- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- eB2-2400-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00041-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys: buvęs uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“ vadovas V. K. ir kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja BUAB „Transuva“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 ir 4 punktus, taip pat pripažinti, kad šio juridinio asmens tyčinis bankrotas sukeltas buvusio vadovo V. K. veikimu ir (ar) neveikimu. Patikslinusi pareiškimą, nurodė, kad BUAB „Transuva“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktus.
2. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-1572-910/2021. BUAB „Transuva“ prie bankroto buvo privesta tyčia, ją sąmoningai blogai valdant ir taip siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Bendrovės vadovas V. K. sudarė nenustatytus sandorius, taip pat atsiskaitė su nežinomais asmenimis ar pasisavino (prarado, išvaistė, nuslėpė) įmonės turtą. Bendrovės 2018 m. finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad įmonė turi 85 920 Eur vertės turto. Tačiau nemokumo administratorei neperduota jokio turto, o kreditorių reikalavimai nebuvo vykdomi jau 2018 m. Taigi bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad joje neliktų jokių lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
3. Pareiškėjos teigimu, UAB „Transuva“ buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Paskutinio balanso duomenimis, UAB „Transuva“ 2018 m. turėjo 85 920 Eur vertės trumpalaikio turto, iš kurio likvidaus turto vertė galėjo būti apie 39 057 Eur. Tuo metu bendrovė jau turėjo įsipareigojimų kreditorei UAB „Kamida logistics“. Balanso duomenimis, UAB „Transuva“ 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo 28 611 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurie jau buvo pradelsti. Nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iš UAB „Transuva“ lėšų jau buvo vykdomi priverstiniai skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) nurašymo veiksmai per PLAIS sistemą. Šis priverstinis skolų nurašymas 2018 metais vyko kiekvieną mėnesį. Per 2019-2020 metus įmonės finansinė situacija pablogėjo. Taigi įmonės finansinė padėtis buvo itin prasta, tai buvo ne laikini finansiniai sunkumai, o tam tikrą laiką besitęsiantis nemokumas.
4. Didžiųjų UAB „Transuva“ kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo V. K. vadovavimo metu. Kreditorės UAB „Kamida logistics“ reikalavimas susidarė nuo 2018 m. liepos 31 d., VSDFV – nuo 2019 m. liepos 29 d., E100 International Trade sp. z o. O – nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., VMI – nuo 2019 m. spalio 25 d. V. K. 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo sustabdyti įmonės veiklą ir inicijuoti bankroto bylą, tačiau toliau veiklą tęsė, tyčia didino įmonės skolas. Turto iš viso neliko, o finansiniai UAB „Transuva“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 31 688,18 Eur. Taigi yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningai V. K. vykdyto UAB „Transuva“ blogo valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
5. V. K. UAB „Transuva“ akcijas (775 vnt.) 2019 m. spalio 26 d. perleido (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y.. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta jokia akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nėra žinoma, kas ją patvirtino. A. Y. akcijų pardavimo laikotarpiu nesilankė Lietuvoje, neteikė jokių siūlymų pirkti akcijas, nepasirašė jokių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, jam nebuvo suteikta įgaliojimų valstybinėse institucijose atstovauti įmonei, jis neteikė jokių deklaracijų VSDFV ir VĮ Registrų centrui, nepriėmė į darbą nė vieno darbuotojo, nesudarė jokių sandorių, reikalingų įmonės veiklai, taip pat pats nebuvo UAB „Transuva“ darbuotojas. Akivaizdu, kad V. K. fiktyviai sudarė sandorį dėl įmonės akcijų perleidimo, nors UAB „Transuva“ veiklos nevykdė. Šis akcijų perleidimo sandoris buvo apsimestinis, bandant galutinai tyčia pabloginti jau nemokios įmonės padėtį, nuslėpti UAB „Transuva“ dokumentus ir turtą, taip išvengiant atsakomybės. Dėl to yra pagrindas BUAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
