Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-379-786/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims L. J. ir N. P. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) prašė išduoti teismo leidimą paimti E. P., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų L. J. ir N. P. (toliau – ir suinteresuoti asmenys).

2. Prašymą grindė tuo, kad E. P. tėvai sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu ir neužtikrina vaikui saugių gyvenimo sąlygų, savo elgesiu kelia pavojų fiziniam ir psichiniam vaiko saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2022 m. sausio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 8VAIK-11. Pareiškėjas nurodo, kad buvo išklausyta E. P. nuomonė jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, siekiant, kad būtų įvertinti geriausi nepilnamečio vaiko interesai, taip pat dar kartą patvirtinant, kad vaiko nuomonė, kuri šioje byloje yra labai svarbi, nesikeičia. Pareiškėjo nuomone, naujas įrodymas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla ir jo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pareiškėjas prašo jį priimti ir vertinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su nauju įrodymu suinteresuoti asmenys yra susipažinę (jiems jis buvo išsiųstas kartu su atskiruoju skundu), teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo ir neišdavė leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, sprendė, kad sąlygos nuo vaiko paėmimo yra pasikeitusios, vaiko tėvai siekia ir realiai gali pakeisti savo elgesį, pripažino alkoholio vartojimo problemas, imasi realių priemonių keisti gyvenimo būdą, kad vaikui užtikrintų saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, žada bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, priimti reikalingą pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu neegzistuoja pagrindas paimti vaiką iš jo tėvų. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta leisti paimti vaiką E. P. iš vaiko tėvų L. J. ir N. P., motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi suinteresuotų asmenų pateiktais paaiškinimais, o į nepilnamečio E. P. geriausius interesus neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į visą šeimos situaciją ir galimybes jai keistis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais duomenimis bei išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, sutinka su tokia pareiškėjo išvada.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas). Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje J. prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

19. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotų asmenų šeima pareiškėjui žinoma nuo 2007 m. spalio 10 d., kai L. J. ir N. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl alkoholio vartojimo, socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. Nuo 2007 m. šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2017 m. sausio 19 d. E. P. buvo laikinai paimtas iš tėvų, nes 2017 m. sausio 17 d. vakare jis buvo paliktas namuose vienkiemyje vienas, abu tėvai išėję iš namų girtauja, vaikas vienas bijo būti namuose. E. P. tėvai, policijos pareigūnų raginami, nesutiko grįžti į namus. Berniukas pasakojo, kad tokie faktai, kai jis vienas būna namuose, pats gamina maistą, kūrena pečių, kartojasi. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-59 E. P. buvo nustatyta laikinoji globa ir jo laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini) globos namai. 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-498 panaikinta nuo 2017 m. sausio 20 d. vaiko laikinoji globa E. P.. Šis sprendimas buvo priimtas, nes šeimoje buvo užfiksuotos pastangos ir pozityvūs poslinkiai: L. J. ir N. P. remontuoja namus, nebuvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. 2018 m. lapkričio 28 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas dėl L. J. apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų. 2018 m. lapkričio 28 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. E. P. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai buvo nutarta taikyti atvejo vadybą. 2018 m. gruodžio 7 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. 2019 m. sausio 26 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas nes nepilnamečio E. P. tėvai: L. J. ir N. P. buvo neblaivūs. 2019 m. sausio 29 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. E. P. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai tęsiama atvejo vadyba. 2019 m. birželio 30 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas, nes nepilnamečio E. P. tėvai: L. J. ir N. P. buvo neblaivūs, N. P. galimai smurtauja prieš sugyventinę L. J., namuose buvo nepilnametis E. P.. 2019 m. liepos 2 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. E. P. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai tęsiama atvejo vadyba. 2019 m. liepos 12 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas nes nepilnamečio E. P. tėvai: L. J. ir N. P. buvo neblaivūs: L. J. nustatytas 2.20 prom. neblaivumas, N. P. – 1,61 prom., namuose buvo nepilnametis E. P.. 2019 m. liepos 15 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. E. P. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai tęsiama atvejo vadyba. 2020 m. balandžio 15 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas nes nepilnamečio E. P. namuose artimoje aplinkoje girtaujama, nepilnamečio tėvai: L. J. ir N. P. akivaizdžiai neblaivūs, agresyvūs, namuose yra pašalinių asmenų. 2020 m. balandžio 20 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatytas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis. Šeimai tęsiama atvejo vadyba. 2020 m. gegužės 5 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), keturias paras yra paliktas vienas nepilnametis vaikas – E. P.. Nepilnamečio vaiko tėvai girtauja ir neaišku kur jie yra. Tėvai buvo kelis kartus grįžę į namus ir vėl išėjo. 2020 m. gegužės 11 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatytas apsaugos poreikis, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 11 d. organizuota laikinoji priežiūra, kuri buvo nutraukta, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, bet jos buvo neveiksmingos ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo. 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-4011-913/2020, buvo leista paimti nepilnametį E. P. iš jo tėvų. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. kovo 3 d. E. P. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji rūpyba.

21. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pareiškėjo išvada, kad šiuo metu nepilnamečiam E. P. nėra saugu gyventi su atkryčius patiriančiais tėvais L. J. ir N. P.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino visos šeimos situacijos ir galimybių jai keistis, neįvertino, kad nepilnamečiam E. P. jau du kartus buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. kovo 3 d.), kad tokia nestabili situacija šeimoje dėl alkoholio vartojimo periodiškai kartojasi. Suinteresuotų asmenų šeimoje yra ilgalaikė alkoholio vartojimo problema, kurią pripažino ir epizodiškai bandė spręsti tik L. J., o N. P. tik teismo posėdžio metu pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir pažadėjo šią problemą spręsti. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad suinteresuoti asmenys imasi realių priemonių keisti gyvenimo būdą, iš esmės rėmėsi tik 2022 m. sausio 5 d. pažymos duomenimis, kad suinteresuoti asmenys nuo 2021 m. lapkričio 25 d. lankosi pas psichologą, taip pat suinteresuotų asmenų teismo posėdžio metu duotu pažadu kreiptis į priklausomybių ligų centrą ir išklausyti pozityvios tėvystės mokymus. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys negalėjo nurodyti jokių ojektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jiems tai padaryti iš karto po to, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos 2021 m. spalio 30 d. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo pakankamai objektyvių duomenų vertinti, kad suinteresuoti asmenys pradėjo realiai spręsti ilgalaikę alkoholio vartojimo problemą ir yra suvokę savo girtavimu daromą žalą nepilnamečio vaiko psichologinei sveikatai.

