Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims A. B., notarei D. B., notarei A. B., V. J. – D., R. D., J. D. dėl sandorių šalies pakeitimo ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir jos jau miręs sutuoktinis Š. M. buvo įkūrę grožio salonų verslą, tačiau dėl finansų krizės ir didelių įsiskolinimų kreditoriams 2011 m. rugsėjo 5 d. už 1 350 000 Lt pardavė šeimos turtą – žemės sklypą su namu Vilniuje ir atsiskaitė su kreditorėmis AB DnB NORD banku ir AB „Swedbank“, likusius pinigus pasidalijo po 260 000 Lt ir Š. M. išvyko gyventi į savo motinos namus Tauragės r. Po šeimos turto pardavimo bei dalinio atsiskaitymo su kreditore AB DnB NORD bankui, liko UAB „S. P.“ 90 392,23 Eur (312 106,29 Lt) skola, bankas su abiem sutuoktiniais ketino sudaryti susitarimą dėl šios skolos išdėstymo, tačiau Š. M. neatvyko į banką jo pasirašyti. Iš pateiktų Š. M. AB SEB banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. už parduotą turtą gavęs 260 613,97 Lt (75479,02 Eur), iš jų atskirais pavedimais 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė U. I. M. (motinai) 220 000 Lt (63716,40 Eur) ir 10 500 Lt (3041,01 Eur), pavedimai įvardyti kaip paskola, 30 000 Lt pervedė R. S., pavedimo paskirtyje nurodyta – skolos grąžinimas. U. I. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 5 d. grąžino Š. M. iš viso 76 000 Lt, o Š. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 10 d. gavęs pinigus iš karto juos išgrynino, iš viso 75 890 Lt.

2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėja L. V. (iki santuokos B.) iš pardavėjo trečiojo asmens J. D. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) už 30 384 Lt. Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ginčo turtas nuosavybės teise įregistruotas atsakovės L. V. vardu. Byloje nėra ginčo, kad L. V. vardu registruotame nekilnojamame turte nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo gyveno ir juo rūpinosi Š. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad Š. M. mirė 2017 m. sausio 27 d. ir vienintelė įpėdinė, paveldėjusi Š. M. turtą yra ieškovė, buvusi Š. M. sutuoktinė. Trečiasis asmuo A. B., veikdamas pagal atsakovės įgaliojimą 2017 m. birželio 22 d. šį turtą pardavė už 8 750 Eur tretiesiems asmenims R. D. ir V. J. - D.

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas susijęs su 2011 m. spalio 13 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl sandorio šalies – pirkėjo, pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir tuo pagrindu šios sutarties šalies pakeitimo kitais asmenimis, tenkinant kitus iš to kilusius ieškinio reikalavimus.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto yra svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Taigi, statytinis apsimestiniame sandoryje veikia tik kaip formali jo šalis ir faktiškai jo pagrindu neįgyja jokių teisių ir pareigų. Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

Byloje nustatyta, kad po 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovės ir jos sutuoktinio Š. M. sudaryto sandorio – šeimos turto, t. y. žemės sklypo su namu (duomenys neskelbtini) pardavimo, Š. M. išvyko gyventi į savo motinos namus (duomenys neskelbtini) Tauragės r. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad Š. M. motinos namuose buvo maža vietos ir Š. M. tokios gyvenimo sąlygos netenkino. Trečiasis asmuo A. B. pripažino, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį pasiūlė sudaryti Š. M.. Nekilnojamojo turto objektą surado Š. M., kuris ir derėjosi dėl visų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sąlygų ir kainos. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad apžiūrėti nekilnojamojo turto atvyko jau po visų derybų ir kaina buvo suderėta gera. Nekilnojamojo turto pardavėjas J. D. rašytiniame paaiškinime nurodė negalintis nurodyti jokių šio sandorio sudarymo aplinkybių dėl atminties sutrikimo, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Š. M. surado žemės sklypą su pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir derėjosi su minėto nekilnojamojo turto savininku – J. D. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sąlygų bei kainos ir tik po derybų kreipėsi į trečiąjį asmenį A. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo. Koks vyko pokalbis ir kokie susitarimai Š. M. ir A. B. vyko, nėra galimybės nustatyti, tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad po šių pokalbių buvo pasirinkta nekilnojamo turto pirkėja įvardinti A. B. dukrą – atsakovę L. V..

