Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kauno apygardos teisme 2018-09-05 gautas pareiškėjo O. K. prašymas pakeisti ieškovą R. N. nauju ieškovu O. K.. Nurodė, kad pareiškėjas įvykdė visą atsakovo V. K. prievolę R. N. pagal šalių sudarytą paskolos sutartį ir jos pagrindu priimtą preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30821-748/2016, pervesdamas 43 663,08 Eur sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas procesiniam teisių perėmimui (CK 6.50 str. 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta įteisinti teisių perėmimą

10. Pirmosios instancijos teismas 2018-09-14 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis neskundžiama. Nagrinėjamu atveju procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 str. 2 d.). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 str. 1 d.). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliantui, kad jo apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apeliacijos objektu.

11. Kita vertus, apelianto teisė į apeliciją šiuo atveju nebuvo apribota, nes pirmosios instacijios teismas paduotą atskirąjį skundą priėmė ir atsiuntė nagrinėti apeliacinės instacijos teismui. Tokiu atveju teismo nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, nurodant šios nutarties apskundimo tvarką, vertintina kaip nesukėlęs jokių teisinių padarinių formalumas, nelemiantis apskustos nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo (CPK 328 str., 338 str.).

Dėl šalies pakeitimo ir procesinių teisių perėmimo

12. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinę šalį tinkama šalimi. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savrankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

13. Taigi, pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas, taigi ir ieškovo pasitraukimas iš bylos, gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovo, pareiškusio actio Pauliana reikalavimą savo skolininkui dėl jo sudaryto sandorio nuginčijimo, sutikimas pakeisti jį kitu asmeniu – apeliantu – nėra gautas, taigi šiuo atveju netinkamos šalies pakeitimo tinkama insititutas negalėjo būti taikomas.

14. Vertinant, ar atsirado sąlygos kitam procesiniam institutui, numatytam CPK 48 straipsnyje, taikyti, be kita ko, reikia nustatyti ir tai, ar yra įvykęs materialiųjų teisių perėmimas ir ar yra pasitraukusi iš proceso šalis.

15. Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2017-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. N. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl ieškovo civilinėje byloje pakeitimo, jis nepasitraukė ne tik iš materialiojo teisinio santykio su atsakovu V. K. (atsisakydamas priimti prievolės už jį įvykdymą), tačiau ir iš civilinės bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad vien dėl šios priežasties – nėra pasitraukusios iš bylos proceso šalies, nėra susiklosčiusios būtinosios sąlygos procesinių teisių perėmimui pagal CPK 48 straipsnį.

Dėl kreditoriaus teisių perėjimo skolininko prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pakeisti ieškovą R. N. nauju ieškovu O. K. tvirtindamas, kad jis įvykdė visą atsakovo V. K. prievolę R. N., pervesdamas 43 663,08 Eur sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad R. N. atsisako priimti prievolės įvykdymą iš apelianto ir nesutinka dėl ieškovo pakeitimo byloje, jo skolininkui V. K. išreiškus prieštaravimus dėl jo prievolės įvykdymo, atsisakė tenkinti apelianto prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

19. CK 6.123 straipsnyje įtvirtintas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – įvykdymas. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu arba kreditoriui vietoj reikiamo įvykdymo priėmus kitos rūšies įvykdymą; kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui; kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.

20. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje – kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).

21. Apelianto teigimu, remiantis CK 6.50 straipsniu nėra būtinas nei skolininko, nei kreditoriaus sutikimas dėl trečiojo asmens prievolės įvykdymo. Tačiau toks teiginys prieštarauja CK 6.50 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai neleidžia kreditoriui priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. 2017-03-28 pranešimu kreipėsi į R. N. ir nurodė, kad prieštarauja, jog Kauno apylinkės teismo 2016-12-22 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30832-748/2016 priteistą prievolę įvykdytų tretieji asmenys. R. N. 2018-06-11 atsakymu informavo O. K., kad V. K. yra išreiškęs prieštaravimus, todėl, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 2 dalimi, negalintis priimti V. K. prievolės įvykdymo.

22. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šio procesinio klausimo, t. y. ieškovo pakeitimo kitu asmeniu kontekste, tinkamai įvertino nurodytus duomenis bei padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta sąlyga CPK 48 straipsnyje numatytam procesinių teisių perėmimui įgyvendinti (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ar kt.).

23. Šiuo atveju aplinkybė, kad apeliantas yra į notaro depozitinę sąskaitą atlikęs prievolės įvykdymą, nesuponuoja išvados, kad apeliantas yra įvykdęs V. K. piniginę prievolę ieškovui, kadangi pastarasis jos įvykdymo nepriėmė, taigi ir reikalavimo perleidimas nei faktiškai, nei teisiškai neįvyko. Todėl apeliantui savaime nepereina ir pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovu (CK 6.50 str. 3 d.).

Dėl CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymo

24. CK 6.51 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta CK 6.50 straipsnio 2 dalies išimtis. Nurodoma, kad jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo taikyti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-30832-748/2016 2016-12-22 priimtas preliminarus sprendimas, patvirtinantis V. K. prievolę ieškovui R. N., įsiteisėjo 2017-01-19. Tačiau duomenų apie tai, kad šio preliminaraus sprendimo pagrindu ieškovas R. N. kreipėsi, o teismas išdavė vykdomąjį dokumentą pradėti skolos išieškojimą, elektroninės bylos proceso infirmacijoje nėra, todėl nėra ir pagrindo spręsti, kad priverstinis šios skolos išieškojimas yra prasidėjęs. Taip pat nėra kitų duomenų, kad ieškovas būtų nukreipęs išieškojimą į V. K. turtą, vadinasi, pagrindo taikyti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytos CK 6.50 straipsnio 2 dalies išimties nenustatyta.

26. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju išimtis gali būti taikoma byloje pareiškus Pauliano ieškinį, turint tikslą apginti pažeistas kreditoriaus teises. Skolos išieškojimas iš skolininko turto sietinas su vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti antstoliui ir jo veiksmų atlikimu vykdymo procese (įskaitant ir priverstinį skolos išieškojimą). Primintina ir kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, o Pauliano ieškinio tikslas apginti pažeistas kreditorių teises negali būti sutapatinamas su pačios prievolės priverstiniu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl apelianto suinteresuotumo įvykdyti atsakovo prievolę ieškovui

27. Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą, be kita ko, grindžia ir tokiomis aplinkybėmis, kad actio Pauliana ieškinys pareikštas dėl UAB „Babilonas LT“, esančios šeimos verslu, akcijų perleidimo, todėl apeliantas yra suinteresuotas V. K. prievolės įvykdymu. Taip pat yra įsitikinęs, kad atsakovo V. K. nesutikimas dėl prievolės už jį įvykdymo yra nepagrįstas. Tačiau tokie skundo argumentai nereikšmingi teisingam teisių perėmimo klausimo išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su prievole išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas gali savo teises ginti inicijuodamas ginčą dėl prievolės už V. K. įvykdymo, įrodinėti nepagrįstą atsakovo V. K. nesutikimą ir / ar ieškovo atsisakymą priimti prievolės įvykdymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.