22. Reikšminga ir tai, kad suinteresuotų asmenų šeimai nuo 2018 m. lapkričio mėn. buvo teikiamos paslaugos, t. y. taikoma atvejo vadyba. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys laikotarpiu nuo vaiko paėmimo iš šeimos 2021 m. spalio 30 d. patvirtina, kad suinteresuoti asmenys buvo priešingai nusiteikę siūlomai specialistų pagalbai sprendžiant šeimos problemas (piktinosi vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės darbu su šeima, rekomendacijomis kreiptis į specialistus dėl pagalbos, kadangi, suinteresuotų asmenų nuomone, jiems jokia pagalba nereikalinga, taip pat piktinosi vaiko poelgiu, pranešant apie tėvų girtavimą bei išsakant nuomonę vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nenoro grįžti namo, kol tėvai nėra išsprendę alkoholizmo problemos (L. J. tvirtino, kad blogai auklėjo vaiką, kad jis išdrįso taip padaryti, N. P. teigė, kad jis pats dar blogiau gyveno, kad kitose šeimosi vaikai yra mušami ir pan., o duomenys, užfikuoti vaiko nuomonės išklausymo akte, yra išgalvoti). Tiek mobiliosios komandos, teikusios pagalbą šeimai laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., tiek vaiko laikinosios priežiūros metu organizuoto atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 14 d., metu, į kurį L. J. neatvyko, o N. P. iš jo pasišalino, paviešinus vaiko nuomonę, konstatuota, kad nepilnamečio vaiko tėvai šiuo metu nėra pasiruošę tinkamai rūpintis vaiku, jo poreikiais, užtikrinti sveiką ir saugią aplinką. Taigi, šeimai taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos nebuvo pakankamai rezultatyvios, nedavė teigiamų, akivaizdžių pokyčių, kurie leistų teigti, kad situacija šeimoje susitvarkė ir šeima išsprendė iškilusias problemas. Kaip minėta, tik teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys L. J. ir N. P. davė pažadus kreiptis į priklausomybių ligų centrą ir išklausyti pozityvios tėvystės mokymus. L. J. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog ji nežinojo apie pozityvios tėvystės mokymų teikiamą naudą, vertintini kritiškai, kadangi vaiko paėmimo iš šeimos procedūra suinteresuotų asmenų atžvilgiu taikoma jau ne pirmą kartą ir rekomenduojamų specialistų paslaugų paskirtis suinteresuotiems asmenims neabejotinai buvo žinoma. Kaip buvo minėta, pirmiausia valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys šiais mokslo metais rūpinosi vaiko auklėjimu, bendravo su pedagogais, nuo vaiko paėmimo iš šeimos 2021 m. spalio 30 d. rūpinosi vaiku ir teikė jam pakankamą išlaikymą. Mobiliosios komandos išvadose užfiksuota, kad šiais mokslo metais vaiko tėvai nei karto neskambino vaiko auklėtojai, nesidomėjo, kaip sekasi vaikui mokslai. Teismo posėdžio metu paklausta apie tai, kada paskutinį kartą domėjosi vaiko mokslais, ar žino, koks yra vaiko pažymių vidurkis, kas jam sekasi, kas nesiseka, kokia tėvų pagalba vaikui reikalinga mokymosi procese, L. J. negalėjo atsakyti. Teismo posėdžio metu L. J. taip pat nesugebėjo atsakyti į klausimą, kokius daiktus ir kada perdavė iš šeimos paimtam vaikui. N. P. į šį klausimą atsakė ir nurodė, kad visus reikalingus daiktus iš namų pasiėmė pats sūnus, o ne tuo jie, tėvai, pasirūpino. 2022 m. sausio 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotos vaiko nurodomos aplinkybės, kad nuo paėmimo iš šeimos 2021 m. spalio 30 d. momento su tėvais vaikas buvo susitikęs tik 2-3 kartus (duomenys neskelbtini) miestelyje. Susitikimų metu tėvai vaikui parduotuvėje pirko maisto, tėtis davė kišenpinigių. 2022 m. sausio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad nuo 2021 m. spalio 30 d. tėvai vaikui yra davę 50 Eur kišenpinigių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad suinteresuoti asmenys L. J. ir N. P. vis dar nesugeba identifikuoti ir atliepti nepilnamečio vaiko poreikių.

24. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. sausio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuota, jog nepilnametis E. P. nenori sugrįžti į namus pas tėvus, jis nebetiki tėvų gebėjimu keistis, nori stabilumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametis E. P. jau ne pirmą kartą pats identifikuoja šeimoje iškilusias problemas ir bando pats ieškotis sau pagalbos, nes nenori toliau gyventi ir augti jam nesaugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. P. jau yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus (15,5 metų), kai jo nuomonė sprendžiamu klausimu negali būti laikoma nesvarbia ir negali būti vertinama, kaip prieštaraujanti geriausiems vaiko interesams.

25. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis išimtai nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl tėvų pasikartojančių alkoholio vartojimo atvejų (atkryčių) egzistuoja realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Suinteresuoti asmenys nėra pakankamai motyvuoti keisti savo gyvenimo būdą, jų elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, savo elgesį suinteresuoti asmenys pakoreguoja trumpam, tik siekdami susigrąžinti nepilnametį vaiką į šeimą, duomenų apie tai, kad jų elgesys gali realiai pasikeisti, nėra. Bylos duomenys patvirtina esant pagrindams paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal CK 3.254 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, panaikinama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – išduodamas teismo leidimas paimti nepilnametį E. P. iš tėvų L. J. ir N. P. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametį vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, nepilnametis vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą. Be to, suinteresuoti asmenys gali lankyti vaiką ir tokiu būdu palaikyti esamą ryšį.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti nepilnametį E. P., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.