Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei U. I. M. dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo ir atsakovės U. I. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.7. Byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, kad ieškovė, be jos subjektyviai interpretuojamų lėšų pervedimo aplinkybių, negalėjo pateikti jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą ir tuo pagrindu daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

20. Apeliantė L. M. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji išdėstė savo poziciją dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

22. Susipažinus su apeliantės rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad apeliantė šiais paaiškinimais, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad apeliantė savo poziciją pakankamai detaliai ir aiškiai yra išdėsčiusi apeliaciniame skunde, apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad jos miręs sutuoktinis Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. paskolino savo mamai – atsakovei 66 757,41 Eur (230 500 Lt), iš kurių atsakovė negrąžino 44 746,29 Eur, ir šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė, nepripažindama paskolos teisinių santykių su savo sūnumi Š. M., įrodinėjo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktus mokėjimo pavedimus, su nurodyta piniginių lėšų tiksline paskirtimi „paskola“, kuriais pervesta 63 716,40 Eur (220 000 Lt) ir 3 041,10 Eur (10 500 Lt) iš Š. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, nesudaryta paskolos sutartimi. Atsakovės teigimu, apie tai, kad jos sūnus į jos atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedęs pinigines lėšas kaip paskolą, ji nežinojo, šią sąskaitą pagal jos išduotą įgaliojimą tvarkė pats jos sūnus Š. M..

24. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

25. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantei, reiškiančiai reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, visų pirma kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar Š. M. perdavė atsakovei pinigus kaip paskolą ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus Š. M. grąžinti.

26. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad miręs ieškovės sutuoktinis ir atsakovės sūnus Š. M. atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė 63 716, 40 Eur (220 000 Lt) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“, bei 3 041,01 Eur (10 500 Lt) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“, iš viso 66 757, 41 Eur (230 500 Lt). Atsakovė iš atsiskaitomosios sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 27 d. grąžino Š. M. 7 000 Lt, nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. rugsėjo 29 d. – 7 000 Lt, nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. rugsėjo 29 d. – 10 000 Lt nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. rugsėjo 30 d. – 20 000 Lt , nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, skolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. spalio 3 d. – 12 000 Lt, nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, pervedimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. spalio 5 d. – 20 000 Lt, nurodant operacijos paskirtį: „Lėšų įskaitymas, skolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“. Negrąžinta suma sudaro 154 500 Lt (44 746,29 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad apeliantė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė tarp Š. M. ir atsakovės susiklosčiusius paskolos santykius įrodinėja mokėjimų atlikimo faktais ir mokėjimo nurodymų paskirties įrašymu. Tokios argumentacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai nepakanka šalių valiai, nukreiptai į paskolos teisinių santykių sukūrimą, identifikuoti. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas pats savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

28. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė suabsoliutina atsakovės sūnaus Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvokų reikšmę – mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“, bei mokėjimo nurodymuose, kuriais grąžinta dalis piniginių lėšų, nurodant „paskolos grąžinimas“ ar „skolos grąžinimas“, šiuos duomenis vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė su savo sūnumi Š. M. buvo sudarę rašytinės paskolos sutartį, kaip numatyta CK 6.871 straipsnio 1 dalyje. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija). Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė su sūnumi būtų apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip kaip numato įstatymas – raštu sudarytos paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą.

31. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. sudarytu įgaliojimu atsakovė įgaliojo savo sūnų Š. M. jos vardu ir interesais tvarkyti savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Atsakovės ši atsiskaitomoji sąskaita SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta 2013 m. gruodžio 3 d., nesant šioje atsiskaitomojoje sąskaitoje jokių piniginių lėšų. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., t. y. nuo atsakovės sūnaus Š. M. atlikto ginčo lėšų pervedimo į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą iki atsakovės įgaliojimo išdavimo savo sūnui Š. M., jokios piniginės operacijos iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos nebuvo atliekamos, piniginės operacijos atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo pradėtos tik po 2011 m. rugsėjo 26 d. Be to, įgaliojimą Š. M. atsakovė išdavė tvarkyti tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė ginčo pinigines lėšas.

32. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po 2011 m. rugsėjo 5 d., kai ieškovė su savo sutuoktiniu Š. M. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo padengti visi turimi įsiskolinimai, liko nepadengtų skolų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad, pardavus namą (duomenys neskelbtini), buvo gražintos skolos kreditoriams, tačiau dar didelės sumos kreditoriams liko negrąžintos. Liudytojas Ž. V. nurodė, kad jis žinojo, jog Š. M. turėjo finansinių problemų.

33. Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad po namo pardavimo jos ir sutuoktinio santykiai buvo pašliję, jie kartu nebegyveno, įrašai Š. M. užrašų knygelėje patvirtina buvusius jo ketinimus nutraukti santuoką su apeliante. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog Š. M., atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 19 d. pervestas 63 716, 40 Eur (220 000 Lt) pinigines lėšas naudojo asmeniškai savo interesams (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Š. M. atsakovei pervestos piniginės lėšos buvo reikalingos jo asmeninėms reikmėms, tačiau iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. liepos 8 d. į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo piniginių lėšų pervedimo iki mirties Š. M. ilgą laiką buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (iš viso daugiau nei trejus metus). Duomenų apie nurodytu laikotarpiu Š. M. gaunamas pajamas nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad Š. M. ilgą laiką buvo reikalingos lėšos pragyvenimui.

35. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad atsakovei, kuri pinigų pervedimo metu buvo 80 metų amžiaus, buvo reikalingos tokios lėšos. Vien aplinkybė, kad po lėšų pervedimo atsakovės name buvo įrengtas vandentiekis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo tikslu atsakovė sudarė su sūnumi paskolos sutartį, pasiskolindama iš jo 63 716, 40 Eur (220 000 Lt) ir įsipareigodama tokią sumą grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė, būdama pensinio amžiaus, tokių įsipareigojimų nebūtų prisiėmusi, o vandentiekį įsirengti galėjo ir iš savo asmeninių lėšų. Jokių kitų duomenų, kam atsakovei buvo reikalingos lėšos, apeliantė nenurodė.

36. Apeliantė taip pat neneigė, kad apie ketinimus sudaryti paskolos sutartį, nieko nežinojo, nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu tikslu paskolos sutartis galėjo būti sudaryta. Nors apeliantė nurodo, kad apie paskolos sutartį sutuoktinis galėjo jos neinformuoti dėl to, jog ji būtų tam prieštaravusi, tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų taip pat nepatvirtino tarp Š. M. ir atsakovės egzistavusių paskolos teisinių santykių ar ketinimų sudaryti paskolos sutartį.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovės pozicija viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir tai, pasak apeliantės, leidžia spręsti, jog atsakovė siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad nesinaudojo elektronine bankininkyste ir nežinojo, jog Š. M. pervedė jai pingines lėšas kaip paskolą. Apeliantė skundą grindžia teiginiais, kad tiek atsakovė, tiek jos dukra L. K. turėjo tiesioginius ketinimus užvaldyti ieškovės šeimos turtą ir kad jos yra itin apdairios ir aktyvios, tačiau tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais.

38. Apeliantė akcentuoja, kad dalis lėšų iš atsakovės sąskaitos buvo pervestos atsakovės dukrai L. K. ir į kitą atsakovės sąskaitą, kurios tvarkyti įgaliojimo Š. M. neturėjo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina paskolos santykių tarp Š. M. ir atsakovės buvimą, kadangi, kaip minėta, apeliantei, siekiančiai įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą, nepakanka įrodyti pinigų perdavimo fakto, tačiau būtina įrodyti ir paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimą juos grąžinti.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą nėra, Š. M. pinigų pervedimo momentu turėjo kreditorių, iš karto po pinigų pervedimo atsakovė išdavė Š. M. įgaliojimą tvarkyti jos banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, taip pat įvertinus atsakovės amžių, tai, jog į bylą nepateikta jokių duomenų, kad minėti pinigai atsakovei buvo reikalingi, nustatytas aplinkybes, jog apeliantės ir jos sutuoktinio Š. M. santykiai buvo pašliję, Š. M. turėjo ketinimų nutraukti santuoką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad Š. M., pervesdamas atsakovei pinigus, turėjo tikslą paslėpti už namą gautas pinigines lėšas tam, kad išvengtų jų praradimo santuokos nutraukimo atveju ar vykdant išieškojimą pagal buvusius kreditorių reikalavimus (CK 6.193 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ketinimą ir tikslą sudaryti paskolos sutartį, o vien bankinio pavedimo mokėjimo nurodymo pavadinimas, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Priešingas situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų aplinkybių kontekste prieštarautų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 6.193 straipsnis). Šiuo atveju mokėjimo nurodymas pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti Š. M. pinigus kaip paskolos dalyką.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos vertinimo motyvavimą, iš esmės jam pritaria. Tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo ar liudytojų teiktų parodymų, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo ar šalių argumento, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tik tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime išdėstė bylai svarbias faktines aplinkybes ir nurodė bei teisiškai įvertino argumentus, kuriais grindė priimamą sprendimą, o tai atitinka teismo procesiniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovė. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (800 Eur), priteistinos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei U. I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.