- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1292-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00055-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Trečiasis asmuo
- R. K., akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- V. K., E. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-752-436/2019 (rašymo apsirikimas, turėtų būti Nr. e2-752-254/2019) dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. K., akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. N. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia V. K. ir E. K. (toliau – ir atsakovai) 2014 m. gegužės 28 d. sudarytą akcijų dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis) bei taikyti restituciją – grąžinti Dovanojimo sutartimi V. K. E. K. padovanotus 7 125 vienetus (28,96 Eur nominalios vertės) uždarosios akcinės bendrovės „Babilonas LT“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų atsakovui V. K.. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktos akcinė bendrovė Šiaulių bankas (toliau – ir Šiaulių bankas) ir bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ (toliau – ir Ūkio bankas). 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas R. K.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. birželio 27 d. ieškovas pateikė teismui 2019 m. birželio 26 d. ieškovo su atsakovais sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurios 6 punkte buvo suformuluotas prašymas teismui – rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-752-254/2019 nutraukti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Šiaulių bankas pateikė teismui nuomonę dėl Taikos sutarties, nurodydamas, kad teismas turėtų įsitikinti, ar Taikos sutartis atitinka šalių valią.
4. Trečiasis asmuo Ūkio bankas teismui nurodė, kad su šalių prašymu tvirtinti Taikos sutartį nesutinka. Ūkio banko nuomone, Taikos sutartis netvirtintina, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ūkio bankas pastebėjo, kad ieškovas nėra ginčijamos Dovanojimo sutarties šalimi, jos sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą.
5. Trečiasis asmuo R. K. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jo mama E. K. nežinojo apie Taikos sutartį, todėl prašė, kad E. K. atvykimas į teismo posėdį būtų pripažintas būtinu. R. K. nurodė abejojantis, ar atsakovė E. K. Taikos sutartį sudarė laisva valia. R. K. nuomone, Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes ieškovas teisme yra pripažinęs, kad jo ieškinys neatitinka actio Pauliana (Pauliano ieškinio) teisės taikymo taisyklių. Be to, Taikos sutartyje nėra trečiojo asmens parašo, todėl tokia Taikos sutartis netvirtintina. R. K. taip pat prašė sustabdyti civilinę bylą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi tenkino ieškovo ir atsakovų taikos sutarties 6 punkte suformuluotą prašymą, patvirtino Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, išsprendęs teismo išlaidų paskirstymo klausimą.
7. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti apie Taikos sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutarties 7 punkte šalys nurodė, jog ši sutartis šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią bei ketinimus, priimta ir pasirašyta.
8. Teismas pastebėjo, kad trečiojo asmens R. K. nesutikimas su Taikos sutarties patvirtinimu yra pagrįstas aplinkybėmis, jog jis turi nuosavybės teises į ginčo akcijas, tačiau teismas pažymėjo, kad dėl to bus sprendžiama kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1606-273/2019). Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo šios bylos baigties, minėto trečiojo asmens teisė įrodinėti savo nuosavybės teisę į ginčo akcijas nebus paneigta, kai pagal Taikos sutarties sąlygas ginčo akcijos grįš atsakovui V. K. Dėl R. K. prašymo sustabdyti bylą, teismas pastebėjo, kad nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartyje atmetant tapatų prašymą.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad Ūkio banko reikalavimo teisės su užtikrinimo priemonėmis (taip pat ir akcijų įkeitimu) buvo perleistos Šiaulių bankui dar iki byloje ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Taikos sutarties patvirtinimas gali kaip nors įtakoti šio trečiojo asmens interesus, jo teises ir pareigas. Šiaulių bankas nurodė, kad teismas turėtų įsitikinti, ar Taikos sutartis atitinka šalių valią, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu teismui spręsti, kad Taikos sutartis neatitinka šalių valios. Teismas konstatavo, kad Taikos sutartis atitinka ją pasirašiusių asmenų valią. Teismas nenustatė, kad Taikos sutartis pažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Vien ta aplinkybė, kad tretieji asmenys R. K. ir Ūkio bankas abejoja ieškinio pagrįstumu, kurį pasirašydami Taikos sutartį, pripažino atsakovai, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį. Trečiasis asmuo R. K. byloje nėra pareiškęs jokių savarankiškų reikalavimų, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Taikos sutartis turėjo būti jo pasirašyta.
