Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. S. ir jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį B. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – iš jo išieškota konfiskuotino krovininio automobilio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 5 421 Eur, valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, už tai, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Jotvingių g. 9, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1223/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-47739-2024-1), kuriuo R. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti naują nuosprendį: R. S. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškoti konfiskuotino turto - krovininio automobilio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą - 16 262,74 Eur valstybės naudai. R. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“. Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

2.1. Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu R. S. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutraukta, nesant tokiam sprendimui būtinų ir visų baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, t. y. neįvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, susijusių su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu, taip pat nepagrįstai R. S. netaikytas konfiskuotino turto (krovininio automobilio) vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas visa apimtimi.

2.2. Skunde nurodomi skundžiamo nuosprendžio motyvai, kuriais remiantis R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, todėl minėto baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė nepagrįstai. Šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyd, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016).

2.3. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, be kita ko, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019). Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo formalus. Šiuo atveju kritiškai vertintina laiduotojos B. S. galimybė daryti teigiamą įtaką R. S..

2.4. R. S. padarytas teisės pažeidimas yra itin šiurkštus, kėlęs realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, nes jis vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas alkoholio kiekis kraujyje - 2,72 promilės - beveik 7 kartus viršijo leistiną ir beveik 2 kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitą krovininį automobilį, kuriame buvo žmogus, ir tik atsitiktinai buvo išvengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių.

2.5. Teismo paskirta laiduotoja negali daryti teigiamos įtaką R. S., kaip to reikalaujama BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse. R. S. ir B. S. gyvena atskirai, bendrauja nereguliariai. Kaip nurodė pats R. S., pas tėvus nuvažiuoja esant reikalui: padėti buityje ar apsipirkti, su jais susitinka, kai reikia nuvežti tėvą į ligoninę, polikliniką. B. S., kuri yra pensinio amžiaus, prašydama perduoti jai sūnų pagal laidavimą, konkrečiai nepaaiškino, kaip ji kontroliuos sūnaus elgesį, kokį auklėjamąjį poveikį jam darys, kad sūnus laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie tai, jog santykiai su sūnumi yra geri, jis padeda ir yra paslaugus tėvams, tačiau tai neatskleidžia B. S. realių ketinimų ir galimybių daryti teigiamą įtaką R. S., juolab, kad ankstesnis jų bendravimas R. S. reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. B. S. sūnaus nesukontroliavo, ir tai rodo, jog ji objektyviai nėra pajėgi daryti kokią nors realią įtaką savo sūnui ir būti jam autoritetas.

2.6. Apylinkės teismas, vertindamas laiduotojos B. S. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nurodė tai, kad laiduotoja ir R. S. yra artimi, nuolat bendrauja gyvai ir telefonu, tarpusavio santykiai geri. Šiuo atveju nekvestionuojama galimai teigiama laiduotojos asmenybės charakteristika, tačiau kelia pagrįstų abejonių jos reali galimybė daryti teigiama įtaką R. S.. Atsižvelgiant ir į tai, kad jie gyvena atskirai, skirtinguose miestuose, nėra pagrindo išvadai, kad B. S. apskritai galėtų realiai teigiamai įtakoti brandaus amžiaus sūnaus elgesį, nuo kurio pati faktiškai yra priklausoma, kas reiškia, jog B. S. neatitinka įstatymu laiduotojui keliamų reikalavimų. Taigi, šiuo atveju nenustatyta sąlygų, kurios neginčytinai leistų pasitikėti minėta laiduotoja ir jos pagrįstu gebėjimu daryti teigiamą įtaką R. S.. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos tam būtinos sąlygos. B. S. neturi galimybės daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui R. S., todėl negali būti laiduotoja.

2.7. Kita vertus, R. S. yra savarankiška, brandi asmenybė, pats rūpinasi ir prižiūri artimus senyvo amžiaus tėvus, jo gyvenimiška patirtis ir sąmoningumas leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį, todėl neabejotinai jis gali ir yra pajėgus pats savarankiškai kontroliuoti savo elgesį, jį įvertinti kritiškai ir tuo pačiu atsakyti už savo neteisėtus veiksmus prisiimant dėl to jam pačiam kilusias neigiamas pasekmes be laiduotojo auklėjamojo poveikio.

2.8. Apibendrindamas, prokuroras nurodo, kad dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikintinas.

2.9. Pasisakydamas dėl bausmės skyrimo, prokuroras aprašydamas BK 281¹ sankcijoje numatytas bausmes, nurodo, kad R. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. nebaustas administracine tvarka, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbo vairuotoju, laikinai yra be darbo, išsiskyręs, turi 2 nepilnamečius vaikus. Todėl jam skirtina artima minimaliai 90 MGL dydžio bauda, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį mažintina trečdaliu.

