- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 2-1894-1048/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00293-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo T. B. atstovui Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkui (teisininkui) V. J.,
viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas T. B. 2019-03-28 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovo 1 830,27 Eur (bruto) nesumokėto darbo užmokesčio ir 2 883,00 Eur dienpinigių; priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį netesybas (skaičiuojant kartu su dienpinigiais, kadangi jie yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis) už laikotarpį, kurį darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, pasibaigus darbo santykiams; priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį; priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019-01-31 Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau - Darbo ginčų komisija) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-110-370/2019, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo neatnaujinus prašymo pateikimo termino. Ieškovas nesutinka su 2019-01-31 Darbo ginčų komisijos sprendimu ir su ieškiniu kreipiasi į teismą. 2018-02-07 Gruzijos pilietis T. B. (ieškovas) ir UAB duomenys neskelbtini) (atsakovas) sudarė darbo sutartį Nr. 6, kuria ieškovas sulygo eiti tolimųjų reisų vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas. Tarp šalių sudaryta neterminuota darbo sutartis. Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 560 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir dienpinigius pagal Lietuvos Respublikos dienpinigių mokėjimo normatyvus. 2018-05-14 ieškovas (darbuotojas) ir atsakovas (darbdavys) sudarė darbo sutartį Nr. 4, kuria darbuotojas įsipareigojo eiti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, o darbdavys mokėti 521 Eur mėnesinį darbo užmokestį, išmokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 21 d., arba po jos einančią dieną darbo dieną. Šalys papildomai sulygo, jog darbuotojui išvykstant į komandiruotę, prieš komandiruotę dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017-06-28 nutarimu Nr. 523) arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni numatyti darbo sutartyje. Pastaroji darbo sutartis Nr.4 įsigaliojo 2018-05-14, kai darbuotojas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Darbuotojas ir darbdavys žodžiu susitarė, kad jam bus mokama 61 Eur dienpinigių už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną. 2018-08-08 darbuotojas atleistas iš darbo, tačiau atleidimo įsakymo nėra gavęs. Atleisdamas iš darbo darbdavys nesumokėjo darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas atlikęs tyrimą, nustatė sekančias aplinkybes: darbuotojas T. B. bendrovėje dirbo nuo 2018-05-14 iki 2018-08-13 ir jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis: už gegužės mėnesį – 330,91 Eur, už birželio mėnesį – 793,90 Eur, už liepos mėnesį – 461,59 Eur, už rugpjūčio mėnesį – 243,87 Eur, iš viso priskaičiuota 1830,27 Eur darbo užmokesčio. Darbuotojas gegužės mėn. dirbo 14 darbo dienų, birželio mėn. dirbo 25 darbo dienas, nuo 2018-06-06 iki 2018-06-30 buvo išvykęs į komandiruotę, liepos mėn. dirbo 20 darbo dienų ir nuo 2018-07-01 iki 2018-07-31 buvo išvykęs į komandiruotę, rugpjūčio mėn. dirbo 4 darbo dienas ir 2018-08-01 iki 2018-08-03 buvo išvykęs į komandiruotę.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniu pateikti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2018-05-14, viso už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėn. atsakovas ieškovui priskaičiavo 1550,44 Eur atlyginimą, taip pat už komandiruotėje išbūtas dienas – 3465,45 Eur dienpinigių. Atsakovui gavus informaciją apie ieškovo padarytus nusižengimus užsienyje, ieškovui nebendraujant su atsakovu, atsakovas neperdavė ieškovui darbo užmokesčio ir atliko dalinį žalos išskaitymą.
Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai – teismo šaukimas išsiųstas atsakovo registruotos buveinės adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 123 straipsnio 4 dalis), be to, atsakovui teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), be to, atsakovui teismo šaukimas įteiktas per EPP. Atsakovas teismo neinformavo, dėl kokių priežasčių atsakovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, jog ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui žinomos reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama yra žinomos (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovo atstovas prašė neatvykus atsakovo atstovui į parengiamąjį teismo posėdį priimti sprendimą už akių.
Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo priimtinas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies reikalavimų ir atsisakymą teismui priėmus, yra pagrindas civilinę bylą dalyje dėl pareikštų reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo nutraukti (Lietuvos Respublikos CPK140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, tačiau atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, ieškovo atstovui pateikus prašymą priimti byloje sprendimą už akių, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad likusieji ieškovo reikalavimai yra pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tarp darbdavio UAB duomenys neskelbtini) (atsakovo) ir darbuotojo T. B. (ieškovo) 2018-02-07 sudaryta darbo sutartis Nr. 6, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, atlyginimas – 560 Eur, darbo sutartis įsigalioja 2018-03-15). Be to, tarp darbdavio UAB duomenys neskelbtini) (atsakovo) ir darbuotojo T. B. (ieškovo) 2018-05-14 sudaryta darbo sutartis Nr. 4, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atlyginimas – 521 Eur. Darbo sutartyje numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017-06-28 nutarimu Nr. 523) arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti darbo sutartyje. Darbo sutartyje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti gavęs vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atvykęs į darbo vietą – 2018-05-14. UAB duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-08-13 įsakymu T. B. atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 58 straipsnio 1 dalį dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo- neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
Iš darbo ginčų komisijos byloje Nr. APS-110-370/2019 esančios 2018-11-22 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pažymos matyti, kad vadovaujantis UAB duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais bei Sodros duomenimis, nustatyta, jog T. B. UAB duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018-05-14 iki 2018-08-13, jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis: už gegužės mėnesį – 330,91 Eur, už birželio mėnesį – 793,90 Eur, už liepos mėnesį – 461,59 Eur, už rugpjūčio mėnesį – 243,87 Eur, iš viso priskaičiuota 1830,27 Eur darbo užmokesčio. T. B. gegužės mėn. dirbo 14 darbo dienų, birželio mėn. dirbo 25 darbo dienas, nuo 2018-06-06 iki 2018-06-30 buvo išvykęs į komandiruotę, liepos mėn. dirbo 20 darbo dienų ir nuo 2018-07-01 iki 2018-07-31 buvo išvykęs į komandiruotę, rugpjūčio mėn. dirbo 4 darbo dienas ir 2018-08-01 iki 2018-08-03 buvo išvykęs į komandiruotę.
Ieškovas 2019-01-07 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu, kuriuo prašė priteisti su darbu susijusias išmokas bei 1000 Eur neturtinės žalos. Išnagrinėjusi, ieškovo prašymą 2019-01-31 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-612, kuriuo atsisakė nagrinėti prašymą darbo ginčų komisijai neatnaujinus termino prašymo pateikimui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, darbo ginčių komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš darbdavio, 2019-01-31 priėmė sprendimą Nr. DGKS-612 (darbo byla Nr. APS-110-370/2019), kuriuo atsisakė nagrinėti prašymą darbo ginčų komisijai neatnaujinus termino prašymui pateikti. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019-02-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovo T. B. ieškinys atsakovui UAB duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tačiau 2019-03-01 teismo nutartimi atsisakyta ieškinį priimti, kaip neteismingą tam teismui (civilinės bylos Nr. 2-4005-1004/2019). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2019-01-31, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019-02-28, pripažintina, jog ieškovas nepraleido DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas iš darbo ginčo komisijos išsireikalavo bylą Nr. APS-10-370/2019 ir joje esančiais rašytiniais įrodymais teismas remiasi nagrinėjant šį ieškinį (DK 231 straipsnio 5 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti 1830,27 Eur darbo užmokestį ir 2883,00 Eur dienpinigių. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-08-13 įsakymu T. B. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Ieškovo teigimu, atsakovas nei atleidimo dieną, nei iki šios dienos darbo užmokesčio nesumokėjo, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas atsiliepime, nurodydamas, jog dėl ieškovo kaltės atsakovui buvo padaryta turtinė žala ir dėl šios priežasties atsakovas atliko dalinį žalos išskaitymą. Teismas pažymi, kad DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. DK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos specialios taisyklės dėl šio tipo išskaitų iš darbo užmokesčio. DK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovas, kad ir esant pagrindui dėl žalos atlyginimo, negalėjo daryti tokio dydžio išskaitų (kaip atsakovas atsiliepime nurodė - nuo 1550,44 Eur atlyginimo ir 3465,45 Eur dienpinigių). Taip pat pabrėžtina, kad išskaitos gali būti daromos tik iš darbuotojo darbo užmokesčio, kaip jis yra apibrėžtas DK 139 straipsnyje. Dienpinigiai nėra laikomi sudedamąja darbo užmokesčio dalimi, todėl išskaitos negali būti daromos iš dienpinigių. Be to, atsakovas neįrodė, kad turtinė žala atsakovui padaryta būtent dėl ieškovo kaltės, atsakovas byloje nereiškė priešieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti nesumokėto 1830,27 Eur darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio dydis priteistinas remiantis byloje Nr. APS-10-370/2019 surinktais įrodymais (2018-11-22 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pažyma). Šios sumos atsakovas neginčijo.
DK 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir atsakovas susitarė žodžiu, jog ieškovui bus mokamas 61 Eur dydžio dienpinigiai už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną. Ieškovas, remdamasis 2018-11-22 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pažyma, apskaičiavo nesumokėtų dienpinigių sumą – 2883,00 Eur (kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų skaičių padaugino iš 61,00 Eur (dienpinigių dydžio vienai komandiruotės dienai)). Atsakovas šios sumos neginčijo, atsiliepime nurodė dar didesnę apskaičiuotų dienpinigių sumą - 3465,45 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 2883,00 Eur dienpinigių sumą.
Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už atsakovo uždelsimą atsiskaityti su ieškovu. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kaip matyti iš bylos nustatytų aplinkybių, atsakovas nuo 2018-08-13 uždelsė sumokėti ieškovui darbo užmokestį ir dienpinigius, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už šešių mėnesių laikotarpį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo paskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, todėl teismas skaičiuodamas netesybas remiasi tarp šalių 2018-05-14 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 4 nurodytu ieškovo darbo užmokesčio dydžiu – 521,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, už atsakovo uždelsimą ieškovui sumokėti darbo užmokestį ir dienpinigius iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3126,00 Eur netesybų (521,00 Eur X 6).
Ieškovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimai dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų patenkinti visiškai, o ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, 235,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 286 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovo T. B., atstovaujamo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko (teisininko) V. J., ieškinio dalyje dėl pareikštų reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB duomenys neskelbtini) 1830,27 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 2883,00 Eur dienpinigių, 3126,00 Eur netesybų už atsakovo uždelsimą ieškovui sumokėti darbo užmokestį ir dienpinigius, iš viso 7839,27 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis Eur 27 ct) ieškovui T. B., gim. duomenys neskelbtini), atstovaujamam Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko (teisininko) V. J. (juridinio asmens kodas 302701501, Vilnius, Geležinkelio g. 3-14A (adresas korespondencijai – Ulonų g. 5-301, Vilnius)).
Priteisti iš atsakovo UAB duomenys neskelbtini), 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.