Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-689-1223/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-25
Bylos Nr.
1-689-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47739-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-689-1223/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47739-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),sekretoriaujant Smiltei Butkytei, Anastasijai Česonienei, Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,specialistui E. L.,galimai laiduotojai B. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2024 m. gruodžio 6 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Jotvingių g. 9, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad krovininiu automobiliu su puspriekabe atvažiavo į aikštelę, pridavė dokumentus. Jam pasakė, kad krovinys bus iškrautas rytoj. Žinojo, kad niekur nevažiuos, todėl gamindamas valgyti išgėrė penkis stikliukus, mažesnius nei 50 g, degtinės. Po to jam paskambino vadybininkas ir nurodė, kad užėmė ne savo stovėjimo vietą. Nenorėjo, bet sutiko perstatyti transporto priemonę. Aikštelėje pavažiavo apie 100 m ir puspriekabės šonu kliudė kitą stovintį krovininį automobilį. Iš karto sustojo. Kitas vairuotojas iškvietė policiją. Pareigūnai pirmojo tikrinimo metu jam nustatė 2,8, o antrojo – 2,72 promilės neblaivumą.

Specialistas, turto vertintojas E. L. apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nustatė krovinio automobilio rinkos vertę. Apžiūrėjo jį tik iš išorės. Įvertino matomus kėbulo trūkumus ir padangų būklę. Tuomet atliko skaičiavimus. Pasirinko keturis lyginamuosius objektus, apskaičiavo bazinę vertę, tada padarė korekcijas dėl ridos, kėbulo būklės ir padangų nusidėvėjimo bei nustatė, kad krovininio automobilio vertė yra 8 753,14 Eur su PVM. Nežino, kodėl bankas pirko už tokią didelę sumą, nes tokių kainų nebuvo. Krovininio automobilio kėbulo trūkumus ir padangų nusidėvėjimą įvertino apie 1 600 Eur.

Liudytojas Z. U. A. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad aikštelėje krovininis automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe kliudė jo stovėjusį krovininį automobilį. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Apie tai pranešė policijai. Jo akivaizdoje R. S. alkoholio nevartojo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. 13.30 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog pranešėjo krovininį automobilį kliudė kitas krovininis automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus.

Iš vyriausiosios patrulės E. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 13.42 val., kartu su kitais vyriausiaisiais patruliais pagal gautą iškvietimą atvyko adresu Vilnius, Jotvingių g. 9. Pranešėjas Z. U. A. paaiškino, kad sėdėdamas krovininiame automobilyje pajuto smūgį, pamatė, kaip kitas krovininis automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabe jį kliudė, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Bendraudami su vairuotoju R. S. jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas 2,83, o antrojo – 2,72 promilės neblaivumas. R. S. paaiškino, kad aikštelėje norėjo perstatyti krovininį automobilį, tačiau puspriekabe kliudė kitą krovininį automobilį.

Iš Z. U. A. rašytinių paaiškinimų matyti, kad krovininis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo stovėjusį krovininį automobilį. Kalbėdamas su vairuotoju pajuto labai stiprų kvapą, tarsi jis būtų apsvaigęs. Apie tai pranešė policijai.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 kvito matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. 14.26 val. R. S. nustatytas 2,72 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. liepos 22 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 19 d.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. S. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą R. S. būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. R. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 14.05 val. R. S. nustatytas 2,83, o 14.24 val. – 2,72 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. S. sutiko.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė vairavus krovininį automobilį su puspriekabe, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 2,72 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgėrė penkis stikliukus degtinės, po ko vairavo krovininį automobilį su puspriekabe. Be R. S. prisipažinimo jo kaltę vairavus transporto priemonę, būnant neblaiviu, įrodo liudytojo, kito krovininio automobilio vairuotojo Z. U. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad jis matė, kaip R. S. vairavo krovininį automobilį su puspriekabe, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas; alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 kvitas, pagrindžiantis, kad R. S. nustatytas 2,72 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. R. S. suvokė, kad vairuoja krovininį automobilį su puspriekabe būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jo parodymų apie alkoholio vartojimą prieš pat tai, ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, norėjo perstatyti krovininį automobilį su puspriekabe, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš R. S. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija neapima svetimo turto sugadinimo (apgadinimo), be to, kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas (apgadinimas), pažeidžiant Kelių eismo taisykles, gali sudaryti administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo sudėtį, todėl atitinkamos aplinkybės taip pat šalintinos iš R. S. pareikšto kaltinimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis); asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–3 punktai).