2.10. Prokuroro vertinimu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, tačiau netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimą, nes nepagrįstai išieškojo konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, pažeisdamas proporcingumą principą taikant BK 72 straipsnio nuostatas.

2.11. Sprendžiant konfiskavimo klausimą, taikytina konfiskavimo proporcingumo patikra: ar taikomi nuosavybės ribojimai yra pateisinami (proporcingi), atsižvelgiant į suvaržymų tikslus, į visuomenės interesą. Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė, ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

2.12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. S. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę — turto konfiskavimą, pagrįstai vadovavosi BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. turtinei padėčiai, todėl padarė klaidingą išvadą, jog visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Šio teismo vertinimu, visa konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma R. S. yra per didelė, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis R. S. nedirba, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo buvo atleistas, šiuo metu ieško darbo, taip pat R. S. moka išlaikymą dviem vaikams, periodinių išmokų dydis šiuo metu sudaro iš viso 540 Eur per mėnesį. Visa tai R. S. turtinę padėtį apibūdina, kaip blogą. Tačiau vien šios aplinkybės negali būti laikomos svariomis, kuriomis remiantis būtų galima mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ir savaime nemenkina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, kurio svarba turi įtakos šiai poveikio priemonei taikyti.

2.13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų - ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,83, o antrojo - 2,72 promilės neblaivumas. Nustatytas neblaivumo laipsnis beveik dvigubai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvykdyta veika neabejotinai sukėlė pavojų viešojo eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta galimų neigiamų pasekmių. Be to, R. S. vairavo vilkiką - krovininę transporto priemonę, kuri dėl savo gabaritų ir svorio yra sunkiai valdoma, nėra manevringa, be to, būtent dėl gabaritų ir svorio avarijos pasekmės paprastai būna sunkesnės, taip pat dėl papildomo „aklųjų zonų“ faktoriaus (būdingo sunkiasvorėms didelių gabaritų transporto priemonėms) kiti eismo dalyviai gali likti nepastebėti. Taigi, R. S. vairavo ypatingo, padidinto pavojingumo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kas didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Vairuodamas tokios būsenos R. S. sukėlė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių ir rimtesnių pasekmių tiek transporto priemonėms, tiek fiziniams asmenims, kas rodo asmens neatsakingumą, rizikos nesuvokimą ir neįvertinimą, lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Sunkesnių pasekmių galimai buvo išvengta tik dėl to, kad R. S. sustabdė tai, kad aikštelėje jo vairuojamas krovininis automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe kliudė joje stovėjusį krovininį automobilį, kuriame buvo Z. U. A., kuris parodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, apie tai pranešė policijai. Nors vairuodamas neblaivus R. S. suvokė teisines pasekmes, tačiau vis tiek sutiko perstatyti transporto priemonę, o aikštelėje pavažiavęs apie 100 m puspriekabės šonu kliudė kitą stovintį krovininį automobilį.

2.14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti turto konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pastarieji LAT išaiškinimai turi būti taikomi ir toms situacijoms, kuomet sprendžiama dėl turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar dalį sumos. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, iš esmės suteikdamas prioritetą R. S. interesams ir jo asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau neskyrė reikiamo dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, t. y. tinkamai nevertino R. S. veikos, pavojingumo laipsnio, jos padarymo konkrečių aplinkybių, nepakankamai vertino vairuotojo neblaivumo laipsnį. Tuo tarpu šių aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

2.15. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kurios rodo didesnį šio nusikaltimo, susijusio su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, R. S. patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai nelaikytini pakankamu pagrindu sumažinti išieškotiną turto (krovininio automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinama iš R. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl R. S. finansinės padėties, kuri nėra ypatingai sudėtinga, negali būti laikytinos pagrindu sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismui nusprendus išieškoti ženkliai mažesnę pinigų sumą nei konfiskuotino turto vertė, R. S. interesams nepagrįstai suteikta prioritetinė reikšmė, tuo pačiu netinkamai įgyvendinamas teisingumo principas, formuojamas nebaudžiamumo jausmas.

