Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-636-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: e2-636-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00029-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: U. I. M.

Kategorijos

3.2.6.5Galutinis sprendimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.5Įrodinėjimo dalykas

Civilinė byla Nr. 2-636-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00029-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.1.7.6; 3.2.4.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovei L. M., ieškovės atstovei advokatei A. B., atsakovei U. I. M., atsakovės atstovėms advokatei I. B. G., L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei U. I. M. dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo ir atsakovės U. I. M. priešieškinį ieškovei L.M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovės 44 746,29 EUR negrąžintą paskolos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 486 EUR žyminio mokesčio ir 400 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškinio pagrindas:

1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė su sutuoktiniu Š. M. (duomenys neskelbtini) už 390 987,02 EUR pardavė šeimos turtą – žemės sklypą su namu. Turto pirkėjas dalį lėšų tiesiogiai pervedė sutuoktinių kreditoriams, o dalį (75 479,02 EUR) į ieškovės sutuoktinio sąskaitą. Vykdydama Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje e2-1811-850/2020, akcinė bendrovė SEB bankas pateikė Š. M. banko sąskaitų išrašus, kuriuos gavus nustatyta, kad iš ieškovės sutuoktinio sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo atlikti du pavedimai – 63 716,40 EUR ir 3041,01 EUR, sumomis mokėjimo paskirtyse nurodant piniginių lėšų paskirtį – „paskola“. Tokiu būdu tik 2020 metų rugsėjo mėnesį ieškovė sužinojo, jog 2011 m. rugsėjo 19 d. ieškovės sutuoktinis suteikė atsakovei dvi paskolas, kurių bendra suma sudaro 66 757,41 EUR. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė grąžino dalį sumos - 22 011,12 EUR, todėl negrąžinta paskolos suma sudaro 44 746,29 EUR. Nurodo, kad ieškovės sutuoktinis mirė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog visą mirusiojo turtą paveldėjo ieškovė, be kita ko, ir reikalavimo teisę į atsakovę, kuri yra negrąžinusi 44 746,29 EUR paskolos dalies.

1.2. Dėl reikalavimo pagrįstumo nurodo, kad ieškovės sutuoktinio sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovei piniginės lėšos buvo perduotos kaip paskola, tai nurodant piniginių lėšų pervedimo paskirtyje. Teigia, kad šiuo atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, o atsakovė yra grąžinusi tik dalį piniginių lėšų, nors po paskolos suteikimo jau praėjo beveik 10 metų. Pažymi, kad ieškovė ir jos sūnus bandė susisiekti su atsakove, susitarti dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovė vengia kontakto, ėmėsi priemonių mažinti turimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir nuspręsta priteisti iš atsakovės 44 746,29 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 44 746,29 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 5 d. iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo, 486 EUR žyminio mokesčio ir 400 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovei.

3. Atsakovė 2021 m. kovo 31 d. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai prieštaravimų argumentai:

3.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad paskolos sutartis tarp atsakovės ir Š. M. niekada nebuvo sudaryta ir atsakovė nėra skolinga ieškovei. Teigia, kad ieškovė nenurodė aplinkybės, kad turto pirkėjas pervedė ne tik Š. M., bet ir ieškovei 75 479,02 EUR. Tokiu būdu, sutuoktiniai lygiomis dalimis pasidalijo gautus už parduotą turtą pinigus. Teigia, kad po žemės sklypo su namu pardavimo, Š. M. nusprendė su ieškove kartu kaip sutuoktiniai nebegyventi, šeimos ūkio nevedė ir su atsakove sutarė, kad jis, pardavęs namą, atsikraustys pas atsakovę. Teigia, kad nesinaudoja elektronine bankininkyste, o ją, pagal įgaliojimą, tvarkė Š. M., atlikdavo kasdienius pavedimus, atsakovė realiai niekada pinigų iš sąskaitos negavo, nei kaip nors jais iš viso pasinaudojo. Pažymi, kad atsakovė su savo sūnumi paskolos sutarties nesudarė, jokių pinigų pagal šią sutartį negavo. Motinai sūnaus pervestomis į jos sąskaitą lėšomis disponavo pats sūnus pagal su atsakove pasirašytą įgaliojimą.

