Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.4; 1.1.8.10.5; 1.1.8.10.6; 1.2.14.1.2.4; 2.4.6.1.

2024 m. lapkričio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš D. K.) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. ir A. L.) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš R. Š.) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš D. K.), pridedant po dalį (12 (dvylika) mėnesių) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. ir A. L.) ir BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš R. Š.), ir L. P. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. P. paskirta sumažinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 (vienerių) metų 8 (mėnesių) laisvės atėmimu ir 64 MGL (3 200 eurų) bauda dalinio ir visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 10 (dešimt) mėnesių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pridedant visą 64 MGL (3 200 eurų) baudą, ir L. P. paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 64 MGL (3 200 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.).

Civilinės ieškovės UAB „M“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. P. civilinės ieškovės UAB „M.“ naudai priteista 538,12 (penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai ir dvylika centų) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. naudai priteista 312,81 Eur (trys šimtai dvylika eurų ir aštuoniasdešimt vienas centas) turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. P. valstybės naudai nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. 19.00 val. iki 2023 m. birželio 6 d. 7.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), pro atrakintas duris įsibrovė į D. K. gyvenamąjį namą ir iš drabužinės, tyčia slapta pagrobė nukentėjusiajai D. K. priklausančius daiktus: mėlynos spalvos kuprinę 62,10 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 10,00 eurų vertės su elektroninio parašo kortele, dviem banko kortelėmis „Revolut ir Citadelle“, 20,00 eurų grynaisiais, bei UAB „M.“ priklausantį nešiojamą kompiuterį „Dell Latitude 5520“ serijinis numeris (duomenys neskelbtini), 538,12 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė turto už 630,22 eurus. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Be to, L. P. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. 22.00 val. iki 2023 m. birželio 8 d. 6.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), pro atrakintas duris įsibrovė į G. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš koridoriuje buvusios rankinės tyčia slapta pagrobė nukentėjusiajai G. L. priklausančius daiktus: 1 000,00 eurų (10 vnt. kupiūrų po 100,00 eurų) bei iš virtuvės patalpos, ant stalo buvusios nukentėjusiojo A. L. piniginės pagrobė 230,00 eurų (100 – 1 vnt., 50,00 eurų – 2 vnt. ir 3 vnt. 10,00 eurų kupiūromis), „Swedbank“ mokėjimo kortelę, tokiu būdu pagrobė turto už 1 023,00 eurus. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Be to, L. P. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. 22.30 val. iki 2023 m. birželio 20 d. 7.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), pro atrakintas terasos duris įsibrovė į R. Š. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš namo pirmojo aukšto svetainės nuo stalo pagrobė ant stalo buvusį nešiojamą kompiuterį „Asus Zenbook“, kurio vertė 650,00 eurų, taip pat iš pirmojo aukšto tambūro patalpos pagrobė moterišką rankinę (neturinti materialinės vertės), kurioje buvo piniginė su R. Š. vardu išduotais asmens dokumentais (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), banko kortelėmis 6 vnt., nuolaidų kortelėmis ir automobilio „Škoda“ užvedimo rakteliais (neturintys materialinės vertės), 1,25 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje konstatuota, kad byloje esančių, teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kadangi L. P. parodė, jog mintis daryti nusikalstamas veikas jam kildavo spontaniškai ir pirmos vagystės metu jis neturėjo išankstinio sumanymo vogti kitur, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad visas tris nusikalstamas veikas jungia vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi L. P. yra darbingas, byloje nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios neleistų dirbti ir gauti legalių pajamų, be to, jis ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, jog pinigų gavimas nusikalstamu būdu jam buvo priimtinesnis. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. L. P. padarė tris apysunkius, tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, pajamų negauna, turto neturi, paskirtų baudų nemoka. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad anksčiau skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apylinkės teismas padarė išvadą, kad siekiant pakeisti jo nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Kadangi L. P. nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu taikant dalinį ir visišką bausmių sudėjimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį:

- atskiras nusikalstamas veikas pripažinti viena tęstine nusikalstama veika, jo sunkią turtinę padėtį pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sumažinti paskirtą bausmę;

- įvertinti, ar šiuo atveju nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 7 protokolo 4 straipsnis, o nustačius pažeidimą, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį;

- bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, leisti ginti save, nedalyvaujant gynėjui.

3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo visas tris nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nurodyta, kad L. P. ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, jog pinigų gavimas nusikalstamu būdu jam priimtinesnis, o tai, anot apelianto, įrodo, kad jam aktualus nusikalstamos veikos modelis, kas jau savaime įrodo tęstinę nusikalstamą veiklą ir nuteistojo nusiteikimą pasinaudoti kiekviena proga, kai galima įvykdyti vagystę. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą. Šiuo atveju visos veikos buvo padarytos iki teisėsaugos institucijos nutraukė trunkamą nusikalstamą veiką, tad tokios veikos laikytinos tęstine nusikalstama veika.

