- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- eAN2-422-817/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Augustino Vaičiūno (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas M. B. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratę transporto priemonę ,,Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiavo dviem galiniais ratais, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepaisydamas visuomenės normų, taip keldamas grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui. Tokiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 18 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. B. skirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių terminui.
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, M. B. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi netenkintas M. B. skundas ir Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartimi konstatuota, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, o M. B. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs šį administracinį nusižengimą. Pagrindo M. B. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra. Taip pat nutartimi konstatuota, jog M. B. skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių M. B. skundas atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį, Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4. Apelianto atstovo teigimu, šioje byloje M. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių egzistavimas skundžiamoje nutartyje iš esmės grindžiamas tik protokolą surašiusių policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, kad apeliantas tyčia, spausdamas akseleratoriaus gazo rankeną, privertė keturratės transporto priemonės priekinę ašį pakilti ir važiuoti ant dviejų galinių ratų maždaug iki sankryžos vidurio, bei absoliučiai deklaratyviais ir niekaip nemotyvuotais, bylos duomenims prieštaraujančiais, Institucijos nutarimo teiginiais, jog apeliantas sąmoningai siekė parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų žmonių saugumui. Iš į bylą pateikto policijos tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašo matyti, jog M. B. vairuojamas keturratis motociklas stovi sankryžoje esant raudonam šviesoforo signalui. Nuo 22:20:53 iki 22:20:55 transporto priemonės priekinė ašis, transporto priemonės pajudėjimo iš vietos momentu, pakyla nuo žemės ir tokioje padėtyje išbūna beveik 2 sekundes, o tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog priekiniai M. B. vairuoto motociklo ratai buvo pakilę nuo 22:20:52 iki 22:20:56, o Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodoma, jog šis M. B. veiksmas truko net 8 sekundes, t. y. nuo 22:20:52 iki 22:20:60, kas, apelianto atstovo vertinimu, visiškai neatitinka minėtų objektyvių bylos duomenų, o tokie prieštaravimai leidžia pagrįstai teigti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai netyrė ir nevertino byloje esančių objektyvių duomenų visumos, tariamą chuliganišką paskatą grindžiant tik jokiais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis.
5. Apelianto atstovas akcentuoja, jog iš į bylą pateikto policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, jog M. B. iš karto po policijos pareigūnų sustabdymo dėl nagrinėjamo įvykio nurodė, kad „netyčia per daug paspaudžiau gazą; nenorėjau priversti jos (transporto priemonės) važiuoti ant galinių ratų“. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu M. B. taip pat išsamiai nurodė, kad pradėdamas važiuoti po sustojimo (duomenys neskelbtini), netyčia per daug (per staigiai) paspaudė greičio rankeną, į ką keturratis motociklas žaibiškai sureagavo staigiu pajudėjimu iš vietos ir tuo pačiu metu į viršų pakilo (pašoko) jo priekiniai ratai. Tam nutikus, jis nedelsiant atleido greičio rankeną, tokiu būdu visiškai suvaldydamas transporto priemonę, dėl ko priekiniai ratai nedelsiant nusileido ant žemės ir vyko įprastas judėjimas, nepažeidžiant jokių KET reikalavimų. Taip pat M. B. nurodė, jog nesutinka, kad tai chuliganiškas vairavimas ir jokių chuliganiškų paskatų jis neturėjo. Taigi, apelianto atstovo įsitikinimu, M. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs – jis tiek iškart po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje, tiek teisme metu nuosekliai teigė, kad veiksmai nebuvo tyčiniai, o situacija įvyko dėl per staigaus bei netyčinio greičio rankenos per stipraus paspaudimo, nors tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymima, kad M. B. keitė savo parodymus, t. y. sustabdytas pareigūnų bei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodė, jog tiesiog netyčia per stipriai paspaudė greičio rankeną, o apklausiamas teisme nurodė, kad keturračio priekinės ašies pakilimą įtakojo ir techninė keturračio būklė, t. y. neva pateikė naują poziciją, dėl ko įvykio metu pakilo keturračio priekinė ašis. Tačiau M. B. teiginys apie techninę keturračio būklę nėra jokios naujos pozicijos išdėstymas, o tik ankstesnių jo parodymų detalesnis paaiškinimas, t. y. keturračio techninė būklė ir jo techninės savybės yra tik papildomas faktorius, turėjęs įtakos įvykio nutikimui, o ne naujas