6. BUAB „Transuva“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar iš viso netvarkoma. V. K. Juridinių asmenų registrui iki 2020 m. vasario 20 d. nepateikė įmonės finansinės ataskaitos už 2019 metus. Nemokumo administratorei neperduotas joks UAB „Transuva“ turtas ir dokumentai. Nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. išsiuntė V. K. pranešimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Laiškai buvo siųsti ir A. Y., tačiau taip pat grįžo neįteikti. Bankrutuojančios bendrovės dokumentų neperdavimas administratorei gali būti laikomas savarankišku pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Administratorė, neturėdama jokių įmonės finansinių dokumentų, neturi galimybės įvertinti sudarytų sandorių teisėtumo ir nustatyti nemokumą sukėlusias priežastis. Dėl to yra pagrindas UAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
7. UAB „Transuva“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad V. K. nuolat vykdė mokėjimus į savo asmeninę sąskaitą. Per 2019 m. V. K. buvo išmokėta 41 165 Eur kaip avansas atskaitingam asmeniui, iš jų 24 852,96 Eur buvo grąžinta kaip nepanaudotas avansas, tačiau 16 312,04 Eur suma buvęs bendrovės vadovas iki šiol neteisėtai disponuoja. Šios lėšos nebuvo panaudotos ir UAB „Transuva“ reikmėms. Dėl topripažintina, kad pinigai buvo panaudoti asmeniniams V. K. poreikiams tenkinti. Dėl nurodytos sumos priteisimo iš V. K. nemokumo administratorė yra pateikusi ieškinį teismui. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą pripažinti BUAB „Transuva“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsakingas asmuo už tyčinį UAB „Transuva“ bankrotą yra V. K., nes būtent šio asmens vadovavimo laikotarpiu ėmė kauptis UAB „Transuva“ finansiniai įsipareigojimai ir dingo didesnės nei 85 000 Eur vertės turtas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės pareiškimą. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir nemokumo administratorės pareiškimas suinteresuotajam asmeniui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresais, tačiau dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda, kad gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą. Teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsti pakartotinai 2021 m. birželio 29 d. Šie procesiniai dokumentai 2021 m. rugpjūčio 3 d. grįžo neįteikti su nuoroda, kad gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą. Pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo pristatytas 2021 m. liepos 2 d., todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pripažintina, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai 2021 m. rugpjūčio 2 d. Apie pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.
10. Suinteresuotas asmuo kreditorė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad V. K. BUAB „Transuva“ vadovu buvo nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. BUAB „Transuva“ 10 592,69 Eur mokestinė nepriemoka susidarė V. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. VMI dėl BUAB „Transuva“ neatliko jokių kontrolės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl BUAB „Transuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ iškelta bankroto byla pagal vienos iš jos kreditorių – VMI – pareiškimą (Nr. eB2-1572-910/2021). Nemokumo administratore paskirta R. Ž.. Šia nutartimi nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 27 d.
13. Kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Transuva“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
14. Nemokumo administratorė R. Ž. 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi su pareiškimu, prašydama BUAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodydama, kad : 1) buvęs įmonės vadovas V. K. bendrovės veiklą organizavo taip, kad joje neliktų jokių lėšų atsiskaityti su kreditoriais; UAB „Transuva“ jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; šiuo metu nėra aišku, kur buvo panaudota 16 312,04 Eur įmonės piniginių lėšų, kurias sau persivedė V. K.; 2) V. K. perleido UAB „Tansuva“ akcijas užsienio piliečiui A. Y., kuris niekada nebuvo Lietuvos Respublikoje ir jokios veiklos nevykdė bei nesudarė jokių sandorių; 3) įmonės vadovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos ir neperdavė nemokumo administratorei UAB „Transuva“ finansinės atskaitomybės dokumentų.
15. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Transuva“ vadovai buvo: A. A. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (įgaliojimų pabaiga registruota nuo 2018 m. vasario 6 d.), V. K. nuo 2017 m. spalio 23 d. (registruotas nuo 2018 m. vasario 6 d.) iki 2020 m. vasario 12 d. (įgaliojimų pabaiga registruota nuo 2020 m. vasario 20 d.), A. Y. nuo 2020 m. vasario 13 d. (registruotas nuo 2020 m. vasario 20 d.).
