Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. N. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. liepos 25 d., apie 06.30 val., važiavo sunkvežimiu DAF Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių gatvės. Staigiai sumėtė kažkaip, sunkvežimis pradėjo „plaukioti“, užvažiavo ant šaligatvio, užkabino stulpą ir nulūžusi stulpo detalė užkabino nukentėjusįjį. Išlipo, ne iš karto pastebėjo nukentėjusįjį, nes stovėjo gal 30–40 metrų nuo tos vietos, kur jis gulėjo. Mašina buvo apsipylusi degalais, žiūrėjo, kas darosi, tada pastebėjo, kad guli nukentėjusysis, atbėgo ir liudininkas. Jis (kaltinamasis) paprašė, kad iškviestų greitąją. Gal buvo įduoba asfalte, dėl to ir užkabino bortelį, taip ir užvažiavo ant šaligatvio. Važiavo 50–60 km/h greičiu. Ten leistinas greitis 60 km/h. Oro sąlygos buvo geros, buvo sausa, šviesu. Įvykio metu buvo blaivus. Iki stotelės tolokai buvo. Užšokęs ant šaligatvio, sunkvežimis sustojo sustojimo kišenėje. Suprato, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nes netoli jo gulėjo stulpo detalė, gaubtas. Gailisi, kad nesuvaldė automobilio. Šnekino nukentėjusįjį po įvykio. Girdėjo, kad jis skambino gal savo žmonai, sakė, kad jį partrenkė mašina. Stovėjo atokiau, jau buvo atvažiavusi policija, buvo renkamos šiukšlės nuo kelio. Atsiprašė nukentėjusiojo ne kartą, buvo ligoninėje pas jį. Gal nukentėjusysis neatsimena, kad jo atsiprašė. Pirmą kartą atsiprašė ligoninėje tą patį vakarą, po to kelis kartus telefonu. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, kai priėjo. Jo (kaltinamojo) atlyginimas yra iki 1 000 Eur, išlaiko nepilnametį vaiką, kuriam yra 6 metai. Turi kelis kreditus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2016 m. liepos 25 d., apie 06.30 val., atėjo į Geležinio Vilko gatvėje po Tūkstantmečio gatvės viaduku esančią viešojo transporto stotelę „Giraitė“, kur laukė atvažiuojančio automobilio, kuris turėjo vežti į darbą Nemenčinėje. Belaukdamas stebėjo transportą, kuris važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Vilkpėdės gatvės pusės. Pastebėjo pirmąja eismo juosta link stotelės važiavusį vilkiką su priekaba. Matė, kad vilkikas važiavo žymiai didesniu greičiu nei kitos transporto priemonės. Staiga pamatė, kaip vilkikas dešinės pusės ratais atsitrenkė į dešinio šaligatvio bortelį, dešiniąja puse užvažiavo ant šaligatvio ir kabinos priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į metalinį stulpą, kurį nulaužė. Nulūžusi stulpo dalis skrido link jo. Jis pradėjo bėgti toliau už stotelės, link vejos, bet pajuto stiprų smūgį, nuo kurio buvo parblokštas ant žemės. Bandė atsikelti, bet nepavyko. Priėjo kažkoks vyras, kuris į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Gulėdamas ant nugaros, matė vilkiką, kuris stovėjo stotelės važiuojamojoje dalyje. Matė, kad vilkiko vairuotojas išlipo iš kabinos ir ėjo apžiūrėti vilkiko. Vilkiko vairuotojas iki to momento, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nebuvo priėjęs (1 t., b. l. 46).

