Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. M. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 29 d.Komisija 2018 m. gegužės 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, neatlikus jam 4 metų 2 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodami tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo V. M. gynėja advokatas Giedriaus Danėlius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Socialinio tyrimo išvados duomenimis ir objektyviomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus taikyti lygtinį paleidimą. Teismas savo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo grindė iš esmės tuo, kad V. M. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama sunkių, kita labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o negaliojančios nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, be to, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis neleidžia ryti išvados, kad šiuo metu yra įgyvendinta bausmės paskirtis. Iš esmės apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visiškai nevertino aplinkybių ,susijusių su apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. M. asmenybė ik išlieka pavojinga visuomenei. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pareiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Skunde pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmė turi siekti ne tik represyvių tikslų. Skiriant bausmę turi būti siekiama ne tik nukentėjusiojo asmens interesų apgynimo, teisinės taikos atkūrimo, bet ir veiką padariusio asmens resocializacijos, tam tikros jo požiūro, kuris formuos tolesnį jo elgesį tiek įprastose kasdieninėse, tiek konfliktinėse, provokuojančiose situacijose, korekcijos, pozityvaus požiūrio į taikius visuomeninius santykius. Be to, pažymima, kad teismas, vertindamas asmens lygtinio paleidimo klausimą neturi peržiūrėti kokio sunkumo nusikalstamos veikos buvo padarytos, tačiau turi vertinti, kaip asmuo atlieka jam paskirtą bausmę ar resocializuojasi bei turi galimybę sugrįžti į visuomenę. Skunde nurodoma, kad Komisija, priešingai nei nurodo skundžiamoje nutartyje teismas, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pažanga mažinant nustatytų kriminogeninių veiksmų įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą, tiek socialinio tyrimo išvados duomenys, tiek ir kiti medžiagoje esantys faktiniai duomenys apibūdina V. M. tik teigiamai - jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jo elgesys bausmės atlikimo metu, apart negaliojančių nuobaudų, buvo geras, jis 6 kartus skatintas, o visa tai leidžia manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde taip pat pabrėžiama, kad yra tiek formalus, tiek ir materialaus pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, laisvėje yra visos sąlygos jam taikyti intensyvią priežiūrą, palaiko tvirtus ryšius su šeima, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jam nustatytas 21 balas, t. y. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sistemingai mažėjo, ji pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Bausmės atlikimo metu iš esmės pasitaisė, nuteistas yra pirmą kartą, nors pradėdamas atlikti bausmę buvo eilę kartų baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu nuobaudos nebegalioja, ir šiuo metu jis yra tik skatinamas už gerą elgesį, kas leidžia daryti išvadą, kad jo nuostatos į priežiūrą pakito ir yra teigiamos. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, būtina vertinti jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, požiūrį į savo nusikalstamos veikos pasekmes, savo padarytos veikos vertinimą, iš ko būtų galima spręsti, jog mąstymas ir elgesys iš tiesų yra pasikeitęs ir leidžiantis tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Atlikus V. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskirtinas prie žemos rizikos grupės (21 balas). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika yra sumažėjusi nuo 24 balų iki 21 balo, tačiau iš jų net 16 balų yra dinaminiai, t. y priklausantys nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis. Visa tai rodo, kad nuteistasis nededa visų maksimalių pastangų, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar labiau.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 29 kartus pažeidė nustatytas taisykles ir režimo reikalavimus, 22 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už psichotropinių medžiagų vartojimą, dėl ko jam buvo skirta viena griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Taigi, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje V. M. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti vidaus tvarkos taisyklėms, ir tai, aukštesniojo teismo nuomone, ilgą laikotarpį darė sistemingai. Nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2016 m. sausio 22 d., kai nuobauda jam buvo panaikinta prieš terminą, ir vėliau jis buvo dar penkis kartus skatintas. Nors skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad tai, jog nuteistasis jau ilgą laiką nėra pažeidęs taisyklių ir režimo reikalavimų, o yra tik skatinamas, rodo jo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Priešingai, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne visada įvertina galimas savo elgesio pasekmes kas apibudina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nepasimokantį iš ankstesnio patyrimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog paskutinį kartą V. M. pažeidė nustatytą vidaus tvarką praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (bausmę atlieka nuo 2010 m. liepos 29 d., paskutinė nuobauda 2015 m. liepos 24 d.). Tai tik dar kartą įrodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai.

Apygardos teismas sutinka, jog nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės – specialybės įgijimas, paskatinimai už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turi gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, būdamas įkalinimo įstaigoje vedė, laisvėje turės darbą, vertintinos nuteistojo naudai. Tačiau vien tai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymu ir dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių taškų sumos nustatymu, nesudaro pagrindo V. M. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Taip pat negali būti sureikšminama ir ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

Atmestinas nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai kaip vieną iš atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodė apelianto padarytų veikų pavojingumą. Kai matyti iš bylos duomenų, V. M. bausmę atlieka už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą ir nors ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, atsižvelgtina ir į bausmių vykdymo individualizavimo bei visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principus, pagal kuriuos turi būti įvertinama ne tik jų asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šią aplinkybę.

Taip pat sprendžiant ar pagrįstai apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, buvo atsižvelgta ir į neatliktos bausmės dalį. Atliktos ir neatliktos bausmės santykis, vertinimas kitų aukščiau aptartų ir teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, ne neatliktos bausmės dalis lėmė teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti lygtinį paleidimą, o visuma aptartų aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas nagrinėjamu atveju bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai. Todėl ir nuteistojo skunde minimos skirtingos teismų nutartys lygtinio paleidimo klausimu bei Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir jų visuma, kuri nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo taikyti lygtinį paleidimą V. M. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra privalomas Komisijos nutarimas, lygtinio paleidimo taikymas yra jo teisė, bet ne pareiga. Nors nuteistasis pateikia nemažai teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs turės gyvenamąją vietą ir pastovų darbą, sukūrė šeimą, įgijo specialybę, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas), kurios apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu kiekvienu atveju vertinamos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai bausmę atliekantį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, nuteistojo dedamas pastangas mažinti nusikalstamą elgesio riziką. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o 2018 m. liepos 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.