- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-199-955/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10516-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Gintas Gustaitis, Eglė Dargvainė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui M. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; 2) priteisti iš atsakovo, tėvo M. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A. ir A. A. po 300 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną ieškovę, įpareigojant atsakovą pervesti šias lėšas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos; 3) priteisti nepilnamečiams vaikams M. A. ir M. A. iš atsakovo po 8 180 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius tris metus (36 mėnesius) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, įpareigojant atsakovą šias lėšas pervesti į motinos asmeninę banko sąskaitą per vieną mėnesį nuo priimto teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti priverstinę 16 360 Eur hipoteką atsakovo M. A. nuosavybės teise priklausančiam turtui: (duomenys neskelbtini), iki visiško Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo įvykdymo šioje civilinėje byloje; priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės A. A. ir atsakovo M. A. (toliau – ir atsakovas) civilinė santuoka, kuri buvo sudaryta ir registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu nebuvo išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo nepilnamečiams vaikams klausimai. Ieškovė nurodo, kad jie su atsakovu susilaukė dviejų vaikų: A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo). Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 1 d., M. A. paliko šeimą. Nuo to laiko atsakovas neteikė jokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė pripažino, kad 2021 metų birželio pabaigoje ji su vaikais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno su atsakovu, kartu gyveno iki 2022 metų sausio vidurio, tačiau bendro ūkio nevedė, už viską mokėjo tik ieškovė, o atsakovas visas savo gaunamas pajamas investavo į savo namo statybas.
3. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300,00 Eur, kadangi kiekvieno nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių užtikrinimui per mėnesį susidaro ne mažesnė nei 600,00 Eur/mėn. suma, kuri didėja priklausomai nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių (pavyzdžiui vaikų ligos, dantų specialistų paslaugos, greitai susidėvintys drabužiai, kanceliarinės prekės ir kt.).
4. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 8 180,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per paskutiniuosius 36 mėnesius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos 1 d. ieškovei yra sumokėjęs iš viso 200,00 Eur, kuriuos ieškovė sutinka pripažinti pinigais skirtais nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovės įsitikinimu, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn., atsakovas privalėjo kiekvieno nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti bent po 230,00 Eur/mėn. tačiau šios pareigos nevykdė, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl finansinės paramos vaikams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra po 8 180,00 Eur (230,00 Eur/mėn. x 36 mėn. – 100,00 Eur) kiekvienam vaikui. Tuo tarpu bendra išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams suma iš viso yra 16 360,00 Eur.
5. Ieškovė nurodė, kad neteikia reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, nes ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir įsipareigoja nedrausti ateityje, jei tik pats atsakovas išreikš valią bendrauti su sūnumis ir sūnūs tam neprieštaraus.
6. Taip pat ieškovė prašo nustatyti priverstinę 16 360,00 Eur hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui. Nurodo, kad atsakovas iki šiol neigia išlaikymo įsiskolinimo egzistavimą ir vengia teikti periodinį išlaikymą, o tai rodo atsakovo nesąžiningumą, didelę grėsmę nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo užtikrinimui. Tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir periodines išmokas vykdymas, būtina nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui, kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra 14 399,00 Eur, iki visiško teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo. Atsakovas neturi savo vardu įregistruoto kito nekilnojamojo turto, taigi akivaizdu, kad atsakovui geruoju nevykdant teismo sprendimo, t. y. atsisakant sumokėti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą ar periodines išlaikymo įmokas, vienintelė ieškovės galimybė užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, bus išieškoti priteistas sumas iš atsakovo vienintelio turimo nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atsakovas nuosekliai neteikė išlaikymo savo vaikams ir iki šiol neigia turintis finansines galimybes užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, akivaizdu, kad teismui panaikinus atsakovo nekilnojamajam turtui pritaikytą turto areštą, atsakovas nedelsiant šį turtą perleis kitiems asmenims, siekdamas išvengti išieškojimo.
7. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos reikalavimai yra pakankamai dideli, skaičiuojant susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kuris yra 16 360,00 Eur, ir ieškovės reikalaujamą periodinį išlaikymą, kuris iš viso yra 600,00 Eur/mėn. Tuo tarpu bendra atsakovo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 14 399,00 Eur, tad akivaizdu, kad hipotekos pritaikymas yra proporcinga reikalavimo užtikrinimo priemonė, nepažeidžianti atsakovo turtinių teisių.
