- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-1226-634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00005-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2009-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendis pakeistas, pagal BK 260 str. 1 d. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d. subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-02-04, bausmės pabaiga – 2015-02-04.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 93-369 nutarta nuteistajam E. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 8 mėnesių 12 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-05-27) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-25 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo požiūrį į darbą, socialinės reabilitacijos priemones, atliktą bausmės dalį, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. R. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas subjektyviai įvertino jo besikeičiantį elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra atlikęs daug didesnę nei įstatymu nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jog būtų galima jam taikyti lygtinį paleidimą, be to, nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 10-ojoje klasėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, šeima, lygtinai paleistas turės galimybę dirbti UAB „Žuvitakis“ upeiviu. Teigia, jog teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo remiantis tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, be to, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas yra nepagrįstas. BVK 6 str. numatyta, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad jo atžvilgiu teisingumo principas kaip nusikaltimą padariusiam asmeniui buvo įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendžiu, teismui įstatymo numatyta tvarka paskyrus bausmę už nusikalstamą veiką. Būtent teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina BK nuostatos. Nei Komisijai, nei teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, taip pažeidžiant vieną iš esminių teisingumo principų – niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. R. skundas atmestinas.
BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 10 klasėje, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad E. R. anksčiau teistas 4 kartus, šis teistumas - 5. Pirmą kartą nusikalto, būdamas nepilnametis. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, nes paskutinis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Šiuo metu atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių rodo ir jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nes atlikdamas bausmę jis 12 kartų pažeidė režimo reikalavimus, iš jų 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas nebuvo (nuobaudos šiuo metu negalioja).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nors apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis palaiko neformaliąsias nuteistųjų subkultūros tradicijas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Pats savaime kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų laikymasis neužkerta kelio lygtiniam paleidimui, tačiau vertinant kartu su asmeninėmis savybėmis, neabejotinai yra reikšmingas faktorius prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje lygtinio paleidimo metu, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę. Taip pat pagrįstai įvertinti socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadoje nuteistojo atžvilgiu išskiriami kriminogeniniai veiksniai, t.y. ankstesni teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo); gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos (prieš įkalinimą neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, buvo finansiškai priklausomas nuo artimųjų, pataisos namuose nedirba, finansiškai padeda artimieji); nuostatos; netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė – 55 balai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog E. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad E. R. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.