2.16. Tuo atveju, jeigu įvykio metu R. S. būtų vairavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, kurio vertė 16 262,74 Eur. Todėl, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus iš R. S. išieškoti tik trečdalį šios vertės (5 421 Eur), pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikdamas nusikalstamą veiką padariusį R. S. charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turimiems finansiniams įsipareigojimams, didelei krovininio automobilio vertei, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas nagrinėjamu atveju bus pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors R. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės visumoje yra teigiamos, ir jis turi finansinių įsipareigojimų, taip pat sutiktina, kad išieškotiną konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 16 262,74 Eur R. S. sukels nepatogumų, tačiau, vertinant tai, kad jis yra darbingo amžiaus (todėl turi dėti pastangas susirasti darbą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui) šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės, lengvinančios asmens, padariusio nusikalstamą veiką, padėtį, o priešingai, kadangi R. S. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju visos nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės konfiskavimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus. Priešingai, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad sprendimas išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą būtų neteisingas, neprotingas ar akivaizdžiai neproporcingas. Taigi, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikė visa apimtimi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. S. prašo netenkinti prokuroro pateikto apeliacinio skundo byloje, nes jis yra neobjektyvus ir neteisingas, neproporcingas. Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Melnikovo (Vitalij Melnikov) 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1223/2025, kadangi jis yra objektyvus, teisingas, proporcingas jo turtinei padėčiai ir jo individualiai situacijai. Priimti ir vertinti prie atsiliepimo jo teikiamus mokėjimo nurodymus.

3.1. Prašant netaikyti laidavimo ir skirti 7000 Eur dydžio baudą bei visą automobilio vertės konfiskavimą – toks nuosprendis sužlugdytų R. S. gyvenimą.

3.2. Pasirinko laiduotoju mamą, nes ji tą pačią dieną sužinojo iš jo, kad vairavo neblaivus, jis įsiklauso mamos nuomonės, patarimų, jie yra labai svarbūs, mama turi didesnę gyvenimišką patirtį. Bendrauja su ja telefonu kas dieną, susitinka, jai padeda buityje. Taip mama yra šiuo metu pensininkė, gauna senatvės pensiją, ji yra tremtinė, tačiau jai tai netrukdo būti byloje laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir atitinka visas laiduotojos savybes. Be to, be mamos ir neturi daugiau ko paprašyti kad už jį laiduotų. Tėtis ir brolis yra mirę, daugiau neturi jam brangių ir artimų žmonių.

3.3. Akcentuoja, kad jeigu bus nuteistas, tai užkirs galimybes susirasti darbą. Sunkaus fizinio darbo negalintis dirbti dėl sveikatos problemų, o net ir apsaugos darbuotojo darbui, asmuo turi būti neteistas.

3.4. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo-kaip baudžiamojo poveikio priemonės-taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks laikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės prasme. Prokuroro prašoma priteisti piniginė suma galutinai jį sužlugdytų.

3.5. Pateikia du mokėjimo nurodymus, kurie įrodo, kad po nuosprendžio priėmimo jis dėjo visas pastangas, siekiant susimokėti įsiskolinimus, 5679,67 Eur buvo pervesti AB “Lietuvos draudimui” dėl automobilio apgadinimo. 5421 Eur sumokėjo valstybei kaip konfiskuotino automobilio vertę. Šia didelę pinigu sumą jis pasiskolino iš tėvų, kad nebūtų skolingas valstybei. Šiuos pinigus turėsiantis atidirbti ir gražinti savo tėvams.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, taip pat neginčija R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat ginčija kitą R. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino automobilio vertės dalinį išieškojimą valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo ir R. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo atleido R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes situacija neatitinka visų būtinųjų BK 40 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų. Tačiau priešingai nei tvirtina prokuroras, skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertės dalinis išieškojimas yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais, be kita ko, pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes K. S. padėties nekeičia, todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.

8. Apeliaciniame skunde neginčijamas BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punkte įtvirtintų sąlygų visumos buvimas, tačiau nesutinkama jog laiduotoja B. S. gali daryti teigiamą įtaką R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija šių sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo – turi savarankišką reikšmę, todėl jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant, kad asmuo turi pasitikėjimą ir gali būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-153-976/2018).