Nukentėjusysis D. B. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio dieną, apie 06.30 val., atvyko į viešojo transporto stotelę laukti įmonės transporto priemonės. Tas žmogus, kuris iškvietė greitąją, nuėjo už stotelės parūkyti, kadangi paviljone stovėjo 6 žmonės. Jis (nukentėjusysis) buvo pačiame paviljone. Žmonės įsėdo į autobusą ir išvažiavo, jis liko paviljone. Išėjo iš jo ir nuėjo parūkyti, tada pamatė atlekiančią „fūrą“, kuri pasuko į dešinę pusę, į šaligatvį. Jis (nukentėjusysis) neturėjo kur dėtis, negalėjo bėgti į kelią. „Fūra“ važiavo į jo pusę, tikėjosi, kad pralėks šalimais. „Fūra“ pasuko dešiniau, galvojo, kad pasuks į kalną, važiuos pieva, ne keliu, todėl jis (nukentėjusysis) nesitraukė iš vietos, bet, kai pamatė, kad bandydamas išsukti, jis grįžo į kelią, bėgo nuo stotelės į dešinę pusę nuo kelio už stotelės. Nubėgo gal du metrus, gal du žingsnius nuo stotelės. Tada nukrito. Pajuto stiprų smūgį. Tuo metu nesuprato, kas tai buvo, bet įtarė, kad tai šviestuvo dalis. Kai „fūra“ važiavo, tas šviestuvas plaikstėsi, ta visa metalinė konstrukcija. Gavo per šoną, suprato, kame esmė, bandė keltis, neturėjo jau danties, bandė keltis, bet nukrito. Žmogus paskambino greitajai, nes rėkė, tada sustojo ta „fūra“ ir išlipo R. N., jis nuėjo apžiūrėti automobilio, tik tada priėjo prie to vyro. Ar kaltinamasis buvo priėjęs prie jo, negali pasakyti. Jis užtruko gal 10–15 sekundžių, kol apžiūrėjo vilkiką. Greitąją iškvietė kitas vyras. R. N. prašė, kad jis dar kartą iškviestų greitąją, bet paskambinus antrą kartą, buvo pranešta, kad užregistruotas jau pirmas kvietimas. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju. Tą pačią dieną, kai gulėjo reanimacijoje, buvo pažadintas ir buvo medikai atėję, ar gali įleisti R. N.. Pasakė, kad gali įleisti. Jie šiek tiek pakalbėjo, sunku pasakyti, apie ką šnekėjo, bet kaltinamasis sakė, kad nenori nemalonumų, kad taikiai susitartų. Jis (nukentėjusysis) sutiko, bet iš kaltinamojo nieko nesulaukė. Pokalbis nebuvo konfliktinis. Kaltinamasis neatsiprašė, o sutuoktinės priimamajame atsiprašė. Neatsiprašė iki šiol. Žalos niekas nėra atlyginęs. Šiuo metu yra neapmokamose atostogose. Gauna 145 Eur už netektą nedarbingumą. Nedarbingumo pažymėjimas yra „uždarytas“, negali ilgiau tęsti, nes niekas nemoka. Darbe negali atlikti darbinių funkcijų, kitą savaitę bus posėdis darbe, kuomet bus sprendžiamas klausimas dėl jo. R. N. jam skambino du ar tris kartus. Sunku pasakyti, ar jis klausė, kokia jo (nukentėjusiojo) sveikata. Kaltinamasis savo iniciatyva pasiūlė atlyginti žalą. Dėl sumos nebuvo kalbėta. Tos sumos prašė dėl traumų, išgyvenimų. Darbovietėje dirba nuo 2007 metų. Buvo trumpam palikęs dirbą, mokėsi kitų darbų, grįžo dirbti 2014 metais. Neterminuotą sutartį pasirašė nuo 2015 metų. Fiksuoto atlyginimo nėra, jis priklauso nuo to, kiek išdirbama. Kažkokia fiksuota dalis yra, jos nežino. Būdavo, kad atlyginimas šiek tiek svyruoja, bet viskas priklauso nuo suteiktos kategorijos. Gavus 4 kategoriją atlyginimas stabilizuojasi tiek žiemą, tiek vasarą. Gegužę pradėjo dirbti jau būdamas 4 kategorijoje. Nėra atleistas iš darbo. Įvykio metu turėti daiktai buvo įsigyti iš parduotuvių. Buvo atsiskaitinėta grynais pinigais. Pamena, kad batai buvo pirkti prieš mėnesį. Bandė ieškotis darbo, tačiau darbdaviai, pamatę pažymą, su juo atsisveikina. Judėti sudėtinga, turi kas kelis žingsnius sustoti.

Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 25 d., apie 6.35 val., stovėjo Geležinio Vilko gatvėje, po Tūkstantmečio gatvės viaduku esančioje viešojo transporto stotelėje „Giraitė“. Laukė autobuso. Stotelėje ant suoliuko sėdėjo vyras, kuris atsikėlė ir nuėjo link įvažiavimo į stotelę pradžios. Belaukdamas autobuso staiga išgirdo smūgio garsą. Pamatė, kad 1-oje eismo juostoje nuo Vilkpėdės g. pusės važiavo vilkikas. Taip pat pastebėjo, kad nuo vilkiko link jo pradėjo bėgti anksčiau pastebėtas vyras. Matė, kaip vilkikas, toliau judėdamas į priekį, užvažiavo ant šaligatvio, priekine dalimi atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Viršutinė stulpo metalinė dalis nulūžo ir nukrito ant bėgančio nuo vilkiko vyro nugaros ir parbloškė vyrą ant žemės. Vilkikas tuo metu nuvažiavo nuo šaligatvio, pavažiavo į priekį ir sustojo stotelės važiuojamoje dalyje taip, kad vairuotojo kabina buvo maždaug ties stotelės pabaiga. Ar ant šaligatvio užvažiavo visas vilkikas ar tik viena vilkiko pusė, nežino. Matė, kad buvo apgadinta vilkiko kabinos dešinė pusė. Jis nuskubėjo prie sužaloto vyro. Vilkiko vairuotojas taip pat pribėgo prie jų. Vilkiko vairuotojas sakė, kad jį „užmetė“. Paskambino telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, atvažiavusiu autobusu išvažiavo (1 t., b. l. 56).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 25 d., apie 06.36 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. – Savanorių pr., po viaduku, R. N., vairuodamas automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelkraštį, atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Stulpo metalinė dalis, krisdama kliudė viešojo transporto stotelėje stovintį pėsčiąjį D. B.. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, apšvietimo stulpas, sužeistas pėsčiasis D. B., kuris, nustačius daugybinius kūno sužalojimus, paguldytas RVU ligoninėje (1 t., b. l. 3).

Iš eismo įvykio vietos plano, žemėlapio duomenų, fotolentelės, papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti gatvės apšvietimo stulpo, geležinės stulpo dalies, kelio ženklo, stotelės, šukių, sunkvežimio užvažiavimo ant šaligatvio vietos, transporto žiedo, sunkvežimio važiavimo (stabdymo) žymių išsidėstymas eismo įvykio metu (1 t., b. l. 4–10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. 06.36 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g., po Giraitės žiedu krovininis automobilis atsitrenkė į stulpą, sužalotas apie 40 metų amžiaus vyras (1 t., b. l. 22).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. 07.11 val. R. N. buvo blaivus (1 t., b. l. 33).

Iš D. B. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad D. B. nustatyti sužalojimai – minkštųjų audinių kraujosruva pilvo sienoje, juosmens dešinėje pusėje ir nugaroje, kepenų plyšimas 4 laipsnio, dešinio inksto plyšimas 5 laipsnio, skysčio susikaupimas pilvo ertmėje, kraujo susikaupimas dešinėje retroperitoriniame tarpe, potrauminė mažakraujystė, dešinės pusės 9, 10, 11, 12 šonkaulių lūžiai, juosmeninio 2 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, R. N. kaltė padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo D. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos planas, žemėlapio duomenys, fotolentelės, papildomi duomenys apie eismo įvykį ir medicininių dokumentų apžiūros protokolas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas: 1) priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insuranse SE Lietuvos filialą, 1 112,34 Eur turtinės žalos, 885,36 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2017 m. vasario 1 d. iki nukentėjusiojo visiško darbingumo atkūrimo (atstatymo) arba iki senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki nukentėjusiajam sueis 65 metai, ir 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš civilinės atsakovės V. L. individualios įmonės ir subsidiariai iš kaltinamojo R. N. 45 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš civilinių atsakovų ir kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad įvykio metu buvo sugadinti visi nukentėjusiojo dėvėti rūbai (striukė, marškinėliai, kelnės), avalynė, kuprinė ir joje buvę daiktai (darbo apranga, termosas, valgymo įrankiai, knyga, elektroninė cigaretė), dėl ko nukentėjusysis patyrė 409 Eur žalos. Medikamentams ir kitoms būtinoms sveikatinimo prekėms ir būtiniems tyrimams nukentėjusysis išleido 703,34 Eur. Be to, iki eismo įvykio (2016 m. liepos 25 d.) nukentėjusysis turėjo nuolatinį darbą, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis įvykio dieną buvo 885,36 Eur. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. šias nukentėjusiojo negautas pajamas kompensuodavo gautos išmokos iš Sodros ir darbdavio išmokėti atostoginiai. Nukentėjusiojo teigimu, jo darbas buvo susijęs su fiziniu krūviu, o po įvykio tokio darbo jis negali dirbti. Neįgalumo ir darbingumo tarnyba nustatė, kad dėl patirtų sužalojimų jis neteko 45 proc. darbingumo, nustatyti ribojimai tam tikroms darbo sąlygoms. Nuo įvykio iki 2016 m. gruodžio 23 d. nukentėjusysis turėjo nedarbingumą, nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. sausio 27 d. dėl negalėjimo vykdyti savo darbines funkcijas jo prašymu buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos, tačiau, pablogėjus sveikatai, nuo 2017 m. sausio 30 d. iki ieškinio pateikimo vėl buvo suteiktas nedarbingumas. Nukentėjusysis 2017 m. vasario 13 d. buvo paguldytas į ligoninę ir 2017 m. vasario 14 d. jam atlikta operacija. Šiuo metu (ieškinio pateikimo metu) dėl patiriamų skausmų ir judėjimo suvaržymų nukentėjusysis negali vykdyti savo darbinių pareigų. Nukentėjusiojo nuomone, tikėtina, kad jis ilgą laiką nebegaus darbo pajamų, kurias jis neabejotinai būtų gavęs, jei kaltinamasis nebūtų sukėlęs eismo įvykio ir padaręs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl prašo priteisti jam negautas pajamas, t. y. 885,36 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę įmoką nuo 2017 m. vasario 1 d. iki jo visiško darbingumo atkūrimo (atstatymo) arba senatvės pensijos amžiaus sukakties.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo hospitalizuotas į gydymo įstaigą, atliekama daug ir ilgai trunkančių operacijų, kitų procedūrų, išsivystė alergija jodui, pilvo sienos išvarža. Ateityje numatomos papildomos operacijos. Sveikatos būklė tik blogėja. Dėl judesių suvaržymų apsunkinta eisena, jaučiamas didelis diskomfortas. Dėl patirtų sužalojimų nuolat jaučiami dideli skausmai, kurių nenumalšina vaistai. Gydytojų teigimu, visiškas pasveikimas, visiškas darbingumo atstatymas faktiškai neįmanomas. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, padaryti fiziniai, realiai į pradinę padėtį neatstatomi sunkūs sužalojimai, kurių gydymas užtruks ilgą laiko tarpą. Dėl patirtų daugybinių sužalojimų, ilgalaikio gydymo, žymaus darbingumo lygio praradimo, suvaržytų judesių apsunkintos eisenos nukentėjusysis patyrė ir patiria didelius fizinius skausmus, dvasinius sukrėtimus, stiprų šoką, didelį stresą, skaudžius išgyvenimus, jo psichinė pusiausvyra pablogėjo, ėmė kankinti nemiga, baisūs sapnai, nerimas, kad įvykis gali pasikartoti, kad jis niekada nepasveiks, kas turi ir turės įtakos asmeniniam, šeimyniniam gyvenimui. Dėl atsiradusios nuotaikų kaitos ir apsunkintos galimybės judėti sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su kitais asmenimis, artimaisiais, draugais. Ilgą laiką negali pilnai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų. Ilgalaikis gydymas atima didžiąją laiko dalį, kurį jis galėjo skirti savo šeimai. Tai sukelia stresą tiek sutuoktinei, tiek mažamečiam vaikui, o tai nukentėjusiajam dar labiau kelia rūpesčių ir dėl to jis išgyvena. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuria jis vertina 50 000 Eur dydžio suma.

Reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusiam šioje byloje yra reikalinga teisinė pagalba, kurią jam teikia advokatas.

Atsiliepimu į civilinį ieškinį kaltinamasis R. N. prašo atmesti ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodo, kad nukentėjusysis neturtinę žalą prašo priteisti subsidiariai iš jo, kaip papildomo skolininko, nors įstatymas tokios galimybės nenumato, nes žalą, atsiradusią dėl darbuotojo veiksmų, privalo atlyginti samdantis darbuotojus asmuo. Šiuo atveju kaltinamasis nėra tinkamas subjektas atlyginti žalą. Šioje byloje žalos atlyginimas gali būti priteistas tik iš darbdavio ir draudiko. Turėdamas omeny, kad šie subjektai savo reikalavimus vėliau galės atgręžti į kaltinamąjį, pastarasis nurodo aplinkybes, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, priteisdamas daug mažesnę sumą negu prašo nukentėjusysis. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajam negali būti priteistas jo reikalaujamas neturtinės žalos dydis, nes tokio masto išgyvenimų nukentėjusysis nepatyrė ir neįrodė. Atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki adekvataus, t. y. tokio, kokį kaltinamasis sugebėtų atlyginti. Nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja įstatymo nustatytos aplinkybės, kai neturtinės žalos dydis gali būti sumažintas (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1, 3 p.). Eismo įvykis įvyko dėl žmogiškosios klaidos, važiuojant per arti kelio borto ir atsitiktinio priežastinio ryšio tarp šios klaidos ir nukentėjusiojo sužalojimo. Be to, nukentėjusiojo veiksmai, šiam bėgant, galimai buvo žalos atsiradimo sąlyga. Kaltinamojo kaltės forma yra neatsargumas, t. y. pati lengviausia kaltės forma. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį.

Atsiliepimu į civilinį ieškinį civilinė atsakovė V. L. individuali įmonė (toliau – ir Darbdavys) prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad eismo įvykio, kai nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, metu kaltinamasis vykdė darbines pareigas, kaltinamasis vairavo draustą transporto priemonę, todėl šiuo atveju atsakyti turėtų draudimo kompanija. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio byloje, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 5 000 Eur, kuriuos atlygina civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, o reikalavimas dėl 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Darbdavio atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas, žymiai per didelis, akivaizdžiai prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Civilinio ieškinio motyvas, kad nukentėjusiajam sveikatos būklė ne gerėja, o tik blogėja, neatitinka byloje esančios medžiagos. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertintinos sveikatos sutrikdymo liekamosios pasekmės, t. y. nukentėjusysis šiuo metu gali atlikti bent dalį savo darbinių funkcijų, o ateityje, atsistačius jo darbingumui, galės vykdyti visas darbines funkcijas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į žalą padariusio asmens kaltę, kuri šioje byloje pasireiškia mažiau pavojinga kaltės forma – neatsargumu. Be to, būtina atsižvelgti ir į Darbdavio turtinę padėtį. Visi bendrovės įsipareigojimai sudaro 296 046 Eur sumą, todėl nukentėjusiojo prašoma 45 000 Eur suma yra nepakeliama našta, dėl ko bendrovė netgi galėtų bankrutuoti. Nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimu į civilinį ieškinį civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiant per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir Draudikas), patvirtino, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Pagal gautas pretenzijas dėl aptariamo draudžiamojo įvykio Draudikas yra išmokėjęs 4 292,12 Eur draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai ir 1 546,24 Eur bei 3 672,32 Eur draudimo išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu Draudikas sutinka iš dalies. Jeigu teismas šiuo atveju nustatys, kad nukentėjusiajam yra