Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-593-315/2017

Teisėjas Valerij Lauš Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41476-2016-4

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. B., civilinio atsakovo V. L. IĮ atstovo V. L. (toliau – ir Darbdavio), civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo (toliau – ir Draudiko), atstovo J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. N., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. N. skirta 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkintas iš dalies ir priteista jam iš (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialą, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 011,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2 390,52 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 22 d.; iš V. L. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), - 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš R. N. nukentėjusiajam D. B. priteista 1 815 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

R. N. 2016 m. liepos 25 d., apie 06.36 val., Vilniuje, vairuodamas V. L. įmonei priklausantį krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), važiavo G. V. gatvės pirma eismo juosta nuo Savanorių prospekto pusės link G. V. gatvės pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į kairę), artėdamas prie „G.“ visuomeninio transporto stotelės, vairuojamo automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į dešinio šaligatvio bortelį, užvažiavo ant šaligatvio ir priekine automobilio dalimi atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, kurio nuo smūgio nulūžusi viršutinė dalis nukrito ir sužalojo ant šaligatvio stovėjusį pėsčiąjį D. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis būtų viršijęs leistiną greitį, kas taip pat vertintina, sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Civilinio atsakovo V. L. IĮ atstovo V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo, atstovo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1p., 4 p.).

Kaip matyti iš apeliacinių skundų, jais neginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. N. veikos kvalifikacija, kaltė, jam paskirta bausmė, gi apeliaciniais skundais apeliantai ginčija teismo nuosprendį priteistų civilinių ieškinių dalyje - nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinių skundų ribose.

Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Pirmosios instancijos teismas, R. N. pripažinęs kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., konstatavo, kad nukentėjusysis D. B. dėl jo neatsargių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Teismas, nustatęs, kad dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jo gyvenimą, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį bei įvertinęs kitas nuosprendyje nurodytas svarbias aplinkybes, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo V. L. IĮ priteisė 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į bylos duomenis, kad įvykio metu R. N. vairuotas V. L. įmonei priklausantis krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų pagrindu iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė 5 000 Eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniais skundais draudimo bendrovės išmokėta maksimali 5 000 Eurų suma neturtinei žalai neginčijama.

Nukentėjusysis D. B. apeliaciniu skundu, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį padidinti iki 45 000 Eur.

Civilinio atsakovo V. L. IĮ atstovas, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį sumažinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nustatė neteisingą neturtinės žalos dydį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, atsižvelgė į tai, kad D. B. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, dėl kurių buvo priverstas praleisti daug laiko sveikatos priežiūros įstaigose, liekamieji sužalojimų reiškiniai jaučiami iki dabar, nukentėjusiajam, nors ir terminuotai, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, R. N. buvo blaivus, iš pastarojo elgesio konstatuota, kad jis išgyvena dėl savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukeltų neigiamų padarinių. Priteisdamas neturtinės žalos sumą iš civilinio atsakovo civilinio atsakovo V. L. IĮ, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo atsižvelgti į civilinio atsakovo – darbdavio turtinę padėtį, nes teismui nepateikti atitinkami duomenys, išskyrus pažymą apie įmonės finansinius įsipareigojimus, todėl negali daryti išvados apie sunkią įmonės turtinę padėtį. Be to, atsakingo už žalos atlyginimą asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Taigi atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose teismų formuojamą praktiką, teismas nusprendė priteisti nukentėjusiajam 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš Draudiko – 5 000 Eur, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o likusią 13 000 Eur sumą – iš Darbdavio - V. L. IĮ.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė esminius neturtinės žalos priteisimo kriterijus, visgi nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį (18 000 Eur), netinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, neįvertino R. N. turtinės padėties. Todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas.

Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, padarytas dėl neatsargumo, t. y. kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, R. N. jokių šiukščių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, vairavo blaivus, jo neatsargių veiksmų padariniai atsirado visiškai atsitiktinai - nulūžusi stulpo viršutinė dalis krisdama sunkiai sužalojo ant šaligatvio stovėjusį nukentėjusįjį. Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau, antra vertus, teismas nenustatė, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ir negrįžtami. Šių aplinkybių nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai. Nors nukentėjusiajam iki 2017 m. gruodžio 22 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, tačiau duomenų, kad nukentėjusiojo darbingumas ateityje negali būti atstatytas, byloje nėra. Be to, nepritartina teiginiams, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui kalto asmens turtinė padėtis neturi reikšmės. Sutiktina, kad asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek žalą atlyginęs Darbdavys, tiek Draudikas iš kalto asmens įgyja regreso teisę, pastarojo turtinė padėtis taip pat turi būti įvertinta. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. gaunamos pajamos nėra didelės, jis išlaiko mažametį vaiką, turi kreditorinių įsiskolinimų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus R. N. turtinę padėtį bei minėtą regreso teisę, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą – ypač į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajam D. B. iš Draudiko priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama, todėl civilinio atsakovo V. L. IĮ apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo iš dalies tenkinamas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo atmetamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo Draudiko visą įvykio metu prarastų drabužių (daiktų) vertę - 409 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašymas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pilnai pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad įvertinus tai, jog įvykio metu daiktai nebuvo nauji, nepateikti jų įsigijimą patvirtinantys įrodymais, be to, sugadinti daiktai nepateikti Draudikui apžiūrėti, be visa ko įvertinęs ir tai, kad dalis daiktų, kaip teigė nukentėjusysis, buvo įsigyti neseniai prieš eismo įvykį, nukentėjusiajam priteisė 80 proc. jo nurodytos daiktų vertės. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir daryti kitokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo – Draudiko, apelianto negaunamas pajamas - 885,36 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki jo visiško darbingumo atstatymo arba iki jis sulauks senatvės pensijos amžių, iš šios išmokos išskaitant konkretų mėnesį jo gautas „Sodros“ išmokėtas sumas bei kitas iš darbo santykių gautas sumas.

Apeliantas nesutinka su jo negautų pajamų paskaičiavimu, kuris jo nuomone, neatitinka norminio reglamentavimo ir teismų praktikos nuostatų. Pažymi, kad jam sudėtinga susirasti naują darbą. Jo vienintelės pajamos yra „Sodros“ mokama 145,02 Eur dydžio (atskaičius mokesčius) netekto darbingumo pensija, taigi kiekvieną mėnesį negauna apie 740,34 Eur pajamų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jam priteista 398,41 Eur negautų pajamų kas mėnesį suma. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo pritarti tokiems nukentėjusiojo argumentams.

Visų pirma, kalbant apie nukentėjusiajam priteistiną negautų pajamų sumą, sutiktina su civilinio atsakovo Draudiko apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai suskaičiavo nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, kurį sudaro 815, 17 Eur suma, o ne 885,36 Eur, kaip nustatė teismas. Taigi atlikus naujus skaičiavimus (815,17 Eur x 45 proc.), nustatyta 366,83 Eur suma, iš kurios atimant už kiekvieną atitinkamą mėnesį nukentėjusiojo gautų socialinio draudimo išmokų sumą, gaunama jo negautų pajamų suma. Nors nukentėjusysis nesutinka su tokiu procentiniu skaičiavimu, teigdamas, kad nors ir turint 55 proc. darbingumą, jam sunku įsidarbinti, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį, todėl kitaip vertinti ir apskaičiuoti nukentėjusiojo negautų pajamų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas nusutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta negautų pajamų laikotarpio pabaiga, prašydamas negautas pajamas priteisti iki jo visiško darbingumo atkūrimo (atstatymo) arba iki sukaks senatvės pensijos amžius. Tačiau, pritartina nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai - iki 2017 m. gruodžio 22 d., todėl nukentėjusiajam negautos pajamos priteistinos būtent iki 2017 m. gruodžio 22 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu negautų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

Kaip teisingai pastebi Draudikas, apskaičiuojant negautų pajamų sumą, iš nustatytos kasmėnesinės sumos, turi būti išskaičiuota visų nukentėjusiajam išmokėtų socialinio draudimo išmokų suma. Tačiau, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos „Sodros“ pažymos, negalima nustatyti socialinio draudimo išmokų už visą laikotarpį nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. kadangi pažyma išduota 2017 m. spalio 2 d., t. y. pažymoje matyti išmokos už aktualius liepos – rugsėjo mėnesius, o už spalio – gruodžio mėnesius – duomenų nėra. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo iš R. N. prieteisti 1 815 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateigdamas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip iš šiuo konkrečiu atveju. Nors nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad advokatas A. Paliukėnas ir pirmosios instancijos teisme atstovavo nukentėjusiojo interesams, taigi su byla buvo susipažinęs, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei suteiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį (apeliacinio skundo surašymą bei vieną teismo posėdį), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui, todėl ši suma mažintina iki 500 Eur (BK 106 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo V. L. IĮ atstovo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš V. L. individualios įmonės, į. a. k. (duomenys neskelbtini), - 13 000 (trylika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo, atstovo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, kuria apskaičiuotas nukentėjusiojo D. B. vidutinis darbo užmokestis, nurodant, kad jį sudaro 815, 17 Eur suma (nuosprendžio 12 puslapio 1 pastraipa).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialą, į. a. k. (duomenys neskelbtini), 2 390,52 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų ir 52 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 22 d. ir šioje dalyje nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo R. N. nukentėjusiajam D. B. 500 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.