3.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei jo gynėja, nei teismas jam neišaiškino, kas yra tęstinė nusikalstama veika. Siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, jis teisme davė parodymus, jog nusikaltimų neplanavo, taip tikėdamasis lengvesnės bausmės. Kadangi gynėja nepateikė jam išaiškinimo, kas yra tęstinė nusikalstama veika, nesuderino su juo gynybos taktikos ir strategijos, laikytina, kad jo absoliuti teisė į gynybą ir advokatą buvo pažeista, gynėja nesuteikė efektyvios gynybos. Užduodamas klausimus, teismas turėjo pareigą išaiškinti jam teisę bet kada pasitarti su gynėju, tačiau to nepadarė.

3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistasis nurodo, kad yra ne kartą teistas, todėl susirasti legalų darbą ir gauti legalių pajamų labai sunku. Bet kuris darbdavys, sužinojęs, kad jis teistas, atsisako jo paslaugų. Be to, net ir susiradus darbą, kažkokiu būdu reikia išgyventi mėnesį laiko, kol bus išmokėtas atlyginimas. Nors vagystės nėra geriausias būdas pagerinti savo materialinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos neįmanoma rasti darbo, o valgyti norisi, tai laikytina sunkia materialine padėtimi. Nuteistasis pabrėžia, kad neteisėtu būdu gautų pinigų jis neišleisdavo alkoholiui ar narkotikams, o tenkindavo būtiniausius poreikius.

3.4. Pasisakydamas dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, nuteistasis apeliaciniame skunde, cituodamas EŽTT sprendimus, atkreipia dėmesį į Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnį ir non bis in idem principą. Nurodo, kad siekiant išvengti šio principo pažeidimo, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo. Tad jis du kartus buvau teisiamas už tą patį laikotarpį, nors EŽTT ir pripažino tokią situaciją, kaip pažeidžiančią teisės principą non bis in idem. Vadovaujantis EŽTT sprendimais, kurie draudžia bausti ir netgi persekioti du kartus už tą patį laikotarpį, procesas šioje baudžiamojoje byloje išvis buvo negalimas. Kita vertus, jei jau valstybei iškilo būtinybė dar kartą asmenį nuteisti, procesas ankstesnėje byloje (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendis) galėjo būti atnaujintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms (paaiškėjo naujos nusikalstamos veikos), dėl ko būtų buvę išvengta pakartotinio baudimo už tą patį laikotarpį ir Konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio pažeidimo. Nustačius Konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio pažeidimą, yra pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo paties kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Tačiau nuteistasis nesutinka su jo įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu kaip atskirų nusikalstamų veikų ir mano, jog jos turėtų būti vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), įvertinti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

6. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

7. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis per mažiau nei vieną mėnesį (nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 20 d.) įvykdė tris svetimo turto vagystes. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. 19.00 val. iki 2023 m. birželio 6 d. 7.20 val., įsibrovęs į D. K. gyvenamąjį namą, iš drabužinės tyčia slapta pagrobė kuprinę, kurioje buvo piniginė su elektroninio parašo kortele, dviem banko kortelėmis ir grynaisiais, bei nešiojamą kompiuterį. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. 22.00 val. iki 2023 m. birželio 8 d. 6.30 val., įsibrovęs į G. L. priklausantį gyvenamąjį namą, iš koridoriuje buvusios rankinės tyčia slapta pagrobė 1 000,00 eurų bei iš virtuvės patalpoje ant stalo buvusios piniginės pagrobė 230,00 eurų ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. 22.30 val. iki 2023 m. birželio 20 d. 7.40 val., įsibrovęs į R. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, iš namo pirmojo aukšto svetainės nuo stalo pagrobė ant stalo buvusį nešiojamą kompiuterį „Asus Zenbook“, iš pirmojo aukšto tambūro patalpos pagrobė moterišką rankinę, kurioje buvo piniginė su R. Š. vardu išduotais asmens dokumentais, banko, nuolaidų kortelėmis ir automobilio „Škoda“ užvedimo rakteliais. Nusikalstamos veikos įvykdytos iš esmės tokiu pačiu būdu – nakties metu įsibraunant į gyvenamuosius namus pro neužrakintas duris ir pagrobiant nukentėjusiųjų pinigus, banko korteles, nešiojamus kompiuterius. Nors šiuo atveju grobiamas turtas ir turto pagrobimo būdas buvo iš esmės tokie patys, tačiau atskiras nusikalstamas veikas skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas (tarp antrosios ir trečiosios veikos praėjo beveik dvi savaitės). Nusikalstamos veikos įvykdytos iš skirtingose Kauno rajono gyvenvietėse ((duomenys neskelbtini).) esančių gyvenamųjų namų. Nuo nuteistojo L. P. nusikalstamų veikų nukentėjo skirtingi asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. P. atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas teisme paaiškino, kad vagystes vykdydavo spontaniškai, iš anksto jų neplanavo, nežino, kas jam tada buvo pasidarę. Iš tokių jo parodymų matyti, kad po pirmosios vagystės dar kartą vogti neplanavo, tačiau, pavykus pirmajai vagystei ir susidarius palankioms aplinkybėms, antrąją vagystę, o po to ir trečiąją padarė spontaniškai, todėl nuteistojo tyčia dėl kiekvienos vagystės formavosi atskirai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo L. P. veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jis savo atliktus veiksmus suvokė kaip atskiras nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas L. P. padarytų trijų nusikalstamų veikų – vagysčių pagrįstai nepripažino viena tęstine nusikalstama veika. Kadangi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nustatyta, jog nuteistojo tyčia dėl kiekvienos nusikalstamos veikos susiformavo atskirai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog apie tyčios atsinaujinimą būtų buvę galima spręsti tik po to, jei nuteistasis nusikalstamas veikas ir toliau būtų vykdęs po to, kai teisėsaugos institucijos nutraukė jo nusikalstamus veiksmus.