B. S. prašo perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimą.

R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pačia nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – transporto priemonės vairavimu, būnant neblaiviu, žala nebuvo padaryta. R. S. yra vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, išlaiko du vaikus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo krovininio automobilio vairuotuoju, registruotas Užimtumo tarnyboje, atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka nebaustas, nežiūrint to, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo krovininio automobilio vairuotuoju, neteistas, 2020 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio smurto prieš sutuoktinę susitaikius. Visa tai R. S. asmenybę visumoje apibūdina teigiamai ir leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą susiklosčiusioje situacijoje jo pasirinkto netinkamo elgesio varianto, taip pat padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, kad R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan., atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-648/2022, 8 punktas).

B. S. yra vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, susilaukusi dviejų vaikų, vienas miręs, sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, pripažinta nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, neteista, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už savavališką žemės naudojimą. Visa tai B. S. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. B. S. yra R. S. motina, jie tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį, nurodė, kad susiskambina beveik kiekvieną dieną, susitinka, R. S. rūpinasi tėvais. B. S., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į R. S. poelgį, kita vertus, akcentavo norą jam padėti ir palaikymą, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus B. S. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, nežiūrint gaunamų nedidelių pajamų. B. S. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų R. S. daryti teigiamą įtaką, tuo labiau, kad juos sieja giminystės ryšiai. R. S. patikino įsiklausantis, vertinantis B. S. nuomonę. Prokuroras nurodė, kad B. S. yra neverta teismo pasitikėjimo, nes yra sulaukusi garbaus amžiaus ir priklausoma nuo R. S., be to, R. S. asmenybė yra susiformavusi, todėl B. S. negali jam daryti teigiamos įtakos. Teismas su tuo nesutinka. Pats R. S. paliko įspūdį, kad pirmiausia jaučia moralinę atsakomybę, jog tai daugiau nepasikartotų, tame tarpe prieš tėvus, kuriuos ne tik nuvylė, bet ir pavedė netekęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl manytina, kad B. S. savaime kiekvieną kartą jam primins apie tai ir skatins nekartoti klaidų, tuo labiau, jog garbaus amžiaus ir prastos sveikatos būklės tėvams reikalinga jo pagalba. Suprantama, kad jaudulys teisiamojo posėdžio metu B. S. trukdė reikšti mintis, tačiau pastangos palaikyti R. S. tik dar kartą patvirtina jos tinkamumą būtų laiduotoja. Be to, R. S. paaiškino, kad tėvai yra jam artimiausi žmonės, nes yra išsiskyręs, jo brolis miręs, todėl vien dėl to, jog neturi tinkamesnio asmens, sutinkančio už jį laiduoti, sąlygas tam atitinkančio R. S. neatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų neteisingas. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad B. S. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį B. S. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą; atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Minėta, B. S. įsipareigojimas įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, nežiūrint gaunamų nedidelių pajamų, rodo jos ketinimų rimtumą ir dar kartą patvirtina jos tinkamumą būti laiduotoja. Priežasčių, dėl kurių užstatas nagrinėjamu atveju būtų reikalingas, teismas nenustatė, todėl R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis paliko įspūdį, jog tikrai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena ne tik dėl gresiančių pasekmių, bet ir savo veiksmų, juos vertina adekvačiai ir tinkamai, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir iš viso to pasimokė, todėl nustatytinas minimalus laidavimo terminas.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas).

Prokuroras prašė R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, tai argumentavo tuo, kad R. S. būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio vairavo krovininį automobilį su puspriekabe ir sukėlė eismo įvykį. Tuo tarpu gynėja prašė nustatyti minimalų šios specialiosios teisės atėmimo terminą, tai argumentavo tuo, kad R. S. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, yra profesionalus, drausmingas vairuotojas ir nori tęsti krovininio vairuotojo darbą.

Nustatyta, kad R. S. darbo dieną dienos metu automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo žmonių ir transporto priemonių, vairavo krovininį automobilį su puspriekabe, kai jam nustatytas sunkus, 2,72 promilės neblaivumas, ir puspriekabe kliudė kitą krovininį automobilį. Taip R. S. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Tai rodo didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kita vertus, minėta, R. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės visumoje yra teigiamos, ypač reikšminga tai, kad jis už administracinius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus, susijusius su transportu, nebaustas, nežiūrint to, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo krovininio automobilio vairuotuoju. Tai leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą susiklosčiusioje situacijoje jo pasirinkto netinkamo elgesio varianto. Teismo vertinimu, padarytą nusikalstamą veiką ir R. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės viena kitą atsveria, bet ne nusveria į kurią nors pusę, todėl prokuroro siūlomas nustatyti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris ir taip yra mažesnis už vidurkį, yra teisingas ir proporcingas. Pažymėtina, vien tai, kad BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-207-139/2016, 2K-252-677/2015). R. S. yra darbingo amžiaus, todėl laikinai gali dirbti kitą, su transporto priemonių vairavimu nesusijusį darbą. Bendrai pažymėtina, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2023, 2K-283-942/2020, 2K-114-628/2019). Visa tai sudaro pagrindą R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones, šio draudimo terminą nustatant artimą vidurkiui.

BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

Krovininis automobilis, kurį vairavo R. S., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač rodančias didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant prevencinio tikslo, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis krovininis automobilis R. S. nepriklauso, todėl iš jo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Prokuroras prašė iš R. S. išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkančius 16 320 Eur (17 920 Eur VšĮ „Emprekis“ vidutinė krovininio automobilio kaina Lietuvoje su PVM - 1 600 Eur specialisto E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodytas krovininio automobilio nusidėvėjimas), tai argumentavo prevenciniu tikslu. Tuo tarpu gynėja prašė iš R. S. išieškoti turto vertinimo ataskaitoje nustatytos krovininio automobilio vertės – 8 753,14 Eur, 30–40 procentų dydžio dalį, tai argumentavo tuo, kad prokuroro prašoma išieškoti pinigų suma yra neproporcinga.

Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024, 12 punktas).

Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktų pirkimo–pardavimo, lizingo sutarčių matyti, kad krovininis automobilis 2024 m. gegužės 30 d. nupirktas už 18 029 Eur. Be to, VšĮ „Emprekis“ pažyma pagrindžia, kad vidutinė krovininio automobilio kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 17 920 Eur. Tuo tarpu gynėjos pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje krovininis automobilis 2025 m. sausio 16 d. įvertintas 8 753,14 Eur su PVM. Tokia vertė nustatyta, pirmiausia atsižvelgiant į koreguotą, priklausomai nuo techninės būklės ir panaudojimo paskirties, vidutinę parinktų panašių krovininių automobilių rinkos kainą (8 891,46 Eur). Vertinimą atlikęs specialistas E. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad panašius krovininius automobilius parinko pagal jų techninius duomenis ir ridą, parinktų panašių krovininių automobilių būklę vertina, kaip nepriekaištingą, nes skelbimuose jų išvaizda yra gera, trūkumai nenurodyti, nežino, kodėl AB „Šiaulių bankas“ pirko taip brangiai. Teismo vertinimu, turto vertinimo ataskaita dalyje dėl vidutinės krovininio automobilio rinkos vertės nustatymo yra nepatikima. Vertinimą atlikęs specialistas E. L. teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl krovininio automobilio pirkimo kaina (18 029 Eur) atitinka VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutinę krovininio automobilio kainą su PVM Lietuvoje (17 920 Eur), tuo tarpu turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vidutinė krovininio automobilio rinkos kaina (8 891,46 Eur) skiriasi daugiau nei dvigubai. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina tai, kad krovininio automobilio savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, todėl neįtikėtina, jog bankas nežinotų rinkos kainos ir tiek permokėtų. Tuo tarpu R. S. pastebėjimą, kad 18 029 Eur yra krovininio automobilio su puspriekabe pirkimo kaina, paneigia AB „Šiaulių bankas“ pateiktos pirkimo–pardavimo, lizingo sutartys, kuriose puspriekabė nenurodyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su prokuroru, kad krovininio automobilio kaina atitinka VšĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę krovininio automobilio kainą su PVM Lietuvoje (17 920 Eur), atėmus turto vertinimo ataskaitoje nustatytą jo nusidėvėjimą (889,46 Eur + 767,80 Eur = 1 657,26 Eur), ir sudaro 16 262,74 Eur. Vis dėlto, prokuroro siūloma išieškoti visa konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, teismo vertinimu, yra per didelė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis R. S. nedirba, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo buvo atleistas, šiuo metu ieško darbo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas pagrindžia, kad R. S. moką išlaikymą dviem vaikams, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad periodinių išmokų dydis šiuo metu sudaro iš viso 540 Eur per mėnesį. Visa tai R. S. turtinę padėtį apibūdina, kaip blogą. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios nekartojamos, taip pat tai, kad jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad trečdalio konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas nagrinėjamu atveju bus pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta galimybė teismui nustatyti savanorišką išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą ar jos sumokėjimą išdėstyti.

Atskirai paminėtina, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pagrindu nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą, todėl gynybos prašoma skirti atitinkama baudžiamojo poveikio priemonė yra nesusijusi su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir septynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 421 Eur, valstybės nuosavybėn.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

R. S. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas 1-689-1223/2025“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui.

R. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

B. S. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas