- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-690-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00356-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- N. A.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atstovo advokato Dominyko Varno atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. A. ir atsakovės N. A. priešieškinį ieškovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. prašė nustatyti tokią laikiną atsakovės N. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas: atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę, t. y. nuo sekmadienio 17:00 val. iki sakančios savaitės sekmadienio 17:00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) , ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos.
2. Prašyme nurodė, kad atsakovė nerodo didelio noro bendrauti su vaikais, retai paskambina, retai atvyksta pas vaikus ir retai pasiima juos su savimi. Atsakovė beveik yra nusišalinusi nuo dalyvavimo savo vaikų auklėjime. Atsakovė privalo maksimaliai, t. y. lygiomis laiko proporcijomis auklėti ir ugdyti savo vaikus, jais rūpintis lygiais pagrindais su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka. Nurodė, kad ji gyvena Latvijoje ir tarnauja Latvijos kariuomenėje, todėl dėl darbo grafiko negali bendrauti su vaikais ieškovo nurodyta tvarka. Nurodė, kad turėtų galimybę bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį, trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Pageidauja praleisti su vaikais dvi savaites vasaros atostogų metu, prieš tai informuojant ieškovą prieš 2-3 savaites. Taip pat pageidautų bendrauti su vaikais per žiemos ir pavasario atostogas, tačiau šiuo metu neturi galimybės nurodyti konkretaus laiko. Pageidauja, kad būtų nustatyta galimybė atsakovei bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu ne mažiau kaip tris kartus per savaitę ne mažiau kaip po 20 minučių su kiekvienu vaiku. Į bendravimo tvarką prašė įtraukti sąlygas, kurios užtikrintų jos teisę gauti kuo daugiau informacijos apie vaikus bei neleistų ieškovui piktnaudžiauti tėvo valdžia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė tokią laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką:
1. Atsakovė bendrauja su vaikais betarpiškai, vaikus perduodant atsakovei ir grąžinant ieškovui Lietuvos - Latvijos pasienyje, šalims tarpusavyje suderinus konkretų vaikų perdavimo laiką, tokia tvarka:
1.1. trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.;
1.2. dvi savaites iš eilės vasaros atostogų metu, apie tikslų laiką informuojant ieškovą prie 2-3 savaites;
1.3. nepilnamečių vaikų žiemos ir pavasario atostogų metu, iš anksto (prieš 2-3 savaites) informuojant ieškovą apie bendravimo laiką.
2. Nuotoliniu būdu, kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, sekmadienį, ne mažiau kaip po 20 minučių su kiekvienu vaiku.
3. Tėvai kiekvieno iš jų bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, turi teisę su vaikais išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką, vietą ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų.
4. Tėvai įsipareigoja vaikams susirgus ar jiems esant gydymo įstaigoje, apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiant informaciją apie vaikui (-ams) nustatytą diagnozę, gydymo įstaigą ir turimus duomenis (vardą, pavardę, kontaktinį telefoną) apie gydymo procesą organizuojantį gydytoją.
5. Tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie vaikų lankomas lavinimo įstaigas, pateikiant viešai skelbiamą nuorodą, arba pateikiant įstaigos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis bei ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoti apie lavinimo įstaigose vykstančius didesnius renginius (naujųjų mokslo metų dieną, tėvų susirinkimus, šventinius renginius ir kt.).
6. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė negalėtų užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų vaikams laikino bendravimo laikotarpiu. Teismas iš esmės rėmėsi Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 7 d. išvada, kurioje nurodyta, kad laikiną bendravimo tvarką nustatyti reikalinga, nes šalys konfliktuoja, atsakovė reguliariai nepasiima vaikų bendravimui, o reguliarus ryšio palaikymas yra svarbus vaikų raidai, jų emocinei būsenai, prieraišumo formavimuisi, pasitikėjimo jausmo užtikrinimui. Teismas sutiko su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi, kad laikina bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kurią realiai būtų galima įgyvendinti pagal esamą situaciją, todėl tėvų praleidžiamas laikas su vaikais turėtų būti nustatytas įvertinus tai, kad šalys gyvena skirtingose šalyse, mažamečių vaikų ugdymas vyksta Lietuvoje, kad vienas šalių sūnus lanko priešmokyklinę ugdymo grupę, o Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, be to, abu vaikai turi specialių ugdymosi poreikių, kurių patenkinimui reikalingas nepertraukiamas ir nuolatinis ugdymas, režimo ir taisyklių laikymasis.