10. Prokuroro skunde nepagrįstas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvuojamas, be kita ko, tuo, kad R. S. yra brandi, susiformavusi asmenybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iš tiesų ne vienoje byloje išaiškinta, kad atsižvelgiant į BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų kategorijas (tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys), teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2015; 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018, 2K-184-697/2019, 2K-224-1073/2023). Tačiau be minėtos teismų praktikos egzistuoja ir kitokia teismų praktika, pagal kurią kaltininko asmenybės brandumo lygis nėra BK 40 straipsnio taikymo kriterijus (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-628/2023, 2K-207-628/2023, 2K-181-788/2021. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostata, jog BK 40 straipsnis iš esmės taikytinas tik nebrandiems asmenimis, nėra susiformavusi, todėl R. S. asmenybės brandumo lygis nelaikytinas kriterijumi, sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

11. Prokuroras nekvestionuoja teigiamai B. S. asmenybę apibūdinančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentų šioje dalyje neanalizuoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako. Prokuroro vertinimu, B. S. galimybė daryti teigiamą įtaką R. S. vertintina kritiškai. Teisėjų kolegija šiam argumentui pritaria.

12. Spręsdamas B. S. galimybę daryti teigiamą įtaką R. S. pirmosios instancijos teismas vertino šiuos asmenis siejantį giminystės ryšį – B. S. yra R. S. motina, jų santykius apibūdinančias aplinkybes – jog jie tarpusavio ryšį apibūdino kaip tamprų, susiskambina kiekvieną dieną. B. S., išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į R. S. poelgį, akcentavo norą jam padėti ir palaikymą, kad tai daugiau nepasikartotų. Be to savo ketinimus B. S. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, nežiūrint gaunamų nedidelių pajamų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad B. S. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų R. S. daryti teigiamą įtaką. R. S. patikino įsiklausantis, vertinantis B. S. nuomonę. Atsakydamas į prokuroro argumentus dėl B. S. negalėjimo daryti teigiamos įtakos R. S., pirmosios instancijos nurodė, kad B. S. primins apie padarytą klaidą ir skatins jos nekartoti, o pastangos palaikyti R. S. tik dar kartą patvirtina jos tinkamumą būti laiduotoja. Gi vien tai, kad R. S. neturi tinkamesnio asmens, sutinkančio už jį laiduoti, sąlygas tam atitinkančio R. S. neatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog B. S. turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką R. S..

13. Teisėjų kolegija neginčydama laiduotojos didelės gyvenimiškos patirties, jos ir R. S. tarpusavio ryšio, neigiamo B. S. požiūrio į padarytą nusikaltimą, didelio noro padėti sūnui, (ką patvirtina ir įsipareigojimas sumokėti užstatą, jei šis būtų paskirtas), sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog B. S. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką R. S..

14. R. S. parodė, kad tėvai gyvena name, tai reikia padėti, pakrauti, kaminą išvalyti, žolę nupjauti, kai tėvui reikia į polikliniką, jie traukiniu atvyksta iki stoties, o jis nuo stoties paveža iki poliklinikos. B. S. parodė, kad sūnus vienintelis išgelbėjimas, atveža produktus, nuveža į parduotuvę, jis vienintelis, kuris padeda, prašė teismo baudžiant sūnų atsižvelgti į jos ir vyro kaip senyvų žmonių padėtį. Taigi, iš R. S. ir B. S. parodymų matyti, kad nėra abejonių, jog R. S. padeda motinai buityje, jų tarpusavio santykiai yra geri, sūnus paslaugus tėvams. Tačiau minėtos aplinkybės patvirtina ir tai, kad garbaus amžiaus B. S. pati yra priklausoma nuo sūnaus. Be to, bylos duomenimis, R. S. gyvena Vilniuje, o jo motina (duomenys neskelbtini), taigi jie gyvena atskirai, skirtinguose miestuose, kas rodo, kad jokios realios teigiamos įtakos B. S. sūnui daryti negalės ir negalės jo kontroliuoti. Be to, remiantis B. S. paaiškinimais, kyla abejonių dėl jos aiškaus supratimo apie R. S. padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes. Antai ji nurodė, kad sūnus iš karto pranešė kas atsitiko, jie labai nerimavo, paaiškino, kad statydamas vilkiką kažką užkliudė, ar buvo blaivus dėl susijaudinimo pasakyti negalėjo, visgi vėliau patvirtino, jog žinanti, kad buvo kažkoks įvykis ir sūnus buvo išgėręs, konkrečiai negalinti pasakyti (2 t. b. l. 31-32). Taigi, B. S. negalėjo nurodyti konkrečių nusikaltimo faktinių aplinkybių, kas taip pat kelia abejonių sprendžiant dėl jos galėjimo daryti realią įtaką sūnui.

15. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog B. S., kaip laiduotoja, objektyviai nėra pajėgi daryti realią įtaką savo sūnui, taigi nėra ir privalomos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos. Ta aplinkybė, jog asmuo neturi tinkamo laiduotojo, negali būti pagrindu BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintą sąlygą vertinti formaliai ir paskirti laiduotoju tam netinkamą asmenį.