3.2. Dėl reikalavimo nepagrįstumo nurodo, kad byloje šalys skirtingai aiškina pinigų pervedimų aplinkybes, sandorio sudarymo/nesudarymo aplinkybes, ketinimus ir tikslus, todėl tikrajai šalių valiai nustatyti būtina rinkti ir vertinti įrodymus, dalį kurių atsakovė jau pateikė reikšdama prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodo, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nurodomų pervedimų intensyvumas atsakovės sąskaitoje, tikroji atsakovės sūnaus Š. M. valia neatitinka išorinės jo valios išraiškos - suteikti atsakovei paskolą. Atsakovės pateikti duomenys įrodo, kad pervesdamas atsakovei pinigus su nuoroda ,,paskola,, ieškovės sutuoktinis neketino sukurti teisinių padarinių, paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Dėl paskolos sudarymo nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad pinigai buvo perduoti paskolos gavėjai – atsakovei, atlikus du pavedimus į atsakovės banko sąskaitą aiškiai nurodant mokėjimo paskirtį – „paskola“. Teigia, kad paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir Š. M. egzistavimas ir paskolos suteikimo faktas nekelia jokių abejonių bei yra visiškai įrodyti. Kartu su ieškiniu ir prieštaravimais pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė grąžino tik dalį suteiktos paskolos ir likusios paskolos dalies 44 746,29 EUR suos sugrąžinimą, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pareiga įrodyti kyla atsakovei. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog grąžino paskolos davėjui visą gautą paskolą.

4.2. Dėl lėšų tvarkymo nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė Š. M. suteikė įgaliojimą tvarkyti atsakovės banko sąskaitą pats savaime jokių konkrečių disponavimo minėta banko sąskaita faktų nepatvirtina. Įgaliojimu atsakovė suteikė Š. M. įgaliojime nurodytas teises, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog Š. M. jam suteiktomis teisėmis pasinaudojo, ir juo labiau – jog pasinaudojo savo, o ne įgaliotojo (atsakovės), naudai. Pažymi, jog dalinis paskolos grąžinimas buvo įvykdytas, be to, atsakovės gyvenamajame name buvo įvestas vandentiekis ir nuotekos, todėl, tikėtina, jog dalis gautos paskolos pinigų galėjo būti išleista ir šiam tikslui.

4.3. Dėl reikalavimo teisės nurodo, kad yra Š. M. įpėdinė, turinti reikalavimo teisę į Š. M. skolininkus. Todėl atsakovės prieštaravimuose akcentuojama aplinkybė, jog po 2011 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas ieškovei ir Š. M. bendras turtas – žemės sklypas su namu, sudarymo pirkėjas po lygią dalį pervedė tiek į ieškovės, tiek į ieškovės sutuoktinio sąskaitą, jokios įtakos šiai civilinei bylai neturi. Pažymi, kad tiek į ieškovės, tiek į jo sutuoktinio pervestos lėšos išliko bendromis lėšomis, kadangi jokios vedybų sutarties jie nebuvo sudarę, tačiau sutuoktinis dėl sveikatos būklės buvo nusprendęs gyventi atskirai. Pažymi, kad po Š. M. mirties ji negalėjo patekti į jo buvusią gyvenamąją patalpą, o į ją patekus buvo nustatyta, jog dingo jam priklausę daiktai.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktus mokėjimo pavedimus, su nurodyta piniginių lėšų tiksline paskirtimi „paskola“, pervesti 63 716,40 EUR (220 000 LT) ir 3041,10 EUR (10 500 LT) iš Š. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, nesudaryta paskolos sutartimi ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindas:

5.1. Dėl paskolos sutarties nesudarymo nurodo, kad Š. M. pinigus pervedė atsakovei į sąskaitą, tačiau nėra pagrindo, dėl ko jis atsakovei būtų turėjęs pervesti lėšas kaip paskolą. Nėra duomenų, kuriais būtų užfiksuota išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, objektyvios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės sūnaus į jos sąskaitą pervestą sumą atsakovė įsipareigojo grąžinti sūnui. Remdamasi bankinio pervedimo lakoniška lėšų pervedimo paskirtimi, ieškovė objektyviai neįrodo esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Dėl to paskolos sutartis pripažintina nesudaryta.

