kad UAB „Emilė“ nėra įkeitęs 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalies išieškotojo UAB „EDS INVEST“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Sutartinės hipotekos sandoryje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Emilė“ įkeičia kreditoriaus naudai už pagrindinį skolininką UAB „Interbesta“ tiksliai apibrėžtą turto plotą, t. y. 6343,13 kvadratinių metrų ploto turto dalį. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 20 d. buvo įregistruota, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo ir nuo 2020 m. liepos 20 d. turto plotas yra 10094,46 kvadratiniai metrai.
14. Antstolis gali išieškojimą iš skolininko turto atlikti tik pagal konkretų vykdomąjį dokumentą. Antstolio D. K. vykdomoji byla Nr. 0174/17/03141, kurioje atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo UAB „Emilė“ turto, buvo užvesta pagal 2016 m. birželio 29 d. vykdomąjį įrašą, kuris buvo išduotas remiantis 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu, kuriuo buvo įkeista tik 6343,13 kvadratinių metrų ploto turto dalis. Vadinasi, 2016 m. birželio 29 d. notariniu vykdomuoju įrašu buvo leista antstoliui D. K. priverstinai išieškoti tik iš pareiškėjo UAB „Emilė“ 6343,13 kvadratinių metrų turto dalies.
15. Nors antstolis D. K. antrose pakartotinėse varžytynėse pardavinėja net 10094,46 kvadratinių metrų bendro ploto prekybos paskirties pastatą su terasa, tačiau turto pardavimo varžytynėse kainą vis tiek skaičiuoja nuo UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu nustatytos 6343,13 kvadratinių metrų bendro ploto pastato-gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, pažymėjimas plane: 5P2p, rinkos vertės.
16. Tokiu būdu antstolis neteisėtai pardavinėja pareiškėjui priklausančią naują 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalį, kuri nebuvo ir nėra įkeista 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu ir negali būti priverstinio pardavimo objektu. Antstolis D. K. negali vykdyti jokių išieškojimo veiksmų išieškotojo UAB „EDS INVEST“ naudai iš šios 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalies.
17. Antstoliui neteisėtai pardavinėjant papildomą 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalį, yra pažeidžiamos pareiškėjo UAB „Emilė“ nuosavybės teisės ir priverstinai realizuojamas pareiškėjo turtas, kuris nebuvo įkeistas ir negali būti išieškojimo objektu antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03141. Dėl šių priežasčių antstolis privalo nedelsiant atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 194737, nutraukti išieškojimo veiksmus iš šios turto dalies ir iš naujo skelbti naujas antrąsias pakartotines varžytynes, kuriose antstolis turi būti įpareigotas pardavinėti ne 10094,46 kvadratinių metrų ploto turtą, o tik 6343,13 kvadratinių metrų ploto turto dalį.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti UAB „EDS INVEST“ naudai iš UAB „Emilė“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirasis skundas neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytų sąlygų - 2012 m. spalio 5 d. sutartine hipoteka pareiškėjas įkeitė visą jam priklausantį turtą, todėl antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į visą turtą; viso vykdymo proceso metu visoms šalims buvo žinomas turto rekonstrukcijos faktas, duomenys apie faktinį turto ploto padidėjimą, išieškojimas buvo vykdomas iš viso pareiškėjo turto; išieškojimas vykdomas pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio taisyklėmis.
19. Neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antstolio vykdytos antrosios pakartotinės turto varžytynės Nr. 194737 pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 21 d. Šias varžytynes laimėjo UAB „Primestus“, kuri pasiūlė didžiausią turto pirkimo kainą – 7 321 000 EUR. Atsižvelgiant į įvykusių varžytynių rezultatus, išnyko bet kokia galima grėsmė pareiškėjo teisių pažeidimui ir teismo sprendimo dėl pareiškėjo skundo įvykdymo pasunkėjimo.
20. Pareiškėjas nepateikė į bylą pakankamų argumentų ir juos pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. interesai. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
21. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo veiksmai yra nukreipti prieš teisingą ir greitą vykdomosios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kas atitinka CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą piktnaudžiavimu procesu sampratą. Pareiškėjo, taip pat kitų su jo faktiniu vadovu susijusių asmenų, veiksmai aiškiai rodo, kad pareiškėjo skundai vykdomojoje byloje reiškiami nepagrįstais argumentais, akivaizdžiai siekiant ne teisių gynimo, bet kuo ilgesnio išieškojimo proceso vilkinimo. Pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su UAB „Idea In“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šie asmenys veikia bendrai, nuosekliai ir ilgą laiką įvairiose civilinėse bylose vilkina įvairių kreditorių skolų išieškojimo procesą.
22. Suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio D. K. veiksmų – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto - prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kvadratinių metrų ploto, plane pažymėto Tr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą. UAB „Nekilnojamasis turto valdymas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Taigi, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) reikalavimų įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
27. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas UAB „Emilė“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kvadratinių metrų ploto, plane pažymėto Tr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą) iki kol bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Emilė“ skundas dėl antstolio D. K. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iš esmės neįrodė nė vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos savo prašyme nurodė pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, išdėstytų skundžiamoje nutartyje.
28. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad 2016 m. birželio 29 d. notarinis vykdomasis įrašas buvo išduotas ir jo pagrindu antstolis D. K. užvedė vykdomąją bylą bei atlieka išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo UAB „Emilė“ turto, 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Minėtu sutartinės hipotekos sandoriu, pareiškėjo įsitikinimu, už pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ prievolių įvykdymo išieškotojui užtikrinimą jis įkeitė tik 6343,13 kvadratinių metrų ploto pastato dalį. Tuo tarpu antstolis D. K. nusprendė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių ne 6343,13 kvadratinių metrų ploto turto dalį, o 10 094,46 kvadratinius metrus. Todėl pareiškėjas laiko, kad antstolis nepagrįstai realizuoja pareiškėjui priklausančią, naujai sukurtą 3751,33 kvadratinių metrų turto dalį, kuri nebuvo ir nėra įkeista išieškotojo UAB „EDS Invest“ naudai. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, yra būtina stabdyti antstolio vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
29. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjo skunde ir prašyme nurodytas aplinkybes bei įrodymus (sutartinę hipoteką, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta. Iš pareiškėjo skundo ir prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas, remdamasis iš esmės deklaratyviais teiginiais, formuluoja savo argumentus ir motyvus, detaliai neišdėstydamas nei faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nei pateikdamas jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė būtų nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė pareikšto skundo reikalavimą.
30. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad, antstoliui D. K. neteisėtai pardavinėjant papildomą 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalį, yra pažeidžiamos pareiškėjo UAB „Emilė“ nuosavybės teisės ir priverstinai realizuojamas pareiškėjo turtas, kuris nebuvo įkeistas ir negali būti išieškojimo objektu antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03141. Be to, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad, jei antstolio D. K. paskelbtos varžytynės įvyks, tai bus neteisėtai parduota 3751,33 kvadratinių metrų ploto turto dalis, kuri nėra įkeista ir negali būti išieškojimo objektu.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl konkrečiu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Tuo tarpu iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minimos pareiškėjui priklausančio turto varžytynės jau įvyko. Antstolio vykdomos antrosios pakartotinės turto varžytynės Nr. 194737 pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 21 d. Šias varžytynes laimėjo UAB „Primestus“, kuri pasiūlė didžiausią turto pirkimo kainą – 7 321 000 EUR. Taigi, turto pardavimo kainai esant didesnei, nei hipoteka užtikrinti įsipareigojimai, iš šio turto pardavimo kainos patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi kaina bus grąžinta pareiškėjui arba nukreipta kitų jo įsipareigojimų dengimui, dėl to nėra jokios realios grėsmės pareiškėjo teisių pažeidimui, o tai akivaizdžiai rodo, kad nėra ir būtinosios (antrosios) sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymui - taikymui.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip žinoma, sąlyga, be kurios nėra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) rizika, o, inter alia, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įrodinėjimo našta tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad vykdymo procese yra atliekami tokie veiksmai, kurie galimai sukels teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmę.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens materialiosios subjektinės teisės laikinoji apsauga yra užtikrinama kito subjekto interesų sąskaita, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia atitinkamus asmens, kuriam jos taikomos, materialiųjų subjektinių teisių ir (ar) teisėtų interesų suvaržymus (ribojimus). Todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įvertinti ne tik tie interesai, kuriems užtikrinti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir tie interesai, kuriuos siekiama suvaržyti, reikalaujant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
35. Taigi, asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, interesai negali būti suabsoliutinti ir neproporcingai apginti kitos teisinio santykio šalies interesų sąskaita – sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti patikrinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neproporcingų padarinių, t. y. nepaneigs interesų, kurių sąskaita būtų taikytos šios priemonės, esmės.
36. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjos valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018; kt.).
37. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
39. Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal į bylą pateiktus duomenis sudaro 653,40 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ 653,40 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“.