II. Atsakovo argumentai
8. Atsakovas M. A. su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu padidėjo atsakovo gaunamos pajamos, atsakovas sutinka ir su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 300,00 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiose dalyje ieškovės patikslintą ieškinį pripažįsta pilnai.
9. Tačiau atsakovas tik iš dalies sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad sutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2022 m. vasario mėn. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, kadangi prieš du metus buvo žemesnis pragyvenimo lygis, buvo mažesnė minimali alga, su kuria galėtų būti siejamas išlaikymo dydis. Be to, atsakovas tuo metu neturėjo pajamų, iš kurių būtų galėjęs teikti didesnio dydžio išlaikymą. Atsakovas paaiškino, kad su ieškove bendrą šeimyninį gyvenimą vedė ir po santuokos nutraukimo, t. y. iki 2020 spalio mėnesio. Vaikams buvo duodama 100,00 Eur ar 200,00 Eur kas mėnesį, atsakovas su vaikais bendraudavo ir jais rūpindavosi, o išvykstant į Lietuvą 2020 spalio mėnesį atsakovas ieškovei paliko automobilių keltuvą, automobilį, automobiliams remontuoti reikalingą įrangą ir to ieškovė neginčijo. 2021 liepos mėnesį ieškovė grįžo gyventi pas atsakovą į Lietuvą, į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), o po maždaug dviejų mėnesių jie išsinuomojo didesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ieškovė gyvena iki šiol. Iki 2022 metų vasario mėnesio pabaigos gyveno visi kartu, vedė bendrą ūkį ir tik nuo 2022 metų kovo mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, atsakovas nepilnamečiams vaikams teikė išlaikymą ir rūpinosi šeimos interesais. Ieškovė gaudavo iš Airijos valstybės išmokas skirtas vaikų išlaikymui. Taigi, jokio įsiskolinimo iki 2022 m. kovo mėn. nebuvo.
10. Taip pat atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu jo nekilnojamajam turtui taikyti priverstinę hipoteką, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra apie 3 000,00 Eur per mėnesį, todėl jo pajamos yra pakankamos teikti vaikams išlaikymą.
III. Išvadą teikiančios institucijos išvada
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl išlaikymo dydžio priteisimo, Skyriaus nuomone patikslintas ieškinys šioje dalyje turėtų būti tenkinamas.
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra pagrįsti, todėl ir ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neprieštarautų vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
13. Byloje pateikti 2007 m. liepos 3 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas Nr. 369 bei 2013 m. rugpjūčio 20 d. Craigavon Dž. Britanijos ir Š. Airijos JK apsk. ir Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas Nr. 2607 patvirtina, jog nepilnamečiai A. A., gimęs (duomenys neskelbtini)bei M. A., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. A. ir M. A. vaikai.
14. 2021 m. sausio 29 d. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės A. A. ir atsakovo M. A. civilinė santuoka, kuri buvo sudaryta ir registruota (duomenys neskelbtini) St. Luarans Romos katalikų bažnyčioje, Cookstown, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo nepilnamečiams vaikams klausimai.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
15. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A. ir A. A. po 300,00 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną ieškovę, įpareigojant atsakovą pervesti šias lėšas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos. 2024 m. balandžio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės ieškinį šioje dalyje pripažino pilnai.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo nei reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nei reikalaujamo išlaikymo dydžio priteisimo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
17. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, į tai, kad tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, nepilnamečių vaikų A. A. ir M. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. A. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 3.169 straipsniai)).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
19. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).
20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, į abiejų šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui yra pakankama būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. A. ir M. A. išlaikymui priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2022 m. liepos 28 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovė, kurios teigimu prašoma priteisti 300,00 Eur išlaikymo suma atitinka vaikų interesus.
21. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
22. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
23. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
24. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams M. A. ir M. A. iš atsakovo po 8 180,00Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius tris metus (36 mėnesius) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2022 m. liepos 28 d. po 230,00 Eur kas mėnesį abiem vaikams. Ieškovė nurodo, kad nors šalių santuoka nutraukta 2020 m. lapkričio 27 d., tačiau 2019 m. liepos 16 d. Danganono magistrato teismo Bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka buvo išduotas 1-asis Magistrato teismo teisėjo Tarpinis teismo įsakymas dėl draudimo priekabiauti ir gyvenamosios vietos paskyrimo, priimtas pagal 1998 m. Šiaurės Airijos Šeimos namų ūkio ir smurto artimoje aplinkoje įsaką, kuris galiojo iki 2020 m. liepos 16 d. Atsakovui tuo metu buvo uždrausta artintis ne tik prie ieškovės ir prie namo, kuriame ji gyvena, bet net ir su ja kontaktuoti telefonu ar pan. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas 2-asis orderis, kuris galiojo iki 2021 m. lapkričio 17 d. Šios aplinkybės rodo, kad tuo laikotarpiu šalių santykiai buvo pašliję, sutuoktiniai kartu jau nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Nors atsakovas teigia, kad tuo metu jis vaikams duodavo po 100,00 Eur ar 200,00 Eur kas mėnesį grynais pinigais, su vaikais bendraudavo ir jais rūpindavosi, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie pinigų perdavimą, todėl teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovas buvo įpareigotas išsikraustyti iš šalių bendrų namų ir jam buvo uždrausta artintis prie ieškovės, todėl atsakovo argumentai, kad tuo metu jis teikė išlaikymą vaikams laikytini nepagrįstais.
25. Byloje šalys pripažino, kad 2020 m. rudenį atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, o ieškovė, nežiūrint į atsakovui pritaikytus apribojimus, jiems nepasibaigus, 2021 m. birželio pabaigoje taip pat su vaikais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno su kartu su atsakovu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys kartu negyveno nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. birželio pabaigos, kol ieškovė grįžo į Lietuvą. Atsakovas taip pat teigia, kad išvykdamas į Lietuvą jis paliko ieškovei automobilių keltuvą, automobilį, automobiliams remontuoti reikalingą įrangą, kurią ieškovė pardavė ir iš šių pinigų galėjo išlaikyti vaikus. Tačiau pažymėtina, kad abi šalys pripažino, kad gyvenant santuokoje atsakovas turėjo savo verslą, t. y. automobilių remonto dirbtuves, visa ši įranga buvo įsigyta santuokos metu, todėl laikytina šalių bendrąja nuosavybe. Išvykdamas į Lietuvą atsakovas dalį šio verslo turto pardavė pats, dalį paliko ieškovei. Pažymėtina, kad išlaikymas yra periodinis tam tikro dydžio lėšų skyrimas kasdieniams vaikų poreikiams maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. tenkinti, todėl dalies santuokoje įgyto turto palikimas ieškovei, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo teikiamas pilnavertis, vaikų kasdienius poreikius atitinkantis išlaikymas. Ieškovei byloje įrodinėjant, kad jokio išlaikymo atsakovas per minėtą laikotarpį vaikams neteikė, o atsakovui nepagrindus savo atsikirtimų rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė grynųjų pinigų vaikų išlaikymui teikimo fakto, o faktas, jog atsakovas dalį turto paliko ieškovei, nepatvirtina atsakovo argumentų apie pilnavertį vaikų išlaikymą. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ir jokių įrodymų koks turtas buvo paliktas, kokia jo vertė bei už kiek jis buvo parduotas.
26. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimus, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2021 m. birželio 28 d. (23 mėnesius) atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo.
27. Atsakovas taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kadangi visą ši laikotarpį ieškovė vaikų išlaikymui iš Airijos gavo pašalpą po 500,00 svarų kas mėnesį. Nurodo, kad tokio išlaikymo vaikams turėjo pakakti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020).
28. Pažymėtina, kad ieškovė nepilnamečiams vaikams šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja tik po 230,00 Eur kiekvienam vaikui, kas iš esmės atitinka tik minimalų, būtiniausių poreikių tenkinimui skirtą išlaikymą, todėl priteistino išlaikymo dydį sumažinus valstybės skiriamų išmokų dalimi, tai būtų atėmę (sumažinę) galimybę ieškovei apmokėti papildomas vaikų edukacijas, pramogas, keliones, kultūros pažinimą, kadangi šias išmokas reikėtų skirti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis tuo metu neturėjo galimybių teikti išlaikymo vaikams, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas ir aptariamu laikotarpiu buvo darbingo amžiaus, Airijoje turėjo sėkmingą verslą, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų ir pan. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu Airijos institucijos yra pareiškusios reikalavimą ieškovei dėl visų gautų pašalpų grąžinimo, todėl šiuo metu dar nėra aišku kokią sumą ir už kokį laikotarpį ieškovė privalės gautas lėšas grąžinti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo iš ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo sumos atimti Airijos mokėtus pinigus vaikų išlaikymui.
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą ir už laikotarpį, kai ji su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno kartu su atsakovu, t. y. nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio. Nurodo, kad nors tuo metu šalys gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė. Šeimą ir patį atsakovą išlaikė ieškovė, o atsakovas visus savo gaunamus pinigus leido savo namo statybai. Atsakovas teigė, jog visą tą laikotarpį jie toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, planavo ateitį, rūpinosi buities reikalais, kartu lankydavo draugus, atsakovas taip pat rūpinosi šeimos interesais, todėl laikytina, kad atsakovas tuo laikotarpiu yra įvykdęs vaikų išlaikymo prievolę.
30. Pažymėtina, kad bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
31. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus.
32. Teismas pažymi, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai šeimoje kiekvienu konkrečiu atveju yra individualūs, todėl ir vaikų išlaikymo klausimas kiekvienoje šeimoje, nepaneigiant abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sprendžiamas individualiai. Paprastai šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovės paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
33. Byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu šalys gyveno vienuose namuose, ieškovė patvirtino, kad išsinuomojus trijų kambarių butą, šalių santykiai tarsi ir buvo pagerėję, Atsakovas daug laiko praleisdavo statybose, ieškovė rūpinosi vaikais, mokyklomis, ieškojosi darbo. Kadangi tuo metu ieškovė tikėjo, kad statomame name šeima gyvens visi kartu, todėl stengėsi nesureikšminti piniginio klausimo, juo labiau, kad dar turėjo santaupų, kurias parsivežė iš Šiaurės Airijos.
34. Byloje apklausta liudytoja L. B. paaiškino, kad jai yra žinoma, jog ieškovė į Lietuvą grįžo pas atsakovą, į jo vieno kambario butą, tikėdamasi, kad jie vėl gyvens kaip šeima. Pradžioje buvo viskas gerai, jie susitaikė. Vėliau persikėlė į didesnį butą, kurį ieškovė išsinuomojo savo vardu. Po kurio laiko ieškovė pradėjo skųstis, kad atsakovas jai neduoda pinigų, nes visas savo pajamas skiria namo statybai. Byloje apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad ieškovei grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus kartu su atsakovu, jie gyveno kaip šeima, dažnai lankydavosi ir pas liudytoją namuose savaitgaliais ar per šventes. Jie atvykdavo kartu, su vaikais, atrodė kaip normali šeima. Tuo metu A. lyg dirbo kažkur sporto klube, M. – autoservise. Atsakovas tuo metu jau statėsi namą, liudytojas yra net padėjęs jam prie statybų, beveik visus darbus prie namo atliko pats atsakovas, nes nuo jaunystės yra dirbęs statybose, jis tik pirkosi medžiagas.
35. Į bylą atsakovas pateikė ir savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad minimu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio atsakovo išlaidų absoliuti dauguma buvo patirtos maisto prekių parduotuvėse bei degalinėse. Taigi, ir šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas visas savo gaunamas pajamas išleisdavo namo statybai ir jokiu būdu neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.
36. Teismas pažymi, kad šalims gyvenant kartu galioja prezumpcija, jog jos tvarko bendrą ūkį ir išlaiko nepilnamečius vaikus kartu, be to, jei vienas iš tėvų neteikia išlaikymo vaikui, antrasis turi galimybę prisiteisti išlaikymą teismo keliu, tačiau atsakovė tokia teise nepasinaudojo, vadinasi atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams pakako. Taigi, iš pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šiuo laikotarpiu nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio atmetamas kaip neįrodytas.
37. Atsakovas iš dalies sutinka dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. iki ieškinio padavimo dienos, tačiau tik po 200,00 Eur kiekvienam vaikui. Pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu išlaikymo vaikams neteikė.
38. Pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
39. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
40. Pažymėtina, kad 2019 m. minimali mėnesinė alga buvo 555,00 Eur, 2020 m.– 607,00 Eur, 2021 m. – 642,00 Eur, o 2022 m. – 730,00 Eur. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo po 230,00 Eur kiekvienam vaikui, kas net nesudaro pusės minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti detalius įrodymus, patvirtinančius visas vaikų poreikių sumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma 230,00 Eur kiekvienam vaikui suma iš esmės galėjo užtikrinti bent būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą, tokio dydžio priteisiamas išlaikymas už ginčo laikotarpį yra objektyvus, atitinkantis vaikų poreikius. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 200,00 Eur vaikų išlaikymui, todėl ši suma atimama iš bendros priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos.
41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovas yra įvykdęs dalį išlaikymo pareigos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2021 m. birželio 28 d. (už 23 mėnesius) ir nuo 2022 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. liepos 28 d. (už 5 mėnesius), skaičiuojant po 230,00 Eur kiekvienam vaikui. Viso iš atsakovo priteisiamas 12 680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (28 mėn. x 230,00 Eur x 2) – 200,00 Eur) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl priverstinės hipotekos taikymo
42. Ieškovė prašo nustatyti priverstinę 16 360,00 Eur hipoteką atsakovo M. A. nuosavybės teise priklausančiam turtui: (duomenys neskelbtini), iki visiško Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo įvykdymo šioje civilinėje byloje. Nurodo, kad nustačius priverstinę hipoteką, būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai prieš galimus kitus Atsakovo kreditorius. Kadangi atsakovas statosi namą ir, ieškovės žiniomis, turi ne vieną kreditinę kortelę, todėl tikėtina, kad jis gali nebevykdyti savo įsipareigojimų.
43. CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priverstinė hipoteka, kaip skolininko teisių suvaržymas nepaisant jo valios, suteikiantis pranašumą kreditoriui, esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir CK nustatytu atveju, nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; ir kt.). Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; ir kt.).
45. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis nevykdys sprendimo ir neteiks vaikams priteisto išlaikymo arba kad vykdymas iš esmės pasunkės. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi likvidaus turto, jo gaunamas pajamas šiuo metu sudaro apie 3 000,00 Eur per mėnesį, todėl atsakovas turi galimybę teikti priteisto dydžio išlaikymą savo vaikams. Teismo vertinimu priverstinės hipotekos taikymas šiuo atveju būti perteklinis ir nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises, todėl šioje dalyje ieškovės patikslintas ieškinys netenkinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
46. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-199-955/2024 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
48. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (69,37 proc.) (du reikalavimai patenkinti pilnai (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo), vienas reikalavimas atmestas (dėl priverstinės hipotekos taikymo) ir vienas reikalavimas tenkintas 77,51 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo)), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.
49. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 203,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 35,00 Eur už dokumentų vertimus į valstybinę kalbą ir 4 700, 00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Viso – 4 938,00 Eur. Ieškovę A. A. atstovavimo sutarčių pagrindu byloje atstovavo advokatai Gintas Gustaitis ir Eglė Dargvainė, kurioms ieškovė pagal advokatų išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, informacijos rinkimą ir gautų dokumentų analizę, kitas suteiktas teisines paslaugas, 2022 m. liepos 20 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 1133625, 2023 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 1133625, 2024 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. LAT Nr. 1133629, 2024 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitu LAA Nr. 1213102, 2024 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitu LAA Nr. 1213104, 2024 m. balandžio 23 d. pinigų priėmimo kvitu LAA Nr. 1213105, sumokėjo iš viso 4 700,00 Eur.
50. Atsakovo M. A. bylinėjimosi išlaidas byloje 2 790,00 Eur už advokato Lino Mažono teisinę pagalbą. Atsakovas pagal advokato išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kitas suteiktas teisines paslaugas, 2022 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 1129918, 2023 m. sausio 18 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 1129944, 2022 m. gruodžio 30 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. lapkričio 29d., 2023 m. 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 2 790,00 Eur.
51. Teismas pažymi, kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 425,49 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (203,00 Eur + 35,00 Eur + 4 700,00 Eur) x 69,37 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 854,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 790,00 Eur x 30,63 proc.) (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
52. Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą (3 425,49 Eur – 854,58 Eur), sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 570, 91 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
53. Atsakovas nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į jos procesinį elgesį bei piktnaudžiavimą procesu, tačiau teismas pažymi, kad dėl to ieškovei buvo pritaikyta nuobauda bei paskirta bauda, todėl antrą kartą dėl to paties taikyti sankcijų ieškovei nėra pagrindo.
54. Teismas šioje byloje patyrė 70,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui valstybei priteistinos iš šalių, t. y. iš ieškovės priteisiama 21,44 Eur, iš atsakovo – 48,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 680,00 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šias lėšas į ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bei paskirti ieškovę šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 570,91 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-199-955/2024, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,56 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybei iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,44 Eur (dvidešimt vieno euro 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.