paaiškinimas ar bandymas keisti parodymus. Taip pat apelianto atstovo vertinimu, svarbu paminėti ir tai, kad priekiniai keturračio motociklo ratai (priekinė jo ašis), dėl itin mažo atstumo tarp jo ašių, gero galinių varančiųjų ratų sukibimo su kelio važiuojamąją dalimi ir pakankamai didelio variklio galingumo, savaime ir staiga, be absoliučiai jokio papildomo vairuotojo veiksmo atlikimo, staiga kyla aukštyn vien tik dėl per staigaus ir per stipraus akseleravimo, bandant pajudėti iš vietos. Visa tai patvirtina, kad M. B. viso proceso metu nuosekliai dėstomi paaiškinimai dėl byloje nagrinėjamo įvykio priežasties, jo atsitikimo mechanizmo, yra ne tik nuoseklūs, bet ir atitinkantys objektyvią tiesą, susijusią ir su aptartomis būtent keturračių motociklų konstrukcijos, ir techninėmis savybėmis. Be to, akcentuojama ir tai, kad byloje esančiose vaizdo (foto) nuotraukose užfiksuotas aptariamos transporto priemonės galinis kablys ir jose matyti, kad aptariamo galinio kablio tvirtinimo varžto apačia yra šiek tiek nubrozdinta, įžambiai, minėtas galinio kablio tvirtinimo varžtas tuo pačiu metu akimirkai palietė asfaltą, kas irgi, šalia nedelsiant atleistos greičio rankenos, padėjo greitai suvaldyti transporto priemonę. Visa tai visumoje patvirtina, kad jokie tyčiniai veiksmai, tuo labiau iš chuliganiškų paskatų, šiuo atveju nebuvo atlikti ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas nusižengimas nepadarytas, kadangi vien momentinis priekinių ratų pakilimas į viršų, trukęs beveik 2 sekundes, kaip ir transporto priemonės ratų praslydimas (prasisukimas), pradedant judėti iš vietos, savaime ir automatiškai nesudaro ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties, kaip tai nepagrįstai traktuojama skundžiamoje nutartyje.
Šalies argumentai
6. Apelianto atstovo teigimu, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju neegzistuoja ir kitas būtinasis aptariamo nusižengimo požymis, t. y. bylai aktualiu laiku joks pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, nes M. B. vairuota transporto priemonė netyčia trumpai, nesukontroliuota tik pradedant važiuoti po sustojimo, t. y. esant minimaliam greičiui, nedelsiant ir nesukeliant žalos bei pavojaus ji buvo visiškai sukontroliuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokios kitos transporto priemonės vairuotojas, dėl netyčinių, itin trumpai trukusių, veiksmų nebuvo priverstas nei keisti savo judėjimo greičio, nei krypties ar imtis bet kokių kitų veiksmų. Institucijos nutarime nurodyta, kad kitų keturračių transporto priemonių vairuotojai nieko nematė, kadangi važiavo šalia, įvykis ir kelio situacija neturėjo absoliučiai jokios įtakos ar reikšmės tuo metu buvusiai kelio situacijai. Taip pat paminėta ir tai, kad šiuo atveju tik deklaratyviai skundžiama nutartimi nurodytas ir tariamos nepagarbos kitiems eismo dalyviams rodymas, kuris irgi neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, apelianto yra nepadarytas, o tiesioginė tyčia ir chuliganiškų paskatų egzistavimas grindžiami tik nemotyvuotomis prielaidomis bei spėjimais, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma, administracinio nusižengimo teisena M. B. atžvilgiu nutrauktina.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administraciniu nurodymu buvo siūlomas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o teismo paliktu galioti Institucijos nutarimu paskirtas 14 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti ir tai, kad būtent tokio termino (14 mėnesių) teisės vairuoti atėmimas paskirtas jo niekaip nemotyvuojant. Net jeigu būtų daroma prielaida, nors ir absoliučiai nepagrįsta, kad šiuo atveju nagrinėjamas nusižengimas būtų buvęs padarytas, tokio termino teisės vairuoti atėmimo nebūtų galimybės pagrįsti teisėtais ir pagrįstais argumentais. Mat tokio termino teisės vairuoti atėmimas ilgesnis net už neblaiviems vairuotojams skiriamą terminą, kas šiuo atveju absoliučiai nepalyginama. Akivaizdu, kad ir ši palikto galioti Institucijos nutarimo dalis bei atitinkamai ir skundžiama nutartis, negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrista, nei teisinga.
8. Institucija atsiliepime prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino surinktus įrodymus, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B. paskirta nuobauda ir 14 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingi bei atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – užtikrinti eismo saugumą ir prevenciją. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas netenkinamas
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju M. B. padarė administracinį nusižengimą ir Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
12. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Taigi apygardos teismas, pritardamas pakankamai išsamiems, aiškiems bei bylos įrodymais pagrįstiems procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, papildomai jų nekartos, o juos tik papildys atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Taip pat šiame kontekste akcentuotina, jog tokia pozicija yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).
