Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas), skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Darius Bliznikas 2020-09-24 patvarkymu Nr. S-20-35-27487 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Nurodė, kad Valdas Čeglikas nuo 2012-07-03 vykdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą 2012-06-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-4012-592/2012 dėl 331,16 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. Ž. išieškotojo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai. Valdas Čeglikas 2012-07-03 priėmė patvarkymą priimti dokumentą vykdyti. Antstolis nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančios Gyventojų registro 2012-07-03 užklausos matyti, kad nėra duomenų apie I. Ž. mirties datą. Pagal 2018-12-10 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-266 antstolio Valdo Čegliko vykdomąją bylą Nr. 0116/12/01748 perėmė vykdyti antstolis Darius Bliznikas, vykdomosios bylos numeris pakeistas į Nr. 0035/18/03770. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) I. Ž. mirė, o 2019-06-27 I. Ž. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Pažymėjo, jog vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, duomenų išviešinimas Antstolių informacinėje sistemoje yra pakankamas ir papildomi kreditoriaus veiksmai nereikalingi. Nurodė, jog duomenys apie vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0035/18/03770 buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje.

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas nuo 2012-07-03 vykdomojoje byloje Nr. 0115/12/01748 vykdė skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą 2012-06-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-4012-592/2012 dėl 331,16 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. Ž. išieškotojo UAB „Mano Būstas Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) naudai (v. b. l. 1). Skolininkas I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 29). Antstolio Valdo Čegliko vykdomąją bylą Nr. 0115/12/01748 pagal 2018-12-10 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-266 perėmė vykdyti Darius Bliznikas, vykdomosios bylos numeris pakeistas į Nr. 0035/18/03770. Testamentų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko I. Ž. palikimą 2019-06-13 priėmė Lietuvos Respublika (v. b. l. 32). Antstolis 2020-08-31 Turto arešto aktu Nr. S-20-35-24035, areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 31). Turto areštas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2020-09-01. Antstolis 2020-08-31 priėmė patvarkymą Nr. S-20-35-24035 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770, kuriuo patvarkė pakeisti skolininką į palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką (v. b. l. 34, 36). VĮ Turto bankui 2020-09-01 buvo įteiktas patvarkymas Nr. S-20-35-24035 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770 (v. b. l. 37).

Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolio 2020-08-31 patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininką I. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kaip jos teisių perėmėja. Pareiškėjos teigimu, antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo į valstybę vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770, kadangi valstybė per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą nebuvo informuota apie išieškotojo UAB „Mano Būstas Vilius“ reikalavimą mirusiam skolininkui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad institucijos atstovaujamos valstybei paveldėjimo klausimais yra AIS duomenų gavėjos, todėl, vykdydamos savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), nei Antstolių informacinė sistema (AIS) nėra valstybės registrai. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą, elektroninių varžytynių veikimą ir pan. (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas). Nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, kad informacija Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje ar Antstolių informacinėje sistemoje gali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog buvo įvykdyta kreditoriaus pareiga, įtvirtinta CK 5.63 straipsnyje. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jeigu terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014).

Kaip minėta, esminis termino nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, tikslas yra suteikti įpėdiniams visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir jų dydžius. Taigi siekiant, kad įpėdiniai sužinotų šią reikšmingą informaciją, duomenys apie kreditorių reikalavimus turi būti pakankamai aiškūs ir konkretūs, leidžiantys įpėdiniui nustatyti konkretaus kreditoriaus reikalavimų, pareikštų palikėjui dydį. Atsižvelgiant į tai, vertintina, ar konkretus informacijos apie palikėjo I. Ž. įsipareigojimus kreditoriams pateikimo būdas užtikrino galimybę įpėdiniams sužinoti duomenis apie mirusio skolininko kreditoriaus vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770 išieškomas sumas.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolis Valdas Čeglikas informaciją AIS apie skolų išieškojimą išviešino 2012 metais, kai palikėjas jau buvo miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 13, 15, 21, 24). Antstolis Darius Bliznikas perėmė vykdyti antstolio Valdo Čegliko vykdomąją bylą Nr. 0116/12/01748 pagal 2018-12-10 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-266, vykdomosios bylos numeris pakeistas į Nr. 0035/18/03770. Valstybei atstovaujantis VĮ Turto bankas 2019-05-23 raštu Nr. (16.6-44) SK4-6025 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau įrodymų, kad paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas, nėra. Vykdomąją bylą antstolis perėmė tik 2018-12-10, todėl vadovaujantis CPK normomis antstolis iki 2018-12-10 negalėjo atlikti jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi dar nevykdė vykdomosios bylos, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad antstolis Darius Bliznikas perėmęs vykdyti vykdomąją bylą būtų pakartotinai AIS sistemoje išviešinęs apie toliau vykdomą skolos išieškojimą. 2020-08-31 turto arešto aktu Nr. S-20-35-24035, areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto areštas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2020-09-01. Lietuvos Respublika palikimą priėmė 2019-06-13, todėl nustatyta, jog buvo praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, terminas baigėsi 2019-09-13. Byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kreditoriai būtų kreipęsi dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą perėmė vykdyti 2018-12-10, o aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2020-08-31, t. y. po beveik 2 metų nuo bylos perėmimo, nors kaip valstybės įgaliotas subjektas vykdomiesiems dokumentams vykdyti, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenimis ir žinoti, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai nedelsdamas pranešti apie tai išieškotojui, jog šis per įstatyme nustatytą terminą pareikštų savo reikalavimus, arba pats pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770. Byloje nustatyta, kad antstolis šių veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), neįvykdė. Taigi iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad valstybė priimdama palikimą negalėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770 mirusį skolininką I. Ž. pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, VĮ Turto banko skundas dėl antstolio veiksmų yra tenkinamas ir antstolio patvarkymas Nr. S-20-35-24039 dėl skolininko pakeitimo, kuriuo skolininkas I. Ž. pakeistas į Lietuvos Respubliką, naikinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko priimtą patvarkymą Nr. S-20-35-24039 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03770.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.