padaryta didesnė nei 5 000 Eur neturtinė žala, iš Draudiko gali būti priteista ne didesnė kaip 5 000 Eur draudimo išmoka šiai žalai atlyginti. Dėl civiliniame ieškinyje minimų drabužių, avalynės ir kitų daiktų sugadinimo/praradimo Draudikas pripažįsta nuostolio dydį, lygų 50 proc. nurodomos jų vertės, t. y. 204,50 Eur, nes nėra pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, be to, jie nebuvo pateikti Draudikui apžiūrėti. Dėl gydymo išlaidų Draudikas pripažįsta nuostolių dydį dėl 114,20 Eur sumos. Dėl negautų pajamų priteisimo pažymėta, kad nukentėjusysis nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis dėl sveikatos būklės po eismo įvykio buvo atleistas iš darbo ir dėl šios priežasties sumažėjo jo gaunamas darbo užmokestis. Nėra pateikti įrodymai apie nukentėjusiajam mokamas periodines socialinio draudimo išmokas (CK 6.290 str. 1 d.). Be to, civiliniame ieškinyje pateikiamas neteisingas nukentėjusiojo vidutinio atlyginimo apskaičiavimas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 str.) nustatyta, kad R. N. 2016 m. liepos 25 d., apie 06.36 val., Vilniuje, atlikdamas savo darbines pareigas, vairuodamas darbdaviui – V. L. įmonei priklausantį krovininį automobilį DAF FT XF95.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Sommer SG240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajam D. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Pažymėtina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintina specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų, t. y. ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ši norma savaime nesudaro pagrindo solidariai ar subsidiariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui teisę tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Kaip teisingai pažymėta kaltinamojo atsiliepime į civilinį ieškinį, nukentėjusysis nenurodė normos, kurios pagrindu kaltinamajam kiltų pareiga atlyginti nukentėjusiajam žalą solidariai arba subsidiariai kartu su Darbdaviu. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajam žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbines funkcijas, todėl yra pagrindas Darbdavio civilinei atsakomybei. Tai reiškia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nukreiptas į kaltinamąjį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.

Dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal aktualią teismų praktiką įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017).

Iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. – minkštųjų audinių kraujosruva pilvo sienoje, juosmens dešinėje pusėje ir nugaroje, kepenų plyšimas 4 laipsnio, dešinio inksto plyšimas 5 laipsnio, skysčio susikaupimas pilvo ertmėje, kraujo susikaupimas dešinėje retroperitoriniame tarpe, potrauminė mažakraujystė, dešinės pusės 9, 10, 11, 12 šonkaulių lūžiai, juosmeninio 2 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, stiprų šoką, skaudžius išgyvenimus. Iš 2016 m. lapkričio 18 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl patirtos politraumos jis buvo paguldytas į RVUL (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), gydytas reanimacijos, vėliau urologijos skyriuje; dėl komplikacijų stentuotas deš. šlapimtakis, stentas vėliau pašalintas; dėl inksto taurelės fistulės atliktas inksto drenavimas, po mėn. drenas pašalintas; dabar reguliariai konsultuojamas ir būklė sekama urologo; pacientui išlieka deš. šono skausmai, apriboti judesiai per juosmenį, apsunkinta eisena, išsivystė pilvo sienos deš. išvarža (1 t., b. l. 101). Iš 2016 m. gruodžio 21 d. siuntimo matyti, kad pacientas skundžiasi skausmu dešiniajame šone, susidariusia pilvo sienos išvarža dešinėje, ribotais judesiais per juosmenį (skausminga lenktis, sėstis), apsunkinta eisena dėl skausmo, greitu nuovargiu ir ženkliu fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimus, negalėjimu atlikti anksčiau pastangų nereikalavusios įprastinės fizinės veiklos; ilgalaikis vaikščiojimas ir stovėjimas