Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-383/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-11-05Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-05-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. TS-7-548/2020Nutartis · 2020-02-07Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-09Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-14Panevėžio apygardos teismas
  6. TS-190-548/2020Nutartis · 2020-12-16Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-25Kauno apygardos teismas
  8. TS-39-610/2021Nutartis · 2021-03-18Marijampolės apylinkės teismas
  9. T-197-482/2021Nutartis · 2021-04-21Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-03Kauno apygardos teismas
  11. T-579-571/2021Nutartis · 2021-10-25Marijampolės apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-25Kauno apygardos teismas
  13. T-224-564/2022Nutartis · 2022-04-26Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
1S-333-383/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37573-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
P. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37573-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. T. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (2 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais jam paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 28 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. kovo 18 d.) – 2 metai 4 mėnesiai 10 dienų.

3. Komisija 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Komisijos vertinimu, nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

5. Nuteistasis P. T. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliais motyvais ir nenagrinėjo klausimo iš esmės, neįvertino nuteistojo daromos pažangos. Pagal „OASys“ metodiką jo vertinimo rezultatas yra 37 balai, t. y. pakartotinio nusikalstamumo rizika žema. Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, turės tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nuteistojo mąstymas, charakterio bruožai kinta teigiama linkme, jis pasiryžęs daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų. Nuteistasis teigiamai charakterizuojamas administracijos ir darbe, jis nori taisytis, turėjo daug laiko apmąstymams ir padarė išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų.

5.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis iš karto sutiko dirbti, nesilaiko neformalių nuteistųjų tradicijų. Jis skatintas 9 kartus, neturi galiojančių nuobaudų, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo profesinio mokymo diplomą. 2020 m. įgijo suvirintojo II kategoriją labai gerais pažymiais, kas rodo didelį norą tobulėti. Skunde išvardijamos elgesio pataisos ir pozityvaus užimtumo programos, kuriose dalyvavo nuteistasis.

5.3. Skunde teigiama, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nuo paskutinio vertinimo padidėjo 2 balais dėl to, kad nuteistasis nepristatė Komisijai darbo pažymos. Pažymima, kad nuteistasis galėtų susirasti darbą laisvėje pagal gyvenamąją vietą. Jis yra jauno amžiaus, nebijo darbo ir į jį žiūri pozityviai, turi įgijęs C, CE sunkvežimių bei visas traktorių kategorijas. Po lygtinio paleidimo yra galimybė dirbti tame pačiame darbe tik kitame padalinyje. Taip pat šalia gyvenamosios vietos yra kitų įmonių ir ūkininkų. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl ankstesnių teistumų prieštaraują įstatymui ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams.

5.4. Pažymima, jog lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas asmenų pozityvus elgesys, integracija į visuomenę, valstybės institucijoms sudaroma galimybė patikrinti kaip asmuo elgsis laisvėje, teikiant jiems socialinę pagalbą, taip pat taupomos valstybės lėšos. Tokiu būdu mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos. Be to, lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo, nes kinta ne bausmė, o jos atlikimo sąlygos ir nuteistasis toliau yra prižiūrimas. Nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, jis turės vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, o jų nesilaikius ar padarius naują teisės pažeidimą lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir nuteistasis turės atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. T. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo ir nuteistajam P. T. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. kovo 15 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam P. T. nustatoma žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo paskutinio 2020 m. rugpjūčio 20 d. atlikto vertinimo P. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo dviem balais, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių pokyčių koreguojant elgesį. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti P. T. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba. Teigiamai P. T. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis pusiaukelės namuose, įgijo suvirintojo kvalifikaciją, per visą bausmės laikotarpį yra 9 kartus skatintas, pagal galimybes dengia įsiskolinimus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, taip pat turi C, CE ir žemės ūkio technikos vairuotojo pažymėjimus. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas P. T. yra ketvirtas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už šešių nusikalstamų veikų, iš kurių keturi sunkūs seksualiniai nusikaltimai prieš neįgalų asmenį, padarymą. Dabartinės nusikalstamos veikos, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos bendrininkų grupėje ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos P. T. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos baudos ir laisvės apribojimo bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Be to, P. T. bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam 4 kartus buvo paskirtos nuobaudos, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobaudos negalioja, tačiau ši aplinkybė įvertintina nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.

11. Sutiktina, jog nuobaudos negalioja, o aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą P. T. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Vis dėlto privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas P. T. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

12. Be to, teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad P. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai bei piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami P. T. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau dažnai pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui ir pasielgdavo spontaniškai – neapgalvotai, o vėliau gailėdavosi savo veiksmų. Nuteistasis, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, yra naudojęs smurtą (teistas už išžaginimą) bei ankstesnių pokalbių metu yra paminėjęs retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Praeityje nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad tai buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nors šiuo metu nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, išlieka didelė tikimybė, jog išėjęs į laisvę jis galėtų pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, kad alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, tačiau vis dar išlieka rizika, kad išėjęs į laisvę jis gali pradėti vartoti alkoholį, kas gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus P. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių P. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisValdas Vitunskas