13. Nagrinėjamu atveju M. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., 22.22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratę transporto priemonę ,,Odes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiavo dviem galiniais ratais, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepaisydamas visuomenės normų, taip keldamas grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui, tokiu būdu pažeidė KET 4, 5, 9, 18 punktų reikalavimus. Tokias aplinkybes tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė byloje surinktais ir teisingai įvertintais įrodymais, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Apelianto atstovas byloje neginčija, kad M. B. važiavo keturrate transporto priemone ,,Odes“ dviem galiniais ratais. Esminis apeliacinio skundo, kaip ir skundo pirmosios instancijos teismui, argumentas yra tas, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, kadangi neįrodyta M. B. tyčia bei chuliganiškų paskatų egzistavimas. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.
14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025).
15. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu įrodomas ir vienas veikos būtinųjų požymių – chuliganiškos paskatos, kurios pagal teismų praktiką suprantamos, kaip tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje (arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje) savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-17-697/2025).
16. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. B., vairuodamas keturratę transporto priemonę „Odes“, važiavo dviem galiniais transporto priemonės ratais. Šias faktines aplinkybes pripažįsta pats apeliantas, taip pat jas patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinio pranešimo, pareigūnų „Body“ kameros bei tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašų duomenys. M. B. nurodė, jog tokiu būdu važiavo netyčia, per stipriai paspaudęs akceleratorių ir neturėdamas chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinį pranešimą, pareigūnų „Body“ kameros bei tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašus, byloje esančias fotonuotraukas, administracinio nusižengimo protokolą bei apelianto paaiškinimus), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis pagrįstas išvadas, jog M. B. veiksmuose nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad M. B. vairuojama keturratė transporto priemonė priartėja prie sankryžos, sustoja ir stovi, sankryžoje esant draudžiamam šviesoforo signalui. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, M. B. vairuojamos keturratės transporto priemonės priekinė dalis pajudėjimo iš vietos momentu pakyla nuo žemės, pradeda važiuoti ir tokioje padėtyje, t. y. važiuojant tik ant dviejų ratų, įvažiuoja į sankryžą ir važiuoja ja iki sankryžos vidurio. Vaizdo įrašas yra aiškus, nedviprasmiškas ir leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad toks M. B. veiksmas vienareikšmiškai buvo atliktas tyčia, nes, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tam, jog keturratės transporto priemonės priekiniai ratai pakiltų, būtinas valinis jį vairuojančio asmens veiksmas. Įvertinus šias aplinkybes, M. B. važiavimo būdą, skunde akcentuojamas trumpas transporto priemonės važiavimo ant dviejų ratų laikas šios išvados nekeičia. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė pats M. B., jis turi apie (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, jis vienas iki šiol naudojosi aptariama keturrate transporto priemone, kurios rida įvykio metu buvo apie 3 600 km, jis yra ir anksčiau turėjęs (kitą) keturratę transporto priemonę, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog apeliantas turi pakankamai keturratės transporto priemonės (ir būtent šios) vairavimo patirties. Todėl dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų apelianto pozicija, kad jis keturrate transporto priemone važiavo tik ant galinių ratų netyčia, kaip patyrusio vairuotojo, nėra įtikinanti ir objektyviai pagrįsta. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad M. B. pats važiavimo būdas kėlė realų pavojų eismo saugumui ir jo paties bei kitų žmonių saugumui (visų pirma paskui jį važiavusiems keturračių vairuotojams, kurie galėjo nukentėti M. B. nesuvaldžius keturratės transporto priemonės ir nugriuvus ant kelio, nespėjus jo sustabdyti prieš kliūtį bei panašiai), bei nekelia abejonių, kad buvo keliantis visuomenės pasipiktinimą. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad M. B. važiavo draudžiamu būdu (duomenys neskelbtini) mieste, intensyvaus eismo gatvių sankryžoje, tamsiu paros metu, eisme dalyvaujant kitoms transporto priemonėms, kurios buvo visiškai šalia M. B., įskaitant ir viešojo transporto autobusą, taip pat M. B. važiavo gretimai reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios artėjo pėstysis. Todėl nekyla abejonių, kad važiuojant draudžiamu būdu, šis veiksmas buvo matomas kitų asmenų. Tokį M. B. važiavimą pastebėjo ir atsitiktinai toje vietoje buvę policijos pareigūnai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamas M. B. sąmoningas ir pavojingas elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant papramogauti, būti pastebėtam, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo vairavimo įgūdžius, transporto priemonės galimybes ir pan. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
17. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apelianto atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl M. B. kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad M. B. pažeidė KET 4, 5, 9, 18 punktų reikalavimus bei M. B., dalyvaudamas viešajame eisme, keturrate transporto priemone važiuodamas dviem galiniais ratais, rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepaisė visuomenės normų, taip kėlė grėsmę sau, eismo ir žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai bei padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
18. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
19. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama M. B. administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir nuosekliai aptarė M. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, M. B. asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą to paties neanalizuoja bei kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nenustatyta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. B. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, paskirtos vadovaujantis administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl, apeliaciniame skunde nenurodžius jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, mažinti M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydį ar nustatyti trumpesnį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.