sukelia didesnius skausmus, nuolat vartoja NVNU ir (arba) raumenis atpalaiduojančius vaistus (1 t., b. l. 102–103). Kiti prie civilinio ieškinio pridėti medicininiai dokumentai patvirtina nukentėjusiojo teiginius, kad jis dėl patirtų sužalojimų priverstas praleisti daug laiko sveikatos priežiūros įstaigose (1 t., .b. l. 105–118, 126–129, 2 t., b. l. 23). Minėtos aplinkybės neabejotinai suvaržo nukentėjusiojo bendravimo su artimais žmonėmis ir kitais asmenimis galimybes. Kita vertus, sutiktina su kaltinamojo atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, dėl kokių priežasčių jam išsivystė alergija jodui, kad jo visiškas darbingumo atstatymas ir pasveikimas yra neįmanomas (nukentėjusiajam 55 proc. darbingumo lygis nustatytas iki 2017 m. gruodžio 22 d.), teiginiai apie nemigą nėra patvirtinti medicininiais dokumentais. Be to, pagal nukentėjusiojo pateiktą Barthel indekso nustatymo išvadą nukentėjusysis surinko 100 balų, t. y. yra jis savarankiškas (1 t., b. l. 104). Nukentėjusiajam, nors ir terminuotai, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, nurodant, kad jis negali dirbti, veikiant fizikiniams rizikos veiksniams (visą kūną veikiančios vibracijos poveikio), veikiant ergonominiams rizikos veiksniams (keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu), veikiant fiziniams rizikos veiksniams (darbai aukštyje virš 1,3 m) (1 t., b. l. 99, 100). Tai reiškia, kad nukentėjusysis gali dirbti kito pobūdžio darbus. Duomenų, kad nukentėjusiojo darbingumas ateityje negali būti atstatytas, byloje taip pat nėra.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis, nors ir šiek tiek vėliau, tačiau priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, rodė iniciatyvą iškviesti greitąją medicinos pagalbą, lankė nukentėjusįjį ligoninėje, bendravo su jo sutuoktine, siūlė savo pagalbą. Savo elgesiu bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad išgyvena dėl savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukeltų neigiamų padarinių, nors teismas ir negali nepaminėti svarbios aplinkybės, jog kaltinamasis taip ir neatlygino bent dalies žalos nukentėjusiajam, nepaisant to, kad jis šiuo atveju teisiškai nėra materialiai už ją atsakingas. Visgi kaltinamojo poelgis nagrinėjamoje situacijoje asmeniškai atlyginant bent dalį žalos parodytų, kad kaltinamasis supranta moralinę pareigą pašalinti jo paties nukentėjusiajam padarytą skriaudą, ir turėtų įtakos nustatant neturtinės žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis negautas pajamas, kurias sudaro jo vidutinis darbo užmokestis, prašo priteisti nuo 2017 m. vasario 1 d., kadangi iki to laiko jo negautos pajamos buvo kompensuojamos iš Sodros gautomis išmokomis ir darbdavio išmokėtais atostoginiais. Nukentėjusiojo teigimu, nuo eismo įvykio iki 2016 m. gruodžio 23 d. jis turėjo nedarbingumą, o nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. sausio 27 d., negalėdamas dirbti, tačiau siekdamas išsaugoti darbinius santykius, jo prašymu jam buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos). Nuo 2017 m. sausio 30 d. iki civilinio ieškinio surašymo (2017 m. vasario 21 d.) nukentėjusiajam vėl buvo suteiktas nedarbingumas.

Šios bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusysis neteko darbo būtent dėl eismo įvykio metų patirtų sužalojimų ir jų pasekmių. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo darbdavio pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Jame nurodyta, kad šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, o darbdavys neturi galimybių užtikrinti nukentėjusiajam darbo sąlygų, atitinkančių 2016 m. gruodžio 23 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2907 reikalavimus. Nors nukentėjusiojo darbo sutartis buvo nutraukta jo ir darbdavio susitarimu, teismas pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo abejoti, kad būtent nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas ir pobūdis užkerta jam kelią dirbti kelių darbininku.