2011 m. spalio 13 d. tarp pardavėjo J. D. ir pirkėjos L. V. (iki santuokos B.) sudaryta žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. Bendra daiktų kaina 30384 Lt. bendra pardavimo kaina paskirstyta tokia tvarka: už žemės sklypą – 2800 Lt, už pastatus ir kitus statinius – 27584 Lt. Sutartis sudaryta Vilniaus m. 7-ojo notaro biure ir patvirtinta notarės D. B..

Byloje nėra ginčo dėl sudaryto nekilnojamojo turto sandorio sumos ar to, kad sutartį pasirašė pardavėjas J. D. ar pirkėja L. V. (B.). Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo šalies, tai yra ar nekilnojamąjį turtą faktiškai pirko Š. M. ar atsakovė L. V. ir kieno pinigais buvo atsikaityta už perkamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė L. M. teigia, kad šį nekilnojamąjį turtą faktiškai įsigijo jos buvęs sutuoktinis Š. M. už jų santuokines lėšas, gautas pardavus žemę ir gyvenamąjį namą Vilniaus mieste. Teiginį įrodinėja tuo, kad prieš pat sandorio sudarymą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 10 d. jos sutuoktinis iš savo sąskaitos išgrynino 75 890 Lt. Tai patvirtina Š. M. SEB banko sąskaitų išrašai. 2011-10-13 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad 30384 Lt pirkėjas sumokėjo, o Pardavėjas gavo iki šios Sutarties pasirašymo dienos. Šios aplinkybės parodo, kad prieš pat nekilnojamo turto sutarties sudarymą Š. M. išgrynino iš savo sąskaitos 75800 Lt ir turėjo galimybę atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą iki Sutarties pasirašymo grynaisiais pinigais. Taip pat ieškovė nurodė, jog nei nurodytu laikotarpiu, nei vėliau Š. M. jokių brangių pirkinių nepirko ir jokio kito tikslo, kaip išgryninti pinigus nekilnojamojo turto pirkimui – nebuvo. Kaip tokio elgesio motyvą ieškovė nurodė tą aplinkybę, kad dėl skolų jau buvo su sutuoktiniu priversti parduoti savo namus Vilniaus mieste ir dar buvo likę neišmokėtų paskolų. Be to, sutuoktinis Š. M. jai pasakė, kad šią sodybą nusipirko jis ir ją paliks sūnui M., bei tai, kad visi dokumentai, patvirtinantys jo šios sodybos įsigijimą yra seife.

Bylos duomenys patvirtina, kad po 2011 m. rugsėjo 5 d. pardavus šeimos turtą – žemės sklypą su namu Vilniuje ir atsiskaičius iš dalies su kreditorėmis AB DnB NORD banku ir AB „Swedbank“, AB DnB NORD bankui liko UAB „S. P.“ 90 392,23 Eur (312 106,29 Lt) skola, taip pat ieškovė nurodė, jog buvo 60 Lt skola R. S.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš dalies atsiskaičius su kreditoriais liko pakankamai didelė skolų suma, dėl kurios Š. M., siekdamas įsigyti namus ir jų ateityje neparasti, galėjo pasiryžti nekilnojamojo turto sandorį sudaryti kito asmens vardu, atsiskaitant grynaisiais, o ne bankiniu pavedimu. Be to, iš 2017 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad Š. M. nuosavybės teise iki mirties priklausė ½ dalis negyvenamosios patalpos – grožio salono, kurio patalpos pardavimą varžytinėse grasino inicijuoti AB DnB NORD bankas 2013 m. birželio 11 d. raštu po to, kai Š. M. neatvyko pasirašyti susitarimo dėl skolos išdėstymo. Taip pat Š. M. priklausė 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „F.S.“ salonas“ akcijų ir 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir po gyvenamojo namo Vilniuje pardavimo liko didelės skolos kreditoriams, o Š. M., turėdamas UAB „F.S.“ ir UAB „G.“ paprastų vardinių akcijų, dalyvavo versle ir turėjo pagrindą baimintis kreditorių. Š. M. turėtas kreditorių baimes ir norą išsaugoti pinigus patvirtina tolimesni jo veiksmai. SEB banko išrašai patvirtina, kad po namo pardavimo gauta į sąskaitą suma Š. M. buvo pervesta kitiems asmenims, tai yra 2011-09-19 pusė skolos, tai yra 30000 Eur grąžino R. S. kaip paskolą. Kitą pusę paskolos sumos ieškovė patvirtino grąžinusi pati. Tą pačią dieną, tai yra 2011-09-19 bankiniais pavedimais 220000 Lt ir 10500 Lt pervedė Š. M. motinai kaip paskolą. Iš kurių U. I. M. nuo 2011 m. rugsėjo 27 iki 2021 m. spalio 5 d. grąžino paskolos dalį – 76000 Eur, kuriuos Š. M. nuo 2011 m. rugsėjo 29 iki 2011 m. spalio 10, iš karto išgrynino viso 75890 Lt. Byloje nėra duomenų, kad Š. M. po nurodytos pinigų sumos išgryninimo, būtų pirkęs kokių vertingų daiktų savo vardu, o tai, kad išgrynintų pinigų ilgam nepakako patvirtina SEB banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad Š. M. nuolat išgrynindavo įvairias nedideles pinigų sumas, kurios būtinos pragyvenimui. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Š. M. surado nekilnojamąjį turtą, derėjosi dėl jo pirkimo sąlygų ir kainos parodo jo siekį ir tikslą įsigyti ginčo turtą. Esamos didelės skolos bankui buvo pagrindas turtą įsigyti ne savo vardu atsiskaitant grynaisiais pinigais ir taip nuslepiant tikrąjį turto pirkėją bei kreiptis į tuometinį šeimos draugą – A. B., šalių teigimu užsiėmusį veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu. Taip pat Š. M., atsakovės L. V., trečiojo asmens A. B. elgesys po ginčo nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sudarymo patvirtina, kad Š. M. nuo nekilnojamojo turto įsigijimo iki mirties 2017-01-27 gyveno nekilnojamame turte, nemokėjo jokių nuomos mokesčių, gerino būstą jį tvarkydamas bei įvesdamas vandentiekį, sodyboje atliekamų darbų nederindamas su atsakove ir savarankiškai priimdamas sprendimus dėl klausimų, susijusių su ginčo turtu ir jo tvarkymu, tai yra rūpinosi turtu kaip savo turtu, savo elgesiu įgyvendindamas ginčo turto savininko teises ir pareigas.

Priešingai nei Š. M. atžvilgiu, byloje nenustatyta jokių motyvų ir suinteresuotumo ginčo turtą įsigyti atsakovei L. V.. Nelogiški atsakovės teiginiai įsigyti nekilnojamąjį ginčo turtą tam, kad jame gyventų ir jį prižiūrėtų Š. M. ir tai vadinti investicija į nekilnojamąjį turtą bei siekį apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Suinteresuotumo nebuvimą įsigyti ginčo turtą aiškiai parodo atsakovės veiksmai. Atsakovė pripažino, kad 2011 metais buvo studentė, gyveno Vilniuje ir neplanavo gyventi įsigytame ginčo turte. Ginčo turtą jai pasiūlė įsigyti jos tėvas – trečiasis asmuo A. B. su mintimi, kad jame gyvens Š. M.. Nekilnojamasis turtas kainavo 30000 Lt. Ji pati buvo susitaupiusi 10000 Lt, nes iki sandorio dirbo apie 1,5 m. banke ir gaudavo apie 2000 Lt atlyginimą. Pinigus išgrynindavo ir laikydavo A. B. seife, pragyventi reikėjo nedaug pinigų, nes gyveno pas tėvus. Likusius trūkstamus 20000 pridėjo tėtis A. B.. A. B. duotų pinigų nedeklaravo ir niekur jų davimas niekaip neįteisintas.

Trečiasis asmuo A. B. teigdamas, kad turėjo sandorio metu 20000 Lt grynaisiais, kuriuos davė dukrai – atsakovei, įrodinėja L. B., AB 2010-01-01- - 2010-12-31 bankų sąskaitų išrašais ir 2005 m., 2007 m., 2008 m. metinėmis pajamų deklaracijomis. Įvertinus pateiktus duomenis teismas prieina išvados, kad nei vienas iš nurodytų dokumentų neįrodo, kad A. B. 2011 m. spalio mėnesį turėjo 20000 Lt grynaisiais ir juos davė dukrai ginčo turtui įsigyti. 2008 metais buvo finansų krizė ir situacija nekilnojamojo turto rinkoje kardinaliai pasikeitė, todėl pateiktos metinės pajamų deklaracijos niekaip nepatvirtina turėtų 2011 m. didelių grynųjų pinigų sumų ir nepatvirtina 20000 Lt perdavimo atsakovei. Trečiojo asmens A. B. sąskaitų išrašai nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 tik patvirtina, kad jis pinigų turėjo, bet iš sąskaitų išrašų matyti, kad pinigais buvo atliekamos tik terminuotų indėlių operacijos. Atsakovės teiginiai apie sutaupytus 10000 Lt ir A. B. jai duotus 20000 Lt nepagrįsti byloje jokiais duomenimis, todėl teismas šiuos teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Nors A. B. teigia, kad 2011 m. 20000 Lt (5792,40 Eur) jam buvo maži pinigai, tačiau atsižvelgiant į A. B. pateiktų sąskaitų išrašus, toks teiginys neįtikina. Iš pateiktų A. B. 2010-2011 sąskaitų išrašų matyti, kad pinigų operacijos buvo vykdomos nuolat, susijusios išskirtinai su terminuotais indėliais ir pasibaigus indėlio terminui į sąskaitas padaryti įskaitymai kaip palūkanos nuo 0.96 Eur iki 57,38 Eur. Vos tik pasibaigus terminuotam indėliui ir pinigus gražinus į sąskaitą, tą pačią dieną pinigai su išmokėtomis palūkanomis buvo padedami į depozitinę sąskaitą terminuotam indėliui. Toks elgesys su pinigais parodo kokią A. B. reikšmę turi net ir nedidelės pinigų sumos, o byloje kalbama apie 5792,40 Eur (20000 Lt), kurios sumą, būdamas tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, stengiasi sumenkinti.

Abejingas įsigytam atsakovės vardu nekilnojamam turtui iki Š. M. mirties buvo ir trečiasis asmuo A. B., kuris pripažino, kad visu sodybos išlaikymu rūpinosi Š. M.. Teismas vertina byloje ir trečiojo asmens A. B. prieštaringus paaiškinimus. 2020-09-23 teismo posėdžio metu A. B. duodamas paaiškinimus teigė, kad į sodybos namą vandenį įvedė dukra. Tačiau 2021-06-10 atsakovei nurodžius, kad ji visiškai nesirūpino vandens į namą įvedimu ir nedavė tam jokių lėšų, trečiasis asmuo pradėjo teigti, kad neva jis davė Š. M. grynaisiais 1000 Lt, bet tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pats trečiojo asmens elgesys ir visiškas nesidomėjimas ginčo sodyba įrodo žinojimą, kad faktinis sodybos savininkas Š. M..

(duomenys neskelbtini) Š. M., liko vienintelis asmuo – trečiasis asmuo A. B., žinojęs tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes ir tolimesni A. B. veiksmai buvo nukreipti tikrąsias ginčo turto sudarymo aplinkybes nuslėpti. Tokią išvadą teismas prieina atsižvelgdamas į trečiojo asmens A. B. veiksmus. Mirus Š. M., kurį laiką ieškovė negalėjo patekti į ginčo turtą ir ginčo namo raktus gavo iš A. B. ir juos jam gražino tik su policijos pareigūnų pagalba. Net ir patekus į ginčo namą, ieškovė seife nerado ne tik dokumentų, kurie jos sutuoktinio Š. M. teigimu ten buvo ir turėjo patvirtinti ginčo sodybos įsigijimą (planšetė, visų svarbesnių įvykių vedami užrašai ir kt.), bet ir kitų svarbių dokumentų, kuriuos Š. M. buvo atsivežęs iš Vilniaus. Šios aplinkybės parodo, kad į namą buvo patekta iki ieškovės ir buvo iš seifo paimti dokumentai. Bylos duomenimis ginčo namo raktus turėjo tik A. B. ir jis, kaip vienintelis žinojęs apie ginčo turto sudarymo aplinkybes ir tai esančius patvirtinančius įrodymus, buvo suinteresuotas dokumentus paimti. Tik po kurio laiko ieškovei sutuoktinio sesuo L. K. perdavė dalį Š. M. dokumentų, bet tarp jų nebuvo nei vieno dokumento, kuriuos jai buvo įvardinęs sutuoktinis, kaip patvirtinančius, jog ginčo sodybą nusipirko jis. Byloje niekas tokių aplinkybių neginčijo ir nepaneigė. Būtent, tarp dalies gražintų dokumentų ieškovė rado grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų operacijų kvitus laikotarpyje nuo 2011-09-29 iki 2011-10-02, kurie patvirtino 34500 Lt sumos išgryninimą ir paskatino ieškovę aiškintis ginčo turto įsigijimo aplinkybes. Š. M. SEB banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad prieš pat sandorį Š. M. turėjo išgryninęs didelę sumą pinigų – 75800 Lt ir galėjo atsiskaityti su ginčo turto pardavėju grynaisiais.

Byloje apklausti liudytojai A. T., A. Š., A. S., Ž. V., R. S. ir A. P. nurodė, kad pažinojo Š. M. ir juos siejo bendra aistra muzikai. Iš apklaustų liudytojų tik vieninteliam A. P. Š. M. pasakė, kad sodybą (duomenys neskelbtini) įsigijo jis ir kad paliks ją sūnui M. Taip pat ir liudytojui Ž. V. buvo užsiminęs apie tai, kad įsigijo namą. Kitiems liudytojams Š. M. tokios informacijos neišsakė ir tai logiška. Liudytojai visi nurodė su Š. M. bendravę ir turėję gerus santykius, tačiau neaišku kiek kiekvienu iš byloje apklaustu liudytoju pasitikėjo Š. M. ir kiek su kiekvienu iš jų buvo atviras. Todėl liudytojų parodymai tik patvirtina, kad Š. M. nebuvo atviras kalbėdamas apie ginčo turto įsigijimą ir šio turto įsigijimo detalių neviešino.

Po Š. M. mirties 2017-01-27 ginčo turtas nepraėjus nei penkiems mėnesiams po Š. M. mirties, t. y. 2017-06-22 atsakovės, atstovaujamos trečiojo asmens A. B., buvo parduotas R. D. ir V. J. – Davidavičei. V. J. – D. vietinė (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje netoli Š. M. ir po jo mirties sužinojo, kad namas parduodamas ir dėl jo pirkimo kreipėsi į Š. M. motiną. Tik iš jos sužinojo, kad dėl namo įsigijimo turi kalbėti su A. B.. Nors V. J. – D. nurodė, kad miestelyje sklido gandai apie tai, kad Š. M. ten gyvena kaip nuomininkas, tačiau jos veiksmai liudija ką kita. Šio trečiojo asmens veiksmai dėl namo pirkimo kreiptis į Š. M. motiną duoda pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje nebuvo ginčo dėl to, kad ginčo sodyba priklausė Š. M..

Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad A. B., atstovaudamas atsakovę net neieškojo ginčo turtui nuomininkų, nes iš karto po Š. M. mirties pasklido kalbos apie ginčo turto pardavimą, kurias išgirdusi V. J. – D. ir kreipėsi dėl namo pirkimo. Tokie A. B. veiksmai po Š. M. mirties parduoti ginčo turtą pirmam juo susidomėjusiam asmeniui ir už mažesnę kainą, nei buvo ginčo turtas įsigytas, juo labiau, kad per 6 metus ginčo turtas buvo pagerintas įvedant vandentiekį, parodo A. B. skubotus veiksmus atsikratyti ginčo turto. Po Š. M. mirties tik jam vienam buvo žinomos ginčo turto pirkimo aplinkybės ir jis buvo suinteresuotas, kad jos nepaaiškėtų ir ginčo turtas, registruotas atsakovės – jo dukros vardu, būtų parduotas.

Visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad byloje pakanka duomenų, jog 2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) tikrasis pirkėjas Š. M., o atsakovė L. V. tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisų, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo – Š. M., kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Ginčo turtas įsigytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į nurodytą ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2011-10-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pirkėjos L. B. ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkėjai (įgijėjai) 2011-10-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra Š. M. ir L. M., tenkintinas.

2017 m. birželio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo V. J.-D. iš pardavėjos L. V., atstovaujamos A. B., įsigijo ginčo turtą už 8750 Eur. Byloje nustačius, kad 2011 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėja L. B. (V.) buvo pirkėja – statytinė, o tiktoji sutarties šalis pirkėjas – ieškovė ir jos sutuoktinis, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2017-06-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pardavėjos L. V., ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal 2017-06-26 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra L. M.. Nustačius, kad ginčo turto pardavėja ieškovė, jai priteistina iš atsakovės už ginčo turtą gauta trečiojo asmens – V. J. -D. sumokėta kaina – 8750 Eur, kaip atsakovės be pagrindo įgyti pinigai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1800 Eur. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos nelaikytinos neprotingai didelėmis, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė už ieškinį bei apeliacinį skundus viso sumokėjo 394 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės. Viso patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 2194 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 8,65 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285 straipsniu, 262 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2011-10-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pirkėjos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjai (įgijėjai) 2011-10-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia 2017-06-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sandorio šalies – pardavėjos L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal 2017-06-26 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. V. a. k. (duomenys neskelbtini), 8750 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) be pagrindo įgytų lėšų ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2194 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,65 Eur (aštuonis eurus 65 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.