16. Pripažinus R. S. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, spręstinas už šio nusikaltimo padarymą skirtinos bausmės klausimas.

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

18. R. S. nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) buvo numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo metu galiojančioje BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi matyti, kad panaikinta taisyklė, pagal kurią bausmė skiriama skaičiuojant nuo jos vidurkio. Toks pakeitimas laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią ir taikytinas nagrinėjamu atveju.

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. R. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo vairuotoju, šiuo metu laikinai yra be darbo, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems moka išlaikymą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina trečdaliu.

Dėl konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo

20. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, krovininis automobilis „DAF“, kurį būdamas neblaivus vairavo R. S., pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju R. S. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui (ginčo dėl to nėra), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

21. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

22. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš R. S. ne visą automobilio „DAF“, vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 16262,74 o tik trečdalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 5421 Eur, remdamasis teismų praktika nurodo, kad dalinis konfiskuotino turto vertės konfiskavimas yra išimtis iš taisyklės. Teismas neatsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė blogai R. S. turtinei padėčiai, todėl padarė klaidingą išvadą, jog visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

23. Teisėjų kolegija pritaria prokurorui, kad R. S. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius. R. S. vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas alkoholio kiekis kraujyje - 2,72 promilės - beveik 2 kartus viršijo minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitą krovininį automobilį, kuriame buvo žmogus, ir tik atsitiktinai buvo išvengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių.

24. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors R. S. dirbo krovininio automobilio vairuotoju, remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu, jis už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu nebaustas. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepaisant didelio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. S. savo elgesį vertina kritiškai, visiškai pripažino kaltę ir pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė išsamius paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus. Be to, teigiamai vertintina ir tai, kad R. S. po nusikaltimo padarymo savanoriškai užsiregistravo ir išklausė 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos (2 t. b. l. 72). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį asmenybės pavojingumą. Sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą būtina vertinti ir asmens turtinę padėtį. Nors prokuroro teigimu, R. S. finansinė padėtis nėra ypatingai sudėtinga, visgi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad R. S. buvo atleistas iš darbo, moka išlaikymą dviem vaikams, kurio dydis sudaro 540 Eur, jo turtinė padėtis yra bloga. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas turi būti vertinamas R. S. paskirtų priemonių kontekste. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus R. S. kaltu jam skirta finansinio pobūdžio bausmė 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kuri sumažinta vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Paskirta finansinio pobūdžio bausmė yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, ypač atsižvelgiant į K. S. turtinę padėtį. Be to, R. S. skirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 7 mėnesiams taip pat prisidės prie bausmės paskirties įgyvendinimo.

26. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas, išieškant iš R. S. visą konfiskuotino turto – krovininio automobilio DAF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 16262,74 Eur būtų neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti iš R. S. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 5421 Eur, kuri taip pat yra pakankamai didelė, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo asmenybei ir bus pakankama atgrasyti R. S. nuo pakartotinio vairavimo būnant neblaiviu. Todėl ją keisti nėra pagrindo.

27. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalinis konfiskuotino turto vertės išieškojimas laikytinas išimtimi iš taisyklės, tačiau apeliaciniame skunde nurodomoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, kurioje pateiktas minėtas išaiškinimas, taip pat nurodomi ir aukščiau aprašyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo apsvarstymo, atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors minėta nutartimi panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl dalies automobilio vertės konfiskavimo, tačiau paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo taip pat išieškota dalis automobilio vertės (tik didesne apimtimi). Taigi, sprendžiant konfiskuotino turto vertės išieškojimo apimties klausimą visada vertinama šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visuma.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Atsižvelgdamas į tai, kad R. S. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius R. S. parinko gynėją Aleksandrą Palamarčuką (Aleksandr Palamarčuk), kuris Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo paskirtas jo gynėju advokatu. Minėtas advokatas 2025 m. gegužės 19 d. teisme susipažino su bylos medžiaga, atvyko į 2025 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau buvo nuo tolimesnės gynybos atleistas, į posėdį atvykus R. S. pasamdytam gynėjui L. Pakštaičiui.

29. 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. APD-2025-06479 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 125 Eur, už R. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Kaip jau minėta, R. S. neturint gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo R. S. valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš R. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį.

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 421 Eur, valstybės nuosavybėn.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“. Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 125, 00 Eur, iš nuteistojo R. S. nepriteisti.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.