Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. 4 kartus buvo suteikta teisė trims paroms parvykti į namus ar aplankyti artimuosius giminaičius. Nuteistajam nekils problemų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ir pasibaigus bausmės atlikimo laikui. Marijampolės pataisos namuose baigė Suaugusių vidurinio ugdymo programą, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, tekintojo kvalifikaciją, šaltkalvio įrankininko kvalifikaciją, tiltinio tipo krano operatoriaus kvalifikaciją. Pataisos namuose dirbo. Pokalbių metu nuteistasis išsako teigiamą darbinę motyvaciją, laisvėje turės darbo vietą. Palaiko ryšius su artimaisiais. Komisijai pristatomas 5 kartą. Rekomendacijų įvykdymo laikotarpiu nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, elgėsi gerai, nepažeidė režimo reikalavimų. 2022 m. 3-iame ketvirtį buvo įtrauktas į sąrašus lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą, tačiau programa vykdoma nebuvo. Nuteistasis įvykdė Komisijos teiktas dvi rekomendacijas, vienos rekomendacijos neįvykdė, bet pagal turimą informaciją rekomendacija buvo neįvykdyta ne dėl nuteistojo kaltės. Komisija atsižvelgė į tai, kad nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šie apsauginiai veiksniai: gyvenamosios vietos turėjimas; formaliai patvirtino įdarbinimo galimybes; palaiko socialinius ryšius su motina; pozityvūs elgesio pokyčiai.

Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija stebima tik dėl to, kad nuteistasis pateikė formalius patvirtinimus dėl įdarbinimo galimybės lygtinio paleidimo atveju. Asmuo nuteistas dėl itin sunkios nusikalstamos veikos padarymo, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius – asmens gyvybės atėmimą. Nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau teistas 8 kartus, kartą teistas ir užsienio valstybėje. Nusikalstamos veikos sunkėja. Jam buvo 3 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą pažeidė jos sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis ne mažiau kaip 17 kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, kurių dalį taip pat padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Akivaizdu, kad administracinių nuobaudų skyrimas, teistumų skaičius, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir toliau nebenusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas net 55 kartus, skatintas 4 kartus, kas iš esmės neatperka padarytų nuobaudų skaičiaus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors pats nuteistasis teigia, kad bandė gydytis savo priklausomybę, tačiau tuo pačiu nurodė, jog nemano, kad turėjo dėl to problemų. Paskutinis nusikaltimas padarytas alkoholio poveikyje. Taip pat baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam. Bausmės vykdymo metu taip pat nustatytas alkoholio vartojimo atvejis. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad asmuo savo alkoholio vartojimo įpročių nevertina kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalą ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Nuteistasis nededa jokių pastangų padengti turimus finansinius įsiskolinimus. Pažymi, kad dėl ieškinių išieškojimo iš 4 693,37 Eur, padengęs tik 442,47 Eur. Nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, tačiau savanoriškai įsiskolinimo nedengia.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. P. teistas 2011-04-07 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindais, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-10-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skirta ir neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė T. P. skirtas laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams, pirmuosius du metus bausmę atliekant kalėjime, o likusiąją bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010-05-10, bausmės pabaiga – 2024-11-10. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 1 mėnesis ir 4 dienos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas 4 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, įvykdyto prieš savo tėvą, apsvaigus nuo alkoholio, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Asmeniui 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepasiunčiant realiai atlikti paskirtos bausmės, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeidė probacijos sąlygas. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste, toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į paskirtą bausmę bei jos vykdymą ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis turi priteistų ieškinių 4 693,37 Eur sumai, padengęs tik 442,47 Eur. Nors nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, tačiau savanoriškai įsiskolinimo nedengia. Nuteistasis yra nurodęs, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo priklausomybė narkotinėms medžiagoms bei bendravimas su panašių žalingų įpročių ir interesu turinčiais draugais. Asmuo pripažino, kad turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kurias dažniausiai įsigydavo tabore. Nuteistojo nusikalstamą elgesį formavo bei lėmė ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kadangi jis baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Bausmės atlikimo metu taip pat fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis. Paskutinis nusikaltimas įvykdytas alkoholio poveikyje. Iš nuteistojo kriminalinės istorijos galima daryti išvadą, kad jis nepasimokydavo iš klaidų, kas kartodavo, nepateisindavo jam parodyto pasitikėjimo, gyveno rizikingai ir neapgalvotai, asmuo nemato netinkamo elgesio žalos. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Ateities tikslai nėra aiškūs. Nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažintomis vertybėmis. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, jog jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas net 55 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, vien jų paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 4 kartus, šios išvados nepaneigia.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2019-06-20 iki 2022-10-03 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatoma vidutinė rizika. Paskutinis vertinimas parodė rizikos mažėjimą tik dėl to, kad nuteistasis pateikė formalų patvirtinimą, kad laisvėje bus įdarbintas. Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 4 yra dinaminiai. Kriminogeninis veiksnys, susijęs su kriminaline, administracinių teisės pažeidimų istorija ir nuteistojo elgesiu bausmės metu, nors pastaruoju metu ir valdomas, tačiau rizika išlieka. Kriminogeninis veiksnys, susijęs su darbine veikla, iš esmės nebuvo kontroliuojamas tiek nuteistajam būnant laisvėje, tiek nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo turima darbo patirtis laisvėje, atsižvelgiant į jo amžių, yra labai menka, nors ir yra dirbęs oficialiai keliose darbovietėse, tačiau po trumpą laiką. Bausmės atlikimo metu anksčiau dirbo, bet buvo atleistas, šiuo metu vėl dirba. Pateikė formalų patvirtinimą dėl galimo įdarbinimo. Kriminogeninis veiksnys, susijęs su finansine nuteistojo padėtimi ir gebėjimu tvarkyti lėšas, nebuvo kontroliuojamas nei laisvėje, nei atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis turi neapmokėtų administracinių baudų istoriją, daugumos paskirtų baudų išieškojimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Pataisos įstaigoje gauta vykdomųjų patvarkymų dėl turimų nuteistojo finansinių skolų, kurių jis pats nemoka, skolos mokamos gaunamo atlyginimo, artimųjų ir kitų trečiųjų asmenų atsiunčiamų pinigų sąskaita, priverstine išieškojimo tvarka. Nuteistasis pastaruoju metu stengiasi kontroliuoti kriminogeninį veiksnį susijusį su gyvenimo stiliumi ir draugais, t. y. daugiau kaip 2 metus laiko nuteistasis elgiasi gerai, nepažeidinėja režimo reikalavimų, daugiau kaip metus laiko dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėje. Buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Dalyvavo intervencinėje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Atkreiptinas dėmesys tai, kad nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje elgiasi dvejopai, t. y. ilgą laiką pažeidinėjo režimo reikalavimus, teigiami elgesio pokyčiai prasidėjo, kai nuteistasis atliko privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Rizika dėl kriminogeninio veiksnio susijusio su gyvenimo stiliumi ir draugais išlieka. Kaip kriminogeninį veiksnį galima įvardinti piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Priklausomybė narkotinėms medžiagoms ir piktnaudžiavimas alkoholiu, nors pastarosios problemos nuteistasis nepripažino, tačiau jos abi turėjo didelę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio formavimuisi ir pasireiškimui. Nors ir ilgą laiką nėra fiksuota atvejų, kad nuteistasis būtų vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, tačiau priklausomybių problemų išsprendimas yra ilgalaikis procesas su atkryčio tikimybe. Atkryčių susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nuteistojo gyvenime yra buvę, tokį faktą patvirtino ir pats nuteistasis interviu metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 1 mėnesis ir 4 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2022 m. spalio 6 d. Komisijos nutarimas Nr. 81/04-1118 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. spalio 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1118 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.