- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-709-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02438-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ir atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 356,69 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė teikia namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso šio pastato 1907/6716 dalis. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2022 metų gegužės 1 d. iki 2023 metų vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 356,69 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad, pirmiausia ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, kadangi atsakovo faktinis ir deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Mano, kad byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu administruoja bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas. Teigia, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, ginčo name atsakovas neturi buto. Taip pat nurodo, kad nesutinka su priteisiamos sumos dydžiu ir apskaičiavimo principais. Teigia, kad per ieškinyje nurodytą 10 mėnesių laikotarpį negalėjo susidaryti ieškinyje nurodytas 356 EUR įsiskolinimas už 20 kv. m. namo, kurio patalpų plotas viršija tūkstančius kvadratinių metrų patalpų (neskaičiuojant palėpės ir rūsio patalpų) administravimą. Prašė įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, patvirtinančius nurodytos sumos apskaičiavimą, teiktas sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 12,44 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 12,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1907/6716 dalys patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2633/9271 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirta namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė pateikė skolų detalizavimo aktą, iš kurio matyti atsakovui išrašytos sąskaitos, įsiskolinimai, išlaidų sąmatas už atliktą daugiabučio namo priežiūrą.
3.2. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta dėl skolos dydžio tenka ieškovei. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog ieškovė įrodė tik dalį skolos. Teismas nurodė, pagal vieną iš pateiktų sąskaitų joje nurodyti ne tik elektros, bet ir karšto vandens remonto ir parapeto keitimo darbai, tačiau pagal darbų atlikimo aktus, sąskaitos išrašymo metu buvo atliekami tik elektros darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas yra skolingas 8,01 Eur už karšto vandens sistemos remontą, 182,88 Eur už parapeto keitimą. Pažymėjo, jog ieškovė skaičiuodama skolą įtraukė ir skolos likutį iki 2022 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė ieškinyje apibrėžė skolos ribas nuo 2022 m. gegužės mėn., dėl ko sprendė, kad reikalaujama priteisti skola 153, 56 Eur sumai yra nepagrįsta. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog ieškovė įrodė 12,44 Eur skolą. Pažymėjo, kad nors atsakovas įrodinėjo, jog palėpės plotas skaičiuojamas netinkamai, tačiau teismas atlikęs skaičiavimus sprendė, jog ieškovė nepadarė aritmetinių klaidų, apskaičiuodama plotą, tenkantį atsakovui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, neįvertino, kad ieškovė byloje buvo pateikusi įrodymus, pagrindžiančius parapeto ir stogo keitimą, kurių keitimas buvo įtrauktas į atsakovui pateiktą sąskaitą. Pažymi, kad atliktų darbų akte padarytas rašymo apsirikimas, tai akivaizdu, nes į 2022 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje darbai nėra įtraukti ir būtent 2022 m. gegužės mėn. sąskaitoje nurodyti būtent parapeto ir stogo remonto darbai tokiai pačiai 5 510,74 Eur sumai.
4.2. Nurodo, kad teismas ieškinį tenkinamas iš dalies padarė išvadą, jog atlikti karšto vandens sistemos darbai nebuvo įrodyti. Su šia išvada ieškovė nesutinka, teigia, kad 2022 m. birželio mėn. sąskaitoje nurodyta, kad darbai buvo atlikti. Pažymi, kad ginčo dalykas ir skola, atsakovas nesutiko su įmokų paskirstymo tvarka, atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas vertino vienašalio sandorio teisėtumo klausimą ir šiuo pagrindu atmetė dalį ieškinio reikalavimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, jog teismui pateiktuose įrodymuose buvo rašymo klaida, tačiau jokių naujų įrodymų nepateikia. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ieškovės pateiktais dokumentais. Atsakovo nurodyti parapeto remonto darbai, įrašyti į gegužės mėn. sąskaitą, buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio mėn.. Tai, kad ieškovė vėliau perskaičiavo suteiktų paslaugų apimtį neturi įtakos sprendimo teisėtumui, kadangi net ir vėliau persigalvojęs dėl suteiktų paslaugų apimties (pripažinęs, kad vandentiekio remontas nebuvo atliktas), ieškovas ieškiniu toliau nepagrįstai reikalavo už juos atlyginti.