6. Teismas sprendė, jog nustačius ieškovo pageidaujamą laikiną bendravimo tvarką (50:50), vaikams kas antrą savaitę gyvenant kitoje valstybėje, galimai nebūtų tinkamai užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų ugdymo poreikiai, nes vaikai kas savaitę būtų priversti keisti gyvenamąją vietą. Atsakovės siūlomą bendravimo tvarką teismas laikė pakankamai protinga ir pagrįsta, suteikiančia aiškumą tėvams dėl jų teisės išvykti su vaikais į užsienį jų bendravimo su vaikais laikotarpiu, taip pat gauti informaciją, susijusią su jų ugdymu ir sveikata.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovo atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti tokią atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę, t. y. nuo sekmadienio 17:00 valandos iki sekančios savaitės sekmadienio 17:00 valandos, pasiimdama abu vaikus su savimi iš ieškovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) , ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus ieškovui į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą; šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Nesuprantama, kodėl teismas netaikė maksimalaus laiko, atsakovės praleidžiamo kartu su vaikais, suvienodinimo kriterijaus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad nuo 2022 m. vasario 15 d. išnuomojo atsakovei Latvijoje butą šalia jos nuolatinio dabartinio darbo, kas ženkliai palengvina atsakovės deklaruotą negalėjimą rūpintis savo vaikais betarpiškai;
1.2. Teismas nenurodė, kodėl dažnesnis nei 6,5 procentų laiko šalių vaikų betarpiškas bendravimas su atsakove kenks jos vaikų interesams. Aplinkybė, kad atsakovė dirba, byloje yra nustatyta tik iš darbo santykius patvirtinančios atitinkamos pažymos, tačiau iš atsakovės nebuvo išreikalautas jos buvęs ir esamas darbo grafikas;
1.3. Teismas nepasisakė, kodėl netaiko ar galimai galbūt kitaip vertina teismų praktiką dėl abiejų tėvų maksimalaus bendravimo su vaikais;
1.4. Teismas nepagrįstai ir be jokių motyvų, tenkindamas vien atsakovės išreikštą pageidavimą, nustatė vaikų perdavimą atsakovei ir grąžinimą ieškovui Lietuvos - Latvijos pasienyje. Šis atsakovės pageidavimas nėra pagrįstas jokia teisės norma ar būtinybe. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, pasiimti vaikus privalo atsakovė, o ne ieškovas turi vykti į pasienį ir laukti, kada jame pasirodys ar nepasirodys atsakovė.
8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
12. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys yra nepilnamečių vaikų R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) tėvai. Vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu Lietuvoje, iš atsakovės vaikams priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovė gyvena Latvijoje. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovės ir vaikų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarka.
14. Ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pagal nustatytą tvarką atsakovės bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime nėra maksimalus, t. y. atsakovės iš ieškovo bendravimo su vaikais laiko trukmė yra nevienoda.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje yra išsamiai argumentuota, kad nevienodas laiko požiūriu šalių bendravimas ir dalyvavimas vaikų auklėjime yra nulemtas dėl objektyvių priežasčių: dėl atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos skirtingose valstybėse buvimo, dėl atsakovės darbo specifikos ir dėl pačių vaikų specialių ugdymosi poreikių, kurių patenkinimui reikalingas nepertraukiamas ir nuolatinis ugdymas, režimo ir taisyklių laikymasis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą).
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nagrinėjamos bylos dalis yra nutraukta priėmus ieškovo šių ieškinio reikalavimų atsisakymą: dėl M. K. gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, dėl R. K. gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, dėl išlaikymo M. K. priteisimo iš ieškovo ir dėl išlaikymo R. K. priteisimo iš atsakovės. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimus ir grįžo prie jo 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytų reikalavimų, t. y. prie reikalavimų nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti vaikams išlaikymą iš ieškovo, nustatyti uzufruktą į ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , suteikiant jame teisę gyventi atsakovei su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės. 2022 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teisme yra priimtas patikslintas ieškinio reikalavimas, kuriame ieškovas prašo nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams, nustatyti uzufrukto teisę į ieškovo butą (duomenys neskelbtini) , suteikiant jame teisę gyventi atsakovei ir vaikams iki jų pilnametystės.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad po ieškovo reikalavimų pakeitimo, tarp šalių neliko ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir dėl uzufrukto teisės gyventi atsakovei ir vaikams ieškovui priklausančiame bute iki vaikų pilnametystės nustatymo. Byloje nėra žinoma atsakovės pozicija dėl ieškovo prašomos nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi negautas atsakovės atsiliepimas į ieškovo paskutinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.
19. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai bylos faktinei situacijai, apelianto prašomi atsakovės laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimai neteko prasmės. Nelikus ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, byloje iš naujo turėtų būti sprendžiama dėl vaikų laikinos gyvenamos vietos, kuri šiuo metu nustatyta su ieškovu, pakeitimo, ir dėl laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, jeigu toks prašymas būtų pareikštas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovės ir vaikų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarka užtikrina atsakovei galimybę bendrauti su vaikais, yra apsaugoti vaikų interesai bendrauti ir matytis su motina, nustatyta bendravimo tvarka eliminuoja šalių konfliktines situacijas.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išsprendė klausimą. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (ar atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.