5.2. Dėl reikalavimo nepagrįstumo nurodo, kad Š. M. žinodamas, kad atsakovė nesinaudoja elektronine bankininkyste, su sūnumi pasirašė įgaliojimą, kurio pagrindu Š. M. tvarkė piniginius reikalus atsakovės banko sąskaitoje. Pažymi, kad nurodytos mokėjimo priežastys „skolos grąžinimas“ L. K. nebuvo tikros, kadangi L. K. paskolos nei atsakovei, nei Š. M. nesuteikė. Nurodo, kad vertinant Š. M. veiksmus, nurašant pinigus iš atsakovės sąskaitos į kitas sąskaitas, matoma, kad jam buvo neaktualu ar nurodoma ,,pervedimas“, ar ,,skolos grąžinimas“, kadangi jis su šia nuoroda pervedė pinigus L. K. ne kartą, nors jai skolingas nebuvo, todėl paskolos sutarties sudarymui prilyginti tokio pobūdžio įrašus Š. M. bankiniuose nurodymuose vertintina kritiškai.

5.3. Dėl sutarties vertinimo nurodo, kad tarp atsakovės ir jos sūnaus Š. M. paskolos sutartis niekada nebuvo sudaryta ir nėra jokio pagrindo, dėl ko jis atsakovei būtų turėjęs pervesti ,,paskolą“. Teisiškai vertinant formaliąja prasme bankinį pavedimą su įrašo nuoroda ,, paskola“, kaip sutartinį dokumentą atsakovės vertinimu, tai būtų tik apsimestinis sandoris. Atsakovės pateikti duomenys įrodo, kad pervesdamas atsakovei pinigus su nuoroda ,,paskola“ ieškovės sutuoktinis neketino sukurti teisinių padarinių, paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi nebuvo sudaryta paskolos sutartis, pinigai nebuvo perduoti atsakovei kaip paskolos gavėjai.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Dėl paskolos sudarymo nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pinigų perdavimo atsakovei faktą. Tokiu būdu atsakovė visiškai neįrodė savo teiginių dėl paskolos sutarties nesudarymo. Nurodo, kad jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Šiuo atveju paneigti faktą, jog lėšos nebuvo perduotos, privalo įrodyti atsakovė. Teigia, kad paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir Š. M. egzistavimas ir paskolos suteikimo faktas nekelia jokių abejonių bei yra visiškai įrodyti objektyviais rašytiniais įrodymais – banko sąskaitos išrašais, kurių subjektyvūs ir šališki atsakovės ar jos atstovės paaiškinimai negali paneigti.

6.2. Dėl disponavimo atsakovės piniginėmis lėšomis nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga, pateikė klaidingus dokumentus. Nurodo, kad Š. M. užrašų knygelėje - spalio 1 dienos kalendoriaus lapelio kampas su datos skaitmeniu „1“ užlenktas tik tiek, kiek reikia, kad matytųsi kitos kalendoriaus datos skaitmuo („4“) ir pakeitimas (iš „1“ į „4“) būtų nepastebimas. Teigia, kad atsakovė grąžindama Š. M. dalį paskolos pati pavedimuose nurodydavo, jog grąžina paskolą arba paskolą ir tokiu būdu atsakovė akivaizdžiai patvirtino ir pripažino paskolos teisinių santykių tarp jos ir Š. M. egzistavimą. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp mano sutuoktinio Š. M. ir atsakovės ar kurie leistų pripažinti paskolos sutartį apskritai nesudaryta, ko prašoma priešieškiniu.

6.3. Dėl klaidingos informacijos pateikimo nurodo, kad priešieškinyje atsakovė nurodydama melagingą ir šmeižiančią informaciją apie ieškovę ir jos sūnų, atsakovė ir ar jos atstovė bando paaiškinti savo nelogiškus teiginius apie pinigų pervedimo į atsakovės ir L. K. sąskaitas bei pinigų išgryninimo priežastis. Teigia, kad priešieškinyje melagingai nurodoma, jog Š. M., pardavęs namą, esą ketino gyventi su atsakove. Š. M. norėjo gyventi gimtinėje, tačiau gyventi kartu su atsakove nenorėjo ir net nebūtų galėjęs. Teigia, kad priešieškinyje taip pat nepagrįstai nurodoma, jog ieškovės nežinojimas apie ženklios pinigų sumos paskolinimą ar perdavimą atsakovei, neva faktiškai patvirtina, kad tokios paskolos nebuvo. Teigia, jog tai, kad ieškovė nežinojo apie sutuoktinio suteiktą paskolą savo motinai, jokiu būdu nepaneigia paties paskolos suteikimo fakto. Mano, jog sutuoktinis neatskleidė ieškovei savo ketinimų suteikti paskolą atsakovei bei informacijos apie paskolos suteikimą, kadangi žinojo, jog ieškovė tokiam veiksmui nebūtų pritarusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nekyla. Ieškovė ir Š. M. (ieškovės miręs sutuoktinis ir atsakovės sūnus) (duomenys neskelbtini) pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno su sūnumi M. M.. Bendra parduotų objektų kaina - 390 987,02 EUR (1 350 000 LT). Iš sutarties 4.1.4 punkto matyti, kad dalis gautų lėšų, tai yra 75 479,02 EUR (260 613,97 LT) buvo pervesta Š. M. į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB SEB banke. Pardavus namą, atsakovės sūnus Š. M. apsigyveno pas savo mamą atsakovę (duomenys neskelbtini).

8. Iš nurodytos Š. M. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašo bei atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 19 d. pervesta 63 716, 40 EUR (220 000 LT) mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ bei 3041,01 EUR (10 500 LT), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“, iš viso 66 757, 41 EUR (230 500 LT).

9. Taip pat iš Š. M. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke išrašo bei atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta: 2011 m. rugsėjo 27 d. 7 000 Lt, nurodant operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. rugsėjo 29 d. - 7 000 Lt, nurodant operacijos operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M. “, 2011 m. rugsėjo 29 d. - 10 000 Lt nurodant operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, paskolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. rugsėjo 30 d. - 20 000 Lt , nurodant operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, skolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. spalio 3 d. - 12 000 Lt, nurodant operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, pervedimas, mokėtojas U. I. M.“, 2011 m. spalio 5 d. - 20 000 Lt, nurodant operacijos aprašymą: „Lėšų įskaitymas, skolos grąžinimas, mokėtojas U. I. M.“, tai yra, 76 000 Lt, negrąžinta suma sudaro 154 500 Lt (230 500 Lt – 76 000 Lt = 154 500 Lt), kas atitinka 44 746,29 EUR.

10. 2011 m. rugsėjo 26 d. sudarytu įgaliojimu atsakovė įgaliojo savo sūnų Š. M. jos vardu ir interesais tvarkyti savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Atsakovės ši atsiskaitomoji sąskaita SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta (duomenys neskelbtini), nesant šioje atsiskaitomojoje sąskaitoje jokių piniginių lėšų. (duomenys neskelbtini) atsakovės sūnus Š. M. mirė.

11. Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas, nagrinėjant bylą, įrodinėjamas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių kilo ginčas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo, tai yra, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

12. Ieškovė įrodinėjo, jog jos miręs sutuoktinis Š. M. paskolino 2011 m. rugsėjo 19 d. savo mamai – atsakovei 66 757, 41 EUR (230 500 LT), iš kurių atsakovė negrąžino 44 746,29 EUR, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė, nepripažindama paskolos teisinių santykių su savo sūnumi Š. M., įrodinėjo, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, jog atsakovė apie tai, kad jos sūnus į jos atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedęs pinigines lėšas nežinojo, šią sąskaitą pagal jos išduotą įgaliojimą tvarkė pats jos sūnus Š. M..

13. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

14. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi pinigų pervedimo metu) numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė su savo sūnumi Š. M. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip kaip numato įstatymas – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovė savo argumentus dėl paskolos suteikimo fakto atsakovei grindžia Š. M. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kokiu tikslu buvo pervesti pinigai nežino (2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:07:57), pagal banko dokumentus buvo paskola (2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:31:56).

16. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

17. Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009).

18. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė suabsoliutina atsakovės sūnaus Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvokų reikšmę - mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ (8 punktas), bei mokėjimo nurodymuose, kuriais grąžinta dalis piniginių lėšų, nurodant „paskolos grąžinimas“ ar „skolos grąžinimas“ (9 punktas), šiuos duomenis vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų. Kaip nurodyta formuojamoje teismų praktikoje (17 punktas), sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų visumą, faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą ir tuo pagrindu daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.

19. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

20. Teismo vertinimu, esant nurodytai, teismų praktikai (17 punktas, 19 punktas), atsižvelgiant į aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., tai yra, nuo atsakovės sūnaus Š. M. pervedimo ginčo lėšų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą iki atsakovės įgaliojimo išdavimo savo sūnui Š. M. jokios piniginės operacijos iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos nebuvo atliekamos, piniginės operacijos atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo pradėtos atlikti tik po 2011 m. rugsėjo 26 d., jog įgaliojimą atsakovė išdavė Š. M. tvarkyti tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė ginčo pinigines lėšas, trumpą laikotarpį nuo pinigų pervedimo momento iki įgaliojimo sudarymo – penkios dienos, yra pagrindas išvadai padaryti, jog 2011 m. rugsėjo 19 d. Š. M. padaryti pinigų pervedimo sandoriai atsakovei (8 punktas), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ bei dalies pinigų grąžinimo sandoriai, mokėjimo nurodymuose, nurodant „paskolos grąžinimas“ (9 punktas) ir atsakovės 2011 m. rugsėjo 26 d. išduotas įgaliojimas Š. M. kaip vienašalis sandoris, turi būti aiškinami kartu, o neizoliuotai.

21. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008.).

22. Teismo vertinimu, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai padaryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog po 2011 m. rugsėjo 5 d., kai ieškovė su savo mirusiu sutuoktiniu Š. M. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės ir Š. M. kaip sutuoktinių santykiai bei Š. M. santykiai su sūnumi M. M. buvo pašliję, Š. M. turėjo ketinimų nutraukti santuoką su ieškove L. M. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė jos įrodinėjamos aplinkybės, jog Š. M. išvyko gyventi pas atsakovę į (duomenys neskelbtini), kad galėtų gydytis.

23. Teismo vertinimu, jau vien aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra, jog po namo pardavimo Š. M. apsigyveno atskirai nuo savo sutuoktinės ieškovės L. M. ir sūnaus M. M., jog gautos piniginės lėšos, pardavus namą ir grąžinus kai kurias skolas, buvo padalintos į dvi dalis – ieškovei L. M. ir Š. M., jog nei ieškovė L. M., nei sūnus M. M. nuo 2011 metų iki Š. M. mirties, tai yra, (duomenys neskelbtini) nebuvo atvykę į (duomenys neskelbtini), kur gyveno Š. M., nelankė jo (duomenys neskelbtini), neprisidėjo prie Š. M. laidotuvių, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės ir Š. M. kaip sutuoktinių santykiai bei Š. M. santykiai su sūnumi M. M. po namo pardavimo buvo pašliję.

24. Tiek atsakovė, tiek jos atstovė L. K. paaiškino, kad atsakovės sūnus, o atstovės brolis Š. M. pas atsakovę (duomenys neskelbtini) apsigyveno, kadangi (duomenys neskelbtini) nebeturėjo kur gyventi, buvo išvarytas iš namų (2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:27:35).

25. Liudytojas M. M. (Š. M. sūnus) teismo posėdžio metu parodė, kad su tėvu nesutarė dėl namo pardavimo, jis buvo priešiškas namo pardavimui (2021 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:25:29), iki namo pardavimo buvo artimi, po to mažiau bendravo (2021 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:41:46). Ieškovės prašymu apklaustas liudytojas A. P. 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje parodė, kad Š. M. pykosi su ieškove (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, 16:05:46).

26. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas A. S., kuris seniai buvo pažįstamas su Š. M., artimai bendravo su juo, kai jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), iki Š. M. mirties slaugė Š. M. ligoninėje, dėl šių aplinkybių ginčo nėra, parodė, kad Š. M. kalbėjo, jog ruošiasi skyryboms, jog išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl nesutarimų su žmona ir sūnumi dėl namo pardavimo, jog sūnus yra smurtavęs prieš jį ir yra jam rodęs tai (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įarašas 16:21:09, 16:35:21, 16:39:23). Šias aplinkybes 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojas T. B., parodydamas, kad kai ieškovė su Š. M. pardavė namą, Š. M. pykosi su ieškove, nieko jam neliko kaip važiuoti pas mamą, apie sūnų nenorėjo prisiminti ir su juo visai nebendravo (2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:42:38).

27. Prie bylos yra pridėta 2011 metų užrašų knygelė – kalendorius (originalas). Dėl aplinkybės, jog šioje 2011 užrašų knygelėje-kalendoriuje įrašai padaryti asmeniškai Š. M. ginčo nėra, tiek ieškovė, tiek atsakovė paaiškino, liudytojas M. M. parodė, kad Š. M. mėgo viską žymėtis užrašų knygelėje. Teismo vertinimu, šioje 2011 metų užrašų knygelėje – kalendoriuje padaryti įrašai taip pat pagrindžia nurodytas aplinkybes (22 punktas), jog ieškovės ir Š. M. kaip sutuoktinių santykiai bei Š. M. santykiai su sūnumi M. M. buvo pašliję, Š. M. turėjo ketinimų nutraukti santuoką su ieškove:

27.1.Įrašas 2011 m. rugsėjo 4 d. (namo pradavimo išvakarėse): „Išvijo M. iš namų sėdėdamas kampe prie lango išgirdau L. ir M. planus kad mane išvarys iš namų“.

27.2.Įrašas 2011 m. rugsėjo 5 d. (namo pardavimo dieną): „Miegojau automobilyje“. Įrašas 2011 m. rugsėjo 6 d. (po namo pardavimo) „Nakvojau automobilyje“.

27.3.Įrašas 2011 m. rugsėjo 19 d. „Gryžau į (duomenys neskelbtini)“. Įrašas 2011 m. rugsėjo 20 d. „miegojau automobilyje“ (ginčo piniginės lėšos pervestos į atsakovės U. M. atsiskaitomąją sąskaitą 2011 m. rugsėjo 19 d.).

27.4.Įrašas 2011 m. spalio 13 d.: „3% nuo turto vertės jeigu per ieškinį 139 lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo+išlaidos advokato ~ 1,500 Lt Jei abu sutinkam 500 lt“.

28. Be to, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog po 2011 m. rugsėjo 5 d., kai ieškovė su savo mirusiu sutuoktiniu Š. M. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo padengti visi turimi įsiskolinimai, liko nepadengtų skolų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad pardavus namą (duomenys neskelbtini), buvo gražintos skolos kreditoriams, tačiau dar didelės šimtatūkstantinės sumos bankams, S. buvo likę (2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:17:25). Liudytojas Ž. V. parodė, kad jis žinojo, jog Š. M. turėjo finansinių problemų (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:07:20).

29. Be to, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog Š. M., atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 19 d. pervestas 63 716, 40 EUR (220 000 LT) pinigines lėšas naudojo asmeniškai savo interesams (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnis). Šią išvadą pagrindžia sekančios nustatytos aplinkybės (30-34 punktai).

30. Byloje nėra įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė po 2011 m. rugsėjo 19 d. įsigijo kokį nors turtą, panaudodama jai Š. M. pinigines lėšas, sudarė kitokio pobūdžio sandorius ar vykdė tam tikrą veiklą, reikalaujančių reikšmingų piniginių investicijų. 2011 metais atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Liudytojas Ž. P., kuris yra atsakovės kaimynas, parodė, kad prabangos pas močiutę nėra, langai ir durys jos nepakeisti, nematė turtų pas atsakovę (2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolas 15:19:51, 15:27:16).

31. Atsakovei į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) Š. M. pervestos piniginės lėšos arba buvo išgrynintos, arba pervestos Š. M. seseriai atsakovės atstovei L. K..

32. 2011 m. rugsėjo 29 d. Š. M., asmeniškai pagal atsakovės išduotą įgaliojimą užpildė mokėjimo nurodymą iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke pervesti į jos dukters L. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB 10 000,00 Lt, nurodydamas, kad tai ,,skolos gražinimas,,. 2011 m. rugsėjo 30 d. iš atsakovės atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo padarytas 20 000,00 Lt pavedimas į jos dukters L. K. Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke, nurodant jog tai dovana. Į šią atsakovės atstovės atsiskaitomąją sąskaitą iš viso pervesta 30 000 Lt. Iš šios atsakovės atstovės L. K. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad L. K. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 6 d. išgrynino 30 000 Lt.

33. 2011 m. rugsėjo 29 d. Š. M., pagal atsakovės išduotą įgaliojimą užpildė mokėjimo nurodymą iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke pervesti į jos dukters L. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt Swedbanke, nurodydamas, kad tai ,,skolos gražinimas,,. Iš šios atsakovės atstovės L. K. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki spalio 2 d. buvo išgryninta 9850 Lt.

34. Š. M. pildytoje 2011 metų užrašų knygelėje – kalendoriuje yra įrašai:

34.1. 2011 m. rugsėjo 28 d.: „ seb L. K. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ak (duomenys neskelbtini)“.

34.2. Įrašas 2011 m. spalio 1 d. „SWEDBANK Atsiėmiau 21 000 L. gražino iš pervestų 40 000“.

35. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog po 2011 m. rugsėjo 5 d., kai ieškovė su savo mirusiu sutuoktiniu Š. M. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės ir Š. M. kaip sutuoktinių santykiai bei Š. M. santykiai su sūnumi M. M. buvo pašliję, Š. M. turėjo ketinimų nutraukti santuoką su ieškove L. M. bei aplinkybės, jog nebuvo padengti visi turimi įsiskolinimai, liko nepadengtų skolų, jog Š. M. ginčo pinigines lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, kad Š. M. neturėjo tikslo sudaryti paskolos sutarties su savo mama (atsakove), o turėjo tikslą paslėpti už namą gautas pinigines lėšas, kad išvengti jų praradimo santuokos nutraukimo atveju ar vykdant išieškojimą pagal buvusius kreditorių reikalavimus (CK 6.193 straipsnis). Priešingas 2011 m. rugsėjo 19 d. Š. M. padarytų pinigų pervedimo sandorių atsakovei (8 punktas), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ bei dalies pinigų grąžinimo sandorių, mokėjimo nurodymuose, nurodant „paskolos grąžinimas“ (9 punktas) ir atsakovės 2011 m. rugsėjo 26 d. išduoto įgaliojimo Š. M. aiškinimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste prieštarautų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 6.193 straipsnis).

