Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1637-480/2017 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams V. K., E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), prašė pripažinti negaliojančia 2014-05-28 akcijų dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – 7 125 vienetus, 100,00 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės, UAB „BABILONAS LT“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų grąžinti atsakovui V. K.. Ieškovas nurodė, kad 2014-05-04 paskolos sutarties pagrindu perdavė atsakovui V. K. 35 000 Eur, kuriuos atsakovas privalėjo grąžinti 2016-11-04 ir sumokėti 6 proc. palūkanas. Pats ieškovas leido atsakovui nevykdyti įsipareigojimo prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisti UAB „BABILONAS LT“ akcijas, tačiau atsakovas paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo ir šiuo metu dėl skolos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Civilinės bylos Nr. e2-30832-748/2016 procese paaiškėjo, kad sutartinio įkeitimo sandorio dalykas neatlygintinais dovanojimo sandoriais buvo perleistas dalimis motinai ir dukrai. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę susigrąžinti paskolintas lėšas, gauti pelno palūkanas, netesybas. Dėl turto netekimo, kai atsakovas 2014-05-28 dovanojimo sutartimi dalį akcijų padovanojo motinai, atsakovo galimybės įvykdyti paskolos lėšų sugrąžinimo prievolę ieškovui sumažėjo. Jokie įstatymai, teismų sprendimai ir kiti iš įstatymų ar kitu pagrindu atsirandantys imperatyvai nelėmė atsakovo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl ieškovas neturi įrodinėjimo pareigos pagrindžiant atsakovų nesąžiningumą. Ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo kai civilinėje byloje Nr. e2-30832-748/2016 2016-12-15 buvo gautas atsakovo atskirasis skundas, todėl ieškinio senaties nėra praleidęs. Kadangi ginčijamu sandoriu buvo perleistas įkeistas turtas, tai iš šio turto išieškojimas ieškovo naudai galimas tik įvykdžius pagrindinę prievolę. Esant tokiai faktinei situacijai, nustatyti turto dalies, kurios sąskaita galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas negalima. Tai, kad atsakovas ginčijamu neatlygintiniu sandoriu perleistų vertybinių popierių vertę sugretino su nominalia verte nelemia, kad tarp susijusių asmenų sudaryto neatlygintino sandorio objekto sutartinė vertė yra tapati rinkos vertei. Tai lemia, kad ir grąžinus atsakovui ginčijamo sandorio dalyką pilna apimtimi, nėra garantijų, kad ginčijamo sandorio dalyko sąskaita bus padengtas visas ieškovo reikalavimas įvykdyti paskolintų lėšų grąžinimo prievolę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. N. atsakovei E. K. vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 80 ct bylinėjimosi išlaidų ir 13,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovas reikšdamas actio Pauliana ieškinį, gina savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko V. K. atžvilgiu, atsiradusią 2014-05-04 paskolos sutarties ir Kauno apylinkės teismo 2016-12-22 preliminaraus sprendimo civ. byloje Nr. e2-30832-748/2016 pagrindu.Teismas nustatė, kad 2015-10-23 sudaryta notariškai patvirtinta sutartimi atsakovas V. K. padovanojo dukrai A. K. 7 125 vienetus UAB „BABILONAS LT“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė po 100 Lt. Šios sutarties šalių abipusiu susitarimu akcijos iš viso įvertintos 206 340 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2015-20-27 pirkimo-pardavimo sutartimi V. K. pardavė N. K. 2 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir kita tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). teismo teigimu, nors byloje nėra duomenų apie šio parduoto nekilnojamojo turto kainą pagal pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Nekilnojamojo turto registro masiniu vertinimu šio buto vidutinė rinkos vertė – 28 900 Eur, garažo – 5 530 Eur, o atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktais Nekilnojamojo turto agentūros O. H. duomenimis buto vertė apie 57 828 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors toks turto vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, tačiau kaip labiausiai tikėtiną vertina situaciją, kad reali nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnė, nei nustatyta vidutinė rinkos vertė masiniu vertinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ginčijamu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes po jo sudarymo likusio skolininko turto pakako atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės, o nenustačius vienos iš actio Pauliana sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu ir tai yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, jog ginčijamą sutartį V. K. privalėjo sudaryti dėl atsiradusių imperatyvų ar susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. K. ginčijamą neatlygintiną dovanojimo sandorį sudarė su savo motina E. K. (CK 6.67 str. 1 p.). Teismo teigimu, šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas V. K. buvo išreiškęs valią, jog E. K. pateiktų jam turtinio pobūdžio patenkinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustatęs visų actio Pauliana sąlygų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio bei pripažinti negaliojančia 2014-05-28 akcijų dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją (CPK 178 str., 185 str.).Teismas taip pat nurodė, kad ginčo dovanojimo sutartis ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė (CK 6.465 str. 2 d.), atsakovai V. K. ir E. K. nebuvo sudarę notariškai patvirtintos ginčo akcijų dovanojimo sutarties (CK 6.469 str. 2 d.). 2014-05-28 rašytinė akcijų dovanojimo sutartis patvirtina, kad atsakovas V. K. išreiškė valią neatlygintinai ginčo akcijas padovanoti savo motinai E. K. (CK 3.135 str.), o ši sutiko šias akcijas priimti, tad sandoris yra įvykdytas. 2014-06-03 E. K. išdavė įgaliojimą, kuris patvirtintas notarės, valdyti, naudoti ir disponuoti, tai yra sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, jai nuosavybės teise priklausančiomis UAB „BABILONAS LT“ akcijomis kitam savo sūnui R. K.. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centre yra įregistruoti duomenys apie juridinio asmens dalyvių pasikeitimą ginčo akcijų dovanojimo sutarties pagrindu; Šiaulių banko, AB 2015-12-03 rašto Nr. 0693/15 Dėl įsipareigojimo pagal kreditavimo sutartį nevykdymo turinys rodo, kad įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimui sutartinės hipotekos sutartimi įkeista 14 250 vnt. UAB „BABILONAS LT“ akcijų nuosavybės teise priklausančių V. K. (7 125 vnt.) ir E. K. (7 125 vnt.), kas leidžia spręsti, jog ginčo sandoris bankui yra žinomas ir jo pripažįstamas; 2016-10-27 vykusiame neeiliniame visuotiniame UAB „BABILINAS LT“ akcininkų susirinkime dalyvavo R. K., atstovaujantis akcininkę E. K.. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog akcijų dovanojimo sutartį, kuri notariškai nepatvirtinta, pripažinti negaliojančia ex officio nėra pagrindo (CK 6.469 str. 2 d., CK 1.93 str. 4 d., 1.80 str. 1 d.; CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas iš esmės sutinka su teismo faktiniu argumentu, kad 2014-05-28 rašytine akcijų dovanojimo sutartimi įformintu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos ieškovo teisės actio Pauliana instituto taikymo pagrindu, nes po sandoriu perleistų 7125 vienetų, 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės UAB ,,BABILONAS LT“ paprastųjų vardinių, nematerialių akcijų, likusio atsakovo V. K. turto pakako atsiskaityti su ieškovu. Po Kauno apylinkės teismo 2016-12-22 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30832-748/2016 patvirtinto ieškovo teisių susigrąžinti paskolintas lėšas ir gauti papildomų atsakovo V. K. sutartinių prievolių įvykdymą pažeidimo, atsakovo V. K. turto nepakako atsiskaityti su ieškovu, tačiau ieškovo pažeistos teisės teisminė gynyba negali būti ribojama tik actio Pauliana instituto taikymu, o turi būti teismo ginama visais įstatymais reglamentuojamų teisės pažeidimų ištaisymo/panaikinimo formomis. Nesant faktinių duomenų apie atsakovo V. K. disponuojamą turtą, ieškovo teisė organizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo procedūrą, būtų teismo apginta bet kuriuo turto perėjimo atsakovo V. K. nuosavybėn forma. Ieškovas kelia teismo pareigos, ieškovui nepareiškus niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo reikalavimo, ex officio spręsti niekinio sandorio fakto ir niekinio sandorio teisinių pasekmių/restitucijos taikymo pažeidimo klausimą. 