16. UAB „Transuva“ bankroto bylą 2021 m. sausio 13 d. pareiškimu inicijavo viena iš įmonės kreditorių – VMI.
Dėl nagrinėjamu atveju įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu taikytino teisinio reglamentavimo ir tyčinio bankroto pagrindų
17. Pareiškėja, prašydama BUAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu, iš pradžių rėmėsi nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ nuostatomis (JANĮ 70 straipsniu), vėliau pateiktuose paaiškinimuose rėmėsi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 20 straipsnis).
18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
19. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas, taip pat ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Taigi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškimas BUAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiami šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2018-2019 metų laikotarpiu, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Esant tokioms aplinkybėms, dėl BUAB „Transuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstina pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ materialiojo pobūdžio teisės normas.
21. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
23. Kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
24. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
25. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
26. Vadovaujantis nagrinėjamam atvejui aktualiu teisiniu reglamentavimu, tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse.
27. BUAB „Transuva“ nemokumo administratorė prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu trimis pagrindais: dėl įmonės vadovo nevykdytų įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorių, susijusių su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų; 3) apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos bei dėl to nesant galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojusiame ĮBĮ nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ nuostatas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 37 punktas).
Dėl BUAB „Transuva“ faktinio nemokumo momento
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tiek ĮBĮ, tiek JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės, tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, turi būti remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.
31. ĮBĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
32. BUAB „Transuva“ nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad įmonė faktiškai nemoki buvo jau 2018 m. gruodžio 31 d., kai pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
33. Juridinių asmenų registrui pateiktas paskutinis BUAB „Transuva“ balansas patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 85 920 Eur vertės turto, kurį sudarė 2 263 Eur vertės atsargos, 46 863 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 36 794 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 28 611 Eur. UAB „Transuva“ 2018 m. gavo tik 752 Eur grynojo pelno.
34. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Kadangi Juridinių asmenų registrui nepateikti UAB „Transuva“ finansinės atskaitomybės dokumentai nei už 2019, nei už 2020 metus, pripažintina, kad įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. nedisponavo jos balanse nurodytomis 46 863 Eur per vienerius metus gautina suma. Dėl to sutiktina su nemokumo administratorės išvada, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Transuva“ turėjo 39 057 Eur vertės turto (36 794 Eur + 2 263 Eur).
35. Administratorė teigia, kad UAB „Transuva“ balanse nurodyti 28 611 Eur įsipareigojimai kreditoriams jau buvo pradelsti 2018 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta 28 611 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti laikoma pradelsta 2018 m. gruodžio 31 d., nes tai – per 2019 metus mokėtinos sumos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Kamida logistics“ 14 306,51 Eur dydžio reikalavimo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs 2018 m. liepos 31 d., kita reikalavimo dalis (dėl 861,43 Eur) turėjo būti įvykdyta 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 2018 m. spalio 31 d. (b. l. 9-23). Taigi 2018 metų pabaigoje 15 167,94 Eur dydžio UAB „Transuva“ įsipareigojimas UAB „Kamida logistics“ jau buvo pradelstas. Nustatyto pagal įmonės balansą faktiškai turimo 39 057 Eur vertės turto pusę sudaro 19 528,50 Eur. Dėl to pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Transuva“ pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
36. Byloje esantys dviejų BUAB „Transuva“ sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), išrašai 2017 m. kovo 3 d. – 2020 m. vasario 14 d. patvirtina, kad 2019 m. UAB „Transuva“ dar vykdė mokėjimus ir gaudavo pajamas iš UAB „Ramrenta“. Pagal administratorės atliktus skaičiavimus įmonės vadovui V. K. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo pervesta iš viso 41 165 Eur avanso (b. l. 49-142). BUAB „Transuva“ 10 592,69 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2019 m. spalio 26 d., o kreditorei E100 International Trade sp. z. o. O iš BUAB „Transuva“ 1 731,93 Eur suma buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7647-909/2020 pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Taigi tik 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje bendra 27 866,73 Eur UAB „Transuva“ pradelstų skolų suma viršijo pusę 2018 m. pabaigoje jos balanse apskaityto turto vertės.
37. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos, taip pat UAB „Transuva“ bankroto bylos Nr. eB2-1572-910/2021 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) visumą, pripažįsta, kad UAB „Transuva“ 2019 m. spalio 27 d. buvo faktiškai nemoki, nes jos pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
38. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
39. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė: įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnį, nurodyta, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jeigu finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Transuva“ nemoki buvo jau 2019 m. spalio 27 d., nes jos bendra pradelsta skola kreditoriams sudarė 27 866,73 Eur, o pagal paskutinį 2018 m. pabaigos turto balansą faktiškai turimo trumpalaikio turto vertė buvo 39 057 Eur. Pažymėtina tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tuo metu jau vyko bendrovės ginčas su darbuotoju dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Telšių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1894-1048/2019 iš atsakovės UAB „Transuva“ ieškovui T. B. priteisė 1 830,27 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 2 883,00 Eur dienpinigių ir 3 126,00 Eur netesybų, iš viso – 7 839,27 Eur.
42. Juridinių asmenų registro duomenimis, V. K. nuo 2017 m. spalio 23 d. (registruotas nuo 2018 m. vasario 6 d.) iki 2020 m. vasario 12 d. (išregistruota nuo 2020 m. vasario 20 d.) buvo UAB „Transuva“ vadovas, taip pat buvo akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 5 d., o nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ir nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. spalio 26 d. – vienintelis akcininkas. Taigi V. K., būdamas įmonės akcininkas ir vienasmenis vadovas, žinojo, kad UAB „Transuva“ finansinė padėtis 2019 m. nuolat prastėjo, jau 2019 m. spalio mėnesį įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl privalėjo vykdyti įstatymo jam nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. V. K. šios pareigos nevykdė, o 2019 m. spalio 26-27 d. visas savo turimas UAB „Transuva“ akcijas perleido užsienio piliečiui A. Y..
Žemesnės instancijos teismas
43. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad V. K. 2019 m. vasario 4 d. UAB „Transuva“ 403 vnt. akcijų buvo perleidęs R. J., tačiau 2019 m. kovo 4 d. vėl tapo visų 775 vnt. akcijų savininku. 2019 m. spalio 26 d. V. K. 620 vnt. UAB „Transuva“ akcijų perleido A. Y., o 2019 m. spalio 27 d. perleido nurodytam asmeniui ir likusius 155 vnt. akcijų.
44. A. Y. 2020 m. vasario 10 d. vienintelio akcininko sprendimu atšaukė V. K. iš direktoriaus pareigų nuo 2020 m. vasario 12 d. ir direktoriumi nuo 2020 m. vasario 13 d. paskyrė save, numatydamas, kad pareigas eis ne visą darbo laiką, bet 2 val. per mėnesį, o jo valandinis atlygis bus 5 Eur. Tačiau, VSDFV duomenimis, A. Y. nebuvo registruotas sistemoje, kaip apdraustas UAB „Transuva“ darbuotojas.
45. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas nenustatė, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje būtų nagrinėjusios A. Y. prašymą išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, jog A. Y. kirto Lietuvos Respublikos sieną. Nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. pranešimu, siųstu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, ragino A. Y. pateikti UAB „Transuva“ dokumentus ir turtą, tačiau pranešimas grįžo neįteiktas su nuoroda, kad adresas netikslus. Juridinių asmenų registre nenurodytas joks kitas A. Y. elektroninio pašto adresas.
46. Bankroto byla UAB „Transuva“ iškelta tik 2021 m. sausio 13 d. pagal vienos iš kreditorių – VMI – pareiškimą. Aptartas V. K. elgesys, kai, žinodamas akivaizdų įmonės nemokumą, visas įmonės akcijas ir vadovavimą perleido užsienio piliečiui, apie kurio buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitus atliktus veiksmus, susijusius su įmonės valdymu, nėra duomenų, patvirtina, kad nebuvo siekiama išsaugoti įmonės veiklą, patenkinti kreditorių reikalavimus. Nustatytos aplinkybės rodo bankrutavusios įmonės buvusio vadovo neteisėtus veiksmus ir sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
47. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba nesutvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujam buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
48. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, nurodyta, kad šio požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
50. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
51. Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).
52. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 27 d. Nemokumo administratorei iki šiol neperduota nei įmonės turto, nei jokių dokumentų.
53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisiškai) įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-382/2017).
54. Nors nagrinėjamu atveju UAB „Transuva“ paskutinis de jure vadovas buvo A. Y., tačiau, kaip jau nurodyta nutarties 45-46 punktuose, byloje nėra jokių duomenų apie tokio asmens buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitus atliktus veiksmus, susijusius su įmonės valdymu. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad nemokumo administratorė dėl UAB „Transuva“ turto ir dokumentų perdavimo kreipėsi į buvusį šios įmonės vadovą V. K.. Nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. pranešimu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ragino V. K. pateikti UAB „Transuva“ dokumentus ir turtą. Tačiau buvęs įmonės vadovas jokių įmonės dokumentų bei turto neperdavė.
55. UAB „Transuva finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2018 m. Už vėlesnius laikotarpius 2019-2020 m. jokių finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvo teikiama. Paskutiniame UAB „Transuva“ balanse nurodyta, kad įmonė 2018 m. pabaigoje turėjo 85 920 Eur vertės turto, kurį sudarė 2 263 Eur vertės atsargos, 46 863 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 36 794 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Nemokumo administratorės atlikta byloje pateiktų dviejų UAB „Transuva“ sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 3 d. – 2020 m. vasario 14 d. išrašų analizė patvirtina, kad buvusiam įmonės vadovui V. K. 2019 m. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo išmokėtas 41 165 Eur avansas atskaitingam asmeniui, iš kurio vadovas grąžino 24 852,96 Eur, kaip nepanaudotą avansą. Tuo tarpu duomenų apie likusios 16 312,04 Eur sumos panaudojimą nėra.
56. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis patvirtintą ir patikslintą BUAB „Transuva“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendra visų kreditorių reikalavimų suma yra 31 688,18 Eur. Tuo tarpu joks BUAB „Transuva“ turtas bei dokumentai nemokumo administratorei nėra perduoti, taip pat administratorė pati nesurado jokio įmonės turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad nemokumo administratorei buvęs įmonės vadovas V. K. neperdavė UAB „Transuva“ apskaitos dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių paaiškinimų dėl šios pareigos nevykdymo, pripažintina patvirtinančia, kad buvęs įmonės vadovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.
57. Atsižvelgiant į tai, kad visiškai nėra likusio jokio turto kreditorių reikalavimams patenkinti ir nėra jokių duomenų, kur buvo panaudotas 2018 metų balanse apskaitytas įmonės turtas, kaip panaudotos 2019 metais buvusiam vadovui pervestos piniginės lėšos, pripažintina, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą. Aptartos aplinkybės patvirtina bankrutavusios įmonės vadovo neteisėtus veiksmus ir sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Dėl kitų pareiškėjos argumentų
58. Pareiškėja taip pat prašė UAB „Transuva“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodydama, kad V. K. 2019 m. spalio 26 d. sudarytas akcijų perleidimo A. Y. sandoris buvo apsimestinis, juo bandant galutinai tyčia pabloginti jau nemokios įmonės padėtį, nuslėpti UAB „Transuva“ dokumentus ir turtą, taip išvengiant atsakomybės.
59. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
60. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamai duomenų, kad galėtų tinkamai įvertinti minėtą akcijų perleidimo sandorį ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu, t. y. nustatyti jo nuostolingumą ar ekonominę naudą įmonei.
61. Pažymėtina, kad BUAB „Transuva“ bankrotui pripažinti tyčiniu pakanka teismo konstatuotų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytų pagrindų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nagrinėjant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno iš ĮBĮ įtvirtintų tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui pripažinti tyčiniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 31 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021 31 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos BUAB „Transuva“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti BUAB „Transuva“ (j. a. k. 304478851) bankrotą tyčiniu.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniame teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.