36. Teismo vertinimu, šias aplinkybes (35 punktas) pagrindžia ir Tauragės apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-1243-799/2021 nustatytos aplinkybės. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme 2021 m. birželio 30 d. buvo išnagrinėta civilinė byla e2-1243-799/2021 pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. V., tretieji asmenys A. B., notarė D. B., notarė A. B., V. J.–D., R. D., J. D. dėl sandorių šalies pakeitimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

35. Nors šioje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1243-799/2021 nustatytų faktų nėra civilinio proceso įstatymu numatyto pagrindo pripažinti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) šioje nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas turi teisę remtis byloje nustatytais duomenimis, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi. Nurodytoje civilinėje byloje 2021 m. birželio 30 d. sprendimu nuspręsta 1) pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 13 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pirkėjos L. B., ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjai (įgijėjai) minėtos sutarties pagrindu yra Š. M. ir L. M.; 2) pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pardavėjos L. V., ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal minėtą sutartį yra L. M., priteista iš atsakovės L. V. 8 750 Eur be pagrindo įgytų lėšų ieškovei L. M.. Tauragės apylinkės 2021 m. birželio 30 d. sprendimas, išnagrinėjus civilinę bylą e2A-994-265/2021 apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

36. Nurodytoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje e2-1243-799/2021 buvo nustatyta, kad Š. M. po jo ir ieškovės turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo dar likus skolinių įsipareigojimų, turėdamas piniginių lėšų, turėjo pagrindą baimintis kreditorių finansinių reikalavimų išieškojimo nukreipimo į jo turtą ir turėjo interesą apsaugoti savo turtą, todėl nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti atsakovės L. B. vardu, nors faktinis pirkėjas buvo Š. M.. Tuo pagrindu ieškovės ieškinys buvo patenkintas.

37. Todėl, teismo vertinimu, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog tarp ieškovės mirusio sutuoktinio Š. M. ir jo mamos – atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis 66 757, 41 EUR (230 500 LT) sumai CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Teismo vertinimu, 2011 m. rugsėjo 19 d. Š. M. padaryti pinigų pervedimo sandoriai atsakovei (8 punktas), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ bei dalies pinigų grąžinimo sandoriai, mokėjimo nurodymuose, nurodant „paskolos grąžinimas“ (9 punktas) pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką Š. M. kaip paskolos davėjo nuosavybėn.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinis Š. M. suteikė atsakovei paskolą, tai yra, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pinigai kaip paskolos dalykas buvo perduoti atsakovei bei atsakovės įsipareigojimo grąžinti šiuos pinigus kaip paskolos dalyką. Įrodymai byloje nustatytų aplinkybių kontekste, patvirtinantys vien tik pinigų pervedimą, perdavimą ir gavimą, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakove sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, todėl teismas sprendžia, jog Š. M. ir atsakovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis).

39. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

40. Pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti, pripažįstant, Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktus mokėjimo pavedimus, su nurodyta piniginių lėšų tiksline paskirtimi „paskola“, pervesti 63 716,40 EUR (220 000 LT) ir 3041,10 EUR (10 500 LT) iš Š. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, atsakovei nesudaryta paskolos sutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 486 EUR žyminis mokestis ir 2125 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso - 2611 EUR. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 1226 EUR žyminis mokestis, 2000 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso - 3226 EUR.

44. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės prašymas tenkinamas, iš ieškovės priteistina atsakovei 3226 EUR bylinėjimosi išlaidų.

45. Iki sprendimo įsiteisėjimo dienos paliekamos galioti 2021 m. vasario 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės U. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu registruotam nekilnojamajam turtui: 101/303 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuos žemės sklypus atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, sprendimui įsiteisėjus šios laikinosios apsaugos priemonės negalioja (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės L. M. ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmesti.

Patenkinti atsakovės U. I. M. priešieškinį, pripažinti Š. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktus mokėjimo pavedimus, su nurodyta piniginių lėšų tiksline paskirtimi „paskola“, pervesti 63 716,40 EUR (220 000 LT) ir 3041,10 EUR (10 500 LT) iš Š. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, nesudaryta paskolos sutartimi su atsakove U. I. M..

Priteisti iš ieškovės L. M. atsakovei U. I. M. 3226 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės U. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu registruotam nekilnojamajam turtui: 101/303 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuos žemės sklypus atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės negalioja.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti atsakovei U. I. M. Š. M. 2011 metų užrašų knygelę – kalendorių (originalą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė