Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmė ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams, pirmuosius du metus bausmę atliekant kalėjime, o likusiąją bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš T. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2463,06 Lt, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su savo tėvu A. P. metu, sudavė pastarajam ne mažiau 10 smūgių į veidą, tuo padarydamas A. P. veide ištisinę, susiliejusią kraujosruvą, poodinę kraujosruvą dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje, muštinę žaizdą dešinio antakio projekcijos išoriniame krašte, nubrozdinimą dešiniame skruoste, perėjusį į smilkinį ir į žandą, nubrozdinimą pasmakrėje, nosies kaulų lūžius, kraujosruvą dešinės speninės ataugos projekcijoje, po to tuščiaviduriu stiklainiu sudavė ne mažiau vieno smūgio A. P. į lūpų sritį, tuo padarydamas pjautinę paviršinę žaizdą panosėje-viršutinėje lūpoje, pjautines-muštinės žaizdas viršutinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, paviršinį įpjovimą apatinės lūpos raudonyje kairėje, keletą paviršinių įpjovimų apatinės lūpos-smakro odoje, pilną apatinio žandikaulio trijų dantų išnarinimą, taip pat tuščiaviduriu stiklainiu sudavė ne mažiau vieno smūgio A. P. į dešinės ausies sritį, tuo padarydamas paviršinį odos įpjovimą dešinio skruostinio lanko projekcijoje, ties ausies tvirtinimo vietos, du paviršinius odos įpjovimus aukščiau ir priekiau šios žaizdos, pjautinę-muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio viršutinėje-užpakalinėje dalyje, paviršinę muštinę žaizdelę galvos odoje ties kaušelio viršutiniu-užpakaliniu kraštu, pjautinę-plėštinę žaizdą momens dešinėje, po to suspaudęs A. P. kaklą rankų pirštais iš priekio, nukentėjusįjį smaugė, tuo padarydamas kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje daugybinius nubrozdinimus ir intraodinės bei minkštųjų audinių kraujosruvas su paliežuvinio kaulo abiejų ragų ir skydinės kremzlės plokštelių lūžiais, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus spaudė tėvui krūtinę, sudavė gulinčiam tėvui ne mažiau 7 tiesioginių smūgių į krūtinę, tuo padarydamas krūtinės priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje tris kraujosruvas, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir juosmens kairiame šoniniame paviršiuje keturias kraujosruvas su abipusiais viengubais ir dvigubais šonkaulių lūžiais bei kepenų plyšimu, po to sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį ranka A. P. į kairį petį, padarydamas kraujosruvas kairio peties priekiniame paviršiuje, ne mažiau kaip 1 smūgį koja į sėdmenis, padarydamas kraujosruvą kairio sėdmens apatiniame-išoriniame kvadrante, ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis į dešinę ranką, padarydamas kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje ir keturias kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, viso sudavė savo tėvui ne mažiau 24-26 tiesioginių smūgių. Visų sužalojimų visuma sukėlė A. P. komą, trauminį šoką, oro sankaupą poodyje krūtinės dešinėje, kraujo išsiliejimą į dešinę krūtinplėvės ir pilvo ertmę, ko pasakoje A. P. 2010 m. gegužės 11 d., apie 00:05 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, esančioje Šiltnamių g. 29, Vilnius, mirė. Tokiu būdu T. P. nužudė savo tėvą A. P., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. T. P. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina tik dėl bausmės paskyrimo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 303 straipsnio 3 dalis).

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. T. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo itin didelį nusikaltimo pavojingumą. Teismas visapusiškai įvertino kaltininko asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka. T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. P. prašo atsižvelgti į tai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir savo kaltę pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, T. P. paskyrė artimą sankcijos vidurkiui – 14 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmė ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams. Tokia bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Paskirti apeliantui švelnesnę bausmę remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ar taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl paskirta bausmė taip pat negali būti švelninama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.