2014-05-28 akcijų rašytine dovanojimo sutartimi įforminto dovanojimo sandorio neįforminus notarine forma, teismui ne tik nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, bet ir vertinti kitų byloje esančių įrodymų, tam, kad ex officio pakeistų ieškovo pažeistos teisės gynybos pagrindą į niekinio sandorio fakto konstatavimą ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymą, nes 2014-05-28 akcijų rašytine dovanojimo sutartimi įforminto dovanojimo sandorio imperatyvusis įstatymo (CK 1.80 str. 1 ir 2 d., 1.93 str. 3 d., 6.469 str. 2 d.) pažeidimas yra akivaizdus.Atsakovas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Akcijų dovanojimo 2014-05-28 sutartimi, kurios suma 712 600 Lt, pažeista CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvi teisės norma, įpareigojanti sandorio šalis dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 50 000 Lt, įforminti notarine forma. Tai lemia, kad 2014-05-28 akcijų dovanojimo sutartimi įformintas sandoris yra niekinis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytų teisės normų pagrindu. Sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovo teisė gauti iš atsakovo V. K. Kauno apylinkės teismo 2016-12-22 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30832-748/2016 priteistą piniginių lėšų sumą taptų patikimesnė atsakovui V. K. sugrąžinus 2014-0528 akcijų dovanojimo sutartimi perleistą turtą, nes jokio kito turto, išskyrus darbo užmokestį, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą, atsakovas neturi. Atsakovės E. K. vardu R. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3447-794/2017 V. K. ieškinį, išreikalauti iš LITEKO duomenis apie teisminius nuo 2014 m. gegužės mėn. procesus, kuriuose dalyvauja V. K., išreikalauti iš SODRA duomenis apie V. K. draudžiamąsias pajamas nuo 2014 m. gegužės mėn., išreikalauti iš VMI duomenis apie V. K. deklaruotas pajamas nuo 2014 m. gegužės mėn. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad actio Pauliana institutas šiuo atveju nėra taikytinas ir pats ieškovas su tokiu teismo sprendimu sutinka. Teismas neturi nei teisės nei pareigos ieškovui pasirinkus netinkamą teisių gynimo būdą, ex officio jį pakeisti. Nors ir nebuvo ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti akcijų dovanojimo sandorį negaliojančiu dėl sandorio formos trūkumų, teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ieškovo išsakymą nuomonę patikrino sandorį šiuo aspektu ir teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu ex officio. Nėra būtinumo konstatuoti, jog 2014-05-28 akcijų dovanojimo sandoris yra niekinis, kadangi šis sandoris atsižvelgiant į jo sudarymo aplinkybes ir sukurtas teisines pasekmes nepažeidžia nei jį sudariusių asmenų, nei kitų asmenų teisių. Akcijų dovanojimo sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms nėra akivaizdus. Teismas, įvertinęs actio Pauliana pagrindų egzistavimą, teisingai nustatė, kad actio Pauliana taikymas šioje byloje prieštarautų CK bei kasacinio teismo plėtojamai praktikai. Ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą. Akivaizdus įrodymas dėl ieškovo nesąžiningumo yra jo atsisakymas priimti prievolės įvykdymą (skolos grąžinimą) iš atsakovo V. K. artimųjų. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepriimta tokio prievolės įvykdymo vien dėl to, kad atsakovas V. K. nesutinka su tuo. Toks ieškovo ir atsakovo V. K. elgesys patvirtina, kad nesiekiama, jog V. K. skola ieškovui būtų padengta, o tikrasis jų tikslas yra akcijų nuosavybės teisės atėmimas iš atsakovės E. K., tokiu būdu pašalinant atsakovę ir jos įgaliotinį R. K. iš šeimos verslo. Ieškiniu nėra siekiama apginti tariamai pažeistų ieškovo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais.CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą.CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 str. 2 d.). Minėtų normų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismui privalo būti pateiktas tiek įgaliojimas, tiek kiti duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu. CPK 59 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovę E. K. nagrinėjamoje byloje atstovavo jos sūnus R. K. 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo pagrindu ir advokatas V. D. 2016 m. rugpjūčio 30 d. teisnių paslaugų sutarties pagrindu, kurią atsakovės E. K. vardu pasirašė R. K.. Iš byloje esančio 2014 m. birželio 3 d. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo teksto matyti, kad juo atsakovės E. K. suteikiami įgaliojimai R. K. nurodomi taip: ,,valdyti, naudoti ir disponuoti, t. y. sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, man nuosavybės teise priklausančiomis UAB ,,Babilonas LT“ akcijomis, parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti grynus pinigus arba nurodyti, kad gauti pinigai būtų pervesti į pirkimo-pardavimo sutartyje įgaliotinio nuožiūra nurodytą sąskaitą, sudaryti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo-priėmimo aktą, įkeisti akcijas už bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens vardu gaunamą ar gautą bet kokio dydžio paskolą iš bet kurios Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios kredito įstaigos, fizinio ar juridinio asmens, gauti ir pateikti visas kitas reikalingas pažymas, pažymėjimus bei visus kitus dokumentus, pasirašyti įkeitimo lakštus (sandorius) / lakštų (sandorių) pakeitimus, atstovauti man notarų biure ir hipotekos įstaigose, bei atlikti visus kitus veiksmus, taip pat ir neišvardintus šiame įgaliojime, bet būtinus šiems pavedimams atlikti; atstovauti man UAB ,,Babilonas LT“ akcininkų narių, ar kitų dalyvių susirinkimuose su balsavimo teise, suteikiama visų man priklausančių akcijų, ar kitų įstatinio kapitalo sudedamųjų dalių skaičiaus, ir/ar priimti ir pasirašyti UAB ,,Babilonas LT“ sprendimus, savo nuožiūra balsuoti visais minėto juridinių asmenų dalyvių susirinkimų dienotvarkės klausimais, tuo tikslu įgyvendinti mano, kaip minėto juridinio asmens dalyvio, neturtines teises, gauti informaciją apie minėto juridinių asmenų ūkinę, komercinę ir kitokią veiklą, susipažinti su minėto juridinio asmenų organų sprendimais, gauti šių sprendimų ir protokolų, kuriais jie įforminami, kopijas, taip pat kreiptis mano vardu į minėto juridinio asmenų organus su prašymais, pageidavimais ar pasiūlymais; mano vardu rašyti prašymus ir pareiškimus bei už mane pasirašyti visuose dokumentuose, susijusiuose su šiais pavedimais, bei atlikti visus kitus veiksmus, neišvardintus šiame įgaliojime, bet būtinus veiksmams susijusiems su šiais pavedimais atlikti“.Taigi byloje pateiktame įgaliojime įvardintos atstovo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti atsakovės turimomis UAB ,,Babilonas LT“ akcijomis, tačiau įgaliojime nėra aptarta R. K. teisė atstovauti atsakovę teisme. Dėl to darytina išvada, kad 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo pagrindu R. K. negalėjo atstovauti atsakovės E. K. teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atstovas R. K. negalėjo būti jos atstovas pagal pavedimą teisme, nes įgaliojimu jam nebuvo pavesta atstovauti atsakovei teisme (CPK 56 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, būdamas netinkamu atsakovės E. K. atstovu (teisėtumo aspektu) R. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „STRATEGUM Dargis ir parneriai“ pavesdamas atstovauti E. K. interesus visų rūšių ir instancijų teismuose. Įstatyme numatyta, kad atlikdamas procesinius veiksmus byloje atstovaujamo kliento vardu teisme advokatas (advokato padėjėjas) yra atstovas pagal pavedimą, kurio teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., 57 str. 3 d.). Byloje nustačius, kad R. K. neturėjo teisės atstovauti atsakovės teisme, konstatuotina, kad jis neturėjo teisinio pagrindo sudaryti ir teisinių paslaugų sutarties su advokatų profesine bendrija „STRATEGUM Dargis ir parneriai“. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šiuo atveju buvo netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė, atsakovę byloje atstovavo bei teisinių paslaugų sutartį sudarė tokios teisės neturintis subjektas. Išvadą, kad atsakovė nebuvo tinkamai atstovaujama (teisėtumo aspektu) sustiprina ir aplinkybė, kad atsakovė E. K. 2017 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė nekreipti dėmesio į advokato V. D. parengto atsiliepimo į ieškinį, kuris pateiktas atsakovės su juo nesupažindinus, argumentus, susijusius su N. K.. Taip pat iš E. K. apeliacinės instancijos teismui 2018 m. kovo 28 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovė 2017 m. liepos 10 d. notaro patvirtintu pareiškimu panaikino 2014 m. birželio 3 d. išduotą įgaliojimą R. K.. Bylos duomenimis, atsiliepimą į apeliacinį skundą 2017 m. liepos 25 d., t. y. jau po 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo panaikinimo, atsakovės vardu pateikė R. K.. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė E. K. šios civilinės bylos procese nebuvo tinkamai atstovaujama (teisėtumo aspektu). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei procesinė teisė vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.) įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., tuo atveju, kai, teismo nuomone, byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas gali jam pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 str.), kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.), ir kt.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų pašalinti su atsakovės teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumų (CPK 329 str. 1 d.). Esant netinkamam atsakovės atstovavimui, galėjo būti neišsiaiškinta tikroji atsakovės teisinė pozicija dėl byloje kilusio ginčo, t. y. neatskleista bylos esmė, dėl ko byloje kilęs ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų aplinkybių bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.