10. Teismas darė išvadą, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų netvirtinti taikos sutarties, todėl šalių pateiktą Taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų, teismo išlaidų, žyminio mokesčio grąžinimo klausimus. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ištaisė Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą dėl ieškovui grąžintino žyminio mokesčio dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Trečiasis asmuo R. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. leipos 8 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1606-273/2019, klausimą dėl Taikos sutarties tvirtinimo spręsti po to, kai šios bylos nagrinėjimas bus atnaujintas po to, kai bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1606-273/2019, atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. R. K. taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti ir Taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant atsakovę E. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, kai ja pažeidžiama materialioji teisė. Ieškovas byloje pripažino, kad jo ieškinys neatitinka actio Pauliana taikymo taisyklių. Taigi, Taikos sutartis materializuoja tai, ko teisėje negali būti – ieškovo ieškinys negalėtų būti tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019 areštuotos E. K. nuosavybės teise priklausančios Bendrovės paprastosios vardinės akcijos (7 125 vnt.). Areštavus akcijas, negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perleidimo, todėl Taikos sutartis jokiu būdu negalėjo būti patvirtinta.
11.3. Akcijos yra įkeistos Šiaulių bankui, todėl nesant Šiaulių banko sutikimo dėl akcijų perleidimo, Taikos sutartyje negalėjo būti dėl to susitarta.
11.4. Nepaisant to, kad Bendrovės akcijos formaliai priklausė V. K., pusė Bendrovės akcijų faktiškai priklauso R. K. E. K. dalį laiko akcijas laikė būtent R. K. naudai. Tai yra patvirtinusi E. K. teismo posėdžio metu minėtoje civilinėje byloje. Taikos sutartis neigiamai veikia R. K. teisinę padėtį. Jei Taikos sutartis būtų patvirtinta, teismas taptų įrankiu nesąžiningų asmenų (taip pat ir ieškovo, teisto už svetimo turto užgrobimą, sukčiavimą) rankose, siekiant perimti verslą iš R. K..
11.5. Ieškovas ir atsakovai šioje byloje derino savo veiksmus. Atsakovės E. K. advokatė J. S. yra artimai susijusi su ieškovo advokate, kuri yra ieškovo žmona. E. K. nežino ir nesupranta, kad jos vardu yra sudaroma Taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis. Taikos sutartyje yra tik advokatės parašas. E. K. byloje ne kartą yra nurodžiusi, kad nepalaiko savo advokatų argumentų, prašė ieškinį atmesti, teismo posėdyje yra aiškiai deklaravusi, kad nėra akcijų savininkė. Dėl Taikos sutarties neva buvo susitarta per 5 min. teismo posėdžio pertrauką, todėl akivaizdu, kad E. K. advokatė tikrai nederino Taikos sutarties bei jos sąlygų su savo atstovaujamąja. E. K. R. K. prisipažino, kad apie Taikos sutartį nieko nežino. Teismas nurodė, kad nemato E. K. valios defektų, nors jos tikrosios valios net nebandė aiškintis, todėl prašoma atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir E. K. kviesti į teismo posėdį tam, kad teismas galėtų patikrinti, ar Taikos sutartį minėta atsakovė sudarė laisva valia, ar žino apie jos sudarymą, ar supranta Taikos sutarties turinį ir jos pasekmes. Minėtos atsakovės amžius sustiprina teismo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes.
11.6. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą. Tarp bylų yra prejudicinis ryšys, nes abiejose bylose yra ginčijama Dovanojimo sutartis. Jei kitoje civilinėje byloje Dovanojimo sutartis bus panaikinta kaip apsimestinė, vadinasi šioje byloje apskritai nebeliks ginčo objekto. Atitinkamai, nebebus galima tvirtinti joje ir taikos sutarties. Be to, jei minėtoje civilinėje byloje būtų tenkintas ieškinys, ginčo akcijų savininku būtų pripažintas R. K., todėl jis, jei norėtų, turėtų būti taikos sutarties šioje byloje šalimi. Bylos nestabdant ir patvirtinant Taikos sutartį, sukuriama situacija, daranti tiesioginę įtaką minėtai civilinei bylai dėl akcijų nuosavybės teisių. Bylos sustabdymas atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, nes būtų išvengta galimo proceso atnaujinimo šioje byloje ir kitų bylinėjimosi procesų.
