Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. atstovo advokato R. B. skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-177 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. M. įgaliotas atstovas advokatas R. B. prašo panaikinti 2020 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-172 (teismas pažymi, kad Komisijos nutarimo numeris yra ne 81/04-172, kaip tai nurodo gynėjas, tačiau 81/04-177) ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) nesutinkama su Komisijos pozicija, jog „likusi neatlikta bausmės dalis dar nemaža“. Nuteistasis faktiškai jau yra atlikęs beveik 10 metų laisvės atėmimo bausmės, kai bendra jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų. Tai reiškia, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto keliamus reikalavimus;

2) nuteistasis nuo paskutinio svarstymo bei sprendimo netaikyti jam lytinio paleidimo, įvykdė jam nustatytus įpareigojimus bei toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios buvo šios: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; nepažeidinėti režimo reikalavimų taisyklių; dalyvauti programoje „EPP“. Tai reiškia, jog Komisija manė, jog tokios priemonės bei jų vykdymas yra pakankamos ir to pagrindas būtų kitą kartą jau taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija, neatsižvelgdama į savo anksčiau pateiktas rekomendacijas bei pavyzdingą jų vykdymą, šiuo metu kelia naujus reikalavimus. Tokia Komisijos pozicija yra nesuvokiama, nelogiška ir nenuosekli, kadangi nors ir matydama, jog rekomendacijos vykdomos, į tai neatsižvelgia ir teikia kitas, jau naujas, nors tokio reikalo nematė nagrinėdama anksčiau teiktą nuteistojo prašymą. Įpareigojimas dengti civilinį ieškinį yra perteklinis, nes turinio pobūdžio įsipareigojimas yra mažareikšmis, nuteistojo skola tesudaro 155 Eur;

3) Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į labai svarbų faktorių, t. y., teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant ją pagal OASys sistemą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir ji stabiliai bei nuolat mažėjo, t. y., 2015-08-19 pirminis vertinimas parodė 41 balą, 2017-11-14 atlikto vertinimo metu nustatyti 24 balai, 2018-05-17 – 21 balas;

4) Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį įregistravo santuoką, socialinius ryšius palaiko su sutuoktine, kitais artimaisiais, su kuriais gyveno iki nuteisimo. Iki apkaltinamojo nuosprendžio nuteistasis dirbo šeimos įmonėje, kuri vertėsi automobilinių dujinių sistemų montavimu, signalizacijų įrengimu, taip pat turėjo autodetalių parduotuvę. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose skatintas 9 kartus, pradėjo lankyti „Dailės terapijos“ užsiėmimus, dalyvavo ne vienoje socialinės reabilitacijos programoje. Turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus. V. M. atsainiai žiūri ir ignoruoja kriminalinę subkultūrą, suvokia motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, remia visuomenines vertybes, suvokia, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę;

5) nuteistasis neginčija, jog buvo baustas drausmine tvarka už padarytus pažeidimus, tačiau kaip matyti iš nuobaudų sąrašo, jos buvo taikytos iš esmės dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuosprendžio vykdymo pradžioje. Pastaruoju metu, t. y., 2018-2019 m. baustas po vieną kartą, tačiau nuo 2016 m. iki 2020 m. už aktyvią visuomeninę veiklą, mokymąsi, socialinių programų lankymą skatintas 9 kartus. Tokia tendencija rodo jo teigiamą požiūrį į socialinę veiklą, pasirengimą gyventi laisvėje, visuomenės normų paisymą bei siekį jų laikytis tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir užjos ribų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo atstovo skundas atmetamas.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo kardomojo kalinimo laikas, bausmės atlikimo pradžia skaičiuota nuo 2010-07-29. Bausmės pabaiga – 2022-07-29. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 4 mėnesiai 16 dienų.

Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba, drausmine tvarka baustas 24 kartus. Bausmės atlikimo metu yra oficialiai patvirtintas savikontrolės praradimo epizodas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad neatlikta bausmės dalis dar yra nemaža – 2 metai 4 mėnesiai 16 dienų.

Skunde nurodyta, kad nesutinkama su Komisijos pozicija, jog „likusi neatlikta bausmės dalis dar nemaža“. Nuteistasis faktiškai jau yra atlikęs beveik 10 metų laisvės atėmimo bausmės, kai bendra jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų. Tai reiškia, jog nuteistasis atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3 punkto keliamus reikalavimus.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, kad įstatymas nenumato tokių kategorijų – „didelė“ ar „nemaža“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamosios kategorijos, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati V. M. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Antra, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3 punkto keliamų reikalavimų atitikimas nesuponuoja pareigos nei Komisijai, nei teismui nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sutinka su tuo, jog nuteistasis atitinka minėtas įstatymo nuostatas, tačiau kartu pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti tik formalieji pagrindai lygtiniam paleidimui, t. y., nuteistojo prašymo Komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. BVK taip pat numato ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, t. y., nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis nuo paskutinio svarstymo bei sprendimo netaikyti jam lytinio paleidimo, įvykdė jam nustatytus įpareigojimus bei toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios buvo šios: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; nepažeidinėti režimo reikalavimų taisyklių; dalyvauti programoje „EPP“. Tai reiškia, jog Komisija manė, jog tokios priemonės bei jų vykdymas yra pakankamos ir to pagrindas būtų kitą kartą jau taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija, neatsižvelgdama į savo anksčiau pateiktas rekomendacijas bei pavyzdingą jų vykdymą, šiuo metu kelia naujus reikalavimus. Tokia Komisijos pozicija yra nesuvokiama, nelogiška ir nenuosekli, kadangi nors ir matydama, jog rekomendacijos vykdomos, į tai neatsižvelgia ir teikia kitas, jau naujas, nors tokio reikalo nematė nagrinėdama anksčiau teiktą nuteistojo prašymą. Įpareigojimas dengti civilinį ieškinį yra perteklinis, nes turinio pobūdžio įsipareigojimas yra mažareikšmis, nuteistojo skola tesudaro 155 Eur.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

Antra, (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta, jog Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą. Paminėtas teisinis reglamentavimas nenurodo, kad Komisija, priimdama nutarimą, negali nustatyti kitokių rekomendacijų, nei buvo nustatytos ankstesnio lygtinio paleidimo prašymo nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad Komisija turi visišką diskrecijos teisę rekomendacijų nuteistajam nustatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog skunde esantis teiginys, kad „Komisijos pozicija yra nesuvokiama, nelogiška ir nenuosekli, kadangi nors ir matydama, jog rekomendacijos vykdomos, į tai neatsižvelgia ir teikia kitas, jau naujas, nors tokio reikalo nematė nagrinėdama anksčiau teiktą nuteistojo prašymą“ yra tik deklaratyvi nuteistojo gynėjo nuomonė, nepagrįsta nei teisės aktais, nei teismų praktika.

Trečia, teismas mano, kad įpareigojimas dengti civilinį ieškinį nėra perteklinis, net ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skola yra 155 Eur. Pats nuteistasis turėjo imtis iniciatyvos, siekdamas visiškai ar bent iš dalies padengti esamą įsiskolinimą. To nedarant, Komisija pagrįstai nusprendė asmeniui rekomenduoti dengti minėtą skolos sumą.

Skunde teigiama, jog Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į labai svarbų faktorių, t. y., teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant ją pagal OASys sistemą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir ji stabiliai bei nuolat mažėjo, t. y., 2015-08-19 pirminis vertinimas parodė 41 balą, 2017-11-14 atlikto vertinimo metu nustatyti 24 balai, 2018-05-17 – 21 balas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis nuo 2018-05-17 nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 1 balu. Nuteistajam nustatyti 5 dinaminiai balai. Tai reiškia, kad jo elgesyje nustatytas nemažas, t. y., 15 dinaminių balų skaičius, kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo ne vieną specialybę, už gerą elgesį yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį įregistravo santuoką, socialinius ryšius palaiko su sutuoktine, kitais artimaisiais, su kuriais gyveno iki nuteisimo. Iki apkaltinamojo nuosprendžio nuteistasis dirbo šeimos įmonėje, kuri vertėsi automobilinių dujinių sistemų montavimu, signalizacijų įrengimu, taip pat turėjo autodetalių parduotuvę. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Pataisos namuose skatintas 9 kartus, pradėjo lankyti „Dailės terapijos“ užsiėmimus, dalyvavo ne vienoje socialinės reabilitacijos programoje. Turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus. V. M. atsainiai žiūri ir ignoruoja kriminalinę subkultūrą, suvokia motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, remia visuomenines vertybes, suvokia, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnį. Nuteistasis kartais pasielgia neatsakingai, rizikingai. Bausmės atlikimo laikotarpiu yra vienas, oficialiai patvirtintas savikontrolės praradimo epizodas. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jis ne visuomet sugeba daryti alternatyvius sprendimus, praeityje ne visada įvertindavo galimas savo elgesio pasekmes. Nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos. Išlieka aktualus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis veiksnys – netinkamas draugų ratas. Visa tai neigiamai charakterizuoja V. M. ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumo taikymu jo atžvilgiu.

Skunde parašyta, kad nuteistasis neginčija, jog buvo baustas drausmine tvarka už padarytus pažeidimus, tačiau kaip matyti iš nuobaudų sąrašo, jos buvo taikytos iš esmės dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuosprendžio vykdymo pradžioje. Pastaruoju metu, t. y., 2018-2019 m. baustas po vieną kartą, tačiau nuo 2016 m. iki 2020 m. už aktyvią visuomeninę veiklą, mokymąsi, socialinių programų lankymą skatintas 9 kartus. Tokia tendencija rodo jo teigiamą požiūrį į socialinę veiklą, pasirengimą gyventi laisvėje, visuomenės normų paisymą bei siekį jų laikytis tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir užjos ribų.

Teismas nepritaria nurodytam skundo argumentui ir mano, kad net 24 drausminės nuobaudos (nors ir negaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą yra itin aktualus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, bet ne pasirengimą gyventi laisvėje, visuomenės normų paisymą bei siekį jų laikytis tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir užjos ribų, kaip tai nurodo nuteistojo gynėjas.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą V. M. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo V. M. gynėjo advokato R. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. V. M. atstovo advokato R. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.