10. Apelianto teiginius, kad jam buvo neišaiškinta, kas yra tęstinė nusikalstama veika ir todėl, tikėdamasis palengvinti savo teisinę padėtį, jis nurodė, kad vagystes vykdė spontaniškai, paneigia teisiamojo posėdžio protokole ir teisiamojo posėdžio metu darytame garso įraše, kuris yra sudėtinė teisiamojo posėdžio protokolo dalis, užfiksuoti duomenys. L. P. gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Po baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, tikslinosi, kaip nuteistajam kilo mintis vykdyti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas išaiškino L. P., kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip trys atskiros nusikalstamos veikos arba kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Nuteistojo buvo teiraujamasi, ar jam reikalingas laikas pasiruošti gynybai, tačiau nuteistasis tokios galimybės atsisakė. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis buvo suklaidintas ir kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

11. Apeliaciniu skundu L. P. siekia, jog būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė šios nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

13. Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. P. yra darbingo amžiaus, aplinkybių, dėl kurių jis nusikalstamų veikų darymo metu nebūtų galėjęs dirbti, nenustatyta. Nuteistojo teiginiai, kad dėl teistumo darbdaviai atsisako jį įdarbinti, laikytini deklaratyviais. Jis net nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kas leidžia daryti išvadą, kad ir nesiekė susirasti legalų darbą ir turėti pastovų pajamų šaltinį. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistojo ar jo artimųjų sveikatos problemas. Taigi, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajam buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyse. Todėl daroma išvada, kad nusikaltimų darymas yra nuteistajam būdingo elgesio modelis siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymą lėmė ne sunki nuteistojo turtinė padėtis, o jo paties pasirinktas gyvenimo būdas ir siekis lėšų pragyvenimui gauti ne teisėtu, o lengvesniu – nusikalstamu būdu. Nors L. P. teigia, kad nusikalstamas veikas padarė dėl nepritekliaus, tačiau tai jokiu būdu nepateisina tokio jo elgesio apraiškų ir jo teisinės padėties tokiu būdu nelengvina. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Dėl paskirtos bausmės

14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

15. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės L. P. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu L. P. už kiekvieno BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirdamas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmes, ir šias bausmes subendrindamas, BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas L. P. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti trys apysunkiai baigti tyčiniai nusikaltimai. Atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis teistas aštuonis kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi turto, legalių pajamų, paskirtų baudų nemoka. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo skirtos švelnesnės bausmės (baudos, areštas), taip pat skirta ir reali laisvės atėmimo bausmė bei taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. L. P. ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad L. P. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, įvertinus tai, kad jis niekur nedirba, daro pasikartojančius turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia teigti, kad lėšų pragyvenimui apeliantas yra linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, darytina išvada, kad apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimai, nustatant jų dydį mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta 2 (dvejų) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl non bis in idem principo taikymo

18. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje. Šiomis nuostatomis yra įtvirtintas principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą). Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis šio principo pažeidimą sieja su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o būtent mano, kad subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, teismas pažeidė non bis in idem principą, Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnį. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

19. Jau minėta, kad non bis in idem principas įtvirtina draudimą persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą, o ne kaip kad supranta ir aiškina apeliaciniame skunde nuteistasis - už tą patį laikotarpį. Nustatyta, kad nuteistasis padarė tris pavienes nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir vieną nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu. Pastebėtina, kad nors pastaroji nusikalstama veika taip pat kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau įvykdyta praėjus dviem mėnesiams po paskutinės nusikalstamos veikos, už kurią L. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, kitomis aplinkybėmis – įsibraunant į gyvenamąjį namą išdaužiant lango stiklą ir pagrobiant laikrodžius, juvelyrinius dirbinius. Tad nėra jokio pagrindo šią nusikalstamą veiką laikyti tęstine buvusių L. P. nusikalstamų veikų.

20. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

21. Kadangi nuteistasis L. P. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas L. P. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, skirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino iš dalies sudėdamas, į paskirtą bausmę įskaitė bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2024-10658 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam L. P., kurias sudaro 187,50 eurai.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

25. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam L. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Darius Karabinas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

26. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad duomenų, jog L. P. turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra, jis niekur nedirba, sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. P. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio, 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. P. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.