Atsiliepimas
12. Ieškovas R. N. atsiliepime į trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nors ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas ir dalykas idealiai neatitinka actio Pauliana teisės taikymo teisinio pagrindo, tačiau teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu, net ir neatsižvelgiant į bylos dalyvių reikalavimus. Šiuo atveju Dovanojimo sutartis nėra notarinės formos, todėl yra niekinė. Atitinkamai, analogiškos Taikos sutarties sąlygos patvirtinimas viešojo intereso nepažeidžia.
12.2. Neteisėtai perimto turto grąžinimas nelaikytinas turto perleidimu, todėl akcijoms taikytas turto areštas, kuris apribojo jų perleidimą kitiems asmenims nėra tapatus turto grąžinimui vykdant restitucinę prievolę niekinio sandorio pagrindu. Be to, įkaito turėtojo (Šiaulių banko) neveikimas taip pat neturi trukdyti teisminiame ginče realizuoti civilinio proceso tikslą – operatyvų teisinės taikos atkūrimą. Įkaito davėjo pasikeitimas įkaito turėtojo (Šiaulių banko) teisių nekeistų.
12.3. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad R. K. disponuoja Bendrovės akcijomis, todėl jo teisės Taikos sutartimi nebuvo pažeistos, Taikos sutartimi taip pat nėra perimamas iš R. K. verslas, nes nėra Bendrovės akcijų sąsajumo su R. K., o jo, kaip Bendrovės darbuoto veiksmų, vykdant Bendrovės verslą, Taikos sutartis neriboja.
12.4. Neteisėtai teismų pripažintas ieškovo reideriavimas, ieškovo nuomone, bus paneigtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2K-225-303/2019.
12.5. R. K. nepateikė įrodymų, kad atsakovė E. K. nederino su advokate veiksmų sudarant Taikos sutartį.
12.6. Šios bylos išsprendimas, ieškovo nuomone, civilinės bylos Nr. e2-1606-273/2019 išsprendimo neribos.
13. Atsakovas V. K. atsiliepime nurodo, kad trečiojo asmens R. K. atskirasis skundas atmestinas.
14. Atsiliepime V. K. nurodo, kad jo brolis R. K. Bendrovės akcijomis niekada nedisponavo. V. K. nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019 pritaikytas akcijų areštas (perleidimo draudimas) nereiškia draudimo akcijas grąžinti V. K..
15. Atsakovė E. K., atstovaujama advokatės J. S., atsiliepime prašo R. K. atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepime patvirtinama, kad Taikos sutarties sudarymo sąlygos buvo suderintos su E. K. telefonu prieš Taikos sutarties pasirašymą. Prie atsiliepimo pridėta E. K. Kauno apygardos teismui adresuoto 2019 m. liepos 8 d. paaiškinimo dėl Taikos sutarties sudarymo kopija. Paaiškinime nurodoma, kad advokatė J. S. telefoniniu pokalbiu suderino teismui teikiamos tvirtinti Taikos sutarties sąlygas, su kuriomis E. K. sutinka. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad E. K. sutiko, jog advokatė J. S. Taikos sutartį pasirašytų jos vardu.
17. Trečiasis asmuo Ūkio bankas atsiliepime prašo trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą tenkinti.
18. Ūkio bankas pastebi, kad ieškinys buvo pareikštas actio Pauliana pagrindu, o Taikos sutartimi ieškovas ir atsakovai pripažino, kad Dovanojimo sutartis yra niekinė dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo. Ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo pareiškęs ir negalėjo pareikšti, nes nėra ginčijamo sandorio šalimi, todėl teismas tokios Taikos sutarties negalėjo tvirtinti. Be to, kilo pagrįstas pagrindas abejoti, ar senyvo amžiaus atsakovės E. K. valia sudaryti tokią Taikos sutartį atitinka tikrąją jos valią, kadangi Taikos sutartis pasirašyta ne jos pačios, o jos atstovės, dar tą pačią dieną po 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio, kuriame pati atsakovė nedalyvavo. Iš atsakovės procesinio elgesio byloje matyti, jog ji ne kartą prieštaravo savo atstovų pozicijai, byloje tvirtino, jog visos Bendrovės akcijos per pusę priklauso jos sūnums – broliams V. ir R. K. Atitinkamai, buvo prašoma teismo Taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, išklausius teismo posėdyje atsakovę ir įsitikinus, jog ji supranta Taikos sutarties turinį ir jis atitinka tikrąją jos valią, tačiau teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, patvirtinus taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
21. Trečiasis asmuo R. K. prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį jo motiną atsakovę E. K. R. K. nuomone, teismas turėtų įsitikinti, ar Taikos sutartis atitinka tikrąją jo motinos, kuri yra garbaus amžiaus, valią.
22. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas teisingai gali būti išspręstas vadovaujantis rašytiniais įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl trečiojo asmens R. K. prašymas dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylos esmės
23. Atsakovai E. K. ir V. K. 2014 m. gegužės 28 d. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria V. K. savo motinai E. K. padovanojo 7 125 vienetus 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės Bendrovės (UAB „Babilonas LT“) akcijų (1 t., b. l. 18–19). Ieškovas R. N. 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydamas Dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – minėtas akcijas grąžinti atsakovui V. K..
24. 2019 m. birželio 27 d. ieškovas Kauno apygardos teismui pateikė tvirtinti 2019 m. birželio 26 d. ieškovo R. N. ir atsakovų V. K. bei E. K., atstovaujamos advokatės J. S., sudarytą Taikos sutartį, kurios 1 punktu, šalys, be kita ko, susitarė, kad 7 125 vienetai 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės Bendrovės paprastųjų vardinių, nematerialių akcijų grąžinami atsakovui V. K. (6 t., b. l. 182–184).
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šalys gali taikos sutartį sudaryti ir taikiai užbaigti bylą bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų taikos sutarties netvirtinimo pagrindų nėra, todėl Taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Su tokia teismo nutartimi nesutinka trečiasis asmuo R. K. Trečiasis asmuo Ūkio bankas atsiliepime palaiko R. K. atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti.
27. Iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) išrašo matyti, kad Bendrovės akcijų paketą sudaro 14 250 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (1 t., b. l. 70). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019 areštavo E. K. nuosavybės teise priklausančius 7 125 vienetus Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, E. K. uždraudžiant šias akcijas perleisti kitiems asmenims. Iš Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad minėtos teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotas turto arešto aktas 2019027313, kurio 2.4.1 punkte aprašytas areštuotas turtas – savininkei E. K. nuosavybės teise priklausantys 7 125 vienetai Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant E. K. akcijas perleisti kitiems asmenims.
28. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Taigi, Taikos sutarties pasirašymo metu (2019 m. birželio 26 d.) atsakovei E. K. minėta teismo nutartimi disponavimas Bendrovės akcijomis (7 125 vnt.) jau buvo apribotas. E. K. akcijų areštas 2019 m. gegužės 10 d. buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Esant priverstiniam nuosavybės teisės į turtą apribojimui, Kauno apygardos teismui 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovei E. K. Bendrovės akcijas perleisti kitiems asmenims, E. K. 2019 m. birželio 26 d. negalėjo pasirašyti aptarto turinio Taikos sutarties, t. y. negalėjo šia sutartimi susitarti dėl Bendrovės akcijų grąžinimo atsakovui V. K. Akcijų perleidimą draudė joms pritaikytas areštas, todėl šio draudimo nepaisanti Taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta, nes tai prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms – CPK 675 straipsnio 1 daliai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Iš Registrų centro Turto arešto registro išrašo matyti, kad ginčo akcijų areštas yra galiojantis, todėl Taikos sutarties prieštaravimas imperatyviosioms teisės normoms išlieka ir šiuo metu.
Dėl kitų procesinių klausimų ir bylos baigties
29. Atskirajame skunde trečiasis asmuo R. K. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1606-273/2019 ir tik po bylos atnaujinimo spręsti klausimą dėl Taikos sutarties tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio prašymo, pažymėdamas, kad minėta civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. priimtas procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje (Nr. e2-752-254/2019).
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį, kurios neatsiejama sudėtine dalimi taip pat yra Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, ir išsprendžia klausimą iš esmės, t. y. vadovaudamasis CK 6.984 straipsniu, CPK 42 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 5 dalimi, ieškovės ir atsakovų 2019 m. birželio 26 d. sudarytos taikos sutarties netvirtina.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teismo nutartis šalims neužkerta kelio byloje sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią taikos sutartį, taip pat neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui, prireikus, spręsti dėl bylos sustabdymo arba sujungimo (kai teismo žinioje yra kelios bylos pagal skirtingų ieškovų ieškinius tiems patiems atsakovams), atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad šiuo metu sustabdytoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019 ginčijamas tas pats sandoris (Dovanojimo sutartis), kaip ir šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Netvirtinti ieškovo R. N. ir atsakovų V. K. bei E. K. 2019 m. birželio 26 d. sudarytos taikos sutarties.