5.2. Nurodo, kad nesuprantamas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog „ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje gautomis įmokomis dengdavo atsakovo seniausias skolas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nors ir nesutiko su tokia įmokų paskirstymo tvarka, tačiau jokio savarankiško reikalavimo nereiškė – nereikalavo pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu.“ Teigia, kad toks ginčas byloje nebuvo kilęs. Jokio tariamo vienašalio sandorio teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas nevertino. Prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti visiškai, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad ieškovė skaičiuodama suteiktų paslaugų apimtį nurodė, kad jos paskaičiuotos bendram 1130,62 kv. m. namo plotui, jį dalinant pagal savininkų nuosavybei priklausančios dalies plotą. Teigia, kad nepaisant trijų teismo įpareigojimų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad namo plotas yra 1130,62 kv. m. Priešingai, atsakovo į bylą pateikti registro duomenys patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini) registruotos patalpos, be patalpos (duomenys neskelbtini), kurios registracijos įrašo nepavyko gauti, sudaro 1240,53 kvadratinių metrų. Be to šis sąrašas neapima bendro naudojimo patalpų, todėl negali būti laikomas galutiniu. Teigia, kad sprendimas, kuriuo priteisiama skola, kurią sudaro administravimo išlaidos yra nepagrįstas bylos medžiaga.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas vienu argumentu, tai yra netinkamai apskaičiuotu turto plotu. Teigia, kad atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi, pirmiausia, atsakovas nenurodė, koks kitoks turėtų būti plotą, preliminariai nurodo tarpinį patalpų plotą, teigia, jog patalpų (duomenys neskelbtini) registracijos įrašo nepavyko gauti. Nurodo, kad tuo atveju, jei atsakovui duomenų nepavyko gauti, atsakovas turėjo teisę prašyti teismo tai atlikti, tačiau tai padaryta nebuvo.
Šalies argumentai
7.2. Nurodo, kad atsakovas nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kurie net kaip nurodė pats atsakovas, nėra net galutiniai. Pažymi, kad atsakovas nenuginčijo nei ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, nei pateiktų paaiškinimų. Pažymi, kad atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 356,69 Eur atsižvelgus į atsakovo valdomo ir administruojamo turto dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo.
10. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus, jame išdėstydamas poziciją dėl ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentų. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Įvertinus atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį nustatyta, jog papildomi paaiškinimai yra iš esmės atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra išsamiai išdėstę apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, nenustačius CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teismas nutaria atsakovo teikiamus naujus papildomus paaiškinimus atsisakyti priimti.
Dėl apeliacinių skundų argumentų.
11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo skolos dydį, netinkamai taikė proceso teisės normas. Pažymi, kad atliktų darbų akte padarytas rašymo apsirikimas, mano, kad tai akivaizdu, kadangi į 2022 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą darbai nebuvo įtraukti ir būtent 2022 m. gegužės mėn. sąskaitoje nurodyti būtent parapeto ir stogo remonto darbai tokiai pačiai 5 510,74 Eur sumai. Pažymi, kad nors atsakovas nesutiko su nustatytų įmokų tvarka, tačiau jokio reikalavimo nereiškė. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad patalpų plotas nėra tinkamai apskaičiuotas, dėl ko yra netinkamai apskaičiuota ir atsakovui tenkanti turto dalis. Mano, kad sprendimas, kuriuo priteista skola, kurią sudaro administravimo išlaidos yra nepagrįstas bylos duomenimis.
12. Pirmiausia, nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1907/6716 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2633/9271 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovo už suteiktas administravimo paslaugas pateikė skolų detalizavimo aktą, išlaidų sąmatas už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, tai yra priteisdamas dalį (12,44 Eur) skolos nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių stogo parapeto, šilumos mazgų remontą. Pažymėjo, kad nors atsakovas įrodinėjo, jog palėpės plotas skaičiuojamas netinkamai, tačiau teismas atlikęs skaičiavimus sprendė, jog ieškovė nepadarė aritmetinių klaidų, apskaičiuodama plotą, tenkantį atsakovui.
13. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
14. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
15. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
16. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
17. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėti privalo tas kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, ieškovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti reikalaujamą priteisti iš atsakovo skolos dydį. Kaip minėta nutarties 12 punkte, ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovo už suteiktas administravimo paslaugas pateikė skolų detalizavimo aktą, išlaidų sąmatas už atliktus darbus, kuriuos, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertino netinkamai. Su šiais ieškovės argumentais sutiktina iš dalies. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės 2022 m. gegužės 31 d. išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta, jog daugiabutyje name buvo atliktas darbas – parapeto keitimas ir stogo remontas. Atliktų darbų kaina - 5510,74 Eur, nurodyta, kad mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui. Pagal apskaičiuotą patalpų plotą, atsakovui už atliktus minėtus darbus išrašyta sąskaita 182,88 Eur sumai.
18. Byloje pateiktas minėtų darbų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog jis buvo parengtas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tai pačiai 5510,74 Eur sumai, kaip ir nurodyta 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitoje. Ieškovė teigia, jog minėtame darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyta klaidinga data. Atsakovo atsiliepime teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl klaidos fakto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia išrašytoje sąskaitoje ir darbų priėmimo – perdavimo akte už identiškus darbus nurodytos identiškos sumos, antra, į tai, kad po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo sąskaitos (rugpjūčio mėnesį) už atliktus identiškus darbus pakartotinai nebuvo išrašytos vėlesnėse sąskaitose, sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju atsakovas už atliktus parapeto remonto darbus nėra tinkamai atsiskaitęs ir atsakovas yra skolingas ieškovei 182,88 Eur už stogo remonto darbus.
19. Sutiktina ir su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ieškovo skola 153,36 Eur sumai (nurodyta PVM sąskaitoje - faktūroje serija (duomenys neskelbtini) už 2022 m. gegužės mėn.) yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, iš kurių matyti, jog jau nuo 2021 m. ieškovė teikė įvairias pastato administravimo paslaugas, dėl kurių ir susidarė 153,36 Eur įsiskolinimas ieškovei, ieškovė byloje pateikė sąskaitą, darbų priėmimo – perdavimo aktus, kurie pagrindžia tęstinį paslaugų suteikimo faktą, o atsakovas nesutikdamas su minėta skola nepateikė jokių įrodymų, jog administratorės paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos ir ar skola šiuo atveju buvo apskaičiuota netinkamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, proceso taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimo paskirstymą (nutarties 13-17 punktai), nutariama, jog ieškovė įrodė 153,36 Eur sumos įsiskolinimą.
20. Kita vertus, nepritartina ieškovės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo už karšto vandens sistemos remontą. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad jos pateiktoje 2022 m. birželio 30 d. sąskaitoje atsakovui buvo nurodyta, jog objekte buvo atliktas karšto vandens sistemos remontas, kurių bendra kaina yra 340, 93 Eur, tačiau šiuo atveju byloje esant abejonėms ar šie darbai faktiškai buvo atlikti, esant ginčui dėl darbų atlikimo, ieškovė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, karšto vandens sistemos remontas buvo vykdomas tik 2021 m. gruodžio mėnesį. Įvertinus byloje pateiktą 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą ir minėtu laiku išrašytus darbų priėmimo – perdavimo aktus, nenustatyta, jog minėtu laikotarpiu buvo atliekami karšto vandens sistemos remonto darbai, o ieškovė reikalavimą atsakovui grindžia tik ieškovės atsakovui pateiktos sąskaitos ištrauka, jog toks darbas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje esančių rašytinių visumą, nutariama, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dalies, susidedančios iš galbūt atliktų vandens sistemos remonto darbų, kadangi darbų atlikimo faktas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11-20 punktuose, nutariama ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tai yra pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 12,44 Eur skolos priteisimo, priteisiant ieškovei 348, 68 Eur skolą (356,69 Eur – 8,01 Eur) ir teismo sprendimo dalį procesinių palūkanų priteisimo, ieškovei priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 348, 68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas tinkamai neapskaičiavus patalpų ploto, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė atsakovui priklausantį plotą paskaičiavo remdamasi Nekilnojamojo turto registro išrašais. Atsakovas teigia, jog plotas yra preliminarus, tikėtinai netikslus, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, o ir be to, neprašė skirti ekspertizės, neteikė ploto skaičiavimo. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas atliko išsamų atsakovui priklausančios nuosavybės dalies ploto apskaičiavimą, konstatavo, jog ieškovė jokių aritmetinių klaidų apskaičiuodama plotą nepadarė, tačiau atsakovas, kaip minėta, nei jokių skaičiavimų, nei įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, dėl ko nutariama atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmesti, kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 21 Eur žyminis mokestis, 302 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso 325,64 Eur. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas byloje patenkino 97,76 proc. (348,68 Eur x 100 proc. / 356,69 Eur = 97,76 proc.) ieškinio reikalavimų, įvertinus tai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 97,76 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 318,35 Eur. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Dėl procesinės bylos baigties.
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, todėl nutariama ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei 348, 68 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 348, 68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ir 318,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 22 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1573 Eur advokato pagalbos išlaidų (786, 50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 786, 50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Iš viso – 1595 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (97,76 proc.) ieškovei priteistina 1559,27 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir atitinkamai atmestų reikalavimų daliai (2,24 proc.) priteistina atsakovui iš ieškovės, tai yra 0,49 Eur. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1558,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo R. S. 348, 68 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 348, 68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ir 318,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“.
Priteisti iš